Administracinė byla Nr. eI-1391-860/2023

                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03966-2022-3

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei J. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašo iš atsakovės J. V. priteisti 59,50 Eur nesumokėtos rinkliavos už 2018-2020 m. laikotarpį ir 3,21 Eur delspinigių.

Prašyme nurodo, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Nuostatai) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Nuostatuose nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Taip pat vadovaujantis Nuostatų 8 punktu rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Teigia, kad atsakovė privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Nuostatose nurodytą rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomus nekilnojamojo turto objektus. Pareiškėjai vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovę apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovei pateikti skolos bei mokėjimo pranešimai 2018-2021 m. laikotarpyje. Tačiau, neatsižvelgiant į pateiktą informaciją, įsiskolinimas padengtas nebuvo. Atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą minėtu laikotarpiu sudaro 59,50 Eur. Taip pat atsakovei priskaičiuoti 3,21 Eur delspinigių.

2. Atsakovė nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą teisme buvo informuota tinkamai (viešo paskelbimo būdu).

Teismas

konstatuoja:

3. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovės 2018-2020 m. laikotarpiu nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, dėl ko susidarė 59,50 Eur įsiskolinimas ir 3,21 Eur delspinigių, priteisimo.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra priskirta savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, vietinę rinkliavą moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis).

5. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

6. Nuostatų 6.5 papunktyje įtvirtinta, kad rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą; 6.6 papunktyje nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Nuostatų 8 punkte įtvirtinta, kad rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai. Nuostatų 59 punkte nustatyta, kad administratorius suformuoja ir rinkliavos mokėtojams iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. pateikia mokėjimo pranešimą už nekilnojamojo turto objektą, kuriems galima nustatyti tikslų plotą.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose Nr. A442-2210/2011, Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).

8. Iš byloje pareiškėjos pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovei ginčui aktualiu laikotarpiu nuosavybės teise priklausė 0.0588 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); atsakovei minėtas turtas priklausė nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. spalio 27 d. Taigi, atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja.

9. Už atliekų tvarkymą pareiškėja atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą ir siuntė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimus už atitinkamus laikotarpius. Taip pat buvo siunčiami pranešimai su įsiskolinimo suma. Tačiau atsakovė vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą nesumokėjo. 

10. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, be to, nėra pateiktas atsakovės atsiliepimas ar paaiškinimas, kurie prieštarautų pareiškėjos reikalavimams; taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų atleista nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja atsakovei vietinę rinkliavą paskaičiavo už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 10 Eur; už 2019 m. – 16 Eur; už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio mėn. (iki nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise pabaigos) – 33,50 Eur.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pareiškėjai iš atsakovės priteisti vietinę rinkliavą už minėtą laikotarpį, t. y. iš viso 59,50 Eur.  

13. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš viso 3,21 Eur delspinigių, susidariusių atsakovei nesilaikant įstatyminės pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavą (0,03 proc. už kiekvieną pradelstą dieną).

Nuostatų 83, 84 punktuose numatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą. Pagal šių nuostatų 86 punktą delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal MAĮ nustatyto delspinigių dydžio. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Nuostatų 60 punkte nurodoma, jog mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimus kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė nesilaikė pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjos prašymas priteisti delspinigius laikytinas pagrįstu. Pareiškėja tinkamai apskaičiavo mokėtinus delspinigius ir jų dydį. Tad pareiškėjai priteistina 3,21 Eur delspinigių.   

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas laikytinas pagrįstu, tad jis patenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktas).

15. Pareiškėja prašo priteisti 24,20 Eur atstovavimo išlaidų.

16. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

17. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis). LVAT praktikoje išaiškinta, kad kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Nors, kaip matyti, juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato neribojamos, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 straipsnio 3 dalis), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, bylinėjimosi išlaidų priteisimas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

18. Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

19. Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog kaip matyti iš kitų teisme gaunamų analogiško pobūdžio prašymų juos rengia ir teikia teismui įmonės teisininkai. Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo šioje byloje, teismo vertinimu, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

20. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, šių aplinkybių nepaneigė, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Būtent tokios praktikos analogiškose bylose laikosi ir LVAT (žr. pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-904-968/2021; 2022 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-156-822/2022; ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo patenkinti.

Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (j. a. k. 304195262) iš atsakovės J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 59,50 Eur (penkiasdešimt devynis eurus ir 50 ct) dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už 2018-2020 m. laikotarpį bei 3,21 Eur (tris eurus ir 21 ct) delspinigių.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                    Saulius Jakaitis