Civilinė byla Nr. e2-58-206/2017

                                                                           Proceso Nr. 2-25-3-01724-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.9;   3.2.6.1.

(S)

KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 5 d.

Kretinga

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Kulberkienė,

sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Alvydui Butai,

susipažino su civiline byla pagal ieškovo BUAB „Trimeksa“ ieškinį atsakovui M. T. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas ieškinyje ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1095-479/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „Trimeksa", jmonės kodas 302431835, adresas Vytauto g. 135-2, Kretinga. BUAB „Trimeksa" administratoriumi paskyrė MB Bankrotų centrą. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p., ginant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, administratorius patikrino įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Atsakovas M. T. buvo UAB „Trimeksa“ direktoriumi nuo 2015-12-30 iki bankroto bylos iškėlimo, nuo 2015-04-17 vieninteliu įmonės akcininku. Iškėlus UAB „Trimeksa" bankroto bylą, pagal bankroto administratoriaus 2016-05-24 reikalavimą M. T. laikotarpiu nuo 2016-06-02 iki 2016-06­-27 trimis priėmimo - perdavimo aktais bankroto administratoriui perdavė įmonės dokumentus. Bankroto administratorius nustatė, kad 2015-15-28 materialinių vertybių perdavimo - priėmimo aktu tuometinė UAB „Trimeksa" direktorė I. M. perdavė M. T. UAB „Trimeksa" kasą, kurioje buvo 8.052,49 Eur, 2015-12-31 M. T. į bendrovės kasą įnešė 623,15 Eur, pats šią operaciją įformindamas kasos pajamų orderiu Nr.(duomenys neskelbtini). Kasos knygos duomenys patvirtina, kad 2016-01-04 UAB „Trimeksa" kasos likutis buvo 8.675,64 Eur. M. T. bankroto administratoriui pateikė dokumentus jo teigimu pagrindžiančius 8.700 Eur panaudojimą įmonės reikmėms ir paaiškino, kad UAB „Trimeksa" pagal 2016-01-07 sudarytas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), veikdamas kaip tarpininkas, už bendrovei JSC „Gidromashservice" krovinio transportavimo paslaugas krovinio vežėjui OOO „Liros-Avto" grynais sumokėjo 8.700 Eur, pagal kiekvieną sutartį sumokėtas 2900 Eur avanso. Pasak atsakovo, krovinys nugabentas nebuvo, avansu sumokėtų pinigų negrąžino. Bankroto administratoriaus nustatė, kad iš atsakovo pateiktų trijų tą pačią 2016-01-07 dieną sudarytų sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) užsakovo UAB „Trimeksa" nurodymu krovinio vežėjas OOO „Liros-Avto" tą pačią dieną Estijos Respublikoje turėjo pasikrauti į tris krovininius automobilius iki 66 tonų svorio smulkios buitinės technikos krovinį ir iki 2016-01-14 pristatyti juos krovinio gavėjui bendrovei JSC „Gidromashservice" į Baku, Azerbaidžano Respublikoje. Šiose sutartyse nurodyta, kad kiekvieno pervežimo kaina yra 4700 Eur, iš kurių 2900 Eur mokami avansu (Sutarčių 1.9, 1.10 p.). Buvęs UAB „Trimeksa" direktorius, atsakovas M. T. teigia, kad 2900 Eur avansą pagal kiekvieną sutartį sumokėjęs grynais pinigais ir šiam faktui pagrįsti pateikė 2016-01-07 UAB „Trimeksa" sudarytus tris pinigų išmokėjimo kvitus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 2, kuriuose nurodyta, kad UAB „Trimeksa" išmokėjo grynais pinigais po 2900 Eur, iš viso 8700 Eur A. M. (krovinio vežėjo atstovui) už 2016-01-07 transporto užsakymo sutartis. Vien tai, kad UAB „Trimeksa" būdama tik krovinio vežimo organizatoriumi, o ne jo savininku, iš savo lėšų, esant skolų kitiems kreditoriams, veikdama savo rizika ir iniciatyva, neva grynais pinigais sumokėjo krovinio vežėjui OOO „Liros-Avto" avansą, siekiantį 60 % sutarties kainos, rodo piniginių lėšų mokėjimo fiktyvumą. Analizuojant viešai prieinamą informaciją matyti, kad Sutartyse vežėju nurodyta bendrovė „Liros-Avto" transportavimo paslaugų neteikia, o jos pagrindinė veiklos sritis – „lengvųjų automobilių prekyba“. Krovinio gavėjo bendrovės „Gidromashservice" veikos sritis - stambių inžinerijos statinių statyba (vandens, elektros energijos ir kt. įrengimai), kurios veiklai maždaug 60 tonų svorio smulkios buitinės technikos krovinys nereikalingas. Šių bendrovių (krovinio vežėjas ir krovinio gavėjas) veiklos sritys yra pernelyg nutolusios nuo gabento krovinio turinio ir kiekio, todėl tai patvirtina Sutarčių sudarymo ir minėtų avansinių mokėjimų fiktyvumą bei apsimestinumą. Atsakovas, norėdamas sudaryti pateiktų dokumentų tikrumo regimybę, pateikė Sutartis ir pinigų išmokėjimo kvitus, kuriose krovinio vežėjo OOO „Liros-Avto" vardu panaudotas ne šios bendrovės, bet visiškai nesusijusios su Sutartimis Rusijos Federacijos Mokesčių inspekcijos skyriaus antspaudas. Atsakovas nepateikė jokio susirašinėjimo su krovinio gavėju, jo paraiškų vežti krovinį ir pan., kas patvirtintų siekį atlikti Sutartyse nurodytus veiksmus. Atsakovas nepateikė krovinio CMR važtaraščio, nepateikė jokio paaiškinimo dėl kokių priežasčių, dėl kieno kaltės kroviniai pagal sutartis nebuvo nugabenti ir t.t. nesiėmė jokių priemonių beveik 8.700 Eur dydžio skolai atgauti, todėl šių aplinkybių visetas tik patvirtina faktą, kad sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, jos nebuvo vykdomos, už jas nebuvo sumokėtos avansinės įmokos. Prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad bankroto byla UAB „Trimeksa" buvo iškelta 2016 m. gegužės 9 d., ir tuo pat metu, kai UAB „Trimeksa" direktorius M. T. išrašė paminėtus pinigų mokėjimo kvitus. Tuo metu ieškovo turtinė padėtis buvo sunki ir įmonė faktiškai buvo nemoki. Teismo prašo ieškovui Bankrutuojančiai UAB „Trimeksa“ iš atsakovo priteisti 8675,64 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi į bylos nagrinėjimą ne pirmą kartą neatvyko nei atsakovas, nei jo atstovas, prašo bylą išnagrinėti ir priimti sprendimą už akių.

Atsakovas ir jo atstovė neatvyko  į teismo posėdį. CPK 246 str. 2 d. nurodo, kad kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas, teismo posėdis gali būti atidėtas tik esant pateiktiems dokumentams, patvirtinantiems jų neatvykimą ir teismui pripažinus neatvykimo priežastis svarbiomis. Teismas daro išvadą, kad atsakovas ir atstovė neatvyko dėl nepateisinamų priežasčių. Civilinio proceso kodeksas numato, kad atstovo užimtumas kitose bylose nėra laikomas svarbia priežastimi. Byloje esant atsakovo atsiliepimui, negalima priimti sprendimo už akių, byla nagrinėjama iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Byla pagal ieškovo Bankrutuojančios UAB „Trimeksa“, atstovaujamos administratoriaus, ieškinį buvo iškelta 2016 m. lapkričio 7 d.  Atsakovas byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Byloje, siekiant šalių taikaus susitarimo, buvo paskirti net du parengiamieji teismo posėdžiai, po to byloje paskirti du teismo posėdžiai. Atsakovas ir jo atstovė advokato padėjėja  S.Balskuvienė nė į vieną teismo posėdį neatvyko, nurodydama savo užimtumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžiai buvo skiriami mėnesio termino intervalu, tai yra labai didelis laiko tarpas pasirengti, pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau atsakovas ir jo atstovė advokatė iki paskutinės dienos neinformavo teismo apie  neatvykimą, ar negalėjimą dalyvauti, ar užimtumą, nepateikė apie tai įrodymų. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti priklausančiomis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Teismas daro išvadą, kad atsakovas ir jo atstovė į teismo posėdį neatvyko dėl nepateisinamų priežasčių. Atsakovas byloje buvo pateikęs atsiliepimą, kuriame buvo nurodęs, kad su ieškiniu nesutinka. Jis vertino, kad ieškovas  nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad sandorių sudarymo metu 2016-01-07 bendrovė buvo nemoki. Atsakovas būdamas UAB  „Trimeksa“ vadovu, siekdamas gauti pajamų, sudarė 2016-01-07 sandorius. Šie sandoriai atitiko įstatymų reikalavimus ir jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

Nustatyta, kad UAB „Trimeksa“ vadovavimą perėmus atsakovui, bendrovės kasoje buvo 8.052,49 Eur. Atsakovas M. T. 2015-12-31 į bendrovės kasą įnešė dar 623,15 Eur. UAB „Trimeksa“ 2016-01-07 sudarė tris sutartis Nr.(duomenys neskelbtini) Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurias, veikdama kaip tarpininkas, už bendrovei JSC „Gidromashservice" krovinio transportavimo paslaugas krovinio vežėjui OOO „Liros-Avto" sumokėjo 8.700 Eur. Sutartyse nurodytas krovinys nugabentas nebuvo, avansu sumokėti pinigai nesusigrąžinti. Pažymėtina, kad UAB „Trimeksa" būdama tik krovinio vežimo organizatoriumi sumokėjo avansą 60 procentų sutarties kainos. Atsakovas, perduodamas ieškovui įmonės dokumentus, nepateikė šių sandorių tikslingumo ir faktinį įvykdymą pagrindžiančių įrodymų, nes sutartyse nurodytos įmonės transportavimo paslaugų neteikia, pateikti dokumentai antspauduoti ne tos įmonės antspaudais, nepateiktas krovinio CMR važtaraštis, nors krovinys nepristatytas - negrąžintas avansas, nepateiktos jokios pretenzijos, susirašinėjimas ir pan. UAB „Trimeksa“ padėtis jau buvo sunki ir įmonė faktiškai buvo nemoki, ką patvirtina duomenys, kad UAB „Trimeksa“ 2016 m. gegužės 9  d. buvo iškelta bankroto byla. CK 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Atsakovas būdamas įmonės vadovu veikė priešingai įmonės interesams ir savo veiksmais padarė įmonei turtinę žalą. Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. CK 6.248 str. 1 d. yra įtvirtinta skolininko kaltės prezumpcija, atsakovo, kaip vadovo kaltės ieškovas neprivalėjo įrodinėti. Pagal CK 6.247 str. atlyginami nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytų nuostolių (žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi būtent atsakovo neteisėti veiksmai lėmė ieškovo nuostolių atsiradimą. Atsakovas nevykdė įstatyme nustatytų pareigų, pažeidė įstatymų nuostatas, elgėsi neteisėtai, nesąžiningai, todėl yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovas privalo atlyginti žalą bei privalo mokėti įstatymo nustatyto 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Teismas, remdamasis CPK 93 str. 4 d. ir 96 str. 5 d., kurie nurodo, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo atstovė iš viso byloje procesinių dokumentų neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Ieškovo atstovas pateikė įrodymus, kad turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias teismas laiko pagrįstomis, todėl priteistinomis. Taip pat, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 195 Eur žyminio mokesčio išlaidų, o teismo pašto išlaidų nėra, nes byla iškelta elektronine forma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tekinti visiškai.

Priteisti iš M. T., a.k(duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą 8675,64 Eur Bankrutuojančios UAB „Trimeksa“, į.k. 302431835, naudai.

Priteisti iš M. T., a.k(duomenys neskelbtini) penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016-11-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Bankrutuojančios UAB „Trimeksa“, į.k. 302431835, naudai.

Priteisti iš M. T., a.k(duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 195 Eur į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                        Raimonda Kulberkienė