Baudžiamoji byla Nr. PK-24-791/2014

Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00024-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.5; 1.2.4.8.1; 2.9.; 2.3.6.4

(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 2 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė,

sekretoriaujant I. B.,

dalyvaujant nukentėjusiajam S. V.,

nukentėjusiojo atstovei advokatei L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

        G. J., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, neteistas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

kad kaltinamasis G. J. 2014-08-16 apie 20 valandą Alytaus rajone Punios sen. Aleksandravos kaime, būnant laukuose, asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. V. – tyčia vieną kartą smogė laikytu pagaliu nukentėjusiajam į kairės rankos dilbį ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam S. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad įvykio dieną konfliktas su nukentėjusiuoju įvyko dėl ištraukto riboženklio. Matė, kad laukuose yra S. V., todėl nuėjo į laukus, eidamas nusilaužė alksnio šakutę. Norėjo pasikalbėti. Laukuose buvo J. J. ir R. L., jie šiaudus krovė į mašiną. S. V. stovėjo prie mašinos. Atėjęs, nukentėjusiajam papriekaištavo, kodėl jis du kartus ištraukė kuolus. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Nukentėjęs jam kažką atsakė, tuomet jis atsinešta šakute kirto nukentėjusiajam per ranką. Nukentėjęs jį pargriovė ant žemės. Jis ištrūko ir nuėjo namo. Kiti asmenys į konfliktą nesikišo. Jis buvo labai supykęs, todėl kirto nukentėjusiajam. Jam atlikta širdies operacija, turi invalidumo grupę, alkoholio visiškai nevartoja. Gauna invalidumo pensiją. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusysis S. V. parodė, kad nuo vaikystės tarp jo ir kaltinamojo santykiai yra konfliktiški. Įvykio dieną apie 20 valandą nuėjo į laukus, kur kaimynas vežė šiaudus. Su vyrais kalbėjosi. Išgirdo triukšmą. Pamatė, kad keikdamasis ateina kaimynas G. J.. Jis rankoje laikė pagalį. Apėjęs mašiną ir pamatęs jį, užsimojo tuo pagaliu kirsti jam per galvą. Kažką sakė apie šiaudus. Jis ranka dengėsi galvą. Užsimojęs trečią kartą, kaltinamasis kirto pagaliu ir pataikė jam į kairės rankos riešą. Tuomet jis kaltinamąjį pargriovė ant žemės, atėmė pagalį. Kaltinamasis atsistojo ir keikdamasis  nuėjo namo. Šį įvykį matė J. J. ir R. L.. Apie įvykį pranešė policijai. Atvyko Daugų nuovados pareigūnas Š.. Jis patarė nerašyti pareiškimo, kreiptis į med.ekspertus dėl išvados. Pareigūnui rodė lazdą, kurią atėmė iš G. J. ir parsinešė namo. Sužalojimo vietoje atsirado patinimas, sekančią dieną pasirodė kraujosruva. Jis nufotografavo lazdą ir G. J. priklausančią kepurę. Prašo priteisti iš kaltinamojo 3000 Lt neturtinės žalos.

Liudytojas J. J. parodė, kad S. V. jam atidavė šiaudus, kuriuos įvykio dieną krovė į automobilį. Į laukus atėjo S. V.. Tuomet į laukus atėjo G. J., kuris iš pradžių puolė jį. Pamatęs S. V., puolė prie jo, užsimojo lazda ir kirto S. V.. Nukentėjęs buvo pakėlęs ranką, į kurią lazda pataikė kaltinamasis. S. V. atėmė iš kaltinamojo lazdą. Tarp jų įvyko grumtynės. Atsikėlęs nuo žemės kaltinamasis nuėjo namo. Po grumtynių ant žemės liko kaltinamojo kepurė. Kaltinamasis priekaištavo dėl šiaudų. Pagalys buvo keturkampis, „bruselis“, matmenys maždaug 3 cm x 3 cm. Mano, kad kaltinamasis buvo neblaivus. 

Liudytojas R. L. parodė, kad įvyko dieną vežė šiaudus. Atėjo S. V., su juo kalbėjosi. Tuomet į laukus atėjo kaltinamasis, kuris iš pradžių puolė prie J. J.. Po to pamatęs S. V., puolė prie jo. Pagaliu kirto nukentėjusiajam. Nepastebėjo, į kurią vietą pataikė.  S. iš kaltinamojo atėmė pagalį. Pagalys buvo 3 cm x 3 cm pločio. Po grumtynių liko kaltinamojo kepurė. Jis atpažįsta pagalį ir kepurę, užfiksuotus nuotraukose. Po įvykio matė, kad nukentėjusioji ranka buvo sužalota.

Liudytojas policijos pareigūnas S. Š. parodė, kad pagal budėtojo nurodymą apie 21.30 val. Nuvyko į Aleksandravos kaimą, kur susipyko kaimynai, kurių vienas nukentėjo. Nukentėjusysis parodė, kad tos dienos vakarą į laukus atėjo kaimynas G. J., tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu G. J. lazda ar šakėmis sudavė nukentėjusiajam per ranką, ir taip jį sužalojo. Išaiškino nukentėjusiajam, kad dėl šio įvykio turi kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Nukentėjusiajam paliko iškvietimo numerį, taip pat savo duomenis. Patarė nukentėjusiajam kreiptis pas teismo med. ekspertus. Kadangi jo darbas baigėsi 22 val., todėl pas G. J. nenuvyko. Nukentėjusysis parodė sužalotą ranką, ji buvo patinusi.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis S. V. 2014-08-18 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2014-08-16 apie 20 val. G. J. pagaliu jam sudavė smūgį į ranką (b.l. 35).

Iš suvestinės duomenų matyti, kad 2014-08-16 apie 21 val. gautas S. V. pranešimas apie tai, kad jį su pagaliu užpuolė girtas kaimynas J. ir sudavė jam per ranką, į įvykio vietą išsiųstas pareigūnas S. Š. (b.l. 62-64).

Specialisto išvada Nr. patvirtina, kad S. V. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, sužalojimas padarytas veikiant kairį dilbį kietu buku žalojančiu daiktu, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje (b.l. 4-5, 41).

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. J. tyčia nukentėjusiojo S. V. atžvilgiu panaudojo   fizinį smurtą, vieną kartą pagaliu suduodamas nukentėjusiajam į kairės rankos dilbį, dėl  ko nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Prieš nukentėjusįjį smurtauta tyčia, pykčio pasėkoje. Tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.   Padaryti kūno sužalojimai ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvada ir kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.  Nustatyta, kad  kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti asmeniniams santykiams aiškintis, dėl ko viešoji tvarka ir visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyta, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., požymius.

Civilinis ieškinys

              Nukentėjusysis S. V. prašo priteisti iš kaltinamojo 3000 Lt neturtinės žalos. Neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais  (LR CK 2.250 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi ta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatyta, jog nukentėjusysis, ryšium su padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, tam tikrus nepatogumus. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.  Teismas, nustatydamas žalos dydį,  atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, dėl ko jis patyrė tam tikrus nepatogumus, skausmą, neigiamus išgyvenimus, į kaltinamojo turtinę padėtį. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Nukentėjusiojo nurodyta 3000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra per didelė, nes nusikaltimo padariniai nėra sunkūs, nukentėjusiajam nepadaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis nedirba, dėl sveikatos būklės yra iš dalies darbingas, gyvena iš neįgalumo pensijos. Teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodytų neturtinės žalos dydžių nukentėjusysis  pilnai nepagrindė, todėl ieškinys dėl  neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas visiškai, jis mažintinas. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 500 Lt.

                    Bylinėjimosi išlaidos

                  Nukentėjusysis prašo priteisti 800 LT advokato išlaidoms apmokėti. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusįjį S. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė L. G.. Pateikti kvitai (b.l. 8, 49) patvirtina, kad nukentėjusysis turėjo 800 Lt išlaidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta per du posėdžius, advokatės  sugaištos laiko sąnaudos nėra didelės, bylą sudaro vienas tomas, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis yra neįgalus, gyvena iš neįgalumo pensijos, moka išlaikymą, todėl teismas mano, kad advokato atstovavimo išlaidos turi būti mažintinos, iš kaltinamojo priteistina 500 Lt advokato išlaidos atlyginti (BPK 106 str. 2 d.).

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis teisiamas pirmą kartą, nėra baustas už administracinius teisės pažeidimus, niekur nedirba, yra neįgalus. Skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304-307 str.,

n u s p r e n d ė :

G. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,  ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

              Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

              Nukentėjusiojo S. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. J. nukentėjusiajam S. V. 500 Lt (144 Eur 81 ct) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

              Priteisti iš G. J. nukentėjusiajam S. V. 500 Lt (144 Eur 81 ct) advokato išlaidoms apmokėti.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                 Vilma Dapkevičienė