Administracinė byla Nr.1-1774-423/2016
Proceso Nr. 3-62-3-01821-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,
sekretoriaujant Ritai Kinderienei,
nedalyvaujant pareiškėjui S. Z. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas S. Z. savo skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2015-06-18 tris savaites buvo laikomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, kamerose Nr. Nr-10 ir Nr. 5, kurioje laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose nustatytų reikalavimų. Kamerose tvyrojo nemalonus kvapas, neveikė ventiliacija, kadangi kamerų langai grotuoti ir prasiveria labai mažai, vėdinti patalpos per langus nebuvo galimybės, pro ventiliacines angas į kamerą patekdavo buitiniai parazitai. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų areštinėje jis patyrė didelius nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 8-11) nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015-06-18 iki 2015-06-23 ir nuo 2015-07-07 iki 2015-07-21 buvo patalpintas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės (toliau – Alytaus areštine) kamerose Nr. 5 ir Nr. 10. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820, 23 punktas nustato, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaidės), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Alytaus areštinės kameros yra vėdinamos per langus, jose taip pat įrengtos paduodamosios ventiliacijos, o virš sanitarinio mazgo įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs visų areštinės kamerų patikrinimą, nustatė, kad Alytaus areštinės kamerose įrengtos teisės aktų reikalavimus atitinkančios patalpų natūralios ir mechaninės ventiliacijos sistemos, sudarančios tinkamas sąlygas oro patekimui į kamerų patalpas bei jų vėdinimui. Alytaus areštinės patalpos, įskaitant ir kameras, yra reguliariai valomos ir dezinfekuojamos, tad jose nėra sąlygų atsirasti ir plisti graužikams, buitiniams parazitams ir kitiems kenkėjams, o esant poreikiui gali būti atliekama jų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Tai patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktai. Pareiškėjas nei į Alytaus areštinės pareigūnus, nei į kitas kompetentingas institucijas dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Todėl galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų laikymo Alytaus areštinėje sąlygų yra akivaizdžiai nepagrįsti. Prašė skundą atmesti.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo atstovas, apie posėdį jiems pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – Alytaus areštinė) nuo 2015-06-18 trijų savaičių laikotarpyje. Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad Alytaus areštinės kamerose tvyrojo nemalonus kvapas, neveikė ventiliacija, kadangi kamerų langai grotuoti ir prasiveria labai mažai, vėdinti patalpos per langus nebuvo galimybės, pro ventiliacines angas į kamerą patekdavo buitiniai parazitai.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2015-06-18 iki 2015-06-23 ir nuo 2015-07-07 iki 2015-07-21 buvo patalpintas Alytaus areštinės kamerose Nr. 5 ir Nr. 10 (b.l. 8-13).
Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 (toliau - Higienos norma HN 37:2009) 23 punktas nustato, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaidės), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus areštinės kameros yra vėdinamos per langus, taip pat jose įrengtos paduodamosios ventiliacijos, o virš sanitarinio mazgo įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs visų areštinės kamerų patikrinimą, 2015-06-10 Patikrinimo akte Nr. PA-164 konstatavo, kad visose kamerose pakeisti langai, langai - skaidraus stiklo, patalpos vėdinamos per langus, ant langų pritvirtintos metalinės grotos ir kamerose yra įrengta paduodamoji ventiliacija (b.l. 22-24). 2015-08-11 Patikrinimo akte Nr. PA-229 nurodoma, kad kameroje Nr. 5 įrengtas sanitarinis mazgas turi atskirą patalpų oro šalinimo sistemą, langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu, langai - skaidraus stiklo (b.l. 25-27). Taigi, byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, jog Alytaus areštinės kamerose Nr. 5 ir Nr. 10 pareiškėjo skunde nurodytų Higienos normos HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta, Alytaus areštinės kamerose įrengtos teisės aktų reikalavimus atitinkančios patalpų natūralios ir mechaninės ventiliacijos sistemos, sudarančios tinkamas sąlygas oro patekimui į kamerų patalpas bei jų vėdinimui.
Higienos normos HN 37:2009 53 punkte numatyta, kad policijos areštinėje neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, o esant reikalui policijos areštinių administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog Alytaus areštinės patalpos, įskaitant ir kameras, yra reguliariai valomos ir dezinfekuojamos, tad jose nėra sąlygų atsirasti ir plisti graužikams, buitiniams parazitams ir kitiems kenkėjams, o esant poreikiui gali būti atliekama jų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Minėtas Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015-06-10 Patikrinimo aktas Nr. PA-164 patvirtina, kad areštinės kamerų dezinfekcija atliekama naudojant 0,25% „Natrio hipochlorito" dezinfekcinę medžiagą, o patalpų valymui naudojami buitiniai valikliai, rūgštinis sanitarinis valiklis, alkoholinė dezinfekavimo priemonė ADK-611, vedamas patalpų valymo, dezinfekcijos žurnalas, kad kameras valosi, tvarkosi ir patys suimtieji (b.l. 22-24). 2015-08-11 Patikrinimo akte Nr. PA-229 nurodoma, kad reguliariai atliekamas patalpų valymas dezinfekcinėmis priemonėmis (naudojamas 0,25% hipochlorito tirpalas), vedamas objekto valymo, dezinfekcijos kontrolės žurnalas, jame yra atžymos apie patalpų valymą, kameros ir baldai patikrinimo metu buvo švarūs (b.l. 25-27). Šiuose aktuose taip pat nėra konstatuota, kad areštinės kamerose ar kitose patalpose būtų buvę pastebėti graužikai, buitiniai parazitai ar kiti kenkėjai arba kad būtų buvusios nustatytos antisanitarinės ar kitokios sąlygos, palankios jiems atsirasti ir plisti. Esant poreikiui deratizacijos, dezinsekcijos ir dezinfekcijos paslaugas Alytaus areštinės patalpose ir kitose vietose nuo 2015-01-27 pagal sudarytą sutartį atlieka UAB „Dezinfa" (b.l. 28-30). Šios aplinkybės nustatytos kompetentingos institucijos patikrinimo aktais, kuriuose jokių pareiškėjo skunde nurodytų Higienos normų pažeidimų nenustatyta.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamų sąlygų Alytaus areštinėje grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nusiskundimais, abstrakčiais argumentais, subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai ir kurių pareiškėjas nedetalizavo, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė nei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Asta Urbonienė