Civilinė byla Nr. e2A-548-368/2023

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00521-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

 

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 13 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Erlonesos statyba“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veikus“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Erlonesos statyba“ dėl permokos už faktiškai neatliktus darbus grąžinimo ir baudos pagal rangos sutartį priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Veikus“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Erlonesos statyba“ 12 633,03 Eur permoką ir 15 600 Eur dydžio baudą, iš viso: 28 233,03 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 28 233,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 635,00 Eur žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

2.       Nurodė, kad pagal 2022 m. sausio 18 d. ieškovės ir atsakovės sudarytą statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) atsakovei statybvietė darbams vykdyti perduota 2022 m. sausio 23 d., tačiau nuo pat darbų pradžios atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų: 1) 2022 m. sausio 28 d. elektroniniu laišku ieškovė įspėjo atsakovę, jog objekte nedirba paskirtas statybos vadovas, tuo pažeidžiamas sutarties bendrųjų sąlygų 8.34. punkte įtvirtintas įsipareigojimas; atsakovė nepateikė ir nesuderino su ieškove metalo konstrukcijų tiekėjų pasiūlymo su gamybos grafiku (pažeidžiamas sutarties specialiųjų sąlygų 5.1.2 punktas), atsakovė nepateikė technologinių kortelių griovimo ir ardymo darbams (pažeidžiamas sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.5. punktas), atsakovė nėra pateikusi sutarties specialiųjų sąlygų 9.1. punkte nurodyto civilinės atsakomybės draudimo, atsakovė nėra pateikusi ir paskyrusi atsakingų asmenų darbams pagal darbų saugos reikalavimus; 2) 2022 m. vasario 15 d. gamybinio pasitarimo protokole fiksuoti tie patys ir nauji atsakovės netinkamai vykdomi sutartiniai įsipareigojimai: nevykdomi darbai atskiruose darbų frontuose (sutarties bendrųjų sąlygų 8.4. punktas), objekte nedirba paskirtas statybos vadovas (sutarties bendrųjų sąlygų 8.3. punktas), nepateiktas ir nesuderintas su ieškove metalo konstrukcijų gamintojas, gamybos sutartis su grafiku (sutarties specialiųjų sąlygų 5.1.2 punktas), nepateiktos technologinės kortelės griovimo ir ardymo darbams (sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.5. punktas), atsakovė nėra paskyrusi atsakingų asmenų darbams pagal darbų saugos reikalavimus; 3) 2022 m. vasario 22 d. gamybinio pasitarimo protokole fiksuoti taip pat tie patys ir nauji atsakovės nevykdomi sutartiniai įsipareigojimai: nevykdomi darbai pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką (sutarties bendrųjų sąlygų 8.4. punktas), nepildomas atliktų statybos darbų žurnalas ir kita privaloma dokumentacija (sutarties bendrųjų sąlygų 8.3. punktas), objekte nedirba paskirtas statybos vadovas (sutarties bendrųjų sąlygų 8.34. punktas), nepateiktas ir nesuderintas su ieškove metalo konstrukcijų gamintojas, gamybos sutartis su grafiku (sutarties specialiųjų sąlygų 5.1.2 punktas), nepateiktos technologinės kortelės griovimo ir ardymo darbams (sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.5. punktas), atsakovė nėra pateikusi ir paskyrusi atsakingų asmenų darbams pagal darbų saugos reikalavimus; 4) 2022 m. vasario 24 d. ieškovė elektroniniu paštu pateikė atsakovei pretenziją, kuria pažymėjo, jog atsakovė vykdo darbus nesilaikydama techninio darbo projekto reikalavimų (pažeidė sutarties bendrųjų sąlygų 8.13., 8.21. punktų reikalavimus) bei pateikė tai patvirtinantį defektinį aktą, įspėjo apie vėlavimą atlikti darbus sutartyje numatytais terminais ir toliau vykdomus aukščiau nurodytus sutarties pažeidimus, pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 1 d. pašalinti visus pažeidimus, įspėjo, jog atsakovei nepašalinus pažeidimų, bus taikomos sutartyje numatytos sankcijos.

3.       Atsakovei nepašalinus sutarties pažeidimų, neištaisius defektų, 2022 m. kovo 7 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, jog ieškovė nutraukia sutartį dėl atsakovės kaltės. Ieškovė pareikalavo atsakovės grąžinti sumokėtą 27000 Eur avansą, perduoti ieškovei iki sutarties nutraukimo atliktus darbus, atlaisvinti objektą. 2022 m. kovo 8 d. elektroniniu paštu ieškovė gavo iš atsakovės atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (7713,50 Eur be PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) (22616,84 Eur be PVM), bendrai 30330,34 Eur sumai be PVM. 2022 m. kovo 9 d. ieškovė gavo atsakovės atstovo pranešimą, kuriame nurodyta, jog atsakovė sutinka, kad šalių tarpusavio santykiai pasibaigtų, tačiau pagal atliktų darbų aktus faktiškai atsakovė atliko daugiau darbų negu gavo iš ieškovės avansą, todėl reikalavimo dėl avanso grąžinimo nevykdys. 2022 m. kovo 10 d. elektroniniu paštu ieškovė grąžino atsakovei atliktų darbų aktus ir sąskaitas su pastabomis, nurodydama, jog ieškovė priima atsakovės atliktus darbus už 14366,97 Eur be PVM sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pateikė 2022 m. kovo 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir priedus, kuriuose atlikta atsakovės faktiškai atliktų darbų fotofiksacija. 2022 m. kovo 15 d. raštu ieškovė atsakė į atsakovės atstovės 2022 m. kovo 9 d. raštą, papildomai pateikdama duomenis apie priimtus darbus ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 17 d. grąžinti ieškovei 12 633,03 Eur permoką (sumokėtą avansą). Faktiškai ieškovė priėmė atsakovės atliktus darbus už 14 366,97 Eur, ieškovė sumokėjo atsakovei 27 000 Eur avansą, todėl atsakovei negrąžinus avanso, ieškovė reiškia reikalavimą dėl 12 633,03 Eur permokos grąžinimo. Dėl sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės ieškovė turi teisę reikalauti 31 200 Eur dydžio baudos, tačiau ieškovė sutinka sumažinti sutartyje numatytą baudą ir reiškia ieškinį dėl 15 600 Eur baudos priteisimo.

4.       Atsakovė MB „Erlonesos statyba“  atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės UAB „Veikus“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad rekonstruojant seną pastatą atsakovė turėjo padaryti pamatus, fasadą, stogą. Vykdant sutartį rangovei visų pirma reikėjo atlikti griovimo ir ardymo darbus, žemės kasimo darbus tose vietose, kuriose reikėjo daryti pagrindus pamatams. Buvo išgriauta dalis perdangų, sienų, ardomos metalinės konstrukcijos. Atliekant žemės kasimo darbus vienoje pusėje maždaug dviejų metrų gylyje buvo rasti seni pamatai, kuriuos reikėjo išardyti, atliekas išvežti iš objekto. Abi šalys žodžiu susitarė, kad rangovė atliks papildomus darbus, o užsakovė už juos sumokės. Atsakovė pagal žodinį susitarimą su ieškovės direktoriumi pradinėje sąmatoje nenumatytus darbus atliko, nes užsakovė teigė, kad darbai bus įtraukti į pakeistą projektą ir naują sąmatą. Atsakovė atlikusi darbus pateikė naują sąmatą, tačiau užsakovė UAB „Veikus“ atsisakė ją priimti ir grąžino su pastabomis. 2022 m. vasario 21 d. atsakovės gamybos vadovas A. S. elektroniniu laišku ieškovės projektų vadovui L. L. išsiuntė išardytų pamatų nuotraukas, kaip įrodymą, kad atliko sutartyje nenumatytus senų pamatų griovimo ir žemės kasimo darbus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.684 straipsnio 4 dalimi, esant žodiniam susitarimui tarp šalių, atsakovė privalėjo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti, tačiau savo pareigos neįvykdė. Be to, sutarties vykdymo metu ieškovė keitė pamatų projektą (brėžinius). Pakeistame pamatų įrengimo projekte buvo numatyta, kad dalis naujų pamatų bus ne iš HAUS tuštuminių blokelių, kaip numatyta pirminiame projekte, o iš gelžbetonio. Nors pagal sutartį pamatų montavimas buvo numatytas sausio 30 d. – vasario 13 d., atsakovės statyba“ gamybos vadovas A. S. pamatų pakoreguotus brėžinius gavo tik 2022 m. vasario 10 d. Projekto keitimo procesas užtruko apie tris savaites, neturėdama projekto atsakovė buvo priversta stabdyti darbus, prastovėjo darbininkai, nenaudojami stovėjo rangovės išsinuomoti pastoliai ir technika, todėl atsakovė patyrė nuostolius. Atsakovė suprato, kad nepavyks bendradarbiauti bei atlikti sutartyje numatytų darbų, todėl 2022 m. kovo 7 d. gavusi iš ieškovės raštą dėl sutarties nutraukimo, sutiko su sutarties nutraukimu, akcentuodama tą aplinkybę, kad nesutinka su ieškovės atliktu vienašališku rangos sutarties nutraukimu, nes esminio pagrindo vienašališkam sutarties nutraukimui nebuvo ir nėra, tačiau neginčija sutarties nutraukimo ir sutinka, kad šalių tarpusavio santykiai pasibaigtų. Ieškovė, nutraukusi sutartį su atsakove ir neapmokėjusi už atliktus darbus, faktiškai pradėjo naudotis to darbo rezultatais.

5.       Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovė rangovės darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Kadangi atsakovė buvo atlikusi darbų už didesnę sumą, negu buvo pravestas 27 000 Eur avansas, ieškovė už atliktus darbus nesumokėjo ir visiškai nepagrįstai kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 12 633,03 Eur permoką.

6.       2022 m. sausio 18 d. statybos rangos sutarties specialiosiose sąlygose numatyta daugybė sankcijų rangovei: 7.3.3. punkte baudos; 11 sutarties punkte numatyta 13 sankcijų ir visos tik rangovei. Bendrosiose sutarties sąlygose 10 dalyje, numatančią šalių atsakomybę, atsakomybė numatyta tik rangovei, o 10.6 punkte numatyta dar viena 3 000 Eur bauda. Esant tokioms sutarties sąlygoms, CK 6.691 straipsnyje numatyta pareiga bendradarbiauti yra neįmanoma, o ieškovė galimai turėjo tikslą pasipelnyti pasinaudodama mažesnės įmonės vadovo teisinių žinių trūkumu. Atsakovė nesutinka, kad ieškovės užfiksuoti sutarties vykdymo pažeidimai yra pagrįsti ir esminiai. Atsakovė sutinka, kad tuo metu objekte nedirbo paskirtas statybos vadovas (nedirbo dėl ligos). Tuo metu buvo vykdomi ne statybos, o ardymo darbai ir statybos vadovo dalyvavimas nebuvo privalomas. Atsakovė buvo apdraudusi civilinę atsakomybę. Aplinkybė, kad rangovė nepaskyrė atsakingų asmenų už saugos darbus, nepažeidžia sutarties vykdymo esminių sąlygų, nes nelaimingo atsitikimo atveju atsakingas būtų rangovė, o ne užsakovė. Protokoluose nurodyta, kad nevykdomi darbai pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką, tačiau atsakovė tų darbų ir negalėjo vykdyti, kadangi ieškovė keitė pamatų įrengimo projektinę dokumentaciją ir pan. Visi nurodyti trūkumai formalūs ir neturintys reikšmės sutarties vykdymui. Ieškovės pareikštos pretenzijos negali būti pripažįstamos pagrindu vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminių pažeidimų, kadangi esminius sutarties pažeidimus (pažadėjusi apmokėti ir neapmokėjusi už papildomus darbus, keisdama pamatų projektą ir tuo trukdydama atlikti darbus laiku) padarė ne atsakovė, o ieškovė. Nėra pagrindo konstatuoti, kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės bei svarstyti baudos priteisimo klausimą. Byloje nėra būtina reikšti priešieškinį, nes nei viena šalis nesiekia tęsti sutartinių santykių, ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo padarinių (baudos), todėl nepareiškus priešieškinio teismas gali konstatuoti, jog prievoliniai šalių tarpusavio santykiai pasibaigė bendru susitarimu (CK 6.125 straipsnis 1 dalis).

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

7.       Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 30 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės MB „Erlonesos statyba“ ieškovei UAB „Veikus“ sumokėto avanso permoką 12 633,03 Eur, baudą 9 360 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. balandžio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 3 383 Eur; kitą ieškinio dalį atmetė.

8.       Teismas pažymėjo, kad pagal prie šalių sudarytos rangos sutarties esančios lokalinės sąmatos, sutarties sudarymo metu buvo numatyta 68 163,51 Eur be PVM pamatų įrengimo darbų kaina. Iš ieškovės pateikto brėžinio ir rašytinių paaiškinimų matyti, kad pagal pradinį pamatų įrengimo sprendinį buvo nuspręsta pamatus įrengti iš HAUS tuštuminių blokelių, tam atsakovė (rangovė) turėjo sutankinti gruntą iki koeficiento 0,9, į esamą gruntą įplūkti skaldos sluoksnį. Bylos medžiaga patvirtina, kad pagal pakeistą pamatų įrengimo sprendinį gruntą reikėjo sutankinti iki 0,7, gruntui sutankinti nebereikėjo naudoti skaldos, sumažėjo HAUS tuštuminių blokelių kiekis (nuo 2780 iki 800), turėjo būti įrengti juostiniai pamatai, naudojant betoną. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas įvyko ne dėl ieškovės nurodytų priežasčių. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas pagreitino ir supaprastino šių darbų atlikimą.

9.       Teismas, įvertinęs, kad atsakovei pradėjus vykdyti pamatų įrengimo darbus buvo atkasti seni pamatai, apie kuriuos nebuvo žinoma nei užsakovei, nei rangovei, padarė išvadą, kad atsakovės teiginiai dėl senų pamatų pašalinimo yra nepagrįsti. Iš byloje esančio 2022 m. vasario 3 d. ieškovės ir atsakovės darbuotojų susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad ieškovės darbuotojas laiške nurodė, kad „žodišką sutikimą konstruktorius kaip ir davė apeiti senus pamatus“. Prie nurodyto susirašinėjimo pridėta fotonuotrauka, tikėtina, iliustruojanti, kaip tuos senus pamatus „apeiti“. Aplinkybę, kad nebuvo būtinybės šalinti senų pamatų iš dalies patvirtina ir 2022 m. vasario 17 d. ieškovės darbuotojo atsakovei siųsta lokalinė sąmata, iš kurios matyti, kad atsakovė pagal pakeistą pamatų įrengimo sprendinį paskaičiavo didesnę pamatų įrengimo kainą (78472,30 Eur be PVM) nei numatyta prie statybos rangos sutarties pridėtoje pirminėje sąmatoje (68163,51 Eur be PVM), tačiau lokalinėje sąmatoje pažymėta ieškovės darbuotojo pastaba, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas neturi įtakos kainos pabrangimui lyginant su pradine sąmata. Iš liudytojo A. S. atsakovei siųstų ir ieškovės darbuotojui persiųstų fotonuotraukų matyti, kad juose pavaizduoti, ne išardyti, o atkasti seni pamatai. Teismas sprendė, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas ir senų pamatų atkasimas neįtakojo papildomų darbų atsiradimą, kurie patektų į ieškovės ir atsakovės sutartų darbų apimtį, tačiau šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad dalį pamatų išardymo darbų, kurie buvo numatyti iš anksto, atsakovė atliko ir šie darbai ieškovės buvo priimti.

10.       Teismas pažymėjo, jog aplinkybę, kad atsakovė atliko ne visus atliktų darbų aktuose Nr. 14 ir Nr. 15 nurodytus statybos rangos darbus, patvirtina tai, kad atliktų darbų aktas Nr. 14  pasirašytas su išlygomis, t. y. iš 22 616,84 Eur be PVM sumos, priimta darbų už 14 366,97 Eur. Nurodytame akte ieškovės atstovas pažymėjo pastabas ties atliktų pamatų įrengimo darbų, t. y. grunto tankinimas vibroplokštėmis, gelžbetoninių pamatų mūrinių k-jų išardymas, papildomi darbai – kelio įrengimas, g/b konstrukcijų, paruošimo ir kt. d., kiekiais. Teismas vertindamas šių pastabų pagrįstumą, pažymėjo, kad antstolių V. D. ir J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuoti ant sutankinto pagrindo įrengti pamatų klojiniai. Visgi, iš prie antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėto vaizdo įrašo matyti, kad ieškovės darbuotojas T. L. komentuojant ant sutankinto pagrindo įrengtus pamatų klojinius pažymėjo, kad gruntas buvo iki galo nesutankintas ir nebuvo pateikta grunto sutankinimo ataskaita, kad šie darbai galėtų būtų priimti. Atsakovei atliekant statybos rangos darbus nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas. Teismas įvertinęs, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie grunto sutankinimo rezultatus, laikė, kad ieškovės pastabos dėl atliktų darbų akte Nr. 14 nurodytų pamatų įrengimo darbų, apimančių grunto tankinimą vibroplokštėmis, kiekių yra pagrįstos.

11.       Teismas palyginęs prie antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtame vaizdo įraše užfiksuotus nebaigtus pamatus ir konstrukcijų išardymo darbus su prie antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo esančiomis fotonuotraukomis, vertino, kad šie nebaigti išardyti pamatai nėra „seni pamatai“, apie kuriuos sudarant statybos rangos sutartį nebuvo žinoma ir kurių pagal pakeistą pamatų įrengimo sprendinį nereikėjo išardyti. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors prie šalių pasirašytos rangos sutarties priede pridėtoje lokalinėje sąmatoje numatyti kelio įrengimo darbai, tačiau pagal byloje esančius įrodymus nenustatyta, kad atsakovė faktiškai būtų įrengusi kelią.

12.       Teismas sprendė, kad byloje esantys antstolių V. D. ir J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir vaizdo įrašas, nepatvirtina atliktų darbų akto Nr. 15 nurodytų darbų, t. y. smėlio-skaldos pagrindas po pamatais paduodant medžiagas kranu, pamatų ir g/b konstrukcijų ardymas ir statybinio laužo išvežimas, smulkių metalinių k-jų montavimas, atlikimo. Atliktų darbų akte Nr. 15 pažymėti pamatų įrengimo darbai taip pat nenumatyti ir pradinėje prie statybos rangos sutarties esančioje lokalinėje sąmatoje. Teismas padarė išvadą, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas ir senų pamatų atkasimas neįtakojo papildomų darbų atsiradimą ir įvertinus tai, kad statybos objekte nebuvo paskirtas statybos darbų vadovas bei nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas, kuriame būtų užfiksuoti kasdien objekte atlikti darbai, jų kiekis, konstatavo, kad ieškovė pagrįstai atsisakė priimti ir apmokėti už atliktų darbų akte Nr. 15 nurodytus statybos rangos darbus. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai priėmė darbų tik už 14 366,97 Eur, todėl atsakovei kyla pareiga grąžinti dalį avanso (permoką), t. y. 12 633,03 Eur (27000 Eur – 14366,97 Eur), ir iš atsakovės priteisė ieškovei 12633,03 Eur permoką. 

13.       Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove sudarytą statybos rangos sutartį nutraukė, vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 11.3.3., 11.3.6., 11.3.7. punktais. Byloje nustatyta, kad atsakovė, atliekant statybos rangos darbus, nebuvo paskyrusi statybos darbų vadovo, nepateikė metalo konstrukcijų tiekėjo ir montuotojo, technologinių kortelių konstrukcijų griovimo ir ardymo darbams, duomenų apie civilinės atsakomybės draudimą, nebuvo įforminusi paskyrų-leidimų vykdomiems darbams pagal darbų saugos reikalavimus, statybos objekte nebuvo nepildomas atliktų statybos darbų žurnalas ir kita privaloma dokumentacija. Nors dėl nurodytų statybos rangos sutarties pažeidimų atsakovė ne kartą buvo informuota, tačiau jokių įrodymų, kad atsakovė taisė ar bandė taisyti nustatytus sutarties pažeidimus, byloje nėra pateikta.

14.       Teismas atmetė atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, kodėl šie sutarties pažeidimai negali būti pripažinti esminiais. Teismas sprendžia, kad pažeidimų visuma ir lėmė, kad ieškovė, kaip užsakovė, iš atsakovės (rangovės) negavo statybos rangos sutartimi siekiamo rezultato – kokybiškai ir laiku atliktų statybos rangos darbų. Nors atsakovė nurodo, kad dėl jos sutartinių įsipareigojimų kalta ir ieškovė, nes dėl pamatų įrengimo sprendinio keitimo buvo vėluojama atlikti sutartyje numatytus darbus, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje nustatyta, kad pamatų įrengimo sprendinys buvo pakeistas iš esmės atsakovės naudai. 2022 m. vasario 3 d. ieškovės darbuotojui buvo atsiųstas pakeistas pamatų įrengimo sprendinys elektroniniame laiške įvardintas kaip „pamatų korektūra“, kuris tą pačią dieną persiųstas atsakovei ir jos darbuotojui A. S. Nors byloje taip pat yra pateiktas 2022 m. vasario 8 d. ieškovės darbuotojui elektroniniu paštu atsiųstas laiškas, kuriame nurodyta, kad siunčiami „Šventosios pamatai“, „nauja patobulinta versija su geologiniu pakeitimu“ ir kuris 2022 m. vasario 10 d. persiųstas atsakovei ir jos darbuotojui A. S., nurodant, kad siunčiami dalies pamatų pakoreguoti brėžiniai, patvirtinti konstruktoriaus, tai nereiškia, kad 2022 m. vasario 3 d. atsakovei nebuvo žinoma apie pamatų įrengimo sprendinio pakeitimus.

15.       Teismas atsižvelgęs, kad statybos rangos sutartimi, pamatų įrengimo darbai buvo numatyti atlikti nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. kovo 15 d., pamatų pagrindo skaldos užpylimas ir sutankinimas numatytas atlikti nuo 2022 m. vasario 4 iki 2022 m. vasario 7 d., monolitiniai pamatai – nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. vasario 17 d., pamatų mūrijimas ir betono užpylimas – nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. kovo 14 d., sprendė, kad pamatų įrengimo darbai iš esmės galėjo būti atlikti pagal nustatytą grafiką, nepaneigiant tikimybės, kad nedidelis neatitikimas pagal grafiką galėjo būti. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad dėl ieškovės kaltės atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, susijusių su vėlavimu atlikti sutartyje numatytus statybos rangos darbus. Teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė statybos rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį, todėl ieškovė pagrįstai vienašališkai pagal sutarties nuostatas su atsakove sutartį nutraukė.

16.       Teismas spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio, vertino, kad ieškovės sutartį vienašališkai nutraukė dėl atsakovės kaltės remiantis statybos rangos sutarties bendrųjų sąlygų 11.3.3, 11.3.6, 11.3.7 punktais, tokiu atveju ieškovė pagal sutarties specialiųjų sąlygų 11.4 punktą netesybų (baudos) suma šiuo atveju galėtų sudaryti 31 200 Eur. Ieškovė prašo priteisti pusę numatytos baudos, t. y. 15600 Eur. Taip pat atsižvelgė, kad šalių teisiniai santykiai truko neilgai (apie 1,5 mėnesio), per šį laikotarpį numatytų darbų apimtis nebuvo didelė lyginant su visa numatomų darbų apimtimi, atsakovė nors ir pažeisdama sutarties sąlygas, tačiau dalį darbų atliko, dėl priimtų darbų kokybės ieškovė atsakovei jokių pretenzijų nereiškė, naujas rangovas tęsė atsakovės nebaigtus daryti darbus. Teismas vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais, siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, sprendė, kad yra pagrindas mažinti netesybas kaip aiškiai per dideles iki 3 procentų dydžio, todėl ieškinio dalį dėl netesybų priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovės ieškovei 9 360 Eur baudą.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė MB „Erlonesos statyba“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės MB „Erlonesos statyba“ ieškinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti iš ieškovės UAB „Veikus“ visas atsakovės MB „Erlonesos statyba“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Nesutinka su teismo vertinimu, kad atliktų darbų aktuose Nr. 14 ir Nr. 15 nurodyti kaip atlikti darbai buvo neatlikti. Vien tai, kad buvo priimtas kitoks pamatų įrengimo sprendinys, kuris palengvino darbų atlikimą, t. y. pagreitino ir supaprastino pamatų įrengimo darbus, savaime nepatvirtina, kad atsakovės nurodyti atlikti darbai nebuvo atlikti.

17.2.                      Nesutinka, kad aplinkybė, kurią nurodė ieškovė ir dėl kurios teismas nurodė, kad byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas įvyko ne dėl ieškovės nurodytų priežasčių, pagrindžia, kad atliktų darbų aktuose Nr. 14 ir Nr. 15 nurodyti kaip atlikti atsakovės darbai nebuvo atlikti.

17.3.                      Teismas vien iš ieškovės teiginių sprendė, kad neva pamatų įrengimo sprendinių keitimas buvo įtakotas ieškovės nurodomų priežasčių – jog atsakovė netinkamai įsivertino darbų kainą, todėl siekiant bendradarbiauti ir kad atsakovė nepatirdama nuostolių įvykdytų sutartinius įsipareigojimus, buvo būtini pakeitimai. Tačiau teismas nustatė tikrųjų pamatų sprendimo keitimo aplinkybių. Pamatų keitimo būtinybė buvo ta, kad pradėjus darbus paaiškėjo, kad yra dar seni pamatai, kurie prieš darbų atlikimą nebuvo nei vienai iš šalių žinomi. Teismas, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas grąžinęs šią bylą nagrinėti iš naujo, visiškai netyrė, kokie sprendiniai buvo pakeisti, nelygino buvusio ir pakeisto projekto.

17.4.                      Atsakovė atsiliepime nurodė, kad šalys žodžiu susitarė, kad rangovė atliks papildomus darbus, išardys senus pamatus, išveš senas atliekas iš objekto, o užsakovė už juos sumokės, kai darbai buvo atlikti. Atsakovė pateikė naują sąmatą, tačiau ieškovė atsisakė ją priimti ir grąžino su pastabomis. Ieškovė teigia, kad pakeitus pamatų įrengimo sprendinį nuspręsta, kad senų pamatų nereikia ardyti. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, nepagrįstai sprendė, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės teiginiai dėl senų pamatų pašalinimo yra nepagrįsti.

17.5.                      Vien 2022 m. vasario 3 d. elektroniniame laiške parašymas, kad yra duotas konstruktoriaus žodinis sutikimas „apeiti“ senus pamatus, nepatvirtina, kad pradėjus vykdyti darbus atkasti seni pamatai nebuvo šalinami. Atsakovė neneigia, kad vykdant darbus dalies rastų senų pamatų šalinti nereikėjo, tačiau dalį jų atsakovė pašalinti turėjo ir juos pašalino. Teismas neįvertino, kad minimame susirašinėjime, ieškovės darbuotojas rašė ir dėl tų vietų, kur kertasi seni ir nauji pamatai, ir retoriškai klausė, ar nevertėtų juos apeiti. Tai gi, nebuvo nuspręsta visus rastus pamatus vien „apeiti“. Dalis jų turėjo būti pašalinti, ką atsakovė papildomai ir atliko, o ieškovė elgdamasi nesąžiningai papildomai atsakovės atliktų darbų nepriėmė.

17.6.                      Teismas klaidingai vertino ir tai, kad prie minėto susirašinėjimo pridėta fotonuotrauka, tikėtina, iliustruoja, kaip tuos senus pamatus „apeiti.“ Fotonuotrauka buvo atsiųsta sprendžiant klausimą ar yra galimybė „apeiti“ jau kitus pamatus, t. y. buvo sprendžiamas ir retoriškai užduodamas klausimas ką daryti su pamatų vieta kur kertasi seni pamatai su naujais. Fotonuotrauka buvo pateikta būtent dėl iškilusios problemos – šalinti ar „apeiti“ pamatus sprendimo. Jeigu, kaip nepagrįstai teigia ieškovė, visus rastus senus pamatus buvo nuspręsta „apeiti“, tai papildomai retoriniai klausimai dėl sprendimų ką daryti su kitoje vietoje esančiais senais pamatais, nebūtų užduodami.

17.7.                      Tai, kad ieškovės darbuotojas 2022 m. vasario 17 d. atsakovei siųstos lokalinės sąmatos matyti, jog atsakovė pagal pakeistą pamatų įrengimo sprendinį paskaičiavo didesnę pamatų įrengimo kainą (78472,30 Eur be PVM), nei numatyta prie statybos rangos sutarties pridėtoje pirminėje sąmatoje (68163,51 Eur be PVM), pažymėjo pastabą, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas neturi įtakos kainos pabrangimui lyginant su pradine sąmata, neįrodo, kad atsakovė atliktų darbų aktuose Nr. 14 ir Nr. 15 nurodytų darbų neatliko. Ieškovės darbuotojo nurodyta pastaba yra tik jo subjektyvus vertinimas. Pastabose kalba eina apie kainas, nurodoma, kad kaina yra išpūsta, o ne apie tai, kad nurodomi darbai neturi būti atliktini. Tai, kad atsakovės darbuotojas ieškovei išsiuntė fotonuotraukas su atkastais, o ne išardytais pamatais, nepatvirtina, kad atsakovė senų pamatų neardė.

17.8.                      Nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo iki galo atlikti grunto sutankinimo darbai ir nebuvo pateikta grunto sutankinimo ataskaita, kad šie darbai galėtų būtų priimti. Teismas tolią išvadą padarė neteisingai įvertinęs, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie grunto sutankinimo rezultatus, ir nepagrįstai laikė, kad ieškovės pastabos dėl atliktų darbų akte Nr. 14 nurodytų pamatų įrengimo darbų, apimančių grunto tankinimą vibroplokštėmis, kiekių yra pagrįstos.

17.9.                      Teismas darydamas tokią išvadą neįvertino, kad pagal pirminę lokalinę sąmatą grunto tankinimo vibroplokštėmis buvo numatytas kieki – 0,8. Lokalinėje sąmatoje, kuri yra su ieškovės darbuotojo pastabomis, šis kiekis yra nepakitęs. Atsakovė atliktų darbų akte Nr. 14 nurodė, kad šio darbo atliktas kiekis – 0,7. Ieškovė iš atsakovės nurodyto kiekio priėmė tik 0,2. Ieškovė nepriėmė 0,5 kiekio. Todėl ieškovė, priimdama iš atsakovės kaip atliktą 0,2 kiekį grunto tankinimą vibroplokšėmis, likusį 0,6 kiekį grunto tankinimo vibroplokštėmis darbų turėjo pavesti atlikti naujam rangovui. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad naujas rangovas atlikto tuos darbus, kurių neatliko atsakovė. Tačiau iš byloje esančios lokalinės sąmatos (sutarties su nauju rangovu priedas) matyti, kad naujas rangovas turėjo atlikti tik 0,06 kiekį grunto tankinimo vibroplokšėmis, o ne 0,6. Šis teismo neįvertintas įrodymas parodo, kad atsakovė atliko visą 0,7 kiekį grunto tankinimo vibroplokšėmis, nes priešingu atveju, jeigu atsakovė šio darbo nebūtų atlikusi, tai naujam rangovui būtų buvę pavesta atlikti daug didesnį kiekį grunto tankinimo vibroplokšėmis negu 0,06.

17.10.                      Jeigu laikyti pagrįstais ieškovės darbuotojo T. L. komentavimą apie ant sutankinto pagrindo įrengtus pamatų klojinius, kad gruntas buvo iki galo nesutankintas ir nebuvo pateikta grunto sutankinimo ataskaita, kad šie darbai galėtų būtų priimti. Tokiu atveju, atsakovės darbus turėjo ištaisyti naujas rangovas. Tačiau iš ieškovės ir naujo rangovo sudarytos lokalinės sąmatos matyti, kad jokie grunto tankinimo vibroplokštėmis taisymo darbai nebuvo atliekami, nebuvo atliekami jokie atsakovės jau įrengtų pamatų klojinių ardymo darbai.

17.11.                      Teismas sprendime neteisingai vertino, jog atsakovė neatliko kelio įrengimo darbus, kurie numatyti prie šalių pasirašytos Sutarties priede pridėtoje lokalinėje sąmatoje. Tai, kad lokalinėje sąmatoje buvo nurodytas kelio įrengimo darbas patvirtina, kad atliekant statybos darbus kelias buvo būtinas. Tai, kad kelio įrengimo darbą atliko atsakovė patvirtina ieškovės su nauju rangovu pasirašyta lokalinė sąmata, kurioje nėra numatytas darbas – kelio įrengimas. Neįrengus kelio, nebūtų buvę galimybės įvažiuoti į statybų aikštelę. Antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (7 lapas), vienoje nuotraukoje yra matyti įrengto kelio fragmentas. Atsakovė atliko visus atliktų darbų akte Nr. 14 nurodytus darbus, kurių bendra suma 22 616,84 Eur be PVM.

17.12.                      Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė pagrįstai atsisakė priimti ir apmokėti už atliktų darbų akte Nr. 15 nurodytus statybos rangos darbus. Teismas neįvertino, kad atliktų darbų akte Nr. 15 nurodytas darbas – smėlio-skaldos pagrindas po pamatais, panaudojant medžiagas kranu – buvo reikalingas atlikti, priešingai nei ieškovės darbuotojas nurodė atsiųstoje pakoreguotoje lokalinėje sąmatoje ir akte Nr. 15.

17.13.                      Teismas neįvertino, kad jeigu tokio tipo darbas nebūtų buvęs reikalingas atlikti, tai tokio tipo darbų nebūtų atlikęs naujas rangovas, kuris, kaip nurodė ieškovė, atliko darbus, kurių pagal Sutartį neatliko atsakovė. Ieškovės ir naujo rangovo pasirašytos sąmatos ketvirtoje eilutėje yra nurodytas darbas „smėlio pagrindas po pamatais“. Ši aplinkybė parodo, kad atsakovės tiek pakoreguotoje lokalinėje sąmatoje, tiek atliktų darbų akte Nr. 15, nurodytas darbas – smėlio-skaldos pagrindas po pamatais, panaudojant medžiagas kranu, priešingai nei nurodė ieškovės darbuotojas, buvo susijęs su pamatų įrengimo sprendinio pakeitimu, senų pamatų atsiradimu. Atsakovė šiuos darbus atliko, vėliau šiuos darbus dar atliko ir naujas rangovas. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė atliko atliktų darbų akte Nr. 15 nurodytą darbą smėlio-skaldos pagrindas po pamatais, panaudojant medžiagas kranu, kurių kaina 2 313,50 Eur, bei tai, kad buvo poreikis atlikti ir kitus papildomus darbus nurodytus atliktų darbų akte Nr. 15, kuriuos atsakovė atliko, o ieškovė nepagrįstai atsisakė priimti. Tai, kad darbų atlikimo metu pasitaikydavo įvairių nenumatytų papildomų darbų, patvirtina ieškovės ir naujo rangovo į bylą pateikti atliktų darbų aktai, kuriuose būtent yra nurodytų įvairių atliktų papildomų, Sutartyje nenumatytų, darbų.

17.14.                      Atsakovė ieškovės naudai atliko visus atliktų darbų aktuose nurodytus darbus, kurių vertė yra didesnė nei ieškovės atsakovei sumokėta 27 000 Eur avansas. Atsakovė atliko ieškovės naudai daugiau darbų nei turėjo atlikti, todėl nėra pagrindų grąžinti ieškovei sumokėtą avansą ir šioje dalyje ieškinys turėjo būti atmestas.

17.15.                      Teismas nepagrįstai sprendime pripažino, kad ieškovė Sutartį vienašališkai nutraukė dėl atsakovės kaltės, ir nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 9 360 Eur baudą. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl ieškovės veiksmų, kai ieškovė keitė pamatų įrengimo sprendinį, darbai nebuvo vykdomi pagal šalių sudarytą preliminarų darbų grafiką. Teismas sprendime rėmėsi nepagrįstu ieškovės paaiškinimu, neparemtu jokiais įrodymais, kad pamatų sprendiniai buvo keičiami, nes atsakovė netinkamai įsivertino darbų kainą, todėl siekiant bendradarbiauti ir kad atsakovė nepatirdama nuostolių įvykdytų sutartinius įsipareigojimus, buvo būtini pakeitimai. Tik atsakovei pradėjus pagal Sutartį vykdyti darbus, objekte buvo rasti seni pamatai, apie kuriuos nebuvo žinoma nei užsakovei, nei rangovei. Keičiant pamatų įrengimo sprendinį apie šiuos pamatus jau buvo žinoma, todėl tikėtina, kad būtent dėl šios priežasties ir buvo nuspręsta pakeisti pamatų įrengimo sprendinį. Vien tai, kad naujas sprendinys pagreitino ir supaprastino darbų atlikimą, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovė, kol buvo atliekamas projekto keitimo sprendinys negalėjo vykdyti darbų.

17.16.                      Teismas klaidingai vertino, kad atsakovė apie pakeistą pamatų įrengimo sprendinį buvo informuota jau 2022 m. vasario 3 d. Atsakovė neginčija, kad 2022 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku buvo atsiųstas pirminis keičiamų pamatų įrengimo sprendinys, tačiau šis sprendinys buvo negalutinis ir pagal jį nebuvo galima atlikinėti darbų. Galutinį naują projektą atsakovė elektroniniu paštu gavo 2023 m. vasario 10 d. Tik gavusi naują projektą atsakovė galėjo tinkamai pradėti atlikti darbus pagal Sutartį. Iki 2023 m. vasario 10 d. Sutartyje numatyti darbai negalėjo būti atliekami, nes buvo atliekamas pamatų sprendinių koregavimas. Būtent dėl ieškovės veiksmų Sutartimi prisiimti atlikti darbai buvo vykdomi ne pagal šalių preliminariai sutartą darbų grafiką ir dėl ieškovės kaltės atsakovė negalėjo tinkamai pagal Sutartį vykdyti darbų, todėl laikytina, kad atsakovė nepažeidė Sutarties. Toks vėlavimas nelaikytinas darbų vėlavimu pagal Sutartį. Šalys nebuvo sutarusios, kad darbai bus atliekami etapais. Šalys buvo sutarusios tik dėl visų pagal Sutartį galutinių darbų atlikimo termino. Šalių sudarytas darbų atlikimo grafikas buvo tik preliminarus, su juo darbų atlikimas nebuvo siejamas.

17.17.                      Ieškovės 2022 m. sausio 28 d. elektroniniame laiške, 2022 m. vasario 15 d. ir 2022 m. vasario 22 d. gamybinio pasitarimo protokoluose nurodyti trūkumai nėra esminiai ir susiję su Sutarties vykdymo esme ir jos eiga. Atsakovė sutinka, kad tuo metu objekte nedirbo paskirtas statybos vadovas, tačiau, tuo metu buvo vykdomi ne statybos darbai, o ardymo darbai, kuriems statybos darbų vadovas nereikalingas. Teismas neįvertino, kad kaip viena iš priežasčių yra nurodoma, kad atsakovė nėra apdraudusi civilinės atsakomybės, bet ši aplinkybė paneigta, nes atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė civilinės atsakomybės draudimą. Ta aplinkybė, kad rangovas nepaskyrė atsakingų asmenų už saugos darbus, nepažeidžia Sutarties vykdymo esminių sąlygų, nes nelaimingo atsitikimo atveju atsakingas būtų rangovas.

17.18.                      Teismas neįvertino, kad ieškovės defektiniame akte pateikti atsakovės padaryti pažeidimai yra  formalūs ir tik tikslu nutraukti su atsakove sutartinius santykius. Pvz. defektiniame akte nurodyta, kad pamatų armatūros karkasas pagamintas ne pagal projektą, nėra gaminio atitikties deklaracijų, tačiau byloje yra įrodymas, kad ieškovė atsakovės atgabentą į objektą armatūrą po Sutarties nutraukimo įsigijo iš tiekėjo. Ši aplinkybė parodo, kad armatūra buvo tinkama. Be to, iš Ieškovės ir naujo rangovo sudarytos lokalinės sąmatos nematyti, kad butų buvę susitarti darbai dėl pagamintų armatūros karkasų taisymo.

17.19.                      Teismas nuspręsdamas, kad yra pagrindas pagal Sutarties 11.4. punktą priteisti baudą, neatsižvelgė į tai, kad bauda priteisiama tik jeigu darbus/darbų etapus vėluojama atlikti ilgiau nei 10 kalendorinių dienų. Sutarties 11.4. punkte nėra įtvirtinta, kad bauda pagal šį punktą turi būti mokama ieškovei su atsakove nutraukus vienašališkai Sutartį. Bauda dėl to, kad ieškovė nutraukė su atsakove Sutartį dėl įvairių neesminių pažeidimų pagal Sutarties 11.4. punktą nėra mokama. Pagal Sutartį darbų pabaiga numatyta – 2022 m. gegužės 30 d. Sutarties specialiųjų sąlygų ties 7.3.2. punktu „Darbų etapų pabaigos terminas“ nėra nurodytas joks terminas. Sutarties 3 išnašoje yra nurodytas, 7.3.2. punktas pildomas, jeigu Rangovas darbus užbaigia etapais. Kadangi prie 7.3.2. punkto nėra nurodyta jokio termino, tai laikytina, kad šalys nebuvo sutarusios dėl darbų atlikimo etapų pabaigos terminų (pvz. nebuvo sutarusios dėl pamatų įrengimo pabaigos termino, dėl ardymo darbų termino), šalys Sutartimi buvo sutarusios tik, kad Sutartimi sutartas atlikti darbas ieškovei bus perduotas (atliktas) iki 2022 m. gegužės 30 d. Šalys buvo sudariusios darbų atlikimo grafiką, tačiau Sutartimi nesutarė, kad darbai turi būti atliekami pagal darbų etapus. Šalys susitarė tik dėl galutinio darbų termino atlikimo pabaigos. Sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko nei numatytas darbų atlikimo terminas, atsakovė darbų nevėlavo atlikti ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų darbų, todėl nėra pagrindų taikyti atsakovei baudą.

17.20.                      Ieškovė pagal Sutarties 11.3.3. punktą Sutartį nutraukė neteisėtai, nes Sutartį nutraukė dar nesuėjus darbų atlikimo terminui – 2022 m. gegužės 30 d., be to pagal preliminarų darbų grafiką atsakovė vėlavo atlikti darbus, nes ieškovė nusprendė pakeisti pamatų įrengimo sprendinį ir dėl pamatų įrengimo sprendinio keitimo darbų atlikimas buvo sustabdytas beveik 3 savaites.

17.21.                      Teismas nuspręsdamas sumažinti baudos dydį iki 3 procentų neįvertino, kad dėl ieškovės veiksmų darbai pagal šalių aptartą preliminarų grafiką buvo vėluojami atlikti. Taip pat neįvertino, kad jokių nuostolių realiai ieškovė nepatyrė, ji į bylą jokių įrodymų apie jos nuostolių patyrimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai teismas baudos dydį turėjo mažinti iki 1 procento, iki 3 120 Eur.

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Veikus“ prašo atsakovės MB „Erlonesos statyba“ apeliacinį skundą atmesti, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2206-671/2023 palikti nepakeistą; priteisti UAB „Veikus“ naudai iš atsakovės MB „Erlonesos statyba“ išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      MB „Erlonesos statyba“ yra ne ieškovė, o atsakovė, kuri ieškinio byloje nereiškė, todėl netgi pagal apeliacinio skundo reikalavimą (nepaisant jame išdėstytų motyvų), toks sprendimas apeliacinėje instancijoje negali būti priimtas apskritai ir vien tuo pagrindu apeliacinis skundas atmestinas.

18.2.                      Nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas vienpusiškai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, ir rėmėsi tik tais įrodymais, kurie palankūs ieškovei. Teismas išsamiai sprendime nurodė ir įvertino, kas buvo pakeista pamatų sprendiniuose ir kokią įtaką tai turėjo atliktinų darbų apimčiai ir kiekiui, tiek dėl grunto tankinimo, tiek dėl pakeistų pamatų įrengimo, tiek dėl mažesnio HAUS tuštuminių blokelių poreikio, tokias išvadas grindė ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas taip pat išsamiai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su atsakovo teiginiais, kad reikėjo išardyti senus pamatus, o ne juos apeiti, nurodydamas, kokiais įrodymais remiasi. Atsakovės poziciją paneigė pats atsakovo darbuotojas liudytojas A. S., kuris patvirtino, jog atsakovė klaidingai teigia, jog jo elektroniniame laiške pateiktos išardytų pamatų foto nuotraukos, nes nuotraukose fiksuoti atkasti, o ne išardyti pamatai, taip pat nurodė, jog pakeisti pamatų sprendiniai pagreitino ir supaprastino darbų vykdymą. Taip pat liudytojas A. S. patvirtino, kad kelio įrengimo darbų atsakovas nevykdė, o ieškovė kelią įsirengė pati.

18.3.                      Teismas įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, pagrįstai priėjo prie išvados, jog atsakovė neįrodė atlikusi darbus nurodytus atliktų darbų aktuose Nr. 14 ir Nr. 15, o ieškovė teisėtai ir pagrįstai priėmė atsakovės atliktus darbus už 14 366,97 Eur be PVM sumą.

18.4.                      Ieškovės su UAB „Vikva“ sudaryta Statybos rangos sutartis ir lokalinė sąmatą bei atliktų darbų aktas, patvirtina, jog darbus, kuriuos teigė atlikusi atsakovė, po Sutarties nutraukimu su atsakove atliko ieškovės pasamdyta UAB „Vikva“, tame tarpe ir gelžbetoninių pamatų išardymo, žemės kasimo, grunto tankinimo ir kitus darbus.

18.5.                      Apeliantė klaidingai nurodė, jog pagal Sutartyje numatytą grunto tankinimo kiekį ji atliko 0,7 vnt., ieškovė nepagrįstai priėmė tik 0,2 vnt. darbų. Sutartis bei lokalinė sąmata su UAB „Vikva“ patvirtina ir ieškovės pateiktas atliktų darbų aktas Nr. 5 ir jame esanti ne viena (o eilė pozicijų) apie grunto tankinimą patvirtina, jog UAB „Vikva“ atliko ne 0,06, o didesnį kiekį grunto tankinimo darbų. Be to, vien dėl pakeistų projektinių sprendinių grunto tankinimo koeficiento sumažinimo nuo 0,9 iki 0,7 grunto tankinimo darbų kiekis sumažėjo. Ieškovė priėmė tik tokius darbus, kuriuos atsakovė faktiškai atliko.

18.6.                      Ieškovės įsigytų medžiagų įsigijimo suvestinė lentelė ir sąskaitos faktūros patvirtina, jog ieškovė nupirko armatūrą, kuri buvo atvežta iš tiekėjo, o atsakovės atstovas bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje patvirtino, jog dėl armatūros jam pinigų tiekėjui mokėti nereikėjo (jie buvo grąžinti tiek, kiek jų panaudojo ieškovas).

18.7.                      Atsakovė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovės ieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, nepateikė, todėl atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės įrodymais, o nesirėmė atsakovės įrodymais yra nepagrįsti. Vienintelis rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad darbus atsakovė atliko galėjo būti statybos darbų žurnalas ir įrašai jame apie atsakovės atliktus ir techninio prižiūrėtojo priimtus darbus (Statybos techninis reglamentas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 7 punktas, 8 punktas, 32 punktas, 36 punktas, 94 punktas, 4 priedas). Atsakovė nevykdė ne tik Sutartyje, bet ir imperatyviai įstatyme įtvirtintos pareigos paskirti statybos darbų vadovą, pildyti statybos darbų žurnalą, todėl atsakovė negalėjo ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog jis faktiškai atliko tiek dabų, kiek nurodė atliktų darbų aktuose. Ieškovė sąžiningai patikrino visus atsakovės atliktus darbus ir priėmė tuos, kuriuos atsakovė tikrai atliko už bendrą 14 366,97 Eur sumą be PVM.

18.8.                      Nesutinka su apeliantės teiginiu, jog vien dėl to, kad nebuvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl papildomų darbų, teismas priėjo prie išvados jog ieškovė pagrįstai atsisakė priimti atliktų darbų akte Nr. 15 nurodytus darbus. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė visuma argumentų ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, ir kartu su kitais įrodymais kaip papildomą motyvą, motyvuodamas ieškinio pagrįstumą, nurodė aplinkybę, jog nebuvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl papildomų darbų.

18.9.                      Nesutinka su apeliantės argumentais dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir baudos priteisimo. Dėl pamatų sprendinių gavimo termino. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus: 2022 m. vasario 23 d. pretenziją, kurioje konstatuota, jog pamatų konstrukcinis sprendimas pateiktas atsakovei 2022 m. vasario 3 d., taip pat 2022 m. vasario 3 d. elektroninius laiškus ir jų priedą, patvirtinančius, jog pamatų sprendiniai buvo pakeisti ir kaip vykdyti darbus atsakovė žinojo jau 2022 m. vasario 3 d. Sutartis ir jos grafikas patvirtina, jog monolitinius pamatus atsakovas turėjo pradėti įrenginėti 2022 m. vasario 4 d., o baigti 2022 m. kovo 14 d. (įskaitant ir pamatų mūrijimą bei betono užpylimą). Pakeistus projektinius sprendinius atsakovė gavo 2022 m. vasario 3 d., tai yra dar iki Sutartyje numatytos pamatų įrengimo darbų pradžios, todėl nėra ieškovės kaltės dėl atsakovo darbų vėlavimo.

18.10.                      Dėl kitų atsakovės Sutarties pažeidimų. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog kiti atsakovės Sutarties pažeidimai (darbų vadovo nebuvimas, statybos darbų žurnalo nupildymas, medžiagų atitikties deklaracijų nepateikimas, civilinės atsakomybės draudimo nepatikimas) nebuvo esminiai, todėl nebuvo pagrindo nutraukti Sutarties.

18.11.                      Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.3. punktu šalys aiškiai iš anksto susitarė, kokius pažeidimus jos laikys esminiais ir kada ieškovas įgis teisę nutraukti Sutartį su atsakovu. Ieškovė teisėtai ir pagrįstai, esant ne vienam Sutarties Bendrųjų sąlygų 11.3. punkte įtvirtintam pagrindui nutraukė Sutartį. Atsakovė nevykdė ne tik Sutartyje nustatytų pareigų, bet ir imperatyviai Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei kituose statybos veiklą reglamentuojančiais teisės norminiais aktais nustatytų pareigų (Statybos įstatymo 17 straipsnis, 42 straipsnis, Statybos techniniame Reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 7 punktas, 8 punktas, 32 punktas, 36 punktas, 94 punktas, 4 priedas).

18.12.                      Sutarties Bendrosios dalies 11.4. punktas nustatė, jog esant Sutarties nutraukimui Sutarties Bendrosios dalies 11.3. punkte nurodytais pagrindais, atsakovui taikoma bauda. Sutarties Specialiosios dalies 11.4. punkte buvo nustatyta bauda, kuri taikoma nutraukus Sutartį. Todėl 10 proc. baudą dėl Sutarties nutraukimo ieškovas galėjo taikyti esant, bet kuriam Sutarties Bendrosios dalies 11.3. punkte nurodytam atvejui. Be to, 2022 m. kovo 7 d. ieškovė įspėjo atsakovę, jog pamatų pagrindo paruošimas ir sutankinimas turėjo būti baigtas 2022 m. vasario 7 d.  (ginčo, kad pamatų pagrindo neparuošė ir nesutankino byloje nėra). 2022 m. kovo 8 d. turėjo būti baigti pamatų apšiltinimo darbai (ginčo, kad pamatų atsakovas net neįrengė, nėra), todėl ieškovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė Sutartį su atsakove dėl atsakovės kaltės. Sutartimi atsakovė įsipareigojo pamatus įrengti per 6 dienas, todėl net jeigu ir pamatų sprendinių pakeitimus atsakovė būtų gavusi 2022 m. vasario 10 d., atsakovė pamatus turėjo įrengti 2022 m. vasario 16 d., o šių darbų atsakovė nebuvo atlikusi nei 2022 m. kovo 7 d. (įspėjimo apie Sutarties nutraukimo dieną), nei 2022 m. kovo 13 d. (kai Sutartis buvo nutraukta). 2022 m. vasario 3 d. pakeitus pamatų sprendinius, darbų įvykdymas (tiek technologijos, tiek terminų prasme) palengvėjo, tačiau atsakovė nevykdė darbų net ir Sutartyje nustatytais terminais, kurie buvo nustatyti esant sudėtingesniems pamatų sprendiniams. Dar daugiau, lygiagrečiai jau 2022 m. vasario mėnesį turėjo būti vykdomi, o kovo pradžioje baigti pastato pirmo aukšto metalinių rėmų (kolonų ir sijų) įrengimo darbai (kurie nesusieję su pamatų sprendiniais), šių darbų atsakovė net nebuvo pradėjusi vykdyti, kiti iki pamatų įrengimo būtini atsakovės atlikti darbai jokios įtakos pamatų sprendiniams neturėjo, todėl akivaizdu, jog atsakovė išimtinai dėl savo kaltės vėlavo atlikti Sutartyje numatytus darbus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė Sutartį su atsakovu nutraukė pagrįstai.

18.13.                      Atsakovė klaidina, jog Sutartyje nebuvo nustatyta darbų etapų, todėl ieškovė galėjo nutraukti Sutartį tik tuo atveju, jeigu atsakovė būtų po 2022 m. gegužės 30 d. vėlavusi daugiau kaip 30 dienų atlikti Sutartyje numatytus darbus. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1. punktas nustatė tvarką ir sąlygas, kaip darbai priimami, kai jie vykdomi vienu etapu, tai yra visi Sutartyje numatyti darbai priimami vienu atliktų darbų aktu. Vadovaujantis Sutarties 5.2. punktu, kai darbai atliekami etapais, jie perduodami kas mėnesį fiksuojant per kalendorinį mėnesį faktiškai atliktus darbus. Prie Sutarties pridėtas darbų atlikimo grafikas, taip pat patvirtina, jog darbai buvo vykdomi etapais, išskiriant konkrečius atskirus darbus, kaip antai žemės, pamatų griovimo, pamatų įrengimo darbus, sienų ir perdangų darbus ir pan. Lygiai taip pat, Sutarties priedas lokalinė sąmata, sudaryta išskiriant darbus į etapus – pamatų įrengimo, mūro darbus ir pan.

18.14.                      Apeliantės teiginys, kad baudos sumažinimas iki 1 procento atitiktų teisingumo ir protingumo, kitus teisės principus yra nepagrįsta. Atsakovė nenurodo jokių argumentų, kodėl bauda turėtų būti sumažinta iki 1 procento. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė neįrodinėjo, kodėl ieškovės prašoma priteisti 5 proc. dydžio ar teismo priteista 3 proc. dydžio bauda yra per didelė, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tai pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas netenkintinas

 

19.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20.       Išnagrinėjęs atsakovės MB „Erlonesos statyba“ apeliacinį skundą, Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. skundžiamą sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, ar buvo būtina šalinti senus pamatus, jei taip, ar su tuo yra susiję atlikti darbai, kurie, ieškovės nuomone, nepateko į sutartų darbų apimtį. Nustačius, kad buvo būtina šalinti senus pamatus, atliekant darbus pagal rangos sutartį, reikalinga išsiaiškinti, ar jie buvo pašalinti, jei taip, kokia apimtimi, ar šie darbai laikytini papildomais darbais, kurių atsakovė negalėjo numatyti, ar už juos ieškovė turi pareigą sumokėti. Taip pat nurodė pirmosios instancijos teismui ištirti ir įvertinti būtinybės keisti statybos objekto projektą priežastis, kokie sprendiniai buvo pakeisti, ar projekto sprendinių pakeitimas įtakojo darbų atlikimo terminus. Nurodė, jog būtina išsiaiškinti, ar ši aplinkybė lėmė rangos sutarties pažeidimą.

 

        Faktinės bylos aplinkybės

 

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2022 m. sausio 18 d. sudarė statybos rangos sutartį (duomenys neskelbtini) su priedais, pagal kurią atsakovė (rangovė) įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. atlikti konstrukcijų įrengimo darbus pagal 2021/05-TDP-SK savo jėgomis ir resursais atliekant paruošiamuosius darbus pagal technologinius reikalavimus, prisitaikant prie esamų konstrukcijų būklės objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), projekte „Pastato-valgyklos projekto korektūra „A“ laida keitimo į gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų) daugiabučiai“, o ieškovė (užsakovė) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka (1 t., b. l. 11–53). 2022 m. sausio 23 d. atsakovei perduota statybvietė darbams vykdyti ir projektinė dokumentacija. 2022 m. sausio 21 d. ieškovė pervedė atsakovei 7 000 Eur, 2022 m. sausio 31 d. ieškovė atsakovei pervedė 20 000 Eur avansą (el. byla t. 1, b. l. 154).

22.       Šalys 2022 m. sausio 19 d. pasirašė statybvietės perdavimo aktą, pagal kurį ieškovė perdavė atsakovei, o atsakovė priėmė statybvietę statybos darbų vykdymui pagal Sutartį (t. 1, b. l. 54). 2022 m. sausio 28 d. dienos elektroniniu laišku ieškovė įspėjo atsakovę, jog objekte nedirba paskirtas statybos vadovas, tuo pažeidžiamas sutarties bendrųjų sąlygų 8.34. punktas; atsakovė nepateikė metalo konstrukcijų tiekėjo ir montuotojo (Sutarties specialiųjų sąlygų 5.1.2 punktas), atsakovė nepateikė technologinių kortelių konstrukcijų griovimo ir ardymo darbams (pažeidžiamas Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.5. punktas), atsakovė nėra pateikusi duomenų apie rangovės civilinės atsakomybės draudimą, atsakovė nėra įforminusi paskyrų-leidimų vykdomiems darbams pagal darbų saugos reikalavimus (el. byla t. 1, b. l. 55).

23.       2022 m. vasario 3 d. ieškovės darbuotojui buvo atsiųstas pakeistas pamatų įrengimo sprendinys elektroniniame laiške įvardintas kaip „pamatų korektūra“, kuris tą pačią dieną persiųstas atsakovei ir jos darbuotojui A. S.. Susirašinėjime tarp adresatų nurodyta, kad „žodišką sutikimą konstruktorius kaip ir davė apeiti senus pamatus“ (el. byla t. 3, b. l. 34–36).

24.        Iš lokalinių sąmatų ir brėžinių matyti rangos sutarties vykdymo metu įvykę pamatų įrengimo sprendinių pokyčiai. Pagal pirminį pamatų įrengimo sprendinį buvo numatyta pamatus įrengti iš HAUS tuštuminių blokelių, tam atsakovas turėjo sutankinti gruntą iki koeficiento 0,9, į esamą gruntą įplūkti skaldos sluoksnį, pirminėje sąmatoje nurodyta, kad šių darbų kaina yra 68 163,51 Eur be PVM. Nauju sprendiniu atsakovei reikėjo mažiau sutankinti gruntą, nuo koeficiento 0,9 iki 0,7, gruntui sutankinti nebereikia naudoti skaldos, sumažėja HAUS tuštuminių blokelių kiekis (nuo 2780 iki 800), įrengiami juostiniai pamatai naudojant betoną. Naudojantis oficialia statybos darbų kainos skaičiavimo programa Sistela, ieškovė paskaičiavo, kad pagal naują sprendinį pamatų įrengimo kaina turėjo būti 33 700,07 Eur be PVM. Atsakovė 2022 m. vasario 8 d. elektroniniu paštu pateikė ieškovei sąmatą, kurioje nurodyta, jog pasikeitus pamatų įrengimo sprendiniui šių darbų kaina yra 86 204,83 Eur be PVM (el. byla t. 2, b. l. 41–47).

25.       2022 m. vasario 8 d. ieškovės darbuotojui elektroniniu paštu atsiųstas laiškas, kuriame nurodyta, kad siunčiami „Šventosios pamatai“, „nauja patobulinta versija su geologiniu pakeitimu“. 2022 m. vasario 10 d. šis laiškas persiųstas atsakovei ir jos darbuotojui A. S., laiške nurodyta, kad siunčiami dalies pamatų pakoreguoti brėžiniai, patvirtinti konstruktoriaus (el. byla t. 2. 134–136).

26.       2022 m. vasario 15 d. gamybinio pasitarimo protokole fiksuoti tie patys ir nauji atsakovės netinkamai vykdomi sutartiniai įsipareigojimai: nevykdomi darbai atskiruose darbų frontuose (sutarties bendrųjų sąlygų 8.4. punktas), objekte nedirba paskirtas statybos vadovas (sutarties bendrųjų sąlygų 8.3. punktas), nepateiktas ir nesuderintas su ieškove metalo konstrukcijų gamintojas, gamybos sutartis su grafiku (sutarties specialiųjų sąlygų 5.1.2 punktas), nepateiktos technologinės kortelės griovimo ir ardymo darbams (sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.5. punktas), atsakovė nėra paskyrusi atsakingų asmenų darbams pagal darbų saugos reikalavimus (el. byla t. 1, b. l. 57– 61).

27.       2022 m. vasario 17 d. ieškovės darbuotojas elektroniniu paštu atsakovei atsiuntė pakoreguotą pamatų įrengimo lokalinę sąmatą, kurioje sąmatoje nurodyta 78 472,30 Eur suma be PVM ieškovės pataisyta į 68 391 Eur. Sąmatoje nurodytos ieškovės atstovo pastabos, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas neturi įtakos kainos pabrangimui lyginant su pradine sąmata (el. byla t. 2, b. l. 22, 131–133).

28.       2022 m. vasario 20 d. atsakovės darbuotojas A. S. atsakovei atsiuntė fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti atkasti pamatai su komentaru „Kas galėtų paaiškinti, kaip šitie daiktai (dalinai) gali išsiardyti savaime“. Kas tai galėjo numatyti. O Eur. Kosmosas“. 2022 m. vasario 21 d. šios fotonuotraukos išsiųstos ieškovės darbuotojui (el. byla t. 2, b. l. 17–19).

29.       2022 m. vasario 22 d. gamybinio pasitarimo protokole fiksuoti taip pat tie patys ir nauji rangovės nevykdomi sutartiniai įsipareigojimai: nevykdomi darbai pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką (sutarties bendrųjų sąlygų 8.4. punktas), nepildomas atliktų statybos darbų žurnalas ir kita privaloma dokumentacija (sutarties bendrųjų sąlygų 8.3. punktas), objekte nedirba paskirtas statybos vadovas (sutarties bendrųjų sąlygų 8.34. punktas), nepateiktas ir nesuderintas su ieškove metalo konstrukcijų gamintojas, gamybos sutartis su grafiku (sutarties specialiųjų sąlygų 5.1.2 punktas), nepateiktos technologinės kortelės griovimo ir ardymo darbams (sutarties bendrųjų sąlygų 6.3.5. punktas), atsakovė nėra pateikusi ir paskyrusi atsakingų asmenų darbams pagal darbų saugos reikalavimus (el. byla t. 1, b. l. 62–69).

30.       2022 m. vasario 25 d. ieškovė elektroniniu paštu pateikė atsakovei 2022 m. vasario 23 d. pretenziją ir 2022 m. vasario 22 d. defektinį aktą, kurioje nurodė, jog atsakovė vykdo darbus nesilaikydama techninio darbo projekto reikalavimų bei pateikė tai patvirtinantį defektinį aktą, įspėjo apie vėlavimą atlikti darbus sutartyje numatytais terminais ir toliau vykdomus aukščiau nurodytus sutarties pažeidimus, pareikalavo nedelsiant pašalinti visas išvardintas neatitiktis, o jeigu iki 2022 m. kovo 1 d. nebus pradėtas pamatų betono pylimas, prieš tai pridavus techniniam prižiūrėtojui pagal projektą paruoštą pamatų grunto pagrindą, tinkamai įrengto armatūros karkaso bei tinkamai sutvirtintų klojinių su užpildyta privalomąja technine dokumentacija, atsakovei bus taikomos sutartyje numatytos sankcijos (el. byla t. 1, b. l. 69–76).

31.       2022 m. kovo 7 d. raštu, išsiųstu 2022 m. kovo 9 d. elektroniniu paštu, ieškovė informavo atsakovę, jog ieškovė, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 11.3.3., 11.3.6., 11.3.7. punktais, vienašališkai nuo 2022 m. kovo 13 d. nutraukia sutartį dėl atsakovės kaltės. Ieškovė šiuo raštu pareikalavo atsakovės grąžinti sumokėtą 27 000 Eur avansą, perduoti ieškovei iki sutarties nutraukimo atsakovės atliktus darbus, atlaisvinti objektą (el. byla t. 1, b. l. 77–80).

32.       2022 kovo 7 d. atsakovės prašymu antstolė V. D. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą objekte (el. byla t. 2, b. l. 23–30).

33.       2022 m. kovo 8 d. elektroniniu paštu ieškovė gavo iš atsakovės atliktų darbų aktą Nr. 14 ir atliktų darbų aktą Nr. 15 bei sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (7 713,50 Eur be PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) (22 616,84 Eur be PVM), bendrai 30 330,34 Eur sumai be PVM (el. byla t. 1, b. l. 82–85).

34.       2022 m. kovo 9 d. pranešimu atsakovė nurodė, jog iš esmės nesutinka su ieškovės atliktu vienašališku rangos sutarties nutraukimu, kadangi laiko, jog esminio pagrindo vienašališkam rangos sutarties nutraukimui nebuvo ir nėra, tačiau dėl pranešime išdėstytų aplinkybių neginčija vienašališko sutarties nutraukimo ir sutinka, kad šalių tarpusavio santykiai pasibaigtų. Pagal atliktų darbų aktus faktiškai atsakovė atliko daugiau darbų negu gavo iš ieškovės avansą, todėl reikalavimo dėl avanso grąžinimo atsakovė nevykdys (el. byla t. 1, b. l. 86–93).

35.       2022 m. kovo 10 d. elektroniniu paštu ieškovė grąžino atsakovei atliktų darbų aktus ir sąskaitas su pastabomis, nurodydama, kad ieškovė priima atsakovės atliktus darbus už 14 366,97 Eur be PVM sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė 2022 m. kovo 7 d. antstolio J. P. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir priedus, kuriuose atlikta atsakovės faktiškai atliktų darbų fotofiksacija (el. byla t. 1, b. l. 94–98, 99–147). Vaizdo įraše (2 dalys) užfiksuotas antstolio J. P. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, objekte antstoliui bylai reikšmingas aplinkybes nurodo ieškovės atstovas.

36.       Pagal 2022 m. kovo 7 d. ieškovės su UAB „Vikva“ sudarytą statybos rangos sutartį rangovas UAB „Vikva“ statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko gelžbetoninių pamatų išardymo, žemės kasimo, grunto tankinimo ir kt. darbus (el. byla t. 3, b. l. 4–33).

37.       2022 m. kovo 15 d. raštu ieškovė atsakė į atsakovės atstovės 2022 m. kovo 9 d. raštą, papildomai pateikdama duomenis apie priimtus darbus, pareikalavo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 17 d. grąžinti ieškovei 12 633,03 Eur permoką (sumokėtą avansą) ir įspėjo, jog, pagal Sutarties 11.4. punktą turi teisę reikalauti iš atsakovės 31200 Eur dydžio baudos sumokėjimo (el. byla t. 1, b. l. 148–151).

38.       Iš 2022 m. sausio 31 d. Verslo atsakomybės draudimo liudijimo, nustatyta, kad atsakovė buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę verslo atsakomybės draudimu, kuris galiojo nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. (el. byla t. 2, b. l. 138–140).

39.        Iš PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 8 d. iki 2022 m. liepos 14 d., matyti, kad ieškovė iš tiekėjo įsigijo armatūros strypų už 12 941,32 Eur (el. byla t. 3, b. l. 37–45).

 

Dėl apmokėjimo už statybos rangos darbus

 

40.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės teiginiai dėl senų pamatų pašalinimo yra nepagrįsti.

41.       Pagal tarp šalių 2022 m. sausio 18 d. sudarytą statybos rangos sutartį, apeliantė (rangovė) įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. atlikti konstrukcijų įrengimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovė (užsakovė) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Šalių sutartiniai santykiai baigėsi 2022 m. kovo 13 d., ieškovei vienašališkai nutraukus statybos rangos sutartį. Apeliantė (rangovė) siekdama atsiskaitymo už atliktus darbus, ieškovei (užsakovei) pateikė atliktų darbų aktus Nr. 14 ir Nr. 15 bei jų pagrindu parengtas sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (7713,50 Eur be PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) (22616,84 Eur be PVM), bendrai 30 330,34 Eur sumai be PVM. Ieškovė grąžino atsakovei minėtus atliktų darbų aktus ir sąskaitas su pastabomis, paprašė perrašyti sąskaitas faktūras pagal užsakovės atliktuose darbų aktuose pateiktas pastabas, t. y. sąskaitą faktūrą išrašyti tik už faktiškai užsakovės priimtus darbus. Atliktų darbų akte Nr. 14 ieškovės atstovas nurodė pastabas, kad faktiniai darbų kiekiai neatitinka atliktų darbų akte nurodytų kiekių, užsakovė priima darbų už 14 366,97 Eur be PVM. Atliktų darbų akte Nr. 15 nurodyta, kad šį aktą užsakovė atmeta, nes akte nurodyti darbai nėra įtraukti į sąmatą prie pasirašytos statybos rangos sutarties.

42.       Vadovaujantis CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

43.       Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

44.       Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

45.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

46.       Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovo teisė rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka reikalauti priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą atitinka užsakovo pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus statybos darbus (jų rezultatą) bei rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka sumokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus, nebent šalys būtų susitarusios dėl atskirų darbų etapų apmokėjimo iš anksto. Jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020).

47.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, taip pat patvirtina vieną iš reikšmingų darbų perdavimo aplinkybių. Teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).

48.       Ieškovei 2022 m. kovo 7 d. raštu, išsiųstu 2022 m. kovo 9 d. elektroniniu paštu, pranešus atsakovei, jog vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 11.3.3., 11.3.6., 11.3.7. punktais, vienašališkai nuo 2022 m. kovo 13 d. nutraukia sutartį dėl atsakovės kaltės ir pareikalavus, kad atsakovė grąžintų sumokėtą 27 000 Eur avansą bei perduotų ieškovei iki Sutarties nutraukimo atsakovės atliktus darbus ir atlaisvintų objektą, atsakovė  2022 m. kovo 8 d. elektroniniu paštu nesutiko grąžinti avansą ir pateikė ieškovei atliktų darbų aktą Nr. 14 ir atliktų darbų aktą Nr. 15 bei sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (7 713,50 Eur be PVM), Nr. (duomenys neskelbtini) (22 616,84 Eur be PVM), bendrai 30 330,34 Eur sumai be PVM.

49.       Atliktų darbų akte Nr. 14 nurodyta, kad atsakovė atliko pamatų įrengimo darbus (mechanizuotas grunto kasimas bei darbas sąvartoje, grunto tankinimas vibroplokštėmis), ardymo darbai (gelžbetonių pamatų ir mūrinių k-jų išadymas; papildomi darbai – kelio įrengimas g/b konstrukcijų; paruošimo ir kiti darbai; monolitinių gelžbetonių perdangų išardymas). Bendra atliktų darbų kaina – 22 616,84 Eur be PVM.

50.       Atliktų darbų akte Nr. 15 nurodyta, kad atsakovė atliko pamatų įrengimo darbus (smėlio-skaldos pagrindas po pamatais, paduodant medžiagas kranu; pamatų ir g/b konstrukcijų ardymas ir statybinio laužo išvežimas; smulkių metalinių k-jų montavimas. Bendra atliktų darbų kaina – 7 713,50 Eur be PVM.

51.       2022 m. kovo 10 d. elektroniniu paštu ieškovė grąžino atsakovei atliktų darbų aktus ir sąskaitas su pastabomis. Atliktų darbų akte Nr. 14 ieškovė pažymėjo, kad neatitinka akte nurodyti faktinių darbų kiekiai ir nurodė, kad ieškovė priima atsakovės atliktus darbus už 14 366,97 Eur be PVM sumą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Atliktų darbų akte Nr. 15 ieškovė pažymėjo, aktą atmeta, nes akte nurodyti darbai nėra įtraukti į sąmatą prie pasirašytos Sutarties priedo Nr. 1. Ieškovė 2022 m. kovo 15 d. raštu, atsižvelgdama į priimtų darbų kiekį, pagal Atliktų darbų aktą Nr. 14, pareikalavo, kad atsakovė ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 17 d. grąžintų ieškovei 12 633,03 Eur permoką (sumokėtą avansą).

52.       Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pakoreguotas pamatų įrengimo sprendinys, patvirtina, kad apeliantė atliktų darbų aktuose Nr. 14 ir Nr. 15 nurodytų darbų faktiškai neatliko.

53.       Iš prie Sutarties priedo Nr. 1 Lokalinės sąmatos nustatyta, kad Sutarties sudarymo metu buvo numatyta pamatų įrengimo darbų kaina – 68 163,51 Eur be PVM.  

54.       Iš ieškovės pateikto pirminio pamatų brėžinio ir Lokalinės sąmatos nustatyta, kad pagal pradinį pamatų įrengimo sprendinį buvo įrengti pamatus iš HAUS tuštuminių blokelių, tam atsakovas turėjo sutankinti gruntą iki koeficiento 0,90, į esamą gruntą įplūkti skaldos sluoksnį. Pagal naują pamatų brėžinį,  nauju pamatų įrengimo sprendiniu atsakovui reikėjo: mažiau sutankinti gruntą (nuo koeficiento 0,9 sumažinta iki 0,7), gruntui sutankinti nebereikia naudoti skaldos, sumažėja HAUS tuštuminių blokelių kiekis (nuo 2780 iki 800), įrengiami juostiniai pamatai, naudojant betoną.

55.       Ieškovė 2022 m. spalio 17 d. prašyme nurodė, kad atsakovei pradėjus darbus, paaiškėjo, jog galimai atsakovė, skaičiuodama pamatų įrengimo kainą netinkamai įsivertino žemės darbus, todėl tam, kad atsakovė nepatirtų nuostolių, ieškovė pasiūlė pakeisti pamatų įrengimo sprendinį. Be to, paaiškėjo, jog po esamu pastatu yra seni pamatai, kurių ardyti nereikėjo, kas taip pat nepadidino ardomų konstrukcijų ar kitų darbų kiekio. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokiu ieškovės paaiškinimu ir laikė, kad šios ieškovės nurodytos aplinkybės buvo priežastis lėmusi pradinio pamatų įrengimo sprendimo pakeitimą. Tai, kad tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra pagrįsta, patvirtina 2022 m. spalio 27 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. S., kuris paaiškino, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas pagreitino ir supaprastino iš darbų atlikimą.

56.       Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujas sprendinys buvo priimtas įvertinus tai, kad atsakovė, skaičiuodama pamatų įrengimo kainą netinkamai įsivertino žemės darbus, todėl tam, kad atsakovė nepatirtų nuostolių, ieškovė pasiūlė pakeisti pamatų įrengimo sprendinį, tačiau apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie paneigtų tokią teismo išvadą, t. y., kad pradiniame etape buvo tinkamai įvertinta žemės darbų kaina ir ji nebūtų didinusi atsakovės nuostolių.

57.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pamatų įrengimo naujo sprendinio priėmimui turėjo reikšmės darbų eigoje paaiškėjusi aplinkybė, kad atsakovei pradėjus vykdyti pamatų įrengimo darbus buvo atkasti seni pamatai, apie kuriuos nebuvo žinoma nei užsakovei, nei rangovei, tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad naujas sprendinys buvo priimtas įvertinus tai, kad atsakovė, skaičiuodama pamatų įrengimo kainą netinkamai įsivertino žemės darbų kainą.

58.       Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas palygino pradinį pamatų keitimo sprendinį su nauju pamatų keitimo sprendiniu, teisingai nustatė, kad pagal naują sprendinį reikėjo atlikti mažesnį darbų kiekį, nebereikėjo ardyti senų pamatų, mažiau sutankinti gruntą (nuo koeficiento 0,9 sumažinta iki 0,7), gruntui sutankinti nebereikia naudoti skaldos, sumažėja HAUS tuštuminių blokelių kiekis (nuo 2780 iki 800), įrengiami juostiniai pamatai, naudojant betoną, atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netyrė, kokie sprendiniai buvo pakeisti, nelygino pirminio ir pakeisto sprendinių projekto.

59.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantė atliko ne visus atliktų darbų aktuose Nr. 14 ir Nr. 15 nurodytus statybos rangos darbus ir su teismo išvada, kad apeliantės teiginiai dėl senų pamatų pašalinimo yra nepagrįsti. Apeliantė teigia, kad tokią išvadą teismas padarė, kadangi netinkamai vertino, byloje esantį 2022 m. vasario 3 d. ieškovės ir atsakovės darbuotojų susirašinėjimą elektroniniais laiškais bei prie šio susirašinėjimo pridėtą fotonuotrauką, 2022 m. vasario 17 d. ieškovės darbuotojo atsakovei siųstą lokalinę sąmatą ir liudytojo A. S. paaiškinimą, jog jis patvirtino, kad atsakovei siųstų ir ieškovės darbuotojui persiųstų fotonuotraukų matyti, kad juose pavaizduoti, ne išardyti, o atkasti seni pamatai.

60.       Iš 2022 m. vasario 3 d. ieškovės ir atsakovės darbuotojų susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad ieškovės darbuotojas laiške nurodė, kad „žodišką sutikimą konstruktorius kaip ir davė apeiti senus pamatus“. Prie nurodyto susirašinėjimo pridėta fotonuotrauka iliustruoja, kaip senus pamatus „apeiti“. Taip pat šiame susirašinėjime yra keliamas klausimas „ar nevertėtų apeiti max skirtumu nuo projektuojamo pamato gylio 25 cm“. Teisėjų kolegija įvertinusi šio susirašinėjimo turinį ir prie jo pridėtą nuotrauką, nesutinka su apeliantės argumentais, kad nebuvo nuspręsta visus rastus pamatus vien „apeiti“ ir dalis jų turėjo būti pašalinti. Nesant jokių kitų įrodymų, šiame susirašinėjime keliamas klausimas dėl senų pamatų apėjimo būdo, nepatvirtina, jog buvo sprendžiama dėl dalies senų pamatų pašalinimo ir dėl paliekamų nepašalintų senų pamatų apėjimo. 

61.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aplinkybę, kad nebuvo būtinybės šalinti senų pamatų iš dalies patvirtina 2022 m. vasario 17 d. ieškovės darbuotojo atsakovei siųsta lokalinė sąmata.

62.       Iš 2022 m. vasario 17 d. ieškovės darbuotojo atsakovei siųstos pataisytos lokalinės sąmatos nustatyta, kad lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų kaina 78 472,30 Eur suma be PVM, ieškovės pataisyta į 68 391 Eur. Sąmatoje nurodytos ieškovės atstovo pastabos, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas neturi įtakos kainos pabrangimui lyginant su pradine sąmata. Paminėtina, kad lokalinės sąmatos 14 pozicijoje nurodyti darbai – ankerių įstatymas į paruoštus lizdus ant klijų (juostinio pamato inkaravimui prie kolonų), 15 pozicijoje nurodyti darbai – pamatų ir g/b konstrukcijų ardymas ir statybinio laužo išvežimas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pastabos yra susijusios tik su darbų kainomis, o ne apie tai, nurodyti darbai neturi būti atlikti. Lokalinėje sąmatoje esantis įrašas, kad 14, 15, 16 pozicijoje paskaičiuoti darbai nesusiję su pamatų projektų pakeitimu, patvirtina, kad darbai susiję su senų pamatų ardymu neturi būti atliekami. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas ir senų pamatų atkasimas neįtakojo papildomų darbų atsiradimą, kurie patektų į ieškovės ir atsakovės sutartų darbų apimtį. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančiu šią išvadą. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad dalį iš anksto numatytų pamatų išardymo darbų atsakovė atliko ir šiuos darbus, kaip matyti iš 2022 m. kovo 10 d. elektroniniu paštu ieškovės gražintame atsakovės darbų akte Nr. 14 padaryto įrašo, ieškovė priėmė.

63.       Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo iki galo atlikti grunto sutankinimo darbai ir nebuvo pateikta grunto sutankinimo ataskaita, kad šie darbai galėtų būtų priimti. Apeliantės teigimu, teismas tolią išvadą padarė neteisingai įvertinęs, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie grunto sutankinimo rezultatus, ir nepagrįstai laikė, kad ieškovės pastabos dėl atliktų darbų akte Nr. 14 nurodytų pamatų įrengimo darbų, apimančių grunto tankinimą vibroplokštėmis, kiekių yra pagrįstos. Teismas darydamas tokią išvadą neįvertino, kad pagal pirminę lokalinę sąmatą grunto tankinimo vibroplokštėmis buvo numatytas kieki – 0,8. Lokalinėje sąmatoje, kuri yra su ieškovės darbuotojo pastabomis, šis kiekis yra nepakitęs. Atsakovė atliktų darbų akte Nr. 14 nurodė, kad šio darbo atliktas kiekis – 0,7. Ieškovė iš atsakovės nurodyto kiekio priėmė tik 0,2. Ieškovė nepriėmė 0,5 kiekio. Todėl ieškovė, priimdama iš atsakovės kaip atliktą 0,2 kiekį grunto tankinimą vibroplokšėmis, likusį 0,6 kiekį grunto tankinimo vibroplokštėmis darbų turėjo pavesti atlikti naujam rangovui, tačiau naujam rangovui buvę pavesta atlikti tik 0,06 kiekį grunto tankinimo vibroplokšėmis.

64.       Kaip minėta atliktų darbų aktą Nr. 14 ieškovė pasirašė su išlygomis, t. y. iš 22 616,84 Eur be PVM sumos, priimta darbų už 14 366,97 Eur be PVM. Nurodytame akte ieškovės atstovas pažymėjo pastabas ties atliktų pamatų įrengimo darbų, t. y. grunto tankinimas vibroplokštėmis, gelžbetoninių pamatų mūrinių k-jų išardymas, papildomi darbai – kelio įrengimas, g/b konstrukcijų, paruošimo ir kt. d., kiekiais. Pirmosios instancijos teismas šias pažymėtas pastabas vertino palygindamas su antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, jog ant sutankinto pagrindo įrengti pamatų klojiniai (protokolo 5 lapas), taip pat atsižvelgdamas, jog identiški darbo rezultatai pažymėtas antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (fotonuotraukos nuo Nr. 30 iki Nr. 39). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į prie antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtame vaizdo įraše užfiksuotą ieškovės darbuotojo T. L. komentarą apie ant sutankinto pagrindo įrengtus pamatų klojinius, kuris pažymėjo, kad gruntas buvo iki galo nesutankintas ir nebuvo pateikta grunto sutankinimo ataskaita, kad šie darbai galėtų būtų priimti (vaizdo įrašo 1 dalies 00.02.06-00.02.26, 2 dalies 00.05.04-00.05.13).

65.       Pradinėje lokalinėje sąmatoje 2 pozicijoje grunto tankinimo vibroplokštėmis numatytas kiekis 0,8. Lokalinėje sąmatoje, kurioje nurodytos ieškovės darbuotojo pastabos, šis kiekis nėra koreguotas, kadangi sąmatoje buvo daromos kainų korekcijos, o ne perskaičiuojami darbų kiekiai, todėl priešingai nei teigia skunde apeliantas, nepakoreguotas grunto tankinimo vibroplokštėmis kiekis, neįrodo, kad apeliantė iki Sutarties nutraukimo buvo šio darbo kiekį atlikusi 0,7, kaip nurodė darbų atlikimo akte Nr. 14.

66.       Pagal naują sprendinį gruntas turėjo būti sutankintas vibroplokštėmis iki 0,7 koeficiento. Iš prie 2022 m. kovo 7 d. ieškovės su UAB „Vikva“ sudarytos statybos rangos sutarties esančios lokalinės sąmatos nustatyta, kad sąmatoje pažymėtas grunto tankinimo vibroplokštėmis kiekis 0,06. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje su nauja rangove ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodytas mažesnis darbų kiekio koeficientas, nesant kietiems įrodymams, nepatvirtina, kad apeliantė gruntą sutankintas vibroplokštėmis iki 0,7 koeficiento, kadangi ieškovės pateiktame Atliktų darbų akte už 2022 m. gegužės mėn. Nr. 5 yra eilė pozicijų apie grunto tankinimą (el. byla t. 3, b. l. 28–31), todėl darytina išvada, kad nauja rangovė UAB „Vikva“ atliko didesnį nei 0,06 kiekį grunto tankinimo darbų. Be to, vien dėl pakeistų projektinių sprendinių grunto tankinimo koeficiento sumažinimo nuo 0,9 iki 0,7 grunto tankinimo darbų kiekis sumažėjo. 

67.       Pažymėtina, kad apeliantė, atlikdama statybos rangos darbus nepildė statybos darbų žurnalo, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nesant objektyvių duomenų apie grunto sutankinimo rezultatus, ieškovės pastabos dėl atliktų darbų akte Nr. 14 nurodytų pamatų įrengimo darbų, apimančių grunto tankinimą vibroplokštėmis, kiekių yra pagrįstos. 

68.       Tai, kad apeliantė nebaigė pamatų ir konstrukcijų išardymo darbų, yra užfiksuota antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir prie jo pridėtame vaizdo įraše (protokolo fotonuotrauka Nr. 47, nuo Nr. 51 iki Nr. 53, vaizdo įrašo 1 dalies 00.03.30-00.03.52). Palyginus byloje esančias fotonuotraukas, matyti, kad šie nebaigti išardyti pamatai nėra „seni pamatai“, apie kuriuos sudarant statybos rangos sutartį nebuvo žinoma ir kurių pagal pakeistą pamatų įrengimo sprendinį nereikėjo išardyti.

69.       Taip pat apeliantė teigia, kad ji statybvietėje įrengė kelią ir šią aplinkybę įrodinėjo antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotu nuotraukoje kelio vaizdu. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, t. y. užfiksuotų dokumentuose duomenų, jog apeliantė atliko kelio įrengimo darbus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog ji įrengė statybvietėje esantį kelią.

70.       Iš atliktų darbų akto Nr. 15 matyti, kad jame nurodyti darbai, t. y. smėlio-skaldos pagrindas po pamatais paduodant medžiagas kranu, pamatų ir g/b konstrukcijų ardymas ir statybinio laužo išvežimas, smulkių metalinių k-jų montavimas, ieškovės buvo atmesti, pažymint, kad jie nebuvo numatyti prie šalių pasirašytos statybos rangos sutarties esančioje lokalinėje sąmatoje. Byloje esančioje 2022 m. vasario 17 d. ieškovės darbuotojo elektroniniu paštu atsakovei atsiųstoje pakoreguotoje pamatų įrengimo lokalinė sąmatoje prie akte Nr. 15 nurodytų darbų ieškovės atstovas pažymėjo, kad šie darbai nesusiję su pamatų įrengimo sprendinio pakeitimu.

71.       Apeliantė teigia, kad ji atliko atliktų darbų akte Nr. 15 nurodytą darbą – smėlio-skaldos pagrindas po pamatais, panaudojant medžiagas kranu – buvo reikalingas atlikti, priešingai nei ieškovės darbuotojas nurodė atsiųstoje pakoreguotoje lokalinėje sąmatoje, nes jeigu tokio tipo darbas nebūtų buvęs reikalingas atlikti, tai tokio tipo darbų nebūtų atlikęs ir naujas rangovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, neįrodo, jog vien tai, kad ieškovės ir naujo rangovo pasirašytos lokalinės sąmatos ketvirtoje pozicijoje yra nurodytas darbas „smėlio pagrindas po pamatais“, šis darbas buvo susijęs su pamatų įrengimo sprendinio pakeitimu, senų pamatų atsiradimu, ir juos faktiškai atliko apeliantė. Byloje esantys antstolių V. D. ir J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir vaizdo įrašą, nepatvirtina nurodytų darbų atlikimo. Atliktų darbų akte Nr. 15 pažymėti pamatų įrengimo darbai nebuvo numatyti pradinėje prie statybos rangos sutarties esančioje lokalinėje sąmatoje.

72.       Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pamatų įrengimo sprendinio pakeitimas ir senų pamatų atkasimas neįtakojo papildomų darbų atsiradimą, ir teisingai sprendė, kad ieškovė pagrįstai atsisakė priimti ir apmokėti už atliktų darbų akte Nr. 15 nurodytus statybos rangos darbus.

73.       Statybos techninis reglamentas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nustato: (7. Punktas) Statinio statybos darbai vykdomi pagal: 7.1. statinio projektą, <...> statybą leidžiantį dokumentą, <...>; 7.2. įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teritorijų planavimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus; 7.4. įmonės patvirtintas statybos taisykles; 7.5. statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų ir statinio techninės priežiūros vadovų nurodymus. (8. punktas) Statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo) aprašoma Statybos darbų žurnale (Reglamento 4 priedas). Į Statybos darbų žurnalą taip pat įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai.

74.       Reglamento 4 priedas nustato, jog: 21. Paslėptų darbų patikrinimo aktai surašomi iš karto po jų apžiūrėjimo, nepradėjus vykdyti toliau numatytų statybos darbų. Prireikus padaromos geodezinės kontrolinės nuotraukos. Paslėptų darbų patikrinimą ir tam skirtų aktų surašymą organizuoja už šių darbų vykdymą atsakingas statinio statybos vadovas. 22. Atliekant paslėptus darbus dalimis, užrašomi priimtų darbų pavadinimai, naudotų statybos produktų (įskaitant ir konstrukcijas, tiekiamas rinkai kaip statybos produktai) pavadinimai, markės, klasės, dokumentų, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka deklaruojamos šių produktų eksploatacinės savybės, numeriai, kiti reikalingi duomenys. 26. Formoje F-54 registruojami visi statinio statyboje panaudoti statybos produktai, jų gavimo data, dokumentai, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka deklaruojamos šių produktų eksploatacinės savybės, įrenginiai, jų gavimo data ir kokybę patvirtinantys dokumentai. Jei buvo atliekami gaminių ar medžiagų laboratoriniai bandymai, skaičiavimai, bandymų aktai, protokolai ir (ar) skaičiavimo ataskaitos registruojami formoje F-55. 31. Įrašus apie kontroliuojančiųjų asmenų nurodymų įvykdymą Žurnale daro statinio statybos vadovas, statinio statybos bendrųjų ar specialiųjų darbų vadovas. Šių nurodymų įvykdymo teisingumą savo parašu patvirtina bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas, patikrinęs, ar visi ir teisingai įvykdyti jo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statybos valstybinės priežiūros ir statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų atstovų nurodymai.

75.       Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, jog apeliantė atliko Sutartyje numatytus darbus būtų statybos darbų žurnalas ir įrašai jame apie atsakovės atliktus ir techninio prižiūrėtojo priimtus darbus, tačiau byloje tokių duomenų nėra, nes apeliantė nepildė Statybos darbų žurnalo, kaip yra numatyta Reglamente ir nėra jokių duomenų apie apeliantės kasdien objekte atliktus darbus, jų kiekį. 

76.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

77.       Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad ji ieškovės naudai atliko darbų aktuose nurodytus darbus, kurių vertė yra didesnė nei ieškovės sumokėtas atsakovei 27 000 Eur avansas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, tai, kad apeliantė į bylą nėra pateikusi duomenų apie užfiksuotus jos kasdien atliekamus statybos darbus statybos darbų žurnale, bei tai, kad nėra pateikta į bylą jokio susitarimo su ieškove, jog būtų būtina atlikti prie Sutarties esančioje Lokalinėje sąmatoje nenumatytus darbus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė pagrįstai priėmė darbų už 14 366,97 Eur, todėl atsakovė turi pareigą grąžinti dalį avanso (permoką), t. y. 12 633,03 Eur (27000 Eur –14 366,97 Eur), ir pagrįstai priteisė iš apeliantės ieškovei 12633,03 Eur permoka (CK 6.38 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl vienašališko statybos rangos sutarties nutraukimo

 

78.       Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, jog ieškovė Sutartį vienašališkai nutraukė dėl atsakovės kaltės. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl ieškovės veiksmų, kai ieškovė keitė pamatų įrengimo sprendinį, darbai nebuvo vykdomi pagal šalių sudarytą preliminarų darbų grafiką.

79.       Pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK nuostatas, galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį įstatymo leidėjas suteikia esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui kitai šaliai jos neįvykdžius ar netinkamai ją įvykdžius, kuris identifikuojamas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, sutartyje šalių nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis).

80.       Remiantis kasacinio teismo CK 6.217 straipsnio nuostatų išaiškinimais, šalių susitarimas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta, kai tokios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

81.       Byloje nustatyta, kad pamatų įrengimo sprendinys buvo pakeistas iš esmės atsakovės naudai. 2022 m. vasario 3 d. ieškovės darbuotojui buvo atsiųstas pakeistas pamatų įrengimo sprendinys elektroniniame laiške įvardintas kaip „pamatų korektūra“, kuris tą pačią dieną persiųstas atsakovei ir jos darbuotojui A. S.. Sutiktina su apeliante, kad galutinį pakeistą pamatų įrengimo sprendinį apeliantė gavo 2022 m. vasario 10 d. elektroniniu laišku, nurodant, kad siunčiami dalies pamatų pakoreguoti brėžiniai, patvirtinti konstruktoriaus. Nors apeliantė skunde teigia, kad ji neturėdama galutinio pakeisto pamatų įrengimo sprendinio, negalėjo vykdyti pamatų įrengimo darbų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantė 2022 m. vasario 3 d. gavusi pakeistą pamatų įrengimo sprendinį, būtų užklaususi ieškovę, ar ji turi laukti ir nevykdyti darbų pagal preliminarų darbų grafiką, kol bus gautas sprendinys patvirtintas konstruktoriaus.

82.       Apeliantė teigia, kad pagal Sutartį nebuvo sutarta darbų atlikti etapais. Pažymėtina, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1. punktas nustatė tvarką ir sąlygas, kaip darbai priimami, kai jie vykdomi vienu etapu, tai yra visi Sutartyje numatyti darbai priimami vienu atliktų darbų aktu. Tačiau Sutarties bendrųjų sąlygų Sutarties 5.2. punktu nustatyta tvarka, kai darbai atliekami etapais – darbai perduodami kas mėnesį fiksuojant per kalendorinį mėnesį faktiškai atliktus darbus (el. byla t. 1, b. l. 20). Prie Sutarties pridėtas darbų atlikimo grafikas (el. byla t. 1, b. l. 32), taip pat patvirtina, jog darbai buvo vykdomi etapais, išskiriant konkrečius atskirus darbus, pavyzdžiui žemės, pamatų griovimo, pamatų įrengimo darbus, sienų ir perdangų darbus ir kt. Sutarties priedo lokalinėje sąmatoje, išskirti darbai į etapus – pamatų įrengimo, mūro darbus ir kt. (el. byla t. 1, b. l. 29).

83.       Vadovaujantis Sutartimi, pamatų įrengimo darbai buvo numatyti atlikti nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. kovo 15 d. Pamatų pagrindo skaldos užpylimas ir sutankinimas numatytas atlikti nuo 2022 m. vasario 4 iki 2022 m. vasario 7 d., monolitiniai pamatai – nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. vasario 17 d., pamatų mūrijimas ir betono užpylimas – nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. kovo 14 d. Tai gi, Sutartyje buvo numatyti darbų atlikimo atskiri terminai, o ne vienas bendras terminas taikomas visų darbų atlikimui.

84.       Apeliantė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad ji pamatų įrengimo darbų iš esmės negalėjo atlikti pagal nustatytą grafiką, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog dėl ieškovės veiksmų Sutartimi prisiimti atlikti darbai buvo vykdomi ne pagal šalių sutartą darbų grafiką ir dėl ieškovės kaltės atsakovė negalėjo tinkamai pagal Sutartį vykdyti darbų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovė neįrodė, jog dėl ieškovės kaltės neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, susijusių su vėlavimu atlikti Sutartyje numatytus statybos rangos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pažeidė tarp šalių sudarytą sutartį, todėl ieškovė pagrįstai vienašališkai pagal sutarties nuostatas su atsakove Sutartį nutraukė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

 

Dėl baudos už sutarties pažeidimą

 

85.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

86.       Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; taip pat žr. 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

87.       Apeliantė skunde teigia, kad teismas nuspręsdamas, kad yra pagrindas pagal Sutarties 11.4. punktą priteisti baudą, neatsižvelgė į tai, kad bauda priteisiama tik jeigu darbus/darbų etapus vėluojama atlikti ilgiau nei 10 kalendorinių dienų ir nėra įtvirtinta, kad bauda pagal šį punktą turi būti mokama ieškovei su atsakove nutraukus vienašališkai Sutartį. Pagal Sutartį darbų pabaiga numatyta – 2022 m. gegužės 30 d. Sutarties specialiųjų sąlygų ties 7.3.2. punktu „Darbų etapų pabaigos terminas“ nėra nurodytas joks terminas, todėl laikytina, kad šalys nebuvo sutarusios dėl darbų atlikimo etapų pabaigos terminų. Todėl Sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko nei numatytas darbų atlikimo terminas, atsakovė darbų nevėlavo atlikti ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų darbų, todėl nebuvo pagrindų taikyti atsakovei baudą.

88.       Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, atsirandanti tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

89.       Sutarties bendrųjų sąlygų 11.4. punkte nustatyta, kad užsakovui nutraukus Sutartį Bendrųjų sąlygų 11.3 punkte nurodytu pagrindu, o taip pat kitais pagrindais dėl Rangovo kaltės, Užsakovas turi teisę reikalauti Rangovo sumokėti arba turi teisę išskaičiuoti iš Rangovui mokėtinų sumų visas baudas, netesybas, nuostolius, kuriuos privalo mokėti Rangovas. Sutarties specialiųjų sąlygų 11.4 punkte numatyta, kad darbus darbų etapus vėluojant atlikti ilgiau nei 10 dienų, nustatyta 10 procentų bauda nuo Sutarties kainos be PVM.

90.       Aiškinant Sutarties bendrųjų sąlygų 11.4. punkto ir Sutarties specialiųjų sąlygų 11.4 punkto nuostatas, pažymėtina, kad pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 11.4. punktas reglamentuoja baudos taikymą esant Sutarties nutraukimui Bendrųjų sąlygų 11.3 punkte nurodytu pagrindu dėl Rangovo kaltės, o Sutarties specialiųjų sąlygų 11.4 punkte yra nustatytas baudos dydis ir jos taikymo pagrindas, kuris nutraukus Sutartį Bendrųjų sąlygų 11.3 punkte nurodytu pagrindu, taikytinas vėluojant darbus atlikti ilgiau nei 10 dienų.

91.       Nustatyta, kad Sutartimi, pamatų įrengimo darbai buvo numatyti atlikti nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. kovo 15 d. Pamatų pagrindo skaldos užpylimas ir sutankinimas numatytas atlikti nuo 2022 m. vasario 4 iki 2022 m. vasario 7 d., monolitiniai pamatai – nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. vasario 17 d., pamatų mūrijimas ir betono užpylimas – nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. kovo 14 d.

92.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė iki 2022 m. vasario 7 d. nebuvo atlikusi pamatų pagrindo paruošimo ir sutankinimo, taip pat nustatytu terminu nebuvo baigti ir kiti paminėti grafike nurodyti darbai, todėl Sutartį ieškovei vienašališkai nutraukus dėl atsakovės kaltės remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 11.3.3, 11.3.6, 11.3.7 punktais ir apeliantei Sutarties vykdymo metu daugiau nei 10 dienų vėlavus atlikti grafike numatytus darbus, ieškovė pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 11.4 punktą ir Sutarties bendrųjų sąlygų 11.4. punktą turėjo teisę reikalauti 10 procentų dydžio baudos nuo sutarties kainos be PVM. Sutarties specialiųjų sąlygų 8.1.1 punkte numatyta, kad statybos darbų kaina be PVM 312000 Eur, todėl netesybų (baudos) suma šiuo atveju galėtų sudaryti 31 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti netesybas, kaip aiškiai per dideles iki 3 procentų dydžio, ir priteisė iš atsakovės ieškovei 9 360 Eur baudą. Apeliantė prašė mažinti baudos dydį iki 1 procento, kadangi apeliantė dėl ieškovės veiksmų vėlavo atlikti darbus pagal grafiką ir ieškovė jokių nuostolių nepatyrė.

93.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

94.       Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas).

95.       Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 41 punktas).

96.       Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).

97.       Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 26 punktas). 

98.       Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

99.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).

100.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas mažindamas Sutartimi nustatytos baudos dydį nuo 10 procentų iki 3 procentų, atsižvelgė, kad šalių teisiniai santykiai truko neilgai (apie 1,5 mėnesio), per šį laikotarpį numatytų darbų apimtis nebuvo didelė, lyginant su visa numatomų darbų apimtimi, atsakovė nors ir pažeisdama sutarties sąlygas, dalį darbų atliko, dėl priimtų darbų kokybės ieškovė atsakovei jokių pretenzijų nereiškė, naujas rangovas tęsė atsakovės nebaigtus daryti darbus. Nors apeliantė ginčija priteistos baudos dydį, tačiau jokių įrodymų, kad priteistos netesybos yra aiškiai per didelės nepateikė.

101.       Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamu sprendimu priteistos netesybos nelaikytinos per didelės ir akivaizdžiai neprotingos, jos nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau paminėtas pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime įvertintas aplinkybes dėl pagrindo mažinti netesybas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą mažinti baudos dydį nuo skundžiamame sprendime sumažinto 3 procentų dydžio iki 1 procento.

 

Dėl įrodymų vertinimo

 

102.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

103.       Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 38 punktas).

104.       Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl apeliantės darbų atlikimo aktuose Nr. 14 ir Nr. 15 nurodytų darbų faktinio atlikimo, priešingai nei teigė apeliantė, vertino byloje esančius tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo vertinimo taisykles ir neatsižvelgė į apeliantės pateiktus įrodymus. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimų, priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

 

Dėl procesinės baigties

 

105.       Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

106.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinė skundą bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo rengimą apeliantei neatlygintinos.

107.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1002,79 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą.

108.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

109.       Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių už apeliacinio skundo parengimą, į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 002,79 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Veikus“, juridinio asmens kodas 305485425, iš atsakovės mažosios bendrijos „Erlonesos statyba“, juridinio asmens kodas 305003640, 1 002,79 Eur (vieno tūkstančio dviejų eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                Egidijus Mockevičius

 

 

                Lina Muchtarovienė

 

 

        Birutė Simonaitienė