Baudžiamoji byla Nr. 1-2087-814/2019

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10689-2019-9

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2019 m. liepos 29 d.

      Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,

sekretoriaujant Rasai Šaltienei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui,

nukentėjusiajam V. S.,

kaltinamajam V. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 2019 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį –  50 parų arešto bausme, šią bausmę atlikęs 2019 m. gegužės 14 d., teistumas neišnykęs, 

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

V. R. 2019 m. kovo 10 d., dienos metu, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju V. S. metu, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. S. į veidą, tokiais veiksmais padarė jam muštinę žaizdą dešinio antakio srityje – tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam V. S. sveikatą.

Kaltinamasis V. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad nukentėjusysis V. S. yra jo kaimynas. 2019 m. kovo 10 d. jis paskambino ir paprašė nuvežti į parduotuvę alkoholio.  Į parduotuvę vyko jis, sugyventinė L. M., A. I. ir V. S. Nusipirkę alaus nuvyko pas nukentėjusįjį ir virtuvėje gėlė alų. Prigulė ir atsibudęs pamatė, kad jau nėra L. M. ir A. I.. V. S. tuo metu sėdėjo prie pečiaus. Atsisėdo prie stalo ir išgirdo žodžius – „užmušiu“. Atsisukęs pamatė V. S. stovintį su kirviu. Kirvį jis laikė abejomis rankomis. Jis griebė už kirvio norėdamas jį atimti iš nukentėjusiojo ir kirvio metaline dalimi (pentimi) sudavė nukentėjusiajam. Įvykio metu prie stalo sėdėjo nukentėjusiojo žmona. Po įvykio išėjo namo, o kirvį išmetė lauke. Praeityje dešimt metų atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už žmogžudystę. Nukentėjusiojo necenzūriniais žodžiais nevadino. 

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2019 m. kovo 10 d. važiavo su kaltinamuoju, jo sugyventine ir A. I. nusipirkti alaus. Gėrė jo namuose, o išgėrus 2-3 butelius A. I. ir V. R. sugyventinė išėjo namo. Jis su kaltinamuoju gėrė toliau, kaltinamasis nebuvo nuėjęs prigulti. V. R. pradėjo jam sakyti: „gaidys, pederastas“. Jis jam pasakė, kad skaitytųsi su žodžiais, nes gal pats toks yra. Tada kaltinamasis jam stuktelėjo ranka. Po smūgio jam buvo prakirstas antakis, bėgo kraujas. Jokio kirvio rankose neturėjo, kirvio virtuvėje nebuvo, kirvis buvo malkinėje. Jis tikrai kaltinamojo pirmas nepuolė. Po įvykio kaltinamasis išėjo, jo neatsiprašė.

Liudytoja L. M. teisiamojo posędžio metu parodė, kad kaltinamasis V. R. yra jos sugyventinis, su juo gyvena 7 metus. Santykiai su nukentėjusiuoju draugiški, gyvena kaimynystėje. Kartu vartojo alkoholį, tačiau vėliau ji su A. I. išėjo namo, o kaltinamasis ir nukentėjusysis liko vaišintis. Grįžęs namo V. R. pasakojo, kad V. S. jį puolė, todėl jis jam kirviu stuktelėjo į kaktą. Jai ruošiantis namo tiksliai nežino, ar kaltinamasis sėdėjo ar buvo prigulęs. Pasitaiko, kad konfliktuoja su V. R., tačiau ji pati būna kalta.

Liudytojas A. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad santykiai su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju draugiški, kaltinamasis gyvena pas jį, jo namuose. 2019 m. kovo 10 d. nuvažiavo pas nukentėjusį išgerti alaus. Po kurio laiko L. M. pasiūlė eiti namo ir jie išėjo. V. R. dar liko ir gėrė. Kitą dieną nuvykęs pas V. S. pamatė jo pramuštą antakį. V. pasakojo, kad susimušė ir V. R. kumščiu jam prakirto antakį. Sėdėdamas prie pečiaus jis jokio kirvio nematė ir nepastebėjo, kad kas būtų ėjęs prigulti. Kaltinamasis išgėręs dažnai rėkauja.

Liudytoja N. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra nukentėjusiojo žmona, santykiai su kaltinamuoju nepiktuoju. 2019 m. kovo 10 d. iš parduotuvės grįžus V. S., kaltinamajam, jo sugyventinei, A. I., visi gėrė alų. Vėliau A. I. su kaltinamojo sugyventine išėjo namo. Likus trise, kaltinamasis pradėjo jos vyrą vadinti „piderastu, vaflistu“. Jos vyras atsakė, kad gal tu pats toks esi, jei kitus taip vadini. Tada kaltinamasis ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam. Po smūgio kaltinamasis pabėgo, neatsiprašė. Kirvio namuose nelaiko, malkų taip pat. Kirvis būna malkinėje. Kaltinamasis įvykio dieną nebuvo prigulęs.

Specialisto išvada Nr. G774/2019(02) nustatyta, jog V. S. konstatuota muštinė žaizda dešinio antakio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu. V. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 45).

2019 m. kovo 10 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).  Apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietoje esantis namas yra vieno aukšto, namo interjeras nepasižymi tvarkingumu (b. l. 27-30).

2019 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Girdisi, kad kaimynas kviečia greitąją į (duomenys neskelbtini). Jo prašė kaimynas V.. Kas įvyko nežino, nes nematė, pas jį buvo kraujuota galva. Sakė, kad sumuštas, kas sumušė nežino. Tiesiog paprašė iškviesti greitąją (b. l. 24-25).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Esant prieštaringiems abiejų proceso dalyvių (kaltinamojo ir nukentėjusiojo) parodymams, teismas įgalintas itin kruopščiai ištirti įrodymus, kad būtų eliminuota, bet kokia apkalbėjimo galimybė. Teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymus, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis nuosekliai nuo pat pirmos dienos tvirtino, kad kaltinamasis jam kumščiu sudavė į veidą. Pasak nukentėjusiojo, jiems vartojant alkoholį, kaltinamasis pradėjo necenzūriniais žodžiais „gaidžiu, pederastu“ vadinti nukentėjusįjį, todėl jis paklausė, ar pats kaltinamasis V. R. toks nėra. Mano, kad būtent dėl šių žodžių kaltinamasis įsižeidė ir kumščiu trenkė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis V. S. iš karto po įvykio sumuštas nuėjo pas kaimyną, kuris iškvietė greitąją medicinos pagalbą (b. l. 24-25) ir tą pačią dieną kreipėsi į medicinos įstaigą, kur jam buvo diagnozuota akies voko ir periokulinės srities žaizda (b. l. 49). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. S., kuri yra nukentėjusiojo žmona, patvirtino, kad kaltinamasis V. R. pradėjo jos vyrą vadinti „piderastu, vaflistu“, o V. S. paklausus – „gal tu pats toks esi“, kaltinamasis ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam. Liudytojas A. I. paties įvykio nematė, tačiau apklaustas teisme patvirtino, kad kitą dieną po įvykio nuvykęs pas nukentėjusįjį pamatė jo prakirstą antakį, o pats nukentėjusysis jam pasakojo, kas kumščiu jam sudavė V. R. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad V. S. padaryta muštinė žaizda dešinio antakio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota (b. l. 45). Pažymėtina, kad kumštis yra vertinamas kaip bukas traumuojantis daiktas. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog liudytojai N. S. ir A. I. siekia melagingai apkalbėti kaltinamąjį, be to, tokių abejonių neišreiškė ir pats kaltinamasis. Taigi, aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, teismas nukentėjusiojo parodymais dėl kaltinamojo pavartoto fizinio smurto tiki, nes jie yra nuoseklūs ir patvirtinti kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Tuo tarpu vertinant kaltinamojo V. R. parodymus, matyti, kad jo nurodytų aplinkybių apie prigulimą ir atsibudus netikėtai išgirstus nukentėjusiojo V. S. ištartus žodžius – „užmušiu“ bei rankose laikomą kirvį, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Kaltinamojo sugyventinė L. M. įvykio nematė, apie incidentą jai pasakojo kaltinamasis. Teisme apklausti liudytojai L. M. ir A. I. nepatvirtino matę, kad jiems išeinant iš nukentėjusio namų kas nors būtų prigulęs. Liudytojas A. I. sėdėjo prie pečiaus, tačiau nurodė nematęs jokio kirvio. Šią aplinkybę patvirtino nukentėjusysis ir jo žmona N. S., nurodydami, kad namuose nėra laikomas kirvis, kirvis yra malkinėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo V. R. duoti parodymai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, jie paneigti išanalizuotais tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų, kuriuos teismas vertino, kaip nuoseklius, parodymais, todėl įvertinus juos sistemiškai su ištirtais įrodymais, nėra pagrindo tikėti kaltinamojo parodymais.

Neabejotina, kad V. R. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdyti jai sveikatą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nustačius, kad kaltinamojo V. R. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, teismas konstatuoja, kad V. R. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, o būtent – tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. S. į veidą, tokiais veiksmais padarė jam muštinę žaizdą dešinio antakio srityje – tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam V. S. sveikatą. Kaltinamojo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistas.

V. R. padarė vieną nesunkią baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas ir šią smurtinę nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (b. l. 116-118, 120-123), administracine tvarka baustas (b. l. 124-125). Nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 130), Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro duomenimis dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 129).

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę. 

Teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos smurtinį pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, fizinis smurtas nebuvo intensyvus ir išskirtinai pavojingas, veika padaryta bendro girtavimo metu, o tai rodo mažesnį veikos pavojingumą, bei į tai, kad kaltinamasis V. R. šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už analogišką smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, todėl jis BK 27 straipsnio prasme laikomas recidyvistu, sprendžia, jog tam, kad visumoje būtų įgyvendinta bausmės paskirtis už įvykdytą nusikaltimą, jam turi būti paskirta ne laisvės apribojimo, o griežtesnė – arešto bausmė, kurios dydis atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, nustatytinas didesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti. 

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                   Lina Šafronienė