Civilinė byla Nr. e2S-726-924/2019 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00410-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1788-470/2019 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui L. K. dėl kompensacijos dalijantis santuokinį turtą priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. K. 242 478,62 Eur dydžio kompensaciją pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalies, 3.98 straipsnio 3 dalies, 3.115 straipsnio 1 dalies, 3.116 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti J. K. ieškinį dėl kompensacijos dalijantis santuokinį turtą ir jį su priedais grąžino pateikusiam asmeniui.

3.       Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys neatitinka civilinio proceso kodekse nurodytų reikalavimų. Iš ieškovės pateikto ir jos elektroniniu parašu pasirašyto procesinio dokumento negalima spręsti apie ginčą, ieškinyje nenurodytas ieškinio pagrindas, neišdėstytos faktinės aplinkybės, nesuformuluotas ieškinio reikalavimas, apie ieškinio dalyką galima spręsti tik iš jo pavadinimo. Kartu su pateiktais priedais yra pateiktas J. K. dokumentas, kuris gali būti laikomas ieškiniu, tačiau šiuo atveju, kai byla užvedama pasirenkant elektroninę jos formą, priedas negali būti priimtas kaip ieškinys, be to, jis nėra pasirašytas. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinyje reiškiamas reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, todėl ieškinys yra nenagrinėtinas teisme ir jį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovė J. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinyje nenurodytas ieškinio faktinis pagrindas. Ieškinyje nurodomais faktiniais pagrindais yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai kitose bylose, apeliantės buvusio sutuoktinio L. K. veiksmai, nustatyti ieškinyje  nurodytuose teismų sprendimuose.

4.2.       Teismų nustatyti prejudiciniai faktai, jog L. K. tyčiniais savo veiksmais padarė bendrąja jungtine nuosavybe tuo metu buvusiai IĮ „Talka“ 484 957,24 Eur žalą. 2009-09-04 Sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių santuokinis turtas buvo pasidalintas lygiomis dalimis, IĮ „Talka“ paliekant L. K.. Tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutarties bei Kauno apygardos teismo 2017-06-19 sprendimo paaiškėjo tikroji IĮ „Talka“ vertė, kuri negalėjo būti pasidalinta sudarant 2009-09-04 Sutartį dėl santuokos pasidalijimo teisinių pasekmių. Todėl pakanka faktinių aplinkybių, kad tenkinti ieškinį.

4.3.       Teismo nutartis riboja apeliantės teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų jos teisių gynimo. Pagal CK 3.115 straipsnio 1 dalį kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, todėl ši sutuoktinio teisė ir privalo būti ginama teisme. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, nes jam pakanka nurodyti tik pačias faktines bylos aplinkybes, kurias jau teismas taiko, atsižvelgdamas į tai, ar ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės - leidžia ieškinį tenkinti pagal įstatymų reikalavimus.

4.4.       Nepagrįsta teismo nutartimi nustatyta aplinkybė, jog nesuformuluotas ieškinio reikalavimas, kadangi ne tik prašoma iš L. K. priteisti 242 478,62 Eur dydžio kompensaciją už bendrajai jungtinei nuosavybei jo tyčiniais veiksmais padarytą žalą, bet net nurodomi ir įstatyminiai pagrindai.

4.5.       Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys yra nepasirašytas. Ieškinys pasiekė teismą per EPP, t. y. buvo pasirašytas elektroninėmis priemonėmis ir buvo nagrinėjamas teisme. Tai, kad ieškinys pateiktas PDF forma, o ne užpildytas dar ir pagal šabloną - yra tik formalus atsisakymas priimti ieškinį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtą teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovės pareikštą ieškinį atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

8.       Pažymėtina, kad šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškinį, jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kompensacijos dalijantis santuokinį turtą priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo L. K. 242 478,62 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovė kaip ieškinio pagrindą nurodė kitų teismų priimtuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, kad atsakovas savo veiksmais padarė šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusiai IĮ „Talka“ žalą,  taip paaiškėjo tikroji įmonės vertė, kuri negalėjo būti pasidalinta sudarant 2009-09-04 Sutartį dėl santuokos pasidalijimo teisinių pasekmių. Iš ieškinio turinio galima spręsti, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. 

9.       Pagal CK 3.53 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas; sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą; iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, daryti išvadą, jog ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nėra pagrindo. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio nustatyta, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, šių aplinkybių iš viso nenustatinėjo.

10.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013 ir kt.). Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

11.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju atsisakė priimti ieškovės ieškinį konstatavęs, kad ieškinyje nenurodytas ieškinio pagrindas, neišdėstytos faktinės aplinkybės, nesuformuluotas ieškinio reikalavimas, apie ieškinio dalyką galima spręsti tik iš jo pavadinimo, tai yra ieškovės pateiktas procesinis dokumentas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų turinio ar formos reikalavimų (CPK 111–114 straipsniai, 135 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs minėtus ieškinio trūkumus, turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai), o ne atsisakyti priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme.

12.       Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kartu su pateiktais priedais yra pateiktas J. K. dokumentas, kuris gali būti laikomas ieškiniu, tačiau šiuo atveju, kai byla užvedama pasirenkant elektroninę jos formą, priedas negali būti priimtas kaip ieškinys, be to, jis nėra pasirašytas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 5 punktą jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Fizinis asmuo, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio, paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas (Aprašo 7 p.). Nagrinėjamu atveju procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis pateikė ir pasirašė pati ieškovė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys nepasirašytas.

13.       Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į ją gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus šio aprašo 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Aprašo 13 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė nepilnai užpildytą procesinio dokumento šabloną, taip pat ieškinį, kaip šio dokumento priedą. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad ieškinys pateiktas netinkamai, galėjo taip pat taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, tačiau ne atsisakyti priimti ieškinį.

14.       Pažymėtina, jog vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, pagrindų atsisakyti priimti ieškinį nagrinėti teisme nėra. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

15.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės J. K. ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartis naikintina ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :        

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                     Edvardas Paliokas