Civilinė byla Nr. e2-14731-465/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09094-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei N. F. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės N. F. priteisti 2 269,34 Eur skolos, 83,65 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė nurodo, kad tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį namui, esančiam Savanorių pr. 62, Vilniuje, kuriame esantis 5 butas nuosavybės teise priklauso atsakovei N. F.. Nurodo, kad minėto buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, o su atsakove konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. neatsiskaitė teikiamas paslaugas, susidarė 2 269,34 Eur skola. Atsakovei tinkamai nevykdant savo prievolių, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. kovo 23 d. taip pat paskaičiuotos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios sudaro 83,65 Eur.
Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatyta 14 dienų laikotarpį atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl sutinkamai su CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui teismas priima sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį namui, esančiam Savanorių pr. 62, Vilniuje, kuriame esantis 5 butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. 2002 m. vasario 1 d. Nuomos sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. licencijuotą šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017 m. kovo 29 d. Nuomos sutartis baigė galioti, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo Ieškovė. 2017 m. birželio 16 d. raštu Nr. 013-01-3567 „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ UAB „Vilniaus energija“ patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas perleidimą ieškovei ir 2017 m. birželio 22 d. perdavimo - priėmimo aktu perdavė ieškovei dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises. Pastarasis dokumentas bei „Gautinų sumų patvirtinimo ataskaita Duomenys 2017-05-04“ išrašas patvirtina, kad Ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės bei papildomos teisės į iš atsakovės gautinas sumas. Pagal pateiktus duomenis už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. atsakovė neatsiskaitė teikiamas paslaugas ir liko ieškovei skolinga 2 269,34 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2018 m. sausio 2 d. informaciniu pranešimu dėl reikalavimo perleidimo bei ieškovei pareiškus ieškinį teisme ir prie ieškinio pateikus reikalavimo perleidimą patvirtinančius duomenis.
CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Vadovaujantis, Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173, (toliau – Aprašas) 5 punktu, šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal Aprašą nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų dienos. Nagrinėjamu atveju buto, esančio Savanorių pr. 62-5, Vilniuje, šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie centrinių šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl, vadovaujantis aukščiau aptartomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad ieškovė su atsakove konkliudentiniais veiksmais sudarė energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal Aprašo 15.1 punktą, šilumos vartotojas privalo atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais. Vadovaujantis šia nuostata, atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su šilumos tiekėju. Kadangi atsakovė už butui teikiamas paslaugas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. neatsiskaitė, susidarė 2 269,34 Eur skola: 1 659,15 Eur likutis iki 2017 m. kovo 29 d., t.y. iki Nuomos sutarties pabaigos ir 610,19 Eur po 2017 m. kovo 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamai neįvykdė įsipareigojimų ieškovei, iš atsakovės priteistina 2 269,34 Eur skola (CK 6.101 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. vasario 28 d., kurios, ieškovės paskaičiavimu, sudaro 83,65 Eur.
Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 % dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 54,71 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 53,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą iš išrašą.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės N. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 269,34 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 34 ct) skolos, 83,65 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 65 ct) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,71 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai.
Išaiškinti, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovė turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Margarita Ambrazaitienė