Civilinė byla Nr. e2A-1073-430/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20800-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.18.3; 3.3.1.14

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo ir 2020 m. sausio 10 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo NDX Transport ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sivysta“ dėl skolos priteisimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“ priešieškinį ieškovui NDX Transport dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas NDX Transport kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“ (toliau – UAB „Sivysta“) 22 511,35 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas elektroniniu paštu gavo iš atsakovės pasiūlymą atlikti tinkavimo darbus statybų objekte Vilniuje, Aukštaičių g. 4. 2018 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas pateikė atsakovei komercinį pasiūlymą. 2018 m. lapkričio 5 d. ieškovas pateikė dar vieną komercinį pasiūlymą. Pateiktame komerciniame pasiūlyme ieškovas nurodė, kad siūlo atlikti angokraščių šiltinimo ir armanavimo darbus, t. y. 108 profilio įklijavimą prie lango rėmo, polisterolo įklijavimą prie sienos ir armanavimą ir kampo bei plokštumos suformavimą. 2018 m. lapkričio 8 d. atsakovė atsiuntė ieškovui sutarties projektą suderinimui ir darbo tvarkos taisykles. Šalys derino sutarties projektą, tačiau šalims nepavyko susitarti dėl visų subrangos sutarties sąlygų, dėl to sutartis nebuvo pasirašyta. Ieškovas ir atsakovė susitarė dėl darbų atlikimo terminų, kainos, tačiau šalims nepavyko susitarti dėl darbų apimties. Ieškovas nebuvo užtikrintas, jog galės atlikti darbus visame objekte Vilniuje, Aukštaičių g. 4, dėl to buvo susitarta, jog ieškovas atliks darbus D korpuse, o dėl darbų atlikimo kituose korpusuose būtų sprendžiama vėliau, atsižvelgiant į ieškovo galimybes. 2019 m. kovo mėn. ieškovas informavo atsakovę, kad jis nėra pajėgus atlikti darbus visame objekte, dėl to planuoja užbaigti pradėtus darbus D korpuse, tačiau darbų kituose korpusuose neatliks. 2019 m. kovo 4 d. ieškovas pateikė atsakovei sutartį, kurią siūlė pasirašyti, tačiau atsakovė informavo, kad bus dirbama pagal anksčiau siųstą ir šalių derintą sutartį. 2019 m. balandžio 2 d. atsakovė atsiuntė ieškovui sutartį, kurią reikalavo pasirašyti. Ieškovas atsisakė pasirašyti sutartį, kuria prisiimtų atsakomybę už darbų visame objekte Vilniuje, Aukštaičių g. 4, atlikimą. Pažymėjo, kad ieškovas faktiškai vykdė darbus statybų objekto D korpuse ir už šiuos atliktus darbus reikalauja atsiskaityti. Pabrėžė, kad sutarties nepasirašymas ar atsisakymas pasirašyti atliktų darbų aktą neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Teigė, kad ieškovas atliko visus sutartus darbus laiku, iki sutarto termino (2019 m. balandžio 3 d.). Bendra visų atliktų darbų kaina yra 22 511,35 Eur.

3.       Atsakovė UAB „Sivysta“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas ir atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. vedė derybas dėl subrangos sutarties sudarymo ir pasirašymo. Atsakovė vykdė daugiabučio gyvenamojo namo Vilniuje, Aukštaičių g. 4, statybos rangos darbus. Kadangi atsakovei nepakako savo pajėgumų, ji ieškojo subrangovų daugiabučio namo vidaus tinkavimo darbams atlikti. Nuo pat derybų su ieškovu pradžios, buvo akcentuojama ir tariamasi dėl viso objekto tinkavimo darbų atlikimo, kas sudarė apie 15 200 kv. m ploto. 2018 m. rugpjūčio 28 d. atsakovės atstovai gavo iš ieškovo pirminį pasiūlymą, po kurio sekė derybos dėl kainos ir darbų pobūdžio. 2018 m. lapkričio 5 d. atsakovė gavo iš ieškovo patikslintą (papildomą) pasiūlymą. Pažymėjo, kad abiejuose savo pasiūlymuose ieškovas nebuvo nurodęs aplinkybių dėl darbų kiekio, visą derybų laikotarpį buvo akcentuojamas toks kiekis, koks buvo būtinas atsakovei. 2018 m. lapkričio 8 d. atsakovė siuntė ieškovui pradinį subrangos sutarties projektą derinimui, kartu su darbo tvarkos taisyklėmis. Komentarų, pastabų dėl sutarties ieškovas ilgą laiką nesiuntė, taip pat ir nepatvirtino, kad viskas atsakovės atsiųstame projekte tinka. Ieškovas su atsakovės žinia derybų laikotarpiu (apie 2019 m. sausio mėn.) pradėjo pasiruošimo darbus objekte, taip pat pradėjo ir tinkavimo darbus, kas atsakovei leido suprasti, kad visos esminės sutarties sąlygos ieškovui priimtinos ir šalys sutartį artimiausiu metu pasirašys, tačiau ieškovas ilgą laiką vengė sutarties pasirašymo. Ieškovo siūlomas sutarties variantas buvo atsiųstas tik 2019 m. kovo 4 d., tačiau atsiųstas sutarties variantas atsakovei nebuvo priimtinas, nes joje nebuvo numatytos atsakovei būtinos darbų apimtys, tikslūs kiekiai, kiti būtini įsipareigojimai, nebuvo prisegtas darbų grafikas. Dėl tų priežasčių, atsakovė nurodė, kad toliau turi būti derinama ankstesnė siųsta sutartis ir paprašyta atsiųsti pastabas, kas ieškovui netiko. 2019 m. kovo 21 d. ieškovas pateikė atsakovei sutarties projektą su korekcijomis, o 2019 m. balandžio 2 d. buvo siųstas galutinis sutarties variantas, atsižvelgus į ieškovo pastabas, tačiau ieškovas sutarties nepasirašė ir balandžio mėn. iš objekto pasišalino, apie tai atsakovės neįspėdamas, faktiškai atliktų darbų sutarta tvarka ir terminais neperduodamas. Atsakovė ieškovo sudarytą atliktų darbų aktą pirmą kartą pamatė su ieškiniu, tačiau ieškovas atliktų darbų neperdavė įstatymų nustatyta tvarka, neinformavo apie ketinimą perduoti darbus, apie ketinimus nutraukti darbus, apie savo valią atšaukti derybas ir sutarties pasirašymą. Be to, atsakovė negalėjo pasirašyti atliktų darbų aktų, nes šalys dar nebuvo pasirašiusios suderinto sutarties projekto ir ieškovas nebuvo įvykdęs kitų savo įsipareigojimų. Po ieškovo pasišalinimo iš statybų objekto, atsakovė buvo priversta ieškoti naujų subrangovų, dėl to pasirašė keturias subrangos sutartis su skirtingais subrangovais ir tai atsakovei kainavo ženkliai daugiau, negu būtų kainavę pagal sutartį su ieškovu. Teigė, kad ieškovas, derybų su atsakovu metu, pradėjęs ir faktiškai atlikęs mažą dalį rangos darbų, jų nebaigė, dalis faktiškai atliktų darbų buvo atlikti su defektais, darbų atsakovui ieškovas tinkamai neperdavė, tačiau pareiškė nepagrįstą reikalavimą dėl apmokėjimo už šiuos darbus.

4.       Atsakovė UAB „Sivysta“ pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš NDX Transport 38 391,64 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Priešieškinyje nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškinį ir papildomai pažymėjo, kad ieškovui atsisakius pasirašyti subrangos sutartį ir pasišalinus iš statybos objekto, atsakovė buvo priversta ieškoti naujų subrangovų ir tokios paieškos truko ilgai. Buvo rasti keturi subrangovai, pasirašytos keturios subrangos sutartis ir tai atsakovei kainavo ženkliai daugiau, negu būtų kainavę pagal sutartį su ieškovu. Viso likusiems tinkavimo darbams atlikti atsakovei kainavo apie 176 605 Eur + PVM, o tokiems darbams pagal sutartį su NDX Transport būtų sumokėta ne daugiau kaip 150 500 Eur (tikslus kiekiai būtų nustatyti pagal faktiškai atliktus kiekius). Atsakovės preliminarūs nuostoliai sudaro 26 105 Eur + PVM, t. y. iš viso 31 587,05 Eur. Be to, ieškovas ne tik, kad neužbaigė visų sutartų tinkavimo darbų statybos objekte, tačiau faktiškai atliktus darbus atliko netinkamai, buvo nustatyti ieškovo atliktų darbų trūkumai. Atsakovė, dalyvaujant techninei priežiūrai, prieš sudarydamas sutartį su kitais subrangovais, užfiksavo ieškovo atliktų darbų trūkumus 2019 m. birželio 4 d. defektiniame akte, taip pat sudarė defektų šalinimo sąmatą, kurioje apskaičiuota, kad viso ieškovo atliktų darbų defektų šalinimo kaštai būtų 6 804,59 Eur (su PVM). Dėl to bendrai atsakovė patyrė dėl ieškovo veiksmų 38 391,64 Eur nuostolių.

6.       Ieškovas NDX Transport atsiliepime į priešieškinį nesutiko su priešieškinio reikalavimais ir prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nesutiko su atsakovės teiginiais, kad šalys susitarė dėl visų sutarties sąlygų (būtent dėl darbų apimties) ir kad ieškovas atsakingas už tai, jog sutartis nebuvo pasirašyta. Pažymėjo, kad ieškovo teikiamuose komerciniuose pasiūlymuose nebuvo nurodyta, jog ieškovas įsipareigoja (sutinka) tinkavimo darbus atlikti visame statybų objekte Vilniuje, Aukštaičių g. 4, o šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalys derino sutarties projektą, tačiau, priešingai nei nurodo atsakovė, šalims nepavyko susitarti dėl visų subrangos sutarties sąlygų, dėl to sutartis nebuvo pasirašyta. Šalys susitarė dėl darbų atlikimo terminų, kainos, tačiau šalims nepavyko susitarti dėl darbų apimties. Prieš pradėdamas darbus, ieškovas žodžiu informavo atsakovę, kad nėra užtikrintas, jog galės atlikti darbus visame objekte, dėl to buvo susitarta tik dėl darbų atlikimo D korpuse, o dėl darbų atlikimo kituose korpusuose būtų sprendžiama vėliau, atsižvelgiant į ieškovo pajėgumą. Ieškovas tinkamai informavo atsakovę, kad jis nėra pajėgus atlikti darbus visame objekte, dėl to planavo užbaigti pradėtus darbus D korpuse ir kitų darbų neatlikinėti. Atsakovė reikalavo ieškovo pasirašyti sutartį, tačiau ieškovas atsisakė pasirašyti sutartį, kuria prisiimtų atsakomybę už darbų visame objekte atlikimą. Pabrėžė, kad pati atsakovė priešieškinyje pripažino, jog siūlė ieškovui pasirašyti subrangos sutartį dėl mažesnio darbų kiekio, kas rodo, jog atsakovei buvo žinoma ieškovo pozicija, kad šis nesutinka sudaryti subrangos sutartį atsakovės siūlomomis sąlygomis. Ieškovo įsitikinimu, jo elgesys, kai jis atsisakė pasirašyti subrangos sutartį atsakovės siūlomomis sąlygomis, kurios buvo nepriimtinos ieškovui, yra protingas ir sąžiningas. Ieškovas negalėjo prisiimti įsipareigojimų, kurių negalėtų įvykdyti. Pažymėjo, kad pati atsakovė taip pat nebuvo pasirašiusi sutarties, o ta aplinkybė, jog atsakovė leido ieškovui pradėti darbus prieš tai nesuderinus visų subrangos sutarties sąlygų ir nepasirašius sutarties, rodo didelį paties atsakovės nerūpestingumą ir neatidumą civiliniuose santykiuose, dėl to būtent atsakovei tenka rizika, kad nebuvo užfiksuota planuojamų atlikti darbų apimtis ir ieškovas atsisakė toliau vykdyti darbus išimtinai atsakovės siūlomomis sąlygomis. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. ieškovo neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos (nuostolių) fakto, priežastinio ryšio tarp to, kad šalims nepavyko susitarti dėl visų subrangos sutarties sąlygų ir tariamai patirtų nuostolių. Pažymėjo ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė sudarė keturias subrangos sutartis su skirtingais subrangovais dėl tinkavimo darbų atlikimo, įrodo, jog darbų apimtis buvo labai didelė ir vienas subrangovas nebuvo pajėgus atlikti viso statybų objekto tinkavimo darbų. Be to, pabrėžė, kad pati atsakovė pateiktame priešieškinyje nurodė tik preliminarius nuostolius, t. y. pripažino, jog nežino tiesioginių nuostolių dydžio. Ieškovo įsitikinimu, atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus, nes darbai atlikti laiku ir ieškovas paliko statybų objektą tik po visų sutartų darbų atlikimo. Po darbų atlikimo ieškovas siuntė atsakovui atliktų darbų aktą ir pažymą apie darbų vertę, tačiau atsakovė be pagrindo atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas, dėl to ieškovas pats atliktų darbų akte pažymėjo atsisakymo faktą ir vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė priešieškinį patenkinti, o ieškinį atmesti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovės 21 160,67 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 21 160,67 Eur sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2019 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 985 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovės priešieškinį atmetė.

10.       Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog rašytinė rangos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę subrangos teisiniai santykiai. Tarp šalių kilo ginčas dėl rangos darbų apimties, t. y. ar šalys susitarė tik dėl D korpuso patalpų tinkavimo darbų, ar dėl viso statybos objekto Vilniuje, Aukštaičių g. 4, tinkavimo darbų.

11.       Teismas vertino, kad atsakovė buvo perdavusi ieškovui tinkavimo darbų atlikimui tik D korpuso patalpas, kitos statybos objekto Vilniuje, Aukštaičių g. 4, patalpos rangos darbų pradėjimo metu atsakovės nebuvo paruoštos ir perduotos ieškovui rangos darbų vykdymui. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl kitų statybos objektų paruošimo tinkavimo darbų atlikimui ir perdavimo rangovui tvarkos ir terminų. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog šalių sutartu tinkavimo darbų D korpuse pabaigos terminu atsakovė buvo parengusi perdavimui kitas statybos objekto dalis tinkavimo darbų atlikimui. Per visą rangos darbų atlikimo laikotarpį atsakovė nereiškė ieškovui pretenzijų ar reikalavimų priimti kitas statybos objekto dalis rangos darbų atlikimui ir tęsti tinkavimo darbus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo pasiektas susitarimas tik dėl statybos objekto D korpuso patalpų tinkavimo darbų, išskyrus laiptines. Po minėtų darbų atlikimo, sutartiniai santykiai tarp šalių pasibaigė, šalims nepasiekus susitarimo dėl kitų statybos objekto dalių tinkavimo darbų atlikimo esminių sąlygų, t. y. tiek atsakovės pareigos sudaryti sąlygas darbų atlikimui, tiek dėl rangos darbų apimties, terminų.

12.       Teismas vertino, kad aplinkybė, jog ieškovas pradėjo komerciniame pasiūlyme numatytus darbus atsakovės objekte, nesant tarp šalių rašytinės sutarties, o atsakovė su tuo sutiko, patvirtina, kad atsakovė priėmė ieškovo 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d. komercinius pasiūlymus, taip pat sutiko su juose nurodytomis darbų atlikimo ir apmokėjimo sąlygomis. Pažymėjo, kad atsakovė nėra pareiškusi ieškovui pretenzijų dėl atliktų darbų kiekio ir reikalavimo tęsti darbus kituose statybos objekto Vilniuje, Aukštaičių g. 4, korpusuose, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė likusių darbų atlikimui samdė kitus subrangovus, įskaitant ir laikotarpį, kuomet ieškovas vykdė darbus korpuse D. Pabrėžė, kad kitose rangos sutartyse (su kitais subrangovais) taip pat nėra numatyta, dėl kokių statybos objekto dalių tinkavimo darbų buvo susitarta.

13.       Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju ieškovas tinkamai atliko visus darbus, pranešė apie pasirengimą perduoti darbus užsakovui, tačiau atsakovė neorganizavo darbų priėmimo, nenurodydama priežasčių, atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą ir atsiskaityti už atliktus darbus. Dėl šių priežasčių, ieškovas pažymėjo atliktų darbų akte atsisakymo atsiskaityti faktą ir vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą. Bendra visų atliktų darbų kaina yra 22 511,35 Eur, dėl to ši suma priteista ieškovui iš atsakovės.

14.       Teismas, vertindamas priešieškinio reikalavimus, padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl tinkavimo darbų visame statybos objekte Vilniuje, Aukštaičių g. 4, taip pat atsakovės, kaip užsakovės, teisės išieškoti ieškovo atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas iš rangovo.

15.       Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje apklausti liudytojai, tiek ieškovo darbuotojas T. V. (W.), tiek atsakovės darbuotojas V. S. pripažino, jog darbų atlikimo proceso eigoje atsakovė atsakingi darbuotojai prižiūrėjo ieškovo atliekamų darbų kokybę, duodavo nurodymus ieškovo darbuotojams dėl pastebėtų darbų trūkumų, o ieškovo darbuotojai pagal atsakovės nurodymus šalindavo nustatytus trūkumus darbų eigoje. Taip pat pažymėjo, kad šalys nebuvo sudarusios rašytinės rangos sutarties ir nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių rangos sutarties šalių susitarimą dėl užsakovo teisės reikalauti rangovą atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės pretenzijas dėl ieškovo atliktų rangos darbų kokybės, taip pat jog ieškovas būtų atsisakęs ištaisyti jo atliktų darbų trūkumus per atsakovės nustatytą terminą ir pagal atsakovės nurodymus.

16.       Teismas vertino, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai – statybos rangos sutartys, sudarytos su kitais rangovais, atliktų darbų priėmimo aktai, nepatvirtina nei ieškovo atliktų darbų trūkumų, nei atsakovės patirtų išlaidų ieškovo atliktų rangos darbų trūkumams pašalinti. Minėtose sutartyse ir jų pagrindu surašytuose darbų priėmimo aktuose nėra identifikuota, kokiose patalpose buvo atlikti rangos darbai. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė yra sumokėjusi minėtose sutartyse ir darbų priėmimo aktuose nurodytą darbų kainą. Todėl teismas laikė, jog atsakovė neįrodė ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. ne tik savo teisės išieškoti iš ieškovo jo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau ir nuostolių, kurių priežastimi būtų ieškovo netinkamas sutarties vykdymas. Dėl šių priežasčių atsakovės priešieškinis buvo atmestas.

17.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 10 d. papildomu sprendimu priteisė papildomai ieškovui iš atsakovės 1 350,68 Eur, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 1 350,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31 Eur žyminio mokesčio.

18.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu buvo patikslinęs ieškinio reikalavimus ir pareiškęs papildomą reikalavimą dėl likusios skolos už atliktus darbus dalies, sudarančios 1 350,68 Eur priteisimo iš atsakovės, taip pat atitinkamai prašė priteisti 6 proc. metinių palūkanų už visą priteistą skolos sumą, sudarančią 22 511,35 Eur. Šalys dėl šio reikalavimo teikė paaiškinimus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau šis reikalavimas nebuvo išspręstas, priimant teismo sprendimą, dėl to yra pagrindas priimti papildomą sprendimą. Teismas vertino, kad 2019 m. gruodžio 18 d. sprendime konstatuota, jog bendra visų atliktų darbų kaina yra 22 511,35 Eur, tačiau priteista tik 21 160,67 Eur ir įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl užsakovo teisės nuo kiekvienos subrangovo pateiktos apmokėjimui sąskaitos sumos sulaikyti 6 procentus sąskaitoje nurodytos ir pagal šią sutartį subrangovui mokėtinos sumos, byloje nepateikta, dėl to teismas priteisė papildomai iš atsakovės ieškovo naudai likusią ieškovo atliktų darbų kainos dalį, sudarančią 1 350,68 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Atsakovė UAB „Sivysta“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir 2020 m. sausio 10 d. papildomą sprendimą, ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nenustačius bylos grąžinimo į pirmąją instanciją pagrindų, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir 2020 m. sausio 10 d. papildomą sprendimą, priimant naują teismo sprendimą.

20.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, netinkamai motyvuotas, byla išnagrinėta nevisapusiškai, netinkamai atskleidus šalių susitarimų esmę, iš esmės palaikant ieškovo poziciją, tačiau šios pozicijos nemotyvuojant, nepašalinus prieštaravimų tarp įrodymų, tam tikras reikšmingas išvadas padarius be objektyvių įrodymų byloje. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai taikė tiek materialinės, tiek ir proceso teisės normas, dėl to priėmė neteisingą sprendimą.

20.2.                      Teismas visiškai nevertino ir neištyrė 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d. šalių elektroninių laiškų turinio, kuriuose buvo atsakovės pasiūlymo ieškovui ir atsakovės poreikio esmės. Skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, jog byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių šalių susitarimą dėl kitų statybos objektų paruošimo tinkavimo darbų atlikimui ir perdavimui rangovui tvarkos ir terminų, ir įrodymų, patvirtinančių, jog šalių sutartu tinkavimo darbų D korpuse pabaigos terminu atsakovė buvo parengusi perdavimui kitas statybos objekto dalis tinkavimo darbų atlikimui. Apeliantės manymu, tokiu būdu teismas ignoravo šalių derybas, atsakovės ir ieškovo komercinių pasiūlymų turinį. Liko neištirti ir neįvertinti minėtais elektroniniais laiškais šalių viena kitai pateikti komerciniai pasiūlymai, kurie atskleidžia atsakovės ofertos esmę, ir ieškovo akceptą. Pažymi, kad atsakovės ieškovui atsiųstuose pasiūlymuose (darbų poreikyje) dėl tinkavimo darbų aiškiai ir konkrečiai buvo nurodyti būtinų (reikiamų) darbų kiekiai visose korpusuose, išskiriant kiekvieną korpusą atskirai, taip pat buvo aptarti preliminarūs darbų atlikimo terminai.

20.3.                      Apeliantės manymu, pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, ieškovas, teigdamas, kad su atsakove buvo susitarimas tik dėl tinkavimo darbų D korpuse, privalėjo tai įrodyti, tačiau, apeliantės vertinimu, to nepadarė. Byloje esantys rašytiniai šalių derybų įrodymai paneigia tokius ieškovo teiginius ir jiems prieštarauja.

20.4.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas susitarimo esmę, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6 knygos XII skyriaus teisės normas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą, taip pat nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamos praktikos, taikant ir aiškinant sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas. Pažymi, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai, faktiškai buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Ginčas kilo dėl sutarties dalyko, masto. Šiuo atveju, oferento pasiūlymu laikomas 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės atstovo laiškas su darbų pobūdžiu ir masto poreikiu, kiekiais. Akceptu laikomas 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d ieškovo komerciniai pasiūlymai su tam tikromis pastabomis dėl atsiskaitymo, aktavimo, papildomų darbų. Akceptoje nebuvo išlygų dėl darbo masto, nurodyto atsakovės ofertoje. Po 2018 m. lapkričio 5 d. akcepto, 2018 m. lapkričio 12 d. elektroniniu laišku atsakovė nusiuntė ieškovui sutarties projektą be pakeitimų dėl darbų masto. Apeliantės manymu, tokiu būdu šalys jau 2018 m. lapkričio mėn. susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, t. y. vidaus sienų tinkavimo darbų visame statybos objekte. Netinkamai nustačius šį faktą dėl susitarimo ir jo esmės, pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo ginčą.

20.5.                      Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog atsakovė perdavė ieškovui tik korpuso D patalpas tinkavimo darbų atlikimui, o kitos statybos objekto patalpos rangos darbų pradėjimo metu atsakovės nebuvo paruoštos ir perduotos ieškovui rangos darbų vykdymui, neatitinka bylos medžiagos ir neturi reikšmės, nes ieškovas neįrodinėjo, jog kiti korpusai nebuvo parengti darbams atlikti. Be to, byloje nėra įrodymų apie tai, jog kiti korpusai nebuvo paruošti darbams, nei apie tai, kad atsakovė byloje tai būtų patvirtinusi.

20.6.                      Teismas, akcentuodamas, jog atsakovė nereiškė pretenzijų ar reikalavimų ieškovui per visą rangos darbų atlikimo laikotarpį, ignoravo šalių derybas dėl rangos sutarties pasirašymo, sutarties projekto derinimo, neįvertino susirašinėjimo tarp šalių atstovų. Nei vykstančių derybų metu, nei jau ieškovui pradėjus darbus D korpuse, šalys neišskyrė D korpuso, kaip vienintelio susitarimo dalyko. Teismas turėjo nustatyti aplinkybes, jog ieškovas išreiškė, kad neketina vykdyti darbų kitose objekto korpusuose, ir ar tai buvo pareikšta prieš susitarimą, derybų metu ar jau po susitarimo dėl esminių sąlygų. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė, nevertino ir nenustatė. Be to, 2019 m. balandžio 2 d. elektroniniu paštu atsakovės atstovas buvo nusiuntęs ieškovui jau galutinį sutarties variantą, atsižvelgęs į ieškovo pastabas, tačiau ieškovas nepasirašė sutarties ir balandžio mėn. iš objekto pasišalino, apie tai atsakovės neįspėdamas, faktiškai atliktų darbų sutarta tvarka ir terminais neperduodamas.

20.7.                      Teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovas pradėjo komerciniame pasiūlyme numatytus darbus atsakovės objekte, nesant tarp šalių rašytinės sutarties, o atsakovė su tuo sutiko, ir tai neva patvirtina, jog atsakovė priėmė ieškovo 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d. komercinius pasiūlymus, taip pat sutiko su juose nurodytomis darbų atlikimo ir apmokėjimo sąlygomis, neteisingai vertino įrodymus, neįvertino atsakovės raginimų ieškovui atsiųsti sutarties projektą, pastabas į atsakovės parengtą sutartį, kurių iki pat kovo mėn. atsakovė iš ieškovo negavo, nors ieškovas faktiškai jau buvo pradėjęs darbus.

20.8.                      Teismo teiginiai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė samdė likusių darbų atlikimui kitus subrangovus, įskaitant ir laikotarpį, kuomet ieškovas vykdė darbus D korpuse, neatitinka bylos medžiagos, nes tokių įrodymų byloje nėra. Tokios sutartys su subrangovais buvo sudarytos 2019 m. birželio–liepos mėn., jau praėjus 2 mėnesiams po ieškovo pasišalinimo iš objekto.

20.9.                      Nesutinka, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo kaip rangovo pareigas ir tinkamai perdavė atliktus darbus užsakovui. Pažymi, kad teismas neįvertino reikšmingų bylos įrodymų ir faktinių aplinkybių, t. y. jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovas tinkamai pranešė atsakovei apie faktinį darbų užbaigimą ir prašė atliktus darbus priimti. Skundžiamame teismo sprendime nėra nurodoma, kokie įrodymai patvirtina tokius teismo nustatytus faktus. Ieškovo nurodytas 2019 m. gegužės 8 d. elektroninis laiškas buvo siųstas į atsakovės darbuotojo asmeninio elektroninio pašto adresą, kuris darbo reikalais nenaudojamas ir netikrinamas. Šiuo laišku buvo atsiųstas ieškovo parengtas atliktų darbų aktas ir pažyma, prašoma pasirašyti, tačiau nėra pranešimo apie pasirengimą ir kvietimą faktiškai perduoti darbus. Apie šio įrodymo tinkamumą skundžiamame sprendime teismas nepasisakė, nors šio įrodymo patikimumo ir tinkamumo klausimą atsakovė byloje kėlė. Apeliantės įsitikinimu, minėtas elektroninis laiškas negalėjo būti pripažintas tinkamu, neginčijamu įrodymu apie tai, kad rangovas tinkamai informavo atsakovę apie atliktus darbus ir pasirengimą juos faktiškai perduoti atsakovei. Pabrėžia ir tai, kad visos šalių atstovų derybos, susirašinėjimas ir darbų vykdymo klausimai buvo vykdomi visai kitais kontaktiniais adresais, kurie taip pat buvo nurodyti ir sutarties projekte.

20.10.                      Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad ieškovas tinkamai pranešė apie darbų perdavimą atsakovei, tačiau atsakovė pagrįstai šiuos darbus atsisakė priimti dėl šių aplinkybių: 1) ieškovas nepagrįstai atsisakė jau suderinto susitarimo, nepagrįstai atsisakė pasirašyti sutartį ir darbus vykdyti visame objekte; 2) ieškovas darbus vykdė be civilinės atsakomybės draudimo, to byloje neneigė. Tačiau teismas nevertino aplinkybių dėl ieškovo, kaip rangovo (subrangovo) pareigų, tokių kaip prievolė apdrausti savo civilinę atsakomybę, darbus vykdyti tik turint civilinės atsakomybės draudimą, kas buvo numatyta ir sutarties projekte; 3) darbai nebuvo patvirtinti (priimti) techninės priežiūros specialisto; 4) neužpildytas statybos darbų žurnalas, kaip privalomas statybos darbų dokumentas; 5) darbai atlikti su trūkumais. Vien tai, kad nėra įrodymų apie atsakovės pretenzijas dėl darbų tinkamumo, negali būti pagrindas pripažinti, jog darbai atlikti ir perduoti tinkamai. Apeliantės manymu, teismo motyvai tėra formalūs ir paviršutiniški, nesiaiškinta ir netirta, dėl kokių priežasčių ir dėl kieno kaltės atsakovė nepranešė ieškovui dėl atliktų darbų tikrinimo ir defektinio akto.

20.11.                      Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog užsakovas nepranešęs ieškovui apie jo darbų trūkumus, netenka teisės jais remtis, iš esmės pažeidžia CK 6.666 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad nuo ieškovo faktiškai atliktų darbų atlikimo nepraėjo dveji metai, dėl to atitinkamus reikalavimus atsakovė turi teisę reikšti.

20.12.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai nėra nuoseklūs, kadangi teismas, vertindamas atsakovės teisę reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų, nesirėmė šalių 2018 m. lapkričio 12 d. sutarties projektu, nurodydamas, jog neva šalys nebuvo sudariusios rašytinės rangos sutarties, o kitose teismo sprendimo dalyse jau remiasi rangos sutarties punktais.

20.13.                      Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinio reikalavimus, juos iš esmės vertino tik rangos sutarties vykdymo kontekste, tačiau priešieškinis buvo grindžiamas CK 6.163 ir CK 6.59 straipsnių pagrindu, kurių pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino. Apeliantės manymu, ieškovo veikimas šioje situacijoje laikytinas nesąžiningu ir užtraukia jam civilinę atsakomybę.

20.14.                      Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės minimose rangos sutartyse nėra numatyta, dėl kokių statybos objekto dalių tinkavimo darbų buvo susitarta, kadangi tokie argumentai neatitinka bylos medžiagos, su priešieškiniu pateiktų subrangos sutarčių ir jų priedų. Dėl to šios aplinkybės dar kartą patvirtina, jog teismas išnagrinėjo bylą nevisapusiškai ir netinkamai. Apeliantės manymu, pateiktos subrangos sutartys su kitais subrangovais, patvirtina tinkavimo darbų kainos pabrangimą, papildomas atsakovės išlaidas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai, neteisingai atskleidė atsakovės priešieškinio reikalavimų esmę.

20.15.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo reikalavimus dėl skolos už faktiškai atliktus darbus priteisimo, neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas nebuvo pateikęs jokio mokėjimo dokumento (PVM sąskaitos faktūros), kurį atsakovė turėtų apmokėti ir kuris yra privalomas dokumentas. Atsakovės manymu, ieškovas nėra išrašęs atsakovei PVM sąskaitos faktūros ir pirmosios instancijos teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad byloje nėra jokio mokėjimo dokumento, kurį atsakovė turėjo ar turėtų apmokėti.

20.16.                      Skundžiamas pirmosios instancijos teismas neatitinka CPK 270 straipsnyje nustatytų privalomų reikalavimų, t. y. nepateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, kodėl atmetė ar nevertino tokių įrodymų kaip: 2019 m. balandžio 4 d. elektroninis laiškas dėl darbų sustabdymo, trūkumų; 2019 m. gegužės 8 d. elektroninio laiško, adresuoto M. I. dėl atliktų darbų akto ir pažymos persiuntimo; 2019 m. birželio 4 d. defektinio akto; liudytojo V. S. paaiškinimų apie derybas, susitarimo esmę, ieškovo pasišalinimą iš objekto nepranešus ir kt. atsakovės nurodytų atsikirtimų ir įrodymų.

20.17.                      Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė ginčo esmės, dėl to byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nematytų pagrindo bylą grąžinti iš naujo, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą.

21.       Ieškovas NDX Transport atsiliepime prašo apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir 2020 m. sausio 10 d. papildomą sprendimą nepakeistus, taip pat priteisti iš apeliantės ieškovo naudai visas jo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas, jog byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas įsipareigojo atsakovei tinkavimo darbus atlikti visame statybų objekte.

21.2.                      Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, visiškai pagrįstai vertino šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio praktiką ir šalių elgesį po sutarties sudarymo ir padarė teisingą išvadą, kad šalys buvo pasiekusios susitarimą tik dėl darbų atlikimo statybų objekto D korpuse, o ne visame statybų objekte.

21.3.                      Ieškovo įsitikinimu, apeliantė yra profesionali statybų verslo dalyvė, dėl to gavusi ieškovo komercinius pasiūlymus, kuriuose nebuvo nurodyti konkretūs atliktinų darbų kiekiai, o buvo nurodyta tik vieno kvadratinio metro kaina, negalėjo (neturėjo) spręsti, jog ieškovas įsipareigoja atlikti darbus visame statybų objekte. Jeigu ir būtų galima sutikti su apeliantės skundo argumentu, kad ieškovo pateikti komerciniai pasiūlymai sudarė apeliantei pagrindą manyti, kad ieškovas sutinka darbus atlikti visame statybų objekte (su kuo ieškovas kategoriškai nesutinka), tai laikytina, jog tokį apeliantės suklydimą sąlygojo išimtinai jos paties neatidumas ir nerūpestingumas, nes šalims nepavyko susitarti dėl visų subrangos sutarties sąlygų, dėl to sutartis nebuvo pasirašyta.

21.4.                      Pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pati apeliantė savo procesiniuose dokumentuose pripažino, jog ieškovas siūlė subrangos sutartį pasirašyti dėl mažesnio darbų kiekio, dėl to akivaizdu, jog apeliantei buvo žinoma ieškovo pozicija, t. y. kad jis nesutinka sudaryti subrangos sutartį apeliantės siūlomomis sąlygomis.

21.5.                      Ieškovo įsitikinimu, bylos faktinės aplinkybės, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, paneigia apeliantės skunde dėstomą poziciją, kad apeliantės ieškovui siųsta užklausa dėl komercinio pasiūlymo laikytina oferta, o ieškovo pateikti komerciniai pasiūlymai laikytini akceptu, t.y. pasiektu susitarimu dėl darbų atlikimo visame statybų objekte. Pažymi, kad šie pirminiai dokumentai sudarė pagrindą tolimesnėms šalių deryboms dėl sutarties sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl darbų apimties). Kad po nurodytų pirminių dokumentų pasikeitimo tarp šalių vyko derybos dėl sutarties sudarymo ir konkrečių sutarties sąlygų, pripažino tiek ieškovas, tiek apeliantė, tiek ir byloje apklausti liudytojai, dėl to akivaizdu, jog 2018 m. lapkričio mėn. šalys nebuvo pasiekusios susitarimo dėl visų sutarties sąlygų (įskaitant sąlygą dėl darbų apimties).

21.6.                      Nesutinka su skundo argumentais, kad šalys subrangos sutarties sąlygas derino išimtinai raštu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šalys subrangos sutarties ir kitus su darbų vykdymu susijusius klausimus didžiąja dalimi derino būtent žodžiu. Tai patvirtino ir teismo posėdžio liudytoju apklaustas apeliantės darbuotojas V. S., tiek kiti liudytojai. Be to, apeliantė, teigdama, kad šalys sutarties sąlygas derino raštu ir tariamai pasiekė susitarimą dėl darbų atlikimo visame statybų objekte, nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuriame būtų užfiksuotas ieškovo įsipareigojimas (sutikimas) tinkavimo darbus atlikti visame statybų objekte.

21.7.                      Nesutinka su skundo argumentais, kad teismo nustatytos aplinkybės, jog darbų vykdymo pradžioje apeliantė aprodė ieškovui tik D korpusą, o kiti objekto korpusai nebuvo paruošti darbui (vienas iš objekto korpusų net nebuvo pastatytas) ir nebuvo perduoti ieškovui, nėra teisiškai reikšmingos ir neturi įtakos teisingam kilusio ginčo išsprendimui. Tai, kad apeliantė perdavė ieškovui tik korpuso D patalpas tinkavimo darbų atlikimui, o kitos patalpos dar nebuvo paruoštos ir perduotos ieškovui rangos darbų vykdymui, patvirtino liudytoju apklaustas apeliantės darbuotojas V. S.. Šios aplinkybės turi svarbią reikšmę, vertinant šalių susitarimo dėl darbų apimties, turinį, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės rangos sutarties, kurioje būtų aiškiai įvardinta sutartų darbų apimtis. Atkreipia dėmesį ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog apeliantė niekuomet nereiškė pretenzijų ar reikalavimų ieškovui priimti kitas statybos objekto dalis tinkavimo darbų atlikimui ir tęsti tinkavimo darbus kituose statybų objekto korpusuose.  

21.8.                      Nesutinka su skundo argumentais, kad ieškovas vėlavo atlikti D korpuso darbus ir neužbaigęs pradėtų darbų, niekam nepranešęs, pasišalino iš statybų objekto. Pažymi, kad apeliantės pateikto darbų grafiko D korpuso darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. balandžio 3 d., būtent iki sutarto termino ieškovas atliko visus sutartus darbus ir objektą paliko 2019 m. balandžio 18 d., t. y. po visų darbų atlikimo. Apie darbų užbaigimą ir numatomą darbų perdavimą žodžiu buvo informuotas apeliantės darbuotojas V. S. (projektų vadovas), dėl to šios aplinkybės apeliantei buvo žinomos.

21.9.                      Nesutinka, kad ieškovas neperdavė atsakovei atliktų darbų, kadangi ieškovas nusiuntė atsakovei atliktų darbų aktą ir pažymą apie darbų vertę. Dokumentai buvo siunčiami apeliantės atsakingam darbuotojui M. I. elektroniniu paštu. Atsakovei atsisakius pasirašyti atliktų darbų aktą, tuomet ieškovas pats atliktų darbų akte pažymėjo atsisakymo faktą ir vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą. Pažymėjo, kad apeliantės atsakingas darbuotojas pats buvo nurodęs šį elektroninį laišką susirašinėjime, dėl to į šį elektroninį laišką ir buvo išsiųstas darbų priėmimo–perdavimo aktas ir pažyma apie darbų vertę. Dėl kokių priežasčių apeliantės darbuotojas nurodė ieškovui savo asmeninį, o ne savo darbinį elektroninį paštą, ieškovui nėra žinoma. Dėl šių priežasčių, ieškovo įsitikinimu, apeliantės teiginiai apie neva neperduotą darbų priėmimo–perdavimo aktą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas tinkamai informavo atsakovę apie pasirengimą perduoti atliktus darbus, pateikė apeliantei darbų priėmimo–perdavimo aktą ir pažymą apie darbų vertę, o apeliantė nevykdė įstatyme numatytos pareigos organizuoti darbų priėmimą ir nepagrįstai atsisakė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, todėl ieškovas įgijo teisę darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašyti vienašališkai.

21.10.                      Apeliantės argumentai dėl darbų trūkumų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Pažymi, kad 2019 m. lapkričio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas apeliantės darbuotojas V. S. paaiškino, kad ieškovas atsižvelgė į apeliantės 2018 m. balandžio 4 d. nurodytas pastabas ir visus darbus atliko tinkamai. Pabrėžia ir tai, kad ieškovui nebuvo pateiktas joks defektinis aktas ir nebuvo prašoma pašalinti trūkumus, su defektiniu aktu ieškovas susipažino tik gavęs procesinius dokumentus iš teismo. Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantė nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl ieškovas nebuvo kviečiamas į darbų vertinimą ir jam nebuvo pateiktas defektinis aktas, o trūkumai neva buvo nustatyti tik po kelių mėnesių po darbų atlikimo, kai ieškovas inicijavo teisminį procesą dėl skolos priteisimo.

21.11.                      Apeliantė, teigdama, kad po ieškovo darbų atliko pastebėjo esminius trūkumus, kuriuos pašalino savo iniciatyva ir savo sąskaita, nepateikė teismui jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Apeliantės teiginiai apie tai, kad neva trūkumų šalinimas apeliantei kainavo 6 804,59 Eur, nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

21.12.                      Nesutinka su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, su kuriuo apeliantė nesutinka, savaime nereiškia, kad teismas nevertino apeliantės priešieškinio reikalavimų ar juos vertino netinkamai. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas nei žodžiu, nei raštu neįsipareigojo tinkavimo darbus atlikti visame statybų objekte. Ieškovui nesutinkant atlikti darbus visame objekte išimtinai apeliantei palankiomis sąlygomis, atsakovė neturėjo kitos išeities kaip tik sudaryti sutartis su kitais subrangovais, dėl to byloje neįrodytas ieškovo veiksmų neteisėtumas, neįrodyta žala, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą išvadą, kad apeliantė neįrodė ieškovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir pagrįstai atmetė apeliantės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

21.13.                      Pažymi, kad skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas nebuvo pateikęs PVM sąskaitos faktūros, kurią apeliantė turėjo apmokėti. Su šiais argumentais nesutinka, kadangi draudžiama apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pabrėžia, kad tokių argumentų atsakovė nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme ir jų neginčijo, dėl to ieškovas neturėjo galimybės atsikirsti į tokius naujus argumentus. Taip pat apeliantė pateikė su skundu naujus rašytinius įrodymus, kurie, jos manymu, pagrindžia nurodytas naujai keliamas aplinkybes, tačiau apeliantė nepasisako, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo nevertinti šių naujų apeliantės argumentų ir neprijungti prie bylos apeliantės teikiamus naujus įrodymus. Vis dėl to, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų vertinti nurodytus apeliantės argumentus, ieškovas teikia į bylą ieškovo apeliantei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. F/086/19 ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. apeliantės atsakymą, kad sąskaita nėra priimama ir grąžinama ieškovui. Teikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovas buvo išrašęs apeliantei sąskaitą už suteiktas paslaugas ir buvo pateikęs apeliantei, tačiau apeliantas be teisinio pagrindo jam pateiktą sąskaitą faktūrą buvo grąžinęs ieškovui.

      Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

23.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

24.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas spendimas, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo už atliktus statybos rangos darbus, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 

25.       Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės UAB „Sivysta“ atstovas elektroniniu laišku pateikė ieškovui pasiūlymą atlikti tinkavimo darbus objekte Vilniuje, Aukštaičių g. 4, prašė pateikti pasiūlymą iki 28 d. (e. b. t. 1, b. l. 6). 2018 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas elektroniniu laišku pateikė atsakovei komercinį pasiūlymą, 2018 m. lapkričio 5 d. pateikė dar kitą komercinį pasiūlymą (e. b. t. 1, b. l. 7–10). 2018 m. lapkričio 8 d. atsakovės atstovas siuntė ieškovui sutartį derinimui ir darbo taisykles, kurios būtų privalomos visiems subrangovams, taip pat nurodė, jog laukia pastabų (e. b. t. 1, b. l. 30–31). 2019 m. sausio 31 d. atsakovės atstovas elektroniniu paštu teiravosi kada bus atsiųsta sutartis, buvo gautas atsakymas, jog ieškovo atstovas susirgęs, pirmadienį bus darbe, tuomet bus galima suderinti sutartį (e. b. t. 1, b. l. 31–32). 2019 m. kovo 4 d. ieškovo atstovas siuntė atsakovei elektroniniu paštu sutartį, kurią siūlė pasirašyti ir laukė pastabų ir atsakovės atstovas pateikė atsakymą, jog dirbs kitos sutarties pagrindu, kuri buvo siųsta jau anksčiau. Prašė peržiūrėti ir duoti pastabas, kas netinka (e. b. t. 1, b. l. 33–34). Tą pačią dieną atsakovės atstovas elektroniniu paštu siuntė ieškovui statybų objekto D korpuso aukšto planus (e. b. t. 1, b. l. 89). 2019 m. balandžio 2 d. atsakovės atstovas elektroniniu paštu siuntė ieškovui sutarties projektą su priedais (e. b. t. 1, b. l. 48). 2019 m. balandžio 4 d. atsakovės atstovas elektroniniu paštu siuntė ieškovei pranešimą dėl nevykdomų susitarimų (e. b. t. 1, b. l. 49). 2019 m. balandžio 19 d. atsakovės atstovas (statybų vadovas) M. I. nurodė ieškovui savo elektroninį paštą ((duomenys neskelbtini)) (e. b. t. 2, b. l. 41). 2019 m. gegužės mėn. ieškovas išrašė atliktų darbų aktą Nr. 1 statybų objekte Vilniuje, Aukštaičių g. 4, bendrai 22 511,35 Eur sumai ir pažymą apie atliktų darbų vertę (e. b. t. 1, b. l. 35–36). 2019 m. gegužės 8 d. ieškovo atstovas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) siuntė atsakovės atstovui (statybų vadovui) M. I. atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę, taip pat sąskaitą faktūra Nr. F/086/19 (e. b. t. 1, b. l. 90–92). 2019 m. birželio 4 d. surašytas defektinis aktas dėl statybų objekte D korpuso 1–5 aukšto butų tinkuotų sienų ir šiltintų, armuotų, tinkuotų angokraščių (e. b. t. 1, b. l. 110–131). 2019 m. birželio 6 d. atsakovė sudarė rašytinę statybos rangos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Meistrelis“ dėl sienų tinkavimo ir angokraščių šiltinimo, armavimo ir tinkavimo darbų statybų objekte Vilniuje, Aukštaičių g. 4 (e. b. t. 1, b. l. 132–138); 2019 m. birželio 11 d. sudarė rašytinę statybos rangos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Belija Pro“ dėl tų pačių statybos darbų atlikimo (e. b. t. 1, b. l. 142–144), su ta pačia bendrovė sudarė dar kitas rašytines sutartis 2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. (e. b. t. 1, b. l. 139–141, 145–147); 2019 m. birželio 11 d. sudarė rašytinę statybos rangos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Arstata“ dėl tų pačių statybos darbų atlikimo (e. b. t. 1, b. l. 148–151); 2019 m. liepos 25 d. sudarė rašytinę statybos rangos sutartį su uždarąja akcine bendrove „M. S.“ dėl tų pačių statybos darbų atlikimo (e. b. t. 1, b. l. 152–159), su ta pačia bendrovė sudarė dar kitą rašytinę sutartį 2019 m. rugpjūčio 15 d. (e. b. t. 1, b. l. 160). Byloje pateiktos įvairios PVM sąskaitos faktūros, pažymos apie kitų bendrovių atliktus statybos darbus statybų objekte Vilniuje, Aukštaičių g. 4 (e. b. t. 2, b. l. 4–31).

26.       Ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus – 2019 m. liepos 31 d. sąskaitos faktūros Nr. F/086/19 ir atsakovės 2019 m. rugpjūčio 19 d. pranešimo ieškovui (grąžinant sąskaitą) kopijas. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti šiuos papildomus dokumentus, kurie turi reikšmės sprendžiant šalių kilusį ginčą, kadangi apeliaciniame skunde keliamas ir sąskaitos faktūros išrašymo klausimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šie rašytiniai dokumentai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais dokumentais ir įrodymais.

27.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

28.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatytu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu. Šios proceso normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo ir dėl netinkamai vykdomos sutarties, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-695/2018).

29.       Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162–6.187 straipsniai. Be šių normų, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra reikšmingos ir kitos CK normos, o būtent, CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai. Aiškinantis, ar sutartis buvo sudaryta, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą, t. y. ar sutartis buvo sudaroma derybų būdu, konkurso ar kitokiu būdu. 

30.       Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateikto sutarties apibrėžimo matyti, kad sutarties esmė pirmiausia yra šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos operatyviai modifikuoja ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, žingsnis po žingsnio derantis ir ieškant konsensuso dėl atskirų sutarties sąlygų. Todėl tokiais atvejais sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta ir kokiomis sąlygomis, klasikinė ofertos – akcepto taisyklė nėra pakankama, nes sunku atriboti, kur buvo oferta, o kur – akceptas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005 ir kt.).

31.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įvyko būtent tokia situacija, nors apeliantė skunde teigia, jog oferta ir akceptas įvyko jau po atsakovės 2018 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu paštu pateikto pasiūlymo atsakovei atlikti tinkavimo darbus konkrečiame statybos objekte ir ieškovui elektroniniu paštu pateikus 2018 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. lapkričio 5 d. komercinius pasiūlymus, tačiau bylos medžiagos visuma patvirtina, jog galutinio susitarimo šalys minėtais pirminiais elektroniniais susirašinėjimais nepasiekė ir tarp šalių ilgą laiką vyko derybos, o ieškovas pradėjo veikti statybos objekte iš esmės šalims dar nesant galutinai suderinus visų sutarties sąlygų, nesudarius rašytinės statybų rangos sutarties. Tai tikėtinai patvirtina tiek ieškovo, tiek atsakovės atstovų tarpusavio surašinėjimas elektroniniais laiškais. Pvz., 2019 m. kovo 4 d. elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog ieškovo atstovas siūlo pasirašyti vienokią rašytinę sutartį, o atsakovės atstovas (darbuotojas) siūlo dirbti pagal kitą rašytinę sutartį, kuri buvo siųsta anksčiau, siūlo duoti pastabas ir derinti (e. b. t. 1, b. l. 33–34). Be to, šalių atstovų elektroninis susirašinėjimas taip pat tikėtinai patvirtina, kad abi šalys nuo pat derybų pradžios galutinių sutartinių santykių sukūrimo aplinkybes suprato vienodai, t. y. kad statybos rangos santykiai galutinai turėjo būti įforminti rašytine statybos rangos sutartimi, tai aiškiai rodo šalių bandymai pasiūlyti viena kitai savo rengtas rašytines sutartis. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, dėl to apeliacinio skundo argumentai, jog oferta ir akceptas dėl visų sutarties sąlygų įvyko jau 2018 m. lapkričio mėn., laikytini nepagrįstais.

32.       Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį, sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. CK 6.159 straipsnyje nustatyta, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, įstatymų nustatytais atvejais ir sutarties forma. Statybų rangos sutarčiai įstatymai nenumato privalomos rašytinės formos, dėl to formos reikalavimai šiuo atveju nebuvo pažeisti. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės, kad ieškovas vykdė darbus ginčo statybos objekte, o atsakovė tam neprieštaravo, leido dirbti ir teikė ieškovui darbams atlikti papildomus statybų objekto dokumentus (pvz., korpuso planus), patvirtina, jog šalys buvo susitarusios dėl esminių sutarties sąlygų (atsakovei tiko ieškovo pasiūlytos darbų paslaugos, darbų kainos, terminai), tai patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas atsakovės statybų vadovas V. S., t. y. realiai sutartis tarp šalių buvo sudaryta (esminės sąlygos aptartos). Tačiau šalys nepasiekė galutinio susitarimo dėl visų sąlygų ir tarp šalių kilo ginčas dėl sutartų darbų apimties, t. y. atsakovė pageidavo, jog ieškovas atliktų sutartus darbus pagal nurodytas kainas visame statybų objekte Vilniuje, Aukštaičių g. 4, o ieškovas su tuo nesutinko, atliko darbus viename statybos objekto korpuse (D korpuse) ir kitose to paties objekto korpusuose nepageidavo dirbti, motyvuojant tuo, jog neturėjo tam reikiamų galimybių ir nebuvo sutikęs pagal tas pačias sąlygas dirbti visame objekte.

33.       Pažymėtina, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo, jog ginčo statybų objekto D korpuso tvarkymo darbai buvo perduoti vykdyti ieškovui pagal susitarimą, jie faktiškai buvo atliekami, jų atlikimą prižiūrėjo atsakovės statybų vadovas, t. y. ieškovas įrodė byloje aplinkybes dėl darbų poreikio ir buvusį šalių susitarimą šio statybų objekto dalyje (konkrečiame korpuse). Už šiuos darbus ieškovas reikalauja atsiskaityti pateiktu ieškiniu. Tačiau byloje nėra pateikta tikėtinų įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl darbų atlikimo kitose to paties statybos objekto korpusuose, išskyrus suinteresuotų atsakovės atstovų ir darbuotojų poziciją. Būtent tokio pobūdžio susitarimus atsakovė įrodinėjo atsikirsdama į ieškinį atsiliepime į ieškinį, priešieškinėje ir teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, ir teismų praktiką tokiais atvejais, darytina išvada, jog atsakovė, siekdama įrodyti, jog ją ir ieškovą siejo sutartiniai santykiai (teisės ir pareigos) ir kitose statybos objekto korpusuose (siejo didesnės apimties darbai), ne tik statybų objekto D korpuse, ir dėl ieškovo neveikimo (atsisakymo vykdyti sutartį visa apimtimi, nesąžiningumo), atsakovė neturėjo pareigos atsiskaityti ir patyrė nuostolių, privalėjo šias aplinkybes pagrįsti ir pateikti teismui tikėtinus duomenis (įrodymus), kurie patvirtintų, kad iš tiesų tarp šalių buvo sudaryti konkretūs susitarimai, kuriais ieškovas buvo prisiėmęs įsipareigojimus ir kitose ginčo statybos objekto korpusuose, kurių nevykdė. Kaip minėta, ištyrus byloje pateiktus šalių susirašinėjimus ir kitą bylos medžiagą, tokių įrodymų nėra, šių aplinkybių nepatvirtina ir kiti šalių veiksmai. Vien suinteresuotų atsakovės atstovų ir darbuotojų liudijimai dėl tokių aplinkybių nėra pakankami ir objektyvūs įrodymai, nesant kitų įrodymų. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaip patvirtino byloje apklaustas atsakovės statybų vadovas V. S., vienas iš ginčo statybos objekto korpusu (A korpusas), nebuvo dar net pastatytas (jame dar tik buvo atliekami betonavimo ir mūrijimo darbai), kai ieškovas atvyko į statybų objektą (D korpusą) vykdyti sutartus darbus. Pabrėžtina ir tai, kad apeliantas yra profesionalus statybų verslo dalyvis, dėl to, sudarydamas sutartis ir gavęs konkrečius komercinius pasiūlymus, kuriuose nebuvo nurodyti konkretūs atliktinų darbų kiekiai (apimtis), o nurodyta tik kaina vieno kvadratinio metro, turėjo galutinai su kita šalimi aptarti šias aplinkybes rašytinėje sutartyje, siekiant ateityje išvengti bet kokių rizikų, to nepadarius, atsakovė prisiėmė riziką ir įrodinėjimo naštą tokiose kaip ginčo situacijose (kai faktiškai yra įrodymų tik apie darbus ir susitarimą viename korpuse ir kitai šaliai neigiant apie susitarimą atlikti didesnės apimties darbus). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvada ir pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė neįrodė, jog šalys siejo didesnės apimties ginčo objekto statybų darbai, nei statybų objekto D korpusas.

34.       Apeliantė skunde nurodė, kad ieškovas tinkamai jai neperdavė atliktus darbus statybų objekto D korpuse, t. y. ieškovas tinkamai nepranešė apeliantei apie darbų užbaigimą, neprašė priimti atliktus darbus ir faktiškai neperdavė apeliantei atliktų darbų. Be to, apeliantės teigimu, šie darbai buvo atlikti su trūkumais, dėl to buvo surašytas defektinis aktas, o darbų trūkumus privalėjo taisyti atsakovės darbuotojai. Apeliantės vertinimu, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai.

35.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Visu pirma, byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas iš tiesų faktiškai atlikinėjo sutartus tinkavimo darbus ginčo statybų objekto D korpuse, šių darbų atlikimą prižiūrėjo atsakovės darbuotojai (darbų vadovai). Būtent už šiuos atliktus darbus ieškovas reikalauja ieškiniu atsiskaityti. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį, užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą, nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo ir priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktų sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, dėl to galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta vienašalio perdavimo akto pasirašymo tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

36.       Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atliktų darbų priėmimą privalo organizuoti ne rangovas, o užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti darbus, jeigu sutartyje nebuvo susitarta kitaip. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, atlikęs darbus, 2019 m. gegužės 8 d. nusiuntė atsakovės darbuotojui (darbų vadovui M. I.) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą ir pažymą apie darbų vertę, prašė pasirašyti aktą ir atsiųsti atgal (e. b. t. 1, b. l. 90). Pabrėžtina, kad byloje, nesant šalių rašytinės sutarties, nėra duomenų, kaip (kokiomis sąlygomis ir tvarka) šalys buvo susitarusios vykdyti atliktų darbų perdavimą ir priėmimą. Tačiau byloje pateikta duomenų, kad 2019 m. balandžio 19 d. pats atsakovės darbuotojas (darbų vadovas) nurodė ieškovo atstovui šį elektroninį laišką (e. b. t. 2, b. l. 41). Dėl to susiklosčiusius tokiai ginčo situacijai, kai abi ginčo šalys savo teisės įgyvendino ir pareigas vykdė, nesant rašytinės sutarties, teismas sprendžia aplinkybes dėl atliktinų darbų pagal byloje pateiktus faktinius duomenis ir įrodymus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jog pačios atsakovės paskirtas darbų vadovas (dirbęs ginčo statybų objekte) paviešino ir pateikė šį elektroninį adresą ieškovo atstovui, ir nesant duomenų, kad šis elektroninis laiškas galėjo būti nurodytas ieškovui dėl kitų priežasčių (t. y. nesusijęs su ginčo statybų objekte), laikytina, jog ieškovas tinkamai informavo atsakovę apie atliktus darbus. Dėl šių priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog ieškovas tinkamai informavo apeliantę apie pasirengimą perduoti atliktus darbus, pateikė vienam iš atsakovės atsakingų darbuotojų atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą ir pažymą apie darbų vertę, todėl apeliantė turėjo vykdyti įstatyme numatytą pareigą organizuoti darbų priėmimą. Atsakovei neorganizuojant darbų priėmimo, ieškovas pagrįstai įgijo teisę darbų priėmimo ir perdavimo aktą pasirašyti vienašališkai. Atsakovė byloje nepagrindė, kad ji pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Pažymėtina, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad pati atsakovė atsisakė organizuoti darbų priėmimą iš ieškovo, dėl to jos apeliacinio skundo argumentai (kaip, kad darbai nebuvo patvirtinti (priimti) techninės priežiūros specialisto, neužpildytas statybos darbų žurnalas ir kt. susiję argumentai) atmestini.

37.       Apeliantė skunde teigia, kad baigiamojo darbų akto nebuvo pagrindo pasirašyti ir dėl to, jog ieškovo perduoti darbai buvo su trūkumais, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad apeliantė, kurios darbuotojai nuolat prižiūrėjo statybų objektą ir ieškovo atliekamus darbus, būtų reiškusi ieškovui pretenzijas ištaisyti atliekamų darbų trūkumus (atsakovės atstovų ar darbuotojų paaiškinimai apie žodines pretenzijas, nesant tam pagrįstų įrodymų, nevertinami kaip patikimi objektyvūs duomenys, galintys įrodyti tokias aplinkybes). Byloje neįrodyta aplinkybė, kad ieškovas iš tiesų darbus atliko netinkamai. Byloje pateiktas 2019 m. birželio 4 d. defektinis aktas, kuris pasirašytas ir parengtas jau praėjus ženkliam laiko tarpui po įvykusio vienašališko darbų perdavimo. Byloje pateiktas defektinis aktas yra iš esmės be nuotraukų ar kitų įrodymų, o tik su žymomis plane, kas kelia abejonių šių trūkumų realumu. Be to, kaip jau minėta, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, kad atsakovė ne kartą buvo informavusi ieškovą dėl nekokybiškai atlikto (atliekamo) darbo (priešingai, atsakovės noras, jog ieškovas toliau dirbtų kituose ginčo statybų objekto korpusuose, tikėtinai rodo, jog atsakovę tenkino ieškovo atliekamas darbas ir kainos); byloje nėra įrodymų, jog ieškovas, perduodamas darbus, buvo supažindintas su defektavimo aktu ar žinojo apie jo padarytą defektuotą darbą. Byloje atsakovė neprašė atlikti ekspertizės, siekiant įrodyti šias aplinkybes, taip pat patvirtino, kad šiai dienai statybos objekto D korpusas jau sutvarkytas ir priduotas, t. y. iš esmės ekspertui net nebūtų galimybės objektyviai patikrinti, ar minėti trūkumai iš tiesų buvo, nebent dar yra išlikusių kitų įrodymų, kurie nebuvo pateikti teismui. Kartu pažymėtina, kad net tuo atveju, jeigu ieškovo atlikti darbai buvo su trūkumais, tai neatleido apeliantės nuo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus, o apeliantės gynybos būdai dėl netinkamai atliktų darbų numatyti CK 6.665 straipsnyje (reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje). Atsakovė teigė, kad ieškovo atliktų darbų defektų šalinimas jai kainavo 6 804,59 Eur, tačiau šių argumentų nepagrindė tikėtinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovės priešieškinis susijęs su visai kitokio pobūdžio išlaidų (nuostolių) priteisimu (t. y. įrodinėjant patirtus nuostolius, samdant kitus subrangovus dėl darbų atlikimo, kuriuos, atsakovės vertinimu, turėjo atlikti ieškovas pagal sutartį visame statybų objekte). Byloje nėra tikėtinų įrodymų, jog kiti pasamdyti subrangovai galėjo šalinti ieškovo darbų trūkumus. Be to, net ir laikant, jog buvo trūkumai, teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės darbuotojas (darbų vadovas) V. S. patvirtino teismui, jog pastebėjus vietoje (statybos objekte) trūkumus ir žodžiu apie tai pranešus ieškovo darbuotojams, šie juos šalindavo, o tam tikrus trūkumus ieškovas šalino ir po to, kai baigė darbus objekto D korpuse, tačiau kilus ginčui dėl rašytinės sutarties sudarymo pasitraukė iš objekto, t. y. iš esmės pagrindinis ginčas tarp šalių kilo ne dėl trūkumų, o dėl nesuderintos iki galo sutarties (t. y. neįtvirtinus sąlygų dėl darbo apimties). Tačiau, kaip minėta, byloje tikėtinai neįrodyta, jog iš tiesų tokie trūkumai buvo, o vienos ginčo pusės (ir jos suinteresuotų asmenų) paaiškinimai tokių aplinkybių objektyviai negali patvirtinti, nesant tam kitų objektyvių įrodymų. Remiantis išdėstytu, kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas baigiamojo darbų akto nepasirašymas ir neatsiskaitymas už faktiškai atliktus darbus, yra nepagrįstos.

38.       Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės nurodytas aplinkybes apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo reikalavimus dėl skolos už faktiškai atliktus darbus priteisimo, neva neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškovas nebuvo pateikęs atsakovei mokėjimo dokumento (PVM sąskaitos faktūros), kurį atsakovė turėjo apmokėti ir kuris yra privalomas dokumentas. Atsakovės manymu, ieškovas nebuvo išrašęs atsakovei PVM sąskaitos faktūros ir pirmosios instancijos teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad byloje nėra jokio mokėjimo dokumento, kurį atsakovė turėjo ar turėtų apmokėti. Pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, byloje buvo pateikta ieškovo išrašyta faktūra Nr. F/086/19 dėl 22 511,35 Eur apmokėjimo už atliktus darbus. Teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, ieškovas pateikė įrodymą, jog ši sąskaita buvo pateikta atsakovei ir 2019 m. rugpjūčio 19 d. atsakovės vadovas ją grąžino ieškovui, jos neapmokėjus, nurodęs, kad tarp šalių vyksta ginčas. Šios aplinkybės patvirtina, kad tokia sąskaita buvo išrašyta, ji buvo pateikta apmokėti atsakovei ir apie ją atsakovės vadovas žinojo, tačiau atsisakė apmokėti.

39.       Apeliantė skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkama išsprendė apeliantės priešieškinį, nes nevertino apeliantės priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka, kadangi iš ginčijamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovo reikalavimus dėl skolos priteisimo, tiek ir apeliantės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, kurie iš esmės buvo ir glaudžiai susiję. Atsakovės priešieškinis atmestas dėl esminių nustatytų aplinkybių, t. y. kad atsakovei neįrodžius, jog tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl darbų atlikimo visame statybos objekte, taip pat neįrodžius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pateikė motyvus, kuriems apeliacinės instancijos teismas pritaria. Vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, su kuriuo apeliantė nesutinka, savaime nereiškia, jog teismas nevertino apeliantės priešieškinio reikalavimų ar juos vertino netinkamai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė aplinkybėmis, kad šalys buvo susitarusios dėl darbų atlikimo visame statybų objekte (ne tik D korpuse), dėl to ieškovui, atsisakius pasirašyti sutartį ir atlikti darbus kituose korpusuose, apeliantė privalėjo samdytis kitus subrangovus ir patyrė nuostolių, nes jiems sumokėjo daugiau, negu turėjo sumokėti ieškovui. Kainų skirtumą apeliantė laikė nuostoliais. Taigi, apeliantė, siekdama priteisti nuostolius, turėjo įrodyti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas ieškovo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas, nei žodžiu, nei raštu, neįsipareigojo atlikti darbus visame statybų objekte, apeliantė nepaneigė šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, taigi atsakovė neįrodė ieškovo nesąžiningumo ir neteisėtų veiksmų. Neįrodžius bent vienos iš būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, šis priešieškinis pagrįstai buvo atmestas.

40.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90). 

41.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar papildomą sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovas pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus.

43.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

44.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į atliktų teisinių paslaugų pobūdį, parengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, į tai, jog ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš esmės apėmė tik susipažinimas su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į skundą parengimas (bylos medžiaga ir bylos aplinkybės tam pačiam advokatui, kuris atstovavo ieškovę pirmosios instancijos teisme, jau buvo žinomos), vertina, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra per didelės, pagrįstos iš dalies, dėl to mažintinos iki 1 000 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovui priteistinos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.

       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

      Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“ apeliacinį skundą.

      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir 2020 m. sausio 10 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

       Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sivysta“ ieškovui NDX Transport 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                                                 Loreta Braždienė

                                                                                                                                                                                 Laima Gerasičkinienė

                                                                                                                                                                       Visvaldas Kazakiūnas