Civilinė byla Nr. 2-2092-555/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00472-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.12.1; 3.2.3.1; 3.2.3.2; 3.2.3.8;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mens Mentis“ įgaliotam atstovui S. M., atsakovės bankrutavusios Gintauto Naviko įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, įgaliotam asmeniui R. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ įgaliotam atstovui T. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mens mentis“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ ir bankrutavusiai Gintauto Naviko įmonei, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Gintauto Naviko įmonė ir UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu – UAB „Hansa lizingas“) 2008 m. balandžio 3 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. LT071766, kuria atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo nupirkti iš Gintauto Naviko įmonės (lizingo gavėjo) nekilnojamąjį turtą: 80/100 dalių administracinio pastato, kurio bendras plotas 1994,73 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); sandėlį, kurio bendras plotas 58,55 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 82/100 dalis remonto dirbtuvių, kurių bendras plotas 5144,38 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 64/100 dalis kitų statinių (toliau ir – Kiemo aikštelę), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir perduoti šį turtą Gintauto Naviko įmonei valdyti ir juo naudotis verslo tikslais. UAB „Swedbank lizingas“ taip pat įsipareigojo neviršydamas 1 737 720,10 Eur (6 000 000 Lt) iš dalies finansuoti turto rekonstrukcijos darbus, kurie atliekami pagal 2008 m. vasario 19 d. Statybos rangos sutartį sudarytą tarp Gintauto Naviko įmonės ir UAB „Marstata“. Vadovaujantis Lizingo sutartimi, 2008 m. balandžio 17 d. Gintauto Naviko įmonė su atsakove UAB „Swedbank lizingas“ sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu Gintauto Naviko įmonė atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ pardavė nurodytą nekilnojamąjį turtą. Pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punkte buvo numatyta, kad Turtas parduodamas už 289 620,02 Eur (1 000 000 Lt). Pirkimo-pardavimo sutarties 6.4. punkte buvo nurodyta, kad lizingo gavėjui, t. y. Gintauto Naviko įmonei visiškai atsiskaičius su lizingo davėju, t. y. UAB „Swedbank lizingas“ pagal Lizingo sutartį, nuosavybės teisė į turtą perduodama lizingo gavėjui. Sudarius Lizingo sutartį bei Pirkimo-pardavimo sutartį, Gintauto Naviko įmonė vykdė formaliai atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ priklausančios, tačiau Gintauto Naviko įmonės pagal Lizingo sutartį valdomos ir naudojamos Kiemo aikštelės (unikalaus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus (įrenginėjo dangas, pastatė tvorą, nuotekų ir vandentiekio tinklus) pagal 2008 m. vasario 19 d. Statybos rangos sutartį sudarytą tarp Gintauto Naviko įmonės ir UAB „Marstata“ bei Marijampolės savivaldybės administracijos 2008 m. vasario 15 d. išduotą leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 3.23.2025.NR. Minėti rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi tiek iš Gintauto Naviko įmonės nuosavų lėšų, tiek iš apie 2 027 340,13 Eur (7 000 000 Lt) gautų lėšų pagal Lizingo sutartį. Turtas iš esmės buvo pagerintas ir jo rinkos vertė padidinta didžiąja dalimi pačios Gintauto Naviko įmonės lėšomis. Pablogėjus Gintauto Naviko įmonės finansinei padėčiai, ji pradėjo vėluoti mokėti atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ lizingo įmokas, todėl 2009 m. rugpjūčio 12 d. Pranešimu Nr. 01-30-4741 „Dėl vienašališko sutarčių nutraukimo“ UAB „Swedbank lizingas“ vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį, tuo tarpu turtas Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise liko registruotas atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ vardu. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Gintauto Naviko įmonei iškelta bankroto byla. Ieškovė nurodo, kad Gintauto Naviko įmonė iš esmės pagerino atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį daiktą, t. y. Kiemo aikštelę, todėl bankrutavusi Gintauto Naviko įmonė turi teisę susigrąžinti turto dalis (tvorą, asfalto dangas, nuotekų bei vandentiekio tinklus, trinkeles, lauko inžinerinius tinklus), kuriomis iš esmės pagerintas daiktas, atskiriant šias dalis, kurias galima atskirti nepadarant žalos daiktui. Bankrutavusios Gintauto Naviko įmonės bankroto administratoriui nereikalaujant, kad atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ grąžintų visus bankrutavusiai Gintauto Naviko įmonei nuosavybes teise priklausančius daiktus, tokiu būdu yra pažeidžiami bankrutavusios Gintauto Naviko įmonės kreditorių interesai, todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu bankrutavusios Gintauto Naviko įmonės vardu. Kadangi bankrutavusiai Gintauto Naviko įmonei priklausantys daiktai: asfalto danga, trinkelės, tvora, lauko inžineriniai tinklai, nuotekų bei vandentiekio tinklai, yra atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ priklausančio nekilnojamo turto, t. y. kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), dalys, kurias galima atskirti nepadarant žalos daiktui, ieškovė reiškia reikalavimą išreikalauti šiuos daiktus. Ieškovė taip pat nurodo, kad yra tenkinamos visos sąlygos bankrutavusiai Gintauto Naviko įmonei reikšti vindikacinį reikalavimą atsakovei. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomi išreikalauti daiktai yra bankrutavusios Gintauto Naviko įmonės nuosavybė. Be to, bankrutavusi Gintauto Naviko įmonė šių daiktų valdymo teisę prarado be savo valios ir šiuos daiktus valdo atsakovė „Swedbank lizingas“, kuri juos valdo neteisėtai, neturėdama jokio teisinio pagrindo, kadangi tuo metu Gintauto Naviko įmonės užsakymu ir lėšomis buvo vykdomi kiemo aikštelės rekonstrukcijos darbai, minėta kiemo aikštelė ir kitas turtas jau priklausė nuosavybės teise atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ pagal Pirkimo-pardavimo sutartį, todėl visi kiemo aikštelėje Gintauto Naviko įmonės užsakymu ir lėšomis atlikti pagerinimai yra būtent šios įmonės nuosavybė. Tuo tarpu prašomus išreikalauti daiktus yra įmanoma atskirti nepadarant žalos atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ turtui, be to bankrutavusios Gintauto Naviko įmonės ir UAB „Swedbank lizingas“ nesieja jokie prievoliniai santykiai susiję su prašomais išreikalauti daiktais.

Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama išreikalauti bankrutavusiai Gintauto Naviko įmonei nuosavybe priklausančius daiktus: asfalto dangą, trinkeles, tvorą, lauko inžinerinius tinklus, nuotekų bei vandentiekio tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Swedbank lizingas“, atskiriant minėtą turtą nuo atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ priklausančio nekilnojamojo turto: kiemo statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), perduodant atskirtus daiktus bankrutavusios Gintauto Naviko įmonės naudai; priteisti iš UAB „Swedbank lizingas“ bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė bankrutavusi Gintauto Naviko įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nepagrįsti ieškovės argumentai, kad bankrutavusios Gintauto Naviko įmonės administratorius negina įmonės ir jos kreditorių interesų. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankrutavusios Gintauto Naviko įmonės ir UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. balandžio 17 d. sudarytos Nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu įmonė perdavė atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ nekilnojamąjį turtą, pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, tuo tarpu, aplinkybė, kad bankroto administratorius pasirinko kitokį Gintauto Naviko įmonės gynimo būdą nei nurodo ieškovė, nesuteikia pagrindo abejoti, kad nebuvo ginami šios įmonės ir jos kreditorių interesai. Pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ turi pareigą ginčo nekilnojamą turtą realizuoti kuo didesne kaina, o šio realizuoto turto vertei viršijus dėl Lizingo sutarties nutraukimo atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ patirtus nuostolius, atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ turės grąžinti skirtumą bankrutavusiai Gintauto Naviko įmonei. Be to, ieškovė prašydama išreikalauti atsakovei bankrutavusiai Gintauto Naviko įmonei nuosavybės teise priklausančius daiktus iš atsakovės UAB „Swedbank lizingas“, juos atskiriant nuo atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ priklausančio nekilnojamo turto ir perduodant bankrutavusios Gintauto Naviko įmonės naudai, privalėjo įrodyti, kad prašomas išreikalauti turtas gali būti atskirtas be žalos nekilnojamam turtui. Ieškovė šios aplinkybės neįrodė.

Atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pačios bankrutavusios Gintauto Naviko įmonės bankroto administratorius nevengia pareigos kreiptis į teismą su ieškiniais, kuriais siekiama apginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, priešingai 2011 m. liepos mėn. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau šis ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, su ieškiniu buvo pateikta ir bankrutavusios Gintauto Naviko įmonės administratoriaus 2015 m. gegužės 21 d. raštas, kuriame administratorius aiškiai nurodo, kad šiuo metu tikrina bei renka informaciją ir detalesnį atsakymą į ieškovės klausimus pateiks ateityje. Taigi, bankroto administratorius nėra pasyvus, o paminėtas atsakymas nereiškia, kad jis atsisakė, ginti Gintauto Naviko įmonės teises. Atsakovė pažymi, kad kaip minėta, tarp šalių jau yra išnagrinėtas ginčas dėl Pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dėl kurio teismas jau yra priėmęs įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame konstatuota, kad Gintauto Naviko įmonė neturi teisės nei pasiimti rekonstrukcijos metu atliktų turto pagerinimų, įskaitant ir tuos, kuriuos grąžinti reikalauja ieškovė, nei reikalauti atlyginti jų vertės, todėl ši aplinkybė yra pakankama spręsti, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Be to, Lizingo sutartimi šalys susitarė, kad Gintauto Naviko įmonė atliks ginčo turto rekonstrukcijos darbus, baigs rekonstruoti turtą ir šiuos darbus bei darbų rezultatą perduos atsakovei, kuri atliktus ginčo turto rekonstrukcijos darbus įsigys iš Gintauto Naviko įmonės, o visi rekonstrukcijos darbai ir jų rezultatas nuosavybės teise bus perduodamas atsakovei UAB „Swedbank lizingas“. Taigi, daiktai, kuriuos ieškovė prašo išreikalauti, nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Swedbank lizingas“. Šiuo atveju negali būti taikomos ir vindikacinės taisyklės, kadangi šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, o remiantis teismų praktika, ši aplinkybė yra kliūtis vindikaciniam ieškiniui pareikšti. Ieškovė prašydama išreikalauti ginčo daiktus taip pat nepagrindė ir aplinkybės, kad jie gali būti atskiriami be žalos atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ priklausančiam turtui. Nėra aišku ir kokiu būdu nuo kiemo statinių yra įmanoma atskirti asfalto dangą, kadangi nauja danga buvo uždėta pakeičiant buvusią, todėl išmontavus šiuo metu esančią, senoji danga nebus atstatyta, t. y. turtas nebus grąžintas į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos. Atsakovė nurodo, kad patenkinus ieškovės ieškinį, reikalaujamus daiktus atskirti nepadarius atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ priklausančiam turtui žalos yra neįmanoma. Be to, ieškinio tenkinimo atveju iš atsakovės būtų išreikalauti daiktai, kurių vertė būtų labai maža, o ir patys daiktai niekaip negalėtų būti identifikuojami.

Ieškovė dubliku į atsakovių UAB „Swedbank lizingas“ ir bankrutavusios Gintauto Naviko įmonės atsiliepimus prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad vadovaujantis teismų praktika, tam, kad kreditorius galėtų pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu, nebūtina nustatyti, jog skolininkas yra visiškai pasyvus ar piktybiškai vengia įgyvendinti savo teisę, pakanka, jog skolininkas pasirenka netinkamas savo teisės įgyvendinimo būdus. Ieškovė nesutinka ir su atsakovių argumentais, kad tai, jog bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, patvirtina, kad kreditorių interesai yra ginami, tačiau ieškovė sprendžia, jog tai, kad bankroto administratoriaus ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas, įrodo, kad jis pasirinko netinkamus bankrutavusios Gintauto Naviko įmonės teisių įgyvendinimo būdus, o įmonės ir jos kreditorių interesai liko visiškai neapginti. Ieškovės nuomone, nepagrįstas ir atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į ieškinį nurodytas argumentas, jog bankrutavusi Gintauto Naviko įmonė neturi teisės nei pasiimti rekonstrukcijos metu atliktų ginčo turto pagerinimų, nei reikalauti atlyginti jų vertę, kadangi pačios atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ nurodytoje civilinėje byloje, kurioje administratorius buvo pareiškęs ieškinį dėl Pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ turi pareigą lizingo objektu buvusį turtą realizuoti kuo didesne kaina, o realizuoto turto vertei viršijus atsakovės UAB „Swedbank lizingas“  dėl lizingo sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, atsakovė turi pareigą šį skirtumą grąžinti bankrutavusiai Gintauto Naviko įmonei. Ieškovė pažymi, kad ir toliau laikosi pozicijos, kad prašomi išreikalauti daiktai yra bankrutavusios Gintauto Naviko įmonės nuosavybė, tuo tarpu atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ argumentai, kad tai jos nuosavybė, vadovaujantis Lizingo sutarties priedo Nr. 5 nuostatomis, yra nieko nepagrįsti. Tuo tarpu iš atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ nurodytų Lizingo sutarties nuostatų matyti, kad Gintauto Naviko įmonė įsipareigojo atlikti rekonstrukcijos darbus ir juos pabaigus perduoti Lizingo bendrovei, kas patvirtina, kad toks šalių susitarimas reiškia nuosavybės perėjimą atsakovei UAB „Swedbank lizingas“, kadangi rekonstrukcijos darbų rezultatas nebuvo perduotas atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybėn. Atsakovė UAB „Lizingas“ nepateikė jokių įrodymų, kad nurodyti Lizingo sutarties priedo punktai buvo įgyvendinti, priešingai, Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai yra 1982 metai, o statybos pabaigos – 1982 m., o kiemo aikštelės rekonstrukcijos darbai ir jų rezultatas, tame tarpe ir statybos užbaigimo aktas, nėra įregistruoti viešame registre. Be to, nenustačius, ar atlikti rekonstrukcijos darbai tenkina projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus bei nesant statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad neįregistruotas statinys gali būti laikomas nekilnojamuoju turtu, o šie duomenys į bylą pateikti nėra. Ieškovė tai pat nurodo, kad atskyrus prašomus išreikalauti daiktus nuo atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ priklausančio turto, atsakovės turtas būtų grąžinamas į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, kadangi įrengiant naują dangą, senoji nebuvo sunaikinta, iškasus nuotekų bei vandentiekio tinklus, žemės paviršius būtų išlyginamas. Prašomi išreikalauti daiktai gali būti identifikuojami pagal tarp bankrutavusio Gintauto Naviko įmonės ir rangovų pasirašytas sutartis dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo pagal Marijampolės savivaldybės administracijos 2008 m. vasario 15 d. išduotą Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 3.23.2025.Nr, taip pat pagal rangovų išrašytas sąskaitas-faktūras bei darbų priėmimo-perdavimo aktus. Tuo tarpu atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ argumentas, kad atskirti daiktai nuo atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ priklausančios kiemo aikštelės neturės jokios vertės, yra visiškai nepagrįstas.

Atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodo, kad aplinkybė, jog bankroto administratorius nepateikė dar vieno akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio jokiu būdu negali būti vertinama kaip administratoriaus pasyvumas ar netinkamas elgesys. Priešingai, tokiu būdu nebuvo bereikalingai didinamos administravimo išlaidos bei buvo užtikrinama visų Lizingo gavėjo kreditorių interesų apsauga. Be to, ieškovė pateikdama dubliką, jame nepaneigė atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ argumentų, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-778/2014, yra nustatyti prejudiciniai faktai, kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu ginče, vykusiame tarp tų pačių šalių. Atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ pažymi, kad šalys Lizingo sutarties priedu Nr. 5 atsakovė ir Lizingo gavėjas susitarė, kad atsakovė iš dalies finansuos ginčo turto rekonstrukciją, tačiau visi atlikti turto rekonstrukcijos darbai ir rekonstruotas turtas nuosavybės teise priklausys atsakovei. Taigi, šalys aiškiai susitarė, kad bet kokie turto pagerinimai, atlikti su atsakovės leidimu, bus atsakovės nuosavybė ir atsakovė šiems pagerinimams atlikti būtinas išlaidas kompensuos tik tiek kiek tai yra numatyta Lizingo sutarties priede Nr. 5. Lizingo gavėjui atliekant lizinguojamo turto rekonstrukcijos darbus nebuvo sukurti nauji nekilnojamo turto objektai, taigi ieškovė nepagrįstai teigia, kad jos prašomi išreikalauti daiktai yra atskiras daiktas – neįregistruotas statinys. Ieškovė neįrodė ir savo teiginių, kad prašomus išreikalauti daiktus galima atskirti nuo atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ priklausančio turto, nepadarant jam žalos. Atsakovė atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad kaip ir pati ieškovė dublike nurodo, ieškinio patenkinimo atveju, vietoje buvusios kiemo aikštelės liktų paprasčiausias žemės sklypas, kuris atsakovei nuosavybės teise nepriklauso, jai priklauso tik nekilnojamas daiktas – kiemo aikštelė, todėl teiginys, kad pašalinus ieškovės prašomus daiktus kiemo aikštelės, o jos dalyje liktų tik tuščias žemės sklypas, patvirtina, kad ieškinio tenkinimo atveju, būtų sunaikinta dalis atsakovei priklausančio turto. Ieškovė dublike nurodo, kad tam tikri daiktai būtų atskiriami ne nuo atsakovei priklausančio nekilnojamo turto, o nuo valstybei priklausančių žemės sklypų. Iš šių ieškovės teiginių galima daryti išvadą, kad buvo pagerintas ne atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas (kiemo aikštelė), o valstybei priklausantys žemės sklypai, todėl tokiu atveju reikėtų konstatuoti, kad reikalavimai (ar dalis jų) reiškiami netinkamam atsakovui. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės ieškinys buvo pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, t. y. ne siekiant realiai apginti Lizingo gavėjo kreditorių interesus, o siekiant laikinųjų apsaugos priemonių pagalba sutrikdyti parduoti Lizingo gavėjo atsiimtą turtą. Kiti atsakovės UAB „Swedbank lizingas“ triplike išdėstyti argumentai iš esmės atsikartoja atsiliepime į ieškinį, todėl teismas jų nekartoja.

Atsakovė bankrutavusi Gintauto Naviko įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, prašo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad palaiko argumentus išdėstytus savo atsiliepime į ieškinį, todėl teismas jų nekartoja.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsakovei Gintauto Naviko įmonei iškelta bankroto byla. 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtintas ieškovės UAB „Mens mentis“ kreditorinis reikalavimas Gintauto Naviko bankroto byloje (b. l. 12, 1 t. ). Gintauto Naviko įmonė ir atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. balandžio 17 d. sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Gintauto Naviko pardavė atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ nekilnojamąjį turtą  už 289 620,02 Eur (1 000 000 Lt). Prieš pasirašydamos ginčijamą Pirkimo-pardavimo sutartį sutarties šalys 2008 m. balandžio 3 d. sudarė Lizingo sutartį, kurioje sulygo, kad UAB „Swedbank lizingas“ iš dalies finansuos Pirkimo-pardavimo sutartimi įgyto turto rekonstrukciją, investuodamas ne daugiau kaip 1,74 mln. Eur (6 mln. Lt). Lizingo sutarties 10.2 punkte buvo nustatyta, kad po sutartinių įmokų sumokėjimo ir tinkamai įvykdžius kitas sutarties sąlygas, nuosavybės teisė į turtą perduodama klientui (lizingo gavėjui).

Ieškovės teigimu, sudarius Lizingo ir Pirkimo-pardavimo sutartis, Gintauto Naviko įmonė vykdė atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ priklausančios, tačiau Gintauto Naviko įmonės pagal Lizingo sutartį valdomos ir naudojamos Kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus: įrengė dangą, pastatė tvorą, nuotekų ir vandentiekio tinklus. Nutraukus 2009-08-12 Lizingo sutartį ginčo turtas (danga, tvora, nuotekų ir vandentiekio tinklai) buvo perduoti UAB „Swedbank lizingas“, nors ieškovės teigimu, šis turtas yra  Gintauto Naviko įmonės nuosavybė. Kadangi, ieškovės teigimu, UAB „Swedbank lizingas“ ginčo turtą valdo neteisėtai, šį turtą galima atskirti nepadarant žalos UAB „Swedbank lizingas“ turtui, atsižvelgiant į tai, kad įmonės administratorius nesiėmė veiksmų išreikalauti turtą, siekiant ginti Gintauto Naviko įmonės kreditorių interesus, ieškovė prašo ieškiniu šį turtą iš atsakovės išreikalauti, ieškinio teisiniu pagrindu nurodydama CK 6.68 straipsnį.

Nagrinėjamos bylos atveju kilo ginčas dėl ieškovės subjektinės teisės reikšti netiesioginį ieškinį. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Pagal šią įstatymo normą netiesioginiu ieškiniu kreditoriui suteikiama teisė pareikšti reikalavimą asmeniui, su kuriuo jo nesieja kreditoriniai santykiai, t. y. reikalavimą skolininko skolininkui. Pareikšti netiesioginį ieškinį skolininko vardu galima tik tada, kai yra įstatyme nustatytos sąlygos. Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginį ieškinį galima pareikšti tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra neabejotinas ir vykdytinas. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi būti vykdytinas, t. y. kitas asmuo turi pareigą įvykdyti prievolę kreditoriaus skolininkui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008). Kita sąlyga yra ta, kad skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį kitam asmeniui, t. y. savo skolininkui, tačiau ieškinio nereiškia arba atsisako įgyvendinti savo teises. Toks skolininko neveikimas turi pažeisti kreditoriaus teises. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negali būti pareikštas. Be minėtų sąlygų, taip pat turi būti CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Pagal šią įstatymo normą kreditorius turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį ne bet kuriuo atveju, bet tik šiais išvardytais atvejais, ir tik dėl tokių prievolių, kurias kitas asmuo turi vykdyti kreditoriaus skolininkui. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra Gintauto Naviko įmonės kreditorius. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju yra nustatyta svarbi aplinkybė, kad UAB „Swedbank lizingas“ nėra atsakovės Gintauto Naviko įmonės skolininkas, priešingai, – yra jo kreditorius, kadangi Gintauto Naviko įmonės bankroto byloje yra patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas (CPK 179 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vienareikšmiškai aiškinama, kad pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas turi būti vykdytinas. Taigi viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra skolininko, kurio vardu yra reiškiamas ieškinys, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-312/2008, 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012). Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio Gintauto Naviko įmonės reikalavimo teisės į UAB „Swedbank lizingas“ nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal bankrutavusios ir likviduojamos Gintauto Naviko įmonės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Gintauto Naviko įmonės ieškinį „Swedbank lizingas“, UAB dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, 2015 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015 pasisakė dėl sudarytos Lizingo sutarties ir Pirkimo-pardavimo sutarties, nurodydamas, kad šalys buvo susitarusios sukurti teisinius santykius, kurie apibrėžiami kaip grįžtamasis lizingas. Taip pat teismas konstatavo nesant teisinio pagrindo Pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Ieškovė nagrinėjamu atveju ieškiniu prašo išreikalauti Gintauto Naviko įmonei nuosavybės teise priklausančius daiktus, atskiriant minėtą turtą nuo atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto: kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), t. y. nuo to objekto (nekilnojamojo turto), kurį atsakovas nuosavybės teise įgijo pagal 2014 m. balandžio 17 d. sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nepripažinta kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Kadangi ieškovė pareikštu ieškiniu dar tik siekia sukurti Gintauto Naviko įmonės turtinę teisę UAB „Swedbank lizingas“ atžvilgiu, todėl akivaizdu, jog Gintauto Naviko įmonė dabar nėra UAB „Swedbank lizingas“ kreditorius, o juo galėtų tapti tik teismo sprendimo pagrindu pripažinus, kad atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ ginčo turtą valdo be teisėto pagrindo ir ieškiniu nusprendus šį turtą iš atsakovės išreikalauti. Teismo vertinimu, spręstina, jog Gintauto Naviko įmonė neturi galiojančios, neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į UAB „Swedbank lizingas“, todėl sutiktina su UAB „Swedbank lizingas“ argumentais, jog ieškovė neturi teisės bankrutuojančios įmonės vardu reikšti netiesioginį ieškinį.

Nustačius, kad ieškovė neturi subjektinės teisės Gintauto Naviko įmonės vardu pareikšti atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ netiesioginio ieškinio, šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį atmesti, todėl kiti ieškinio argumentai neanalizuotini ir teismas iš esmės dėl jų nepasisako.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ prašo priteisti jai iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nėra pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 12,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos) (CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.              

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mens Mentis“ (j. a. k. 302605271, registracijos adresas Marijampolės sav. Marijampolės m. Kęstučio g. 4) 12,25 Eur (dvylika eurų dvidešimt penki euro centai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimu (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                      Egidijus Tamašauskas