Civilinė byla Nr. e2-627-413/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00543-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7;

 (S)

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S  U Ž  A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „O.“ ieškinį atsakovui M. K. dėl turtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė BUAB „O.“ (toliau ir bendrovė, įmonė), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Usela“, teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. K. 57 154 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad UAB „O.“ 2021 m. vasario 3 d. iškėlus bankroto bylą ir nemokumo administratorei susipažinus su perduotais bendrovės dokumentais, administratorė nustatė, kad vienintelis įmonės akcininkas atsakovas M. K. 2019 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nepaskirstytą įmonės pelną paskirti akcininkams dividendams išmokėti, numatant, kad 8 573,10 Eur yra mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (GPM), o išmoka akcininkui – 48 580,90 Eur. Vadovaudamasi minėtu sprendimu, bendrovė 2019 m. balandžio 30 d. sumokėjo atsakovui 57 154 Eur. Anot nemokumo administratorės, ieškovė tapo nemokia dar 2019 m. vasario mėnesį, o atsakovui išsimokėjus dividendus, vėliau įmonė jokių piniginių operacijų nevykdė, buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes nemokėjo valstybei mokesčių. Todėl dividendų išmokėjimas yra viena iš priežasčių, privedusi bendrovę prie bankroto.

3.       Teismui priėmus ieškinį, atsakovui M. K. nustatytas 20 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovui 2021 m. lapkričio 23 d. siųsti teismo procesiniai dokumentai jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) neįteikti ir gražinti 2021 m. gruodžio 7 d. teismui su žyma „nerastas“. Atsakovui 2021 m. gruodžio 7 d. siųsti teismo procesiniai dokumentai į darbovietę UAB „Profekta“ liko neįteikti ir 2021 m. gruodžio 22 d. grąžinti teismui su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Atsakovui 2021 m. gruodžio 22 d. siųsti teismo procesiniai dokumentai kitu teismui žinomu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat liko neįteikti ir grąžinti teismui 2022 m. sausio 11 d., su žyma „neatsiėmė“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, dar kartą 2022 m. sausio 11 d. išsiuntė atsakovui teismo procesinius dokumentus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šį kartą 2022 m. vasario 12 d. dokumentai buvo grąžinti teismui kaip neįteikti, su žyma „nerastas“.

4.       Esant aptartai procesinių dokumentų (ne)įteikimo procedūrai, terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti suėjo 2022 m. kovo 4 d. įskaitytinai, tačiau iki nustatyto termino atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas.

5.       Ieškinyje ieškovė nurodė, kad prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

6.       CPK 285 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas <...> rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas

7.       CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas dėl žemiau nurodomų aplinkybių.

8.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „O.“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Usela“. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad iki iškeliant įmonei bankroto bylą vieninteliu jos savininku (akcininku) ir vadovu buvo atsakovas M. K., kuris vadovo pareigas ėjo nuo 2017m. vasario 21 d.

9.       2019 m. kovo 8 d. sudarius ir patvirtinus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 metus, paaiškėjo, jog įmonės grynasis pelnas už ataskaitinį laikotarpį siekė 57 238 Eur, todėl 2019 m. balandžio 30 d. atsakovas M. K., kaip vienintelis bendrovės akcininkas, priėmė sprendimą paskirstyti 2018 metų pelną – 57 154 Eur, tokia tvarka:  išsimokėti sau, kaip vieninteliam įmonės akcininkui, 48 580,90 Eur dydžio dividendus, o 8 573,10 Eur sumokėti valstybei kaip gyventojų pajamų mokestį.

10.       Akcininko atsakomybė yra deliktinė ir ji gali būti dviejų rūšių. Pirmuoju atveju, jei akcininko veiksmai pažeidžia bendrąją sąžiningo elgesio pareigą bendrovės atžvilgiu (pavyzdžiui, akcininkai neteisėtai paskirsto dividendus, perkelia verslą į kitą įmonę ir pan., tuo sukeldami faktinį įmonės nemokumą) ir tokiais veiksmais padaroma žala bendrovei, kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį akcininkui (-ams) bankrutuojančios įmonės vardu. Antruoju atveju akcininko neteisėti veiksmai gali būti nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – akcininko veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-389/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-729-781/2020).

11.       Nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorė reiškia ieškinį visų bankrutavusios bendrovės kreditorių interesais, kadangi dėl dividendų išmokėjimo sumažėjo jų galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, įmonė tapo nemokia ir dėl to ieškovės kreditoriams ir įmonei buvo padaryta žala.

12.       Įmonės savininko civilinei deliktinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės turėtų atsakovas, t. y. įmonės vadovas ir akcininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011;  Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-729-781/2020).

13.       Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 60 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje dividendų išmokėjimo metu, buvo nustatyta, kad dividendas – akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. ABĮ 59 straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo; 2) ataskaitinių finansinių metų paskirstytino pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo ir rezervo savoms akcijoms įsigyti rezervo sumą. 

14.       Minėta, kad atsakovas buvo ne tik vienintelis įmonės akcininkas, bet ir jos vadovas, todėl jis dėl savo statuso bendrovėje ne tik geriausiai žinojo tikrąją bendrovės padėtį ir veiklos perspektyvas, bet ir vienvaldiškai galėjo spręsti esminius bendrovės klausimus. Sprendimą išmokėti dividendus atsakovas, kaip vienintelis akcininkas, priėmė 2019 m. balandžio 30 d.

15.       Iš bendrovės balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos už 2018 metus matyti, kad tais metais bendrovės turtas iš viso siekė 129 255 Eur, kurį visą sudarė bendrovės trumpalaikis turtas. Iš šios sumos 116 244 Eur sudarė per vienerius metus gautinos sumos (debitorinės skolos). Tais metais per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 69 601 Eur. Bendrovė 2018 metais uždirbo 57 238 Eur grynojo pelno. Taigi bendrovės finansinė padėtis, fiksuota 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, nebuvo labai gera, kadangi ji neturėjo  jokio materialaus turto, skolos kreditoriams siekė daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės, turtinė padėtis bet kada galėjo ženkliai pablogėti, jei būtų sutrikę bendrovės debitorių atsiskaitymai. Sprendimas išmokėti dividendus buvo priimtas po 4 mėn. nuo įmonės finansinės atskaitomybės duomenų fiksavimo dienos, todėl akivaizdu, kad įmonės reali padėtis priimant aptariamą sprendimą nebuvo tokia pati ir, atsižvelgiant į tolimesnę įmonės veiklą, tikėtinai buvo prastesnė.

16.       Minėtą teismo išvadą patvirtina kitoje civilinėje byloje Nr. eB2-1474-413/2021 Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartyje, kuria netenkintas nemokumo administratorės prašymas pripažinti BUAB „O.“ bankrotą tyčiniu, nustatytos ir konstatuotos aplinkybės. Šia teismo nutartimi nustatyta, kad bendrovė su finansiniais sunkumais susidūrė 2019 m. kovo mėnesį ir toliau jos padėtis blogėjo, faktiškai įmonė nemokia tapo 2019 m. spalio mėnesį, 2019m. balandžio 30 d. įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekė 30 761,13 Eur.

17.       Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte nurodyta, kad UAB „O.“ gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka už 2019 metus susidarė nuo 2019 m. balandžio 30 d. Ši aplinkybė teikia pagrindo išvadai, kad nuo šios datos bendrovė iš viso nebemokėjo mokesčių valstybės/savivaldybių biudžetams, dėl to bendrovė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro. 

18.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonė steigiama tam tikrai veiklai vykdyti, todėl jos akcininkai yra tiesiogiai suinteresuoti sėkminga įmonės veikla ir jos plėtra, nes tai jiems sukuria sąlygas gauti didesnę įmonės pelno dalį (dividendą). Atsižvelgiant į tai, kad dividendas yra įmonės pelno dalis, akcininko turimų įmonės akcijų sukurta pridėtinė vertė, tai jis ir turi būti mokamas tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili. Vienas iš įmonės stabilumo vertinimo kriterijų – jos galėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Pajėgumas atsiskaityti su kreditoriais turi būti vertinamas ne tik dividendų išmokėjimo momentu, bet ir nukreiptas į ateitį, t. y. ar išmokėjus dividendus liks reali galimybė padengti bendrovės įsipareigojimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ABĮ 60 straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojama nemokumo sąvoka turi būti aiškinama teikiant prioritetą bendrovės kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės prieš bendrovės akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009). Įmonė, išmokėjusi dividendus, turi turėti lėšų savo veiklai vykdyti, nes tik veiklos vykdymas sukuria galimybes didinti įmonės turtą ir pajėgumą atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014).

19.       Iš ieškovės 2019 metų balanso duomenų matyti, kad po ginčijamų dividendų išmokėjimo bendrovės turtas sumažėjo nuo 129 255 Eur iki 63 060 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo nuo 69 601 Eur iki 159 035 Eur, 2019 metais bendrovė patyrė 98 475 Eur dydžio nuostolius.

20.       Taigi, 2019 m. balandžio 30 d. dividendų išmokėjimas įmonės akcininkui, kai įmonė buvo nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, kai neturėjo apyvartinių lėšų bendrovės tolesnei ūkinei veiklai vykdyti, kas sąlygojo juridinio asmens nuosavo kapitalo sumažėjimą ir turtinės padėties pablogėjimą, o iškėlus įmonei bankroto bylą – ir galimybes patenkinti kreditorių reikalavimus, reiškia, kad dividendų išmokėjimas prieštaravo ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1-3 punktams.

21.       Vadovaujantis ABĮ 14 straipsnio 6 dalimi, akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendus, taip pat bet kokią kitą išmoką, susijusią su akcininko turtinių teisių įgyvendinimu, jeigu jie buvo išmokėti pažeidžiant šio Įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti. Pagal ABĮ 60 straipsnio 2 dalies nuostatas, akcininkui išmokėtą dividendą bendrovė gali išieškoti, jeigu akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas yra paskirtas ir (arba) išmokėtas neteisėtai. Taigi pagrindinis kriterijus, vertinant, ar akcininkai turi grąžinti neteisėtai išmokėtą dividendą, yra tas, ar akcininkai žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas išmokamas neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014).

22.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, susijusias su įmonės valdymu ir turtine jos padėtimi prieš priimant sprendimą dėl ginčijamų dividendų išmokėjimo ir iki bankroto bylos iškėlimo, konstatuotina, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas ir vienintelis jos akcininkas, žinojo (turėjo žinoti), kad dividendų išmokėjimas prieštarauja minėtoms imperatyvioms ABĮ nuostatoms.

23.       Nagrinėjamu atveju aktualu pažymėti, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009). Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011, 2012m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

24.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinys pareikštas bendrovės akcininkui (atsakovui) dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo neteisėtai išmokėjus dividendus. Žalos padarymas siejamas su įmonės finansinės padėties pabloginimu ir galimybe padengti kreditorių reikalavimus bankroto byloje. Atsižvelgiant į išdėstytas bylos aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad 2019 m. balandžio 30 d. atsakovas dėl sunkios UAB „O.“ padėties negalėjo mokėti dividendus, o pasielgęs priešingai, jis padarė bendrovei ir jos kreditoriams žalą, kas sąlygojo dar didesnį bendrovės finansinės padėties pablogėjimą, o vėliau – ir jos bankrotą.

25.       Nustačius, kad 2019 m. balandžio 30 d. dividendai atsakovui buvo išmokėti pažeidžiant imperatyvias įstatymo normos, įtvirtintas ABĮ 59 straipsnio 6 dalies 1-3 punktuose, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo bendrovės patirtus 57 154 Eur nuostolius yra pagrįstas (ABĮ 14 straipsnio 6 dalis).

26.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismas nustatė, kad atsakovas yra ieškovės skolininkas, prievolė ieškovei nėra įvykdyta, todėl ieškovės prašymas šioje dalyje taip pat yra tenkintinas (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27.       Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, kuris šioje byloje siekia 1082 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), priteistinas iš atsakovo (CPK 96 str.).

28.       Teismas turėjo 7,44 Eur pašto išlaidų, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „O.“ (j. a. k. 304440719, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Usela“, j. a. k. 304701628) iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 57 154 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (57 154 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1082 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt du eurus) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,44 Eur (septynis eurus 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti atsakovui M. K..

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                          Gintautas Koriaginas