Teikimas Nr. T-594-1170/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04631-2017-7

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12.1; 2.5.16

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,

sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, 

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovui A. K.,

nuteistajam M. L., jo gynėjai advokatei Danutai Cytovič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl nuteistajam M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

M. L. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pastarajam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams ir 3 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-3 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554), atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. bei 2022 m. gegužės 13 d. nutartimis M. L. paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – per 1 ir 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti 20 valandų nemokamų darbų. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2023 m. rugsėjo 1 d. (a. b. l. 2-31, 101, 153-154). 

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. kovo 31 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam M. L. panaikinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Probacijos tarnybos teikime nurodyta, kad Probacijos tarnyba nuteistojo priežiūrą vykdo nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. 2020 m. rugsėjo 16 d. M. L. buvo sudarytas priežiūros planas, išaiškinta bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos. Taip pat nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal teisės pažeidėjo OASys vertinimo metodiką yra žema (25 iš 168 balų), rizika linkusi didėti dėl daromų pažeidimų. Didelės žalos rizika nenustatyta. Probacijos laikotarpiu nuteistojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Teismo skirtų įpareigojimų - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje - pažeidimų neužfiksuota. Nuteistasis dirba, išvykęs už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be leidimo nebuvo. Dėl probacijos laikotarpiu padarytų administracinių nusižengimų 2021 m. spalio 29 d. Probacijos tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl papildomų pareigų paskyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi minėtas teikimas tenkintas, paskirta papildoma pareiga - baudžiamojo poveikio priemonė - per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti 20 val. nemokamų darbų. Po teikimo nagrinėjimo nuteistasis toliau darė administracinius nusižengimus, todėl Probacijos tarnyba teikimu kartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi teikimas tenkintas iš dalies, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti 20 val. nemokamų darbų. Nuteistasis M. L. aukščiau minėtą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę įvykdė - 20 val. nemokamų darbų išdirbo Vilniaus arkivyskupijos Caritas, tačiau ir vėl padarė 2  administracinius nusižengimus: 2022 m. lapkričio 24 d. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, nes vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, paskirta 75 Eur bauda nesumokėta, o 2023 m. sausio 31 d. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bei 99 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas MB  „P.“ atsakingu/įgaliotu asmeniu, sudaręs rašytinę darbo sutartį, apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui, taip pat neatsiskaitydamas su įdarbintu asmeniu pasibaigus sutarčiai pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2  dalies nuostatas, paskirta 1500 Eur bauda nesumokėta (b. l. 1-2).

Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovas prašė teikimą tenkinti jame nurodytais pagrindais. Papildomai nurodė, jog pagal pateiktus anksčiau duomenis naujų pasikeitimų nebuvo, išskyrus tai, kad šiuo metu darbą tęsia, taip pat 2023 m. gegužės 1 d. buvo surašytas dar vienas administracinis protokolas, už tai, kad būdamas kavinėje, nesusimokėjo, tačiau pateikė duomenis, jog šis incidentas išspręstas ir viską sumokėjo (b. l. 35-36).

Prokuroras teismo posėdžio metu teikimo prašė netenkinti, kadangi M. L. teikimo nagrinėjimo teisme metu baudas sumokėjo ir tikslai pasiekti (b. l. 35-36).

Nuteistasis M. L. teismo posėdžio metu prašė Probacijos tarnybos teikimo netekinti, atsiprašė proceso dalyvių ir pasižadėjo daugiau pažeidimų nedaryti. Kartu nuteistasis nurodė, kad augina mažametį vaiką ir jei reikės atlikti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, tai labai apsunkins jo šeimos gyvenimą. Galiausiai, nuteistasis pripažino, jog gailisi dėl jo padarytų probacijos sąlygų pažeidimų ir žada laikytis jam paskirtų įpareigojimų bei draudimų (b. l. 35-36).

Nuteistojo gynėja teismo posėdžio metu prašė teikimo netekinti, kadangi jos ginamasis neneigė, kad jis netinkamai elgėsi, darė nusižengimus, už kuriuos buvo paskirtos baudos, visos baudos sumokėtos, bei pristatė tai patvirtinančius dokumentus. Probacijos laikotarpis buvo gana ilgas. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2023 m. rugsėjo 1 d., ilgesnį laiką jis atbuvo. Buvo ir anksčiau nusižengimų, tačiau žadėjo pasitaisyti įvykdė ir papildomas pareigas, kurias jam paskyrė teismas. Taip pat prašė atsižvelgti, kad jos ginamasis dirba, augina vieną nepilnametį vaiką, moka kreditus ir visa ši situacija neleidžia daryti išvados, kad jis turi būti izoliuotas nuo visuomenės. Kartu prašė atsižvelgti, kad pažeidimus jis padarė dėl lengvabūdiškumo, nesuvokdamas pasekmių. Jis anksčiau nebuvo teistas, su tokia situacija susiduria pirmą kartą. Visą laikotarpį jis bendravo su probacija, nesislėpė, nekeitė gyvenamosios vietos, nepadarė jokių naujų nusikaltimų, atvykdavo į probacijos skyrių, rašė paaiškinimus, atidirbo nemokamus darbus. Todėl šiuo metu pastarajam netikslinga panaikinti taikomo bausmės vykdymo atidėjimo (b. l. 35-36).

Probacijos tarnybos teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 dalies 2 punktas nustato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. To paties įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą, tai yra, padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai vykdant paskirtą bausmę (2015 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1S-1755-498/2015). Vertinant, ar yra tikslinga nuteistąjį pasiųsti realiai atlikti nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, reikia nustatyti, ar tikrai išnaudotos visos galimybės taisyti nuteistąjį, laikant neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau prižiūrimą. Probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo asmens priežiūra. Probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teisme gauto Probacijos tarnybos teikimo, taip pat nuteistojo M. L. asmens bylos matyti, kad pastarasis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2  dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, jam paskiriant galutinę subendrintą 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant 3 metų laikotarpiui. Kartu įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2023 m. rugsėjo 1 d. (a.  b.  l. 2-31).

Probacijos tarnyba nuteistojo priežiūrą vykdo nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. 2020 m. rugsėjo 16 d. M. L. buvo sudarytas priežiūros planas, bei supažindintas su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis (a. b. l. 49-57). Minėtos aplinkybės pagrindu teismas daro išvadą, kad M. L. buvo žinoma jam taikomos probacijos tvarka, jam paskirti įpareigojimai, tenkanti pareiga jų laikytis ir gresianti atsakomybė už šių įpareigojimų nevykdymą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo elgesys dėl padarytų probacijos sąlygų pažeidimų jau du kartus buvo vertinamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir atitinkamai buvo priimtos 2021 m. lapkričio 19 d. bei 2022 m. gegužės 13 d. nutartys, kuriose buvo išsamiai aptarti ir išanalizuoti ir šioje byloje nagrinėjamame Probacijos tarnybos teikime nurodyti ir iki minėtų teismo nutarčių priėmimo nuteistojo padaryti probacijos sąlygų pažeidimai (a. b. l. 101, 153-154). Pabrėžtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2021 m. lapkričio 19 d. bei 2022 m. gegužės 13 d. nutartyse aptardamas minėtų nutarčių priėmimo metu aktualius nuteistojo jam taikomų įpareigojimų pažeidimus, juos išsamiai išanalizavo, tačiau šių pažeidimų padarymo fakto nepripažino pakankamu pagrindu panaikinti nuteistajam M. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Buvo apsiribota išimtinai papildomos baudžiamojo poveikio priemonės pastarajam paskyrimu.

Minėtų aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. kovo 31 d. gauto Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo metu teismas ankstesnėmis teismo nutartimis konstatuotų nuteistojo probacijos sąlygų pažeidimų kartotinai neanalizuoja. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. bei 2022 m. gegužės 13 d. nutartimis konstatuotas nuteistajam M. L. probacijų sąlygų pažeidimų faktas teismo pripažįstamas svarbia, nuteistąjį charakterizuojančia aplinkybe. Kita vertus, ši aplinkybė nelaikytina absoliučiu – nuteistajam taikomo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą sąlygojančiu kriterijumi. Priešingai, ji vertintina teikimo nagrinėjimo metu surinktų duomenų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumoje.

Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad po paskutinės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. nutarties priėmimo M. L. kartotinai padarė tris naujus administracinius nusižengimus. Pastarasis 2022 m. lapkričio 24 d. buvo baustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis  vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2023 m. sausio 31 d. nuteistasis buvo pripažintas kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 99 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o būtent dėl to, kad būdamas MB „P.“ atsakingu/įgaliotu asmeniu, sudaręs rašytinę darbo sutartį, apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui, taip pat neatsiskaitydamas su įdarbintu asmeniu pasibaigus sutarčiai, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalies nuostatas (a. b. l. 165-171). Be to, pastarasis 2023 m. gegužės 1 d. padarė naują administracinį nusižengimą – pasišalino iš kavinės, neatsiskaitęs.

Anksčiau aptartų aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad nuteistasis M. L. per jam paskirtos bausmės vykdymo laikotarpį daro tam tikrus probacijos sąlygų pažeidimus – daro naujus administracinius nusižengimus. Kita vertus, teismas, įvertinęs tiek nuteistojo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų turinį, tiek pastarojo asmens bylos ir Probacijos teikimo duomenis, neturi pagrindo pripažinti, kad nuteistasis minėtus pažeidimus daro piktybiškai.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, taip pat jo teismo posėdžio pateiktų paaiškinimų, nuteistasis M. L. visas baudas už jam paskirtus administracinius nusižengimus sumokėjo. Pastarasis taip pat pripažino, kad šiuos administracinius nusižengimus daro netikslingai – visais atvejais jis neturi tikslo pažeidinėti teisės aktus, tiesiog netinkamai susiklosto aplinkybės, dėl kurių jis nuoširdžiai gailisi ir daugiau žada tokiu būdu nesielgti (b. l. 35-36). Teismas abejoti nuteistojo išreikšta nuoširdaus gailesčio aplinkybe neturi pagrindo, kadangi, kaip buvo minėta pirmiau, pastarasis paskirtas nuobaudas apmokėjo (b. l. 32-34). Be to, dėl nuteistojo minėtų, netinkamai susiklostančių aplinkybių bei jų pagrindu atsiradusios sunkios psichologinės būsenos buvo hospitalizuotas, ką patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai (b. l. 26, 29-31). Kartu pabrėžtina ir tai, kad nuteistasis M. L. jam teismo paskirtų įpareigojimų laikosi – dirba, iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be Probacijos tarnybos leidimo nėra išvykęs, įvykdė teismo papildomai paskirtus įpareigojimus neatlygintinai išdirbti po 20 val. nemokamų darbų, be to, pastarojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad nuteistasis M. L. jam paskirtos bausmės nevykdo piktybiškai bei tikslingai pažeidinėja jam paskirtų įpareigojimų reikalavimus. Negalima nesutikti, kad nuteistasis padarė tam tikrus jam taikomos probacijos sąlygų pažeidimus. Kita vertus, visos pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, kad M. L. paskirta bausmė buvo neefektyvi ir nepaveikė pastarojo elgesio. Teismo vertinimu, nuteistojo elgesys probacijos laikotarpiu nėra visiškai pavyzdingas, tačiau įvertinus jo paaiškinimus, pastarojo asmens byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistojo padaryti pažeidimai nebuvo piktybiški, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo panaikinti M. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Pripažintina, kad Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, būtų neproporcinga valstybės reakcija į nuteistojo elgesį.

Teismo išanalizuotų duomenų ir jų pagrindų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į probacijos tikslą, kuris yra sietinas su veiksmingos probuojamųjų resocializacijos užtikrinimu ir jų nusikalstamų veikų recidyvo mažinimu. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas neturi būti formalus ir yra taikomas tik kruopščiai įvertinus padarytų probacijos pažeidimų ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, kurie leistų konstatuoti, jog bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas yra proporcinga priemonė. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo ar arešto bausmę klausimą, būtina vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Bausmės tikslai ir paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Resocializacijos procese ypatingai svarbu tinkamai įvertinti nuteistųjų problemas, kurios vėliau sąlygoja nusikalstamą elgesį, pobūdį bei parinkti individualizuotus darbo su nuteistaisiais metodus, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi siekį pasikeisti ir taisytis.

Teismo vertinimu, nuteistojo padaryti taikomos probacijos sąlygų pažeidimai nėra piktybiški, ir nors toks M. L. probacijos sąlygų pažeidimas probacijos laikotarpiu nėra pateisinamas, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis suvokia, jog toks jo elgesys yra netoleruotinas ir yra pakankamai motyvuotas keisti savo elgesį tinkama linkme. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis M. L. deda realias pastangas keisti savo gyvenimo būdą – būna gyvenamojoje vietoje jam nustatytu laiku, dirba, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, todėl padaryti administraciniai nusižengimai, dėl kurių paskirtos administracinės nuobaudos yra apmokėtos, aptariamos situacijos kontekste, nevertini kaip sąmoningas nuteistojo elgesys siekiant pažeisti probacijos sąlygas.

Atsižvelgus į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat įvertinus BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį bei anksčiau nurodytą probacijos instituto esmę bei paskirtį, nuteistojo darbinės veiklos faktą, duomenų apie naujų nusikalstamų veikų padarymo nebuvimą, padarytų administracinių nusižengimų pripažinimo bei už juos paskirtų nuobaudų apmokėjimo aplinkybę, pripažintina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo panaikinti M. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Nors pastarojo elgesys probacijos laikotarpiu nėra nepriekaištingas, tačiau matyti, kad jis deda pastangas pakeisti savo elgesį.

Kita vertus, nuteistasis M. L. įspėtinas, kad piktybiškai nevykdant teismo pareigų, darant administracinius nusižengimus ar naujas nusikalstamas veikas arba kitaip nesilaikant nustatytų elgesio taisyklių, Probacijos tarnyba gali pakarotinai kreiptis į teismą tuo pačiu klausimu.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, Probacijos teikimas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

n u t a r i a :

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam M. L..

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja        Justyna Žukovska-Pečiulienė