LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. kovo 26 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2021 m. kovo 16 d. gautu atsakovo S. S. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
atsakovės padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 5 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta tenkinti ieškinį dėl prarasto turto vertės atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę aplinkybes, kad ginčo kilnojamuosius daiktus ieškovas perdavė atsakovui naudotis (kas atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.629 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias panaudos teisinius santykius), nepagrįstai taikė pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą instituto nuostatas (CK 6.237 straipsnis). Tokiu būdu teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant bei taikant CK 6.237 straipsnio nuostatas. Atsakovo teigimu, ginčo atveju ieškovo tariamai pažeistos teisės turėjo būti ginamos sutarčių teisės normomis. Atsakovas pažymi, kad teismai nepagrįstai taikydami CK 6.237 straipsnio 3 dalį, neteisėtai priteisė ieškovui tiek, kiek kainavo nauji kilnojamieji daiktai juos įsigyjant, neįvertindami jų nusidėvėjimo, aplinkybių, kad tam tikrą periodą ieškovas atsakovui leido šiais daiktais naudotis bei iki jų perdavimo atsakovui ginčo kilnojamieji buvo naudojami ieškovės veikloje. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai spręsdami, jog ieškovas (juridinis asmuo) atsakovui (fiziniam asmeniui) perdavė kilnojamuosius daiktus, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 – 185 straipsniai), pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, pažeidė pareigą išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, pašalinti akivaizdžius prieštaravimus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovui S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 89 (aštuoniasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. kovo 16 d. AB SEB bankas, mokėjimo nurodymas Nr. 750759.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas