Skundas Nr. 1K-327-312/2013
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.16.1.2.1.1., 2.1.16.1.2.1.3.;
2.1.16.1.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,
sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Kunigėliui,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistam, įtariamam nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 178 str. 2 d., gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 20 d.
Teismas, susipažinęs su skundu ir ikiteisminio tyrimo medžiaga,
n u s t a t ė :
J. I. įtariamas tuo, kad padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., t. y., kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su J. T., 2013 m. vasario 20 d., laikotarpiu nuo 03.00 val. iki 03.30 val., iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, slaptai pagrobė S. T. priklausantį automobilį „VW Multivan“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Taip pat jis įtariamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su J. T., laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 19 d., 17.00 val, iki 2013 m. vasario 20 d., 04.37 val., iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kiemo slaptai pagrobė R. M. priklausantį automobilį „VW Transporter“ valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) 3000,00 Lt vertės, kuriame buvo magnetola „Sony“, 200,00 Lt vertės, padarymas nukentėjusiajam 3200,00 Lt žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Įtariamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2013 m. vasario 20 d., 04.50 val., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, nustatant jos terminą vienam mėnesiui. Vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi suėmimo terminas taip pat buvo pratęstas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p.).
Skundu aukštesnės instancijos teismui įtariamojo gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį.
Skunde gynėja nurodo, kad J. I. savo kaltę dėl pareikštų įtarimų pilnai pripažįsta, sutinka atlyginti padarytą žalą. Tačiau kardomoji priemonė suėmimas nėra bausmės rūšis ir negali būti taikoma neribotą ar per ilgai trunkantį laiką, arba nesant objektyvaus būtinumo šią priemonę taikyti. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti tik teorinių prielaidų motyvai, jog įtariamasis gali bėgti (slėptis) ar daryti naujus nusikaltimus, o ne faktiniai duomenys, kaip to reikalauja BPK normos. Žemesnės instancijos teismas įvertino tik nusikaltimo sunkumą ir gresiančią bausmę, tačiau įtarimo padarius apysunkį nusikaltimą pareiškimas ir gresianti bausmė negali būti pakankami išvadai, jog mano ginamasis bėgs (slėpsis). Be to, J. I. įtariamas apysunkio nusikaltimo padarymu, už kurį BK numato galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei alternatyvias laisvės atėmimui bausmes. Tai, kad įtariamasis nevedęs ar nedirba, niekaip nepatvirtina teismo nuomonės, jog jis gali pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo, nes jis gyvena su tėvais ir yra iš dalies jų išlaikomas. Be to, jis pragyvenimui lėšų užsidirba remontuodamas automobilius ir užsiimdamas automobilių detalių prekyba. J. I. savo kaltę pripažįsta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis gali pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, siekdamas išvengti atsakomybės. Be to, jo bendrininkui, įtariamam analogiškų nusikaltimų padarymu, taikoma švelnesnė kardomoji priemonė. Įtariamojo dalyvavimą procese galima užtikrinti ir kitomis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis - rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, periodine registracija policijos įstaigoje, dokumentų paėmimu.
Skunde taip pat nurodoma, jog faktiniai duomenys, kad praeityje įtariamasis yra teistas niekada nepasikeis, tačiau konkrečių duomenų, kad būdamas laisvėje jis ruoštųsi ar planuotų daryti nusikaltimus, nėra. Todėl šį pagrindą teismas grindžia prielaida. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiško pobūdžio įtarimai pareikšti byloje ir kitam asmeniui, tačiau dėl jo suėmimo pratesimų prokuroras nesikreipė, nors bendrininkas taip pat yra praeityje ne kartą teistas. Baudžiamasis įstatymas nenumato būtinumo skirti bet kurią iš Lietuvos Respublikos BPK 120 str. išvardintų kardomųjų priemonių, o skiriant griežčiausia, visais atvejais būtina įvertinti, ar įtariamoje izoliavimo reikalauja visuomenės interesas. Kiekvienu atveju turi būti ieškoma protingos pusiausvyros tarp asmens teisių ir viešo intereso, o šiuo atveju, gynėjos vertinimu, ši pusiausvyra buvo pažeista. Tiek nacionalinėje, tiek ir tarptautinėje teisėje laikomasi nuostatos, kad taikant procesines prievartos priemones būtina laikytis teisėtumo principo, tikslingumas negali persverti teisėtumo. Be to, teismas, spręsdamas, ar pratęsti suėmimo terminą, privalo patikrinti, ar per paskutinius suėmimo taikymo mėnesius buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, o jei nebuvo atliekami, turi aiškintis, dėl kokių priežasčių tai nebuvo daroma. Faktas, kad pastaruoju metu jokie tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, akivaizdus. Pati byla nėra sudėtinga, didelės apimties ar reikalaujanti daug ilgai atliekamų specialių tyrimų. Tai, kad nėra gauti paskirtų tyrimų rezultatai nėra įtariamoje kaltė, juolab, kad paskyrus suėmimą, nenustatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi teismas pratęsė įtariamajam suėmimą ne dviem mėnesiams, kaip to prašė prokuroras, bet vienam, konstatavęs, jog būtent toks terminas proporcingas atliekamam tyrimui. Tačiau nežiūrint to, jog per mėnesį tyrimas nebuvo baigtas ir jokie veiksmai neatliekami, dar pratęsė J. I. suėmimo terminą, tokiu būdu toleruodamas ikiteisminio tyrimo vilkinimą.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, pateikta skundo nagrinėjimui, daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis J. I. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Minėti duomenys yra liudytojų, įtariamojo parodymai, apžiūrų protokolai ir kita bylos medžiaga. Akcentuotina, kad nei kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą sprendžiantis žemesnės instancijos teismas, nei skundą dėl žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas neprivalo atskleisti šių dokumentų turinio. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar pratęsimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šiuo metu tam, kad taikyti (pratęsti) kardomąją priemonę – suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas įtarti J. I. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia toliau taikyti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Pažymėtina, kad už galimai padarytas nusikalstamas veikas J. I. gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto apylinkės teismas galėjo paskirti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta sąlyga pratęsti įtariamajam J. I. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, J. I. įtariamas dviejų apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, už kuriuos, be alternatyvių, yra numatytos griežtos, realios laisvės atėmimo bausmės. Griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, gresianti J. I. – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pažymėtina, kad J. I. praeityje teistas penkis kartus, naujas nusikalstamas veikas galimai įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, taigi šios aplinkybės iki minimumo sumažina tikimybę, kad įtarimams pasitvirtinus ir J. I. pripažinus kaltu, už galimai padarytas nusikalstamas veikas jam bus paskirta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Todėl šiuo atveju jau vien pats nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas J. I., sunkumas ir gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką. yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Kita vertus, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, į kurias žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė pratęsdamas įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. J. I. sistemingai vykdo administracinius teisės pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, jis nevedęs, iki sulaikymo niekur nedirbo. Nors įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir tėvus, tačiau kaip jau buvo minėta, jis praeityje ne kartą teistas (teistumas neišnykęs), gynėjos teiginių apie įtariamojo neva gaunamas lėšas pragyvenimui iš prekybos automobilių detalėmis nepatvirtina jokie ikiteisminio tyrimo duomenys. Skirtingai nei teigiama gynėjos skunde, nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įtariamasis nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai pratęsė įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.
Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, J. I. įtariamas dviejų apysunkių nusikalstamų veikų padarymu, praeityje teistas penkis kartus, o pats įtarimas svetimo turto vagystėmis, vertinant su jau minėtomis aplinkybėmis, kad iki sulaikymo jis niekur nedirbo, neturėjo pakankamo legalaus pragyvenimo šaltinio, leidžia pagrįstai manyti, kad iš šių nusikalstamų veikų įtariamasis siekė gauti lėšų pragyvenimui. Todėl laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai pratęsė įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės– suėmimo terminą remdamasis ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.
Skunde teigiama, kad laisvės ribojimas, taikant suėmimą J. I., nėra proporcingas ir adekvatus atliekamam ikiteisminiam tyrimui ir įtariamąjį charakterizuojantiems duomenims, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka ir pažymi, kad kardomoji priemonė – suėmimas, nėra per griežta įtariamajam, jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai, juolab, kad suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui. Nors skunde teigiama, neva per paskutinį kardomosios priemonės termino pratęsimo laikotarpį nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, tą paneigia ikiteisminio tyrimo medžiaga (2013 m. gegužės 15 d. apžiūros protokolas, 2013 m. gegužės 13 d. tarnybinis pranešimas ir t. t.). Vien ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra atliekami su pačiu įtariamuoju, nėra pagrindas teigti, kad nėra atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Be to, aplinkybė, kad ne visiems, nusikalstamų veikų padarymu įtariamiems, asmenims šioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės J. I., kadangi kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d. nurodytas aplinkybes. Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad šiuo metu įtariamojo J. I. teisės suvaržytos laikantis visų Lietuvos Respublikos BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindams, toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pratęsdamas įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą vienam mėnesiui nei Lietuvos Respublikos BPK normų reikalavimų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarties įtariamojo gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,
n u t a r ė :
įtariamojo J. I. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo gegužės 15 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė