Civilinė byla Nr. e2-1213-259/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01139-2017-3

   Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.5.;2.6.8.2.;2.6.8.7.;2.6.8.10.;3.2.6.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atstovams advokatei Ingridai Krolienei, M. Z.,

atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui advokatui Dariui Čičeliui,

trečiojo asmens Luminor Bank AB atstovei advokatei Kristinai Balevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl koncesijos mokesčio, delspinigių, palūkanų, nuostolių priteisimo bei atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl permokos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo Luminor Bank AB,

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teisme priimtas nagrinėti ieškovės UAB „Kamesta“ patikslintas ieškinys (el. b. 5 t. b. l. 34-50), kuriame ieškovė suformulavo reikalavimus: priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos AB ,,Kamesta"  326 435,65 Eur nesumokėto koncesijos mokesčio, 29 379,21 Eur sutartinių delspinigių; 7 228,20 Eur palūkanas už termino įvykdyti prievolę pradelsimą; 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos 363 043,06 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymą perduoti UAB ,,Kamesta" žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios ilgis 0,37 km) pripažinti nepagrįstu ir priteisti 448 760,91 Eur nuostolius;  6 proc. metines palūkanas nuo priteistos 401 537,7 Eur nuostolių sumos  nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, jog UAB ,,Kamesta"  laimėjusi atvirą konkursą, 2005 m. rugpjūčio 1 d. su Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau - atsakovė) sudarė Koncesijos sutartį Nr. 1717 (toliau - Koncesijos sutartis), pagal kurią prisiėmė įsipareigojimus savo lėšomis pastatyti ir tinkamai prižiūrėti bei eksploatuoti (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, t. y. visuomenei ir valstybei reikšmingą viešosios infrastruktūros objektą, o atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytus koncesijos mokesčius (Sutarties 2.1.-2.2. p.). Koncesijos laikotarpis 25 metai (Sutarties 7.1. p.). Pagal Koncesijos sutartį, nuo koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo datos, kuri laikoma statybos darbų pabaiga, atsakovei kilo pareiga pradėti mokėti koncesijos mokesčius Koncesijos sutarties 6 priede ,,Mokėjimų tvarka" nustatytomis sąlygomis (Sutarties 26.2. p., 37.1. p.). Prievolės tinkamai vykdyti atsiskaitymus atsakovė nevykdė nuolatos. 2012 m. birželio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino šalių pasirašytą sutartį (civilinės bylos Nr. 2-389173/2012), pagal kurią atsakovė įsipareigojo vykdyti Koncesijos sutartį pagal numatytas sąlygas bei sumokėti koncesijos mokesčių įsiskolinimą.

Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2015 m sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1482-601/2015 bei Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-625-943/2015 konstatavo, kad dėl Mokėjimo tvarkos teisėtumo, jau ne vieną kartą yra pasisakę teismai, o teismų procesiniai sprendimai jų šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad šalių susitarimu prie Koncesijos sutarties sudarytas 6 priedas „Mokėjimų tvarka“ turi būti šalių vykdomas; šalys nebegali iš naujo ginčyti teismų nustatytus faktus''. Atitinkamus prejudicinius faktus konstatavo ir  Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016, bei Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017, kuriose atsakovė įrodinėjo, kad atsiskaitymo pagal Koncesijos sutartį tvarka yra niekinė ir negaliojanti. Šiose bylose teismai pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių mokėjimo tvarka turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė nėra sumokėjusi mokesčio pagal Koncesijos sutartį už: 2014 metų ketvirtą ketvirtį - 84 945,85  Eur; 2015 metų antrą ketvirtį 82 015,09 Eur; 2015 metų trečią ketvirtį 81 186,83 Eur; 2015 metų ketvirtą ketvirtį 78 287,92 Eur, viso 326 435,65 Eur skolos sumą. Prašo susidariusią skolą priteisti, taip pat priteisti 29 379,21 Eur sutartinių delspinigių; 7 228,20 Eur palūkanas už termino įvykdyti prievolę pradelsimą; 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos 363 043,06 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje teigiama, jog Kauno savivaldybės administracija iki šiol ji nėra įvykdžiusi Koncesijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, numatytų Koncesijos sutarties 9.1.2. p., 10.1. p. – t. y. perduoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini)), kurios ilgis 0,37 km, statybai, nors ieškovė yra įvykdžiusi įsipareigojimą įrengti šią gatvę, įrengta gatvė yra naudojama eismui koncesijos ruožu užtikrinti. CAR COUNT automobilių skaičiavimo sistema (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje yra įrengta tinkamai ir atitinka Koncesijos sutarties  27.1.2. p. reikalavimus, jos užfiksuotais duomenimis galima vadovautis, skaičiuojant koncesijos mokesčius. Dėl to ieškovė reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovė patyrė dėl to, kad atsakovė neįvykdė pareigos perduoti žemės sklypą ieškovei (duomenys neskelbtini) statybai, dėl to ieškovė neteko galimybės ir pagrindo skaičiuoti koncesijos mokesčius pagal (duomenys neskelbtini) įrengtus automobilių skaičiavimo daviklius.

Ieškovė prašo teismo priteisti žalą, kurią sudaro negauta pagal pateiktas už ginčo laikotarpį PVM sąskaitas-faktūras koncesijos mokesčio dalis: 47 223,21 Eur (479 341,82 Lt) koncesijos mokesčio už 2013 m. IV ketvirtį, pagal 2013-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą KAM 006097 (138 826,99 Eur – 91 603,78 Eur); 43 509,76 Eur koncesijos mokesčio dalį už 2014 m. III ketvirtį, pagal 2014-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą KAM 006606; 135 366,95 Eur koncesijos mokesčio už 2014 m. IV ketvirtį, pagal 2014-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą KAM 006601 (220 312,80 Eur – 84 945,85 Eur); 56  086,73 Eur koncesijos mokesčio už 2015 m. II ketvirtį, pagal 2015-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą KAM 006774 (138 101,82 Eur – 82 015,09 Eur); 42 570,04 Eur koncesijos mokesčio už 2015 m. III ketvirtį, pagal 2015-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą KAM 006922 (123 756,87 Eur – 81 186,83 Eur); 124 004,22 Eur koncesijos mokesčio už 2015 m. IV ketvirtį, pagal 2015-12-31 PVM sąskaitą-faktūrą KAM 007066 (202 292,14 Eur – 78 287,92 Eur). Bendra nuostolių suma: 448 760,91 Eur, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, taip pat 6 procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog „Kamesta“ reiškia reikalavimą Kauno savivaldybės administracijos atsisakymą perduoti „Kamestai“ žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurios ilgis 0,37 km įrengimui, pripažinti nepagrįstu. Reikšdama šį reikalavimą, „Kamesta“ painioja įvairias sąvokas, vienoje vietoje teigdama, kad jai turėjo būti perduotas žemės sklypas, o kitur jau teigdama, kad jai turėjo būti perduota 0,37 km gatvės dalis (t. y. statinys), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Toks „Kamestos“ pozicijos pasikeitimas rodo, kad ji „de facto“ siekia ne pažeistų savo teisių gynybos (t. y. ne nesumokėto koncesijos mokesčio), bet gauti atlyginimą už tai, ko nenumato Koncesijos sutartis, t. y. tariamus nuostolius, kaip atlyginimą už transporto priemonių vairuotojų naudojimąsi statiniu, kurio „Kamesta“ nei projektavo, nei statė, nei valdė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017 yra pripažinęs Kauno savivaldybės administracijos argumentus dėl (duomenys neskelbtini) nepriklausymo koncesijos ruožui pagrįstais ir konstatavo, kad „(duomenys neskelbtini) sankryža neįeina į koncesijos ruožą, dėl ko ieškovė UAB „Kamesta“ neturėjo teisės apskaičiuodama jai mokėtiną atlygį naudotis šioje sankryžoje sumontuotų daviklių duomenimis.<...> dar iki koncesijos sutarties sudarymo jau buvo įrengta tiek (duomenys neskelbtini) gatvė, tiek (duomenys neskelbtini) sankryža, ir šie statiniai (kitas Kauno miesto savivaldybės turtas) kaip reikalingi UAB „Kamesta“ koncesijos sutarties vykdymui nebuvo išnuomoti.“

Atsakovė teigia, kad Sankryžą 2003 m. įrengė AB „Kauno tiltai“, o „Kamesta“ jokių jos projektavimo, statybos ar įrengimo darbų neatliko. Administracija tinkamai įvykdė Koncesijos sutartį bei perdavė (išnuomojo ne aukciono tvarka) Koncesijos sutartyje numatytą žemės sklypą koncesijos projektui vykdyti. Visi kiti sklypai ar statiniai, esantys už perduoto koncesijai žemės sklypo ribų į koncesijos ruožą neįeina, todėl atsakovė neturi ir neturėjo nei teisės, nei pareigos perduoti „Kamestai“  0,37 km (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įrodinėjamų nuostolių sumas „Kamesta“ apskaičiavo bei atitinkamas sąskaitas pateikė atsakovei priskaičiuodama automobilius, kurie pravažiavo ne „Kamesta“ pastatytu Koncesijos ruožu, bet į koncesijos sutarties objektą nepatenkančia Sankryža ir (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi.

Atsakovė nurodo, jog sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis, žala, t. y. jos pinigine išraiška esantys nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti yra būtinas visų šių sąlygų buvimas. Tačiau „Kamesta“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog administracija būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus. Nesant neteisėtų veiksmų, visų kitų civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimas yra beprasmis.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir atsakovės atstovas bylą nagrinėjant 2018 m. liepos 18 d. teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo prievolės mokėti ieškovės nurodomos 326 435,65 Eur skolos sumos pagal Koncesijos sutartį, atsakovė taip pat neginčijo ieškovės paskaičiuotos skolos ir 29 379,21 Eur delspinigių sumos. Atsakovė nurodė, jog „Kamesta“ nepagrįstai reikalauja 29 379,21 Eur sutartinių delspinigių, 7 228,20 Eur palūkanų už termino įvykdyti prievolę pradelsimą ir 8 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovė netinkamai taikė ir taiko 2005­ m. rugpjūčio 1 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos Koncesijos sutarties Nr. 1717 šeštame priede „Mokėjimų tvarka“ nurodytas mokėjimų ieškovei apskaičiavimo formules bei netinkamai atlieka mokėjimų apskaičiavimus. Atsakovė priešieškiniu reikalauja priteisti permokėtą 148 844,13 Eur koncesijos mokesčio dalį pagal šias ieškovės išrašytas ir atsakovės apmokėtas sąskaitas: 1) už 2014 m. I ketvirtį, pagal  2014-03-31 sąskaitą KAM 006181 – 127 636,36 Eur (440 702,84 Lt), nurodoma permokos suma – 35 202,65 Eur; 2) už 2014 m. II ketvirtį, pagal  2014-06-30 sąskaitą KAM 006313 – 145 008,29 Eur (500 684,61 Lt), nurodoma permokos suma – 55 951,37 Eur;  3) už 2014 m. III ketvirtį, pagal  2014-09-30 sąskaitą KAM 006458 – 97 868,06 Eur (337 918,84 Lt), nurodoma permokos suma – 12 761,39 Eur; 4) už 2015 m. I ketvirtį, pagal  2015-03-31 sąskaitą KAM 006649 – 127 996,56 Eur, nurodoma permokos suma – 44 928,72 Eur.

Nurodoma, kad 2016 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 priimtame sprendime yra išsprendęs analogišką ginčą tarp tų pačių šalių dėl permokų pagal Koncesijos sutartį priteisimo už 2012-2013 metus. Teismo sprendimu, kuris 2017 m. gegužės 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistu, Kauno m. savivaldybės administracijos naudai iš UAB „Kamesta“ buvo priteista 251 474,67 Eur permoka už 2012-2013 metus. Šioje byloje atsakovė priešieškiniu reiškia analogišką reikalavimą dėl permokų už 2014 metų tris ketvirčius ir 2015 metų pirmą ketvirtį ir mano kad pareikštas reikalavimas dėl permokos pagal koncesijos sutartį turėtų būti išspręstas tokiu pat būdu, kaip ir už 2012-2013 metus. Atsakovė nurodo, jog 2014-2015 išrašytose sąskaitose esančias sumas ieškovė apskaičiavo ir pateikė atsakovei apmokėti nurodant per didelius automobilių kiekius. Nustatyta, kad ieškovė priskaičiavo automobilius, kurie pravažiavo ne tik Koncesijos sutarties ruožu, bet į ją nepatenkančia (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) sankryža. Skaičiuojant Koncesijos sutarties ruožu pravažiavusių automobilių skaičių atsakovės mokėtino koncesijos mokesčio apskaičiavimui, negali būti naudojami davikliai, fiksuojantys per (duomenys neskelbtini) sankryžą pravažiuojančių automobilių skaičių (šie automobiliai iš esmės pravažiuoja jau iki koncesijos buvusia (duomenys neskelbtini) gatve ir buvusiu transporto mazgu). Kadangi ieškovė neteisingai skaičiavo Koncesijos mokesčius 2014-2015 metais, o atsakovė, remdamasi klaidingai ieškovės išrašytomis sąskaitomis faktūromis pagal Koncesijos sutartį, permokėjo pastarajai 148 844,13 Eur, šią permokėtą sumą atsakovė prašo priteisti iš ieškovės. Atsakovė prašo priteisti už neteisėtą naudojimąsi atsakovės lėšomis 22 671,60 Eur palūkanas, taip pat nuo priteistos bendros 171 515,73 Eur sumos 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo sienos.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog atmestinas atsakovės priešieškinio argumentas, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017 jau išnagrinėjo analogišką ginčą ir suformulavo prejudicinius faktus, nes nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindą, tiek atsikirtimų į atsakovės priešieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje, t. y. savo reikalavimus ir atsikirtimus į priešieškinį ieškovė įrodinėja visiškai kitu pagrindu. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017 nustatyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) g. nepatenka į koncesijos ruožą, nepaneigia aplinkybės, kad vis tik CAR COUNT automobilių skaičiavimo sistema (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje yra įrengta tinkamai ir atitinka Koncesijos sutarties  27.1.2. p. reikalavimus, bei jos užfiksuotais duomenimis turi būti vadovaujamasi skaičiuojant koncesijos mokesčius. Kaip minėta, visos skaičiavimo sistemos teisėtumo ir tinkamumo klausimas jau yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, Taikos sutartimi užbaigtoje civilinėje byloje bei sprendžiant klausimus dėl jos atnaujinimo, todėl pagal įstatymą (CPK 182 str. 1 d. 2 p.) yra preziumuotinas faktas, kad Ieškovės įrengta Koncesijos ruožu pravažiuojančių automobilių skaičiavimo sistema atitinka koncesijos sutarties reikalavimus, yra patikima ir tinkama. 2012 m. birželio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, atsakovė atsisakė savo reikalavimo pripažinti negaliojančiais ieškovės išrašytus atliktų darbų aktus, sąmatinius skaičiavimus, įskaitant ir už (duomenys neskelbtini) statybos darbus, tuo patvirtindama, kad šios gatvės statybos darbai, inter alia automobilių skaičiavimo sistema, joje įrengta tinkamai. Atsakovės argumentai ir abejonės dėl automobilių skaičiavimo sistemos patikimumo jau buvo atmesti sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo taikos sutartimi užbaigtoje byloje (Kauno apygardos teismo 2015-01-08 nutartis civ. byloje Nr. A2-1299-657/2015; Kauno apygardos teismo 2015-06-08 nutartis; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-22 nutartis, civ. byloje Nr. 2A-966-302/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-505/2013), o Kauno apygardos teismas 2016-06-27 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016 ir jį peržiūrėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2017-05-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017 vienareikšmiškai pripažino ,,kad nėra pagrindo teigti, jog negalima remtis ieškovės pateikiamais automobilių skaičiavimo duomenimis".

Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatavus, kad ieškovės įrengtų automobilių skaičiavimo daviklių duomenimis nėra pagrindo abejoti, vien aplinkybė, kad atsakovė, užsakiusi pastatyti (duomenys neskelbtini) gatvę, netinkamai įvykdė jos statybai reikalingo žemės sklypo įforminimo pareigą, nepaneigia ieškovės teisės į koncesijos mokesčio apskaičiavimą įtraukti pagal Koncesijos sutarties 27.1.2. p. įrengtų automobilių skaičiavimo daviklių, įrengtų pagal atsakovės užsakymą, duomenų. Atsakovės įsipareigojimų pagal Koncesijos sutartį nevykdymas, ar netinkamas vykdymas negali jai sukurti sąlygų kitų šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymui, ką pažymėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartyje (civ. bylos Nr. e2A-865-178/2017).

Atsiliepime į priešieškinį trečiasis asmuo Luminor Bank AB siūlė jame suformuluotus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

Ieškinys tenkintinas dalinai, priešieškinys tenkintinas dalinai.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 326 435,65 Eur nesumokėto koncesijos mokesčio

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas nustatė, jog bylos šalys ieškovė UAB „Kamesta“ ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2005 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė Koncesijos sutartį Nr. 200-2-1717, kurios 2 paragrafe numatyta, kad sutarties dalykas – koncesininko vykdoma ūkinė veikla statant, eksploatuojant ir prižiūrint Kauno miesto (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, kai koncesininkas prisiima su tokia veikla susijusią riziką ir atitinkamas teises ir pareigas už sutartyje nustatytą koncesijos mokestį. Šios sutarties 37 paragrafe nustatyta, jog koncesijos mokestis mokamas nuo statybos darbų pabaigos dienos, nurodytos 26 paragrafe (t. y. koncesijos ruožo pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo data (26.2 p.), ir apskaičiuojamas 6 priede „Mokėjimų tvarka“ nustatyta tvarka. Nustatyta, kad Koncesijos sutarties šalys ne kartą teismine tvarka bandė nuginčyti ar pakeisti Koncesijos sutarties 6 priede „Mokėjimų tvarka“ įtvirtintus koncesijos mokesčio skaičiavimo pagrindus ir tarifus, tačiau jie iki šiol nėra pakeisti, panaikinti, galiojantys. Teismas nustatė, jog Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389173/2012, kurioje UAB „Kamesta“ ginčijo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. spalio 29 d. atliktą vienašalį koncesijos sutarties nutraukimą, o pastaroji pareikštu priešieškiniu siekė pripažinti negaliojančiu sutarties 6 priedą, pavadintą „Mokėjimo tvarka“ patvirtino 2012 m. gegužės 29 d. šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Minėta teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsakovė atsisakė priešieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu šalių 2005 m. rugpjūčio 1 d. koncesijos sutarties Nr. 1717 priedą Nr. 6 „Mokėjimų tvarka“ (taikos sutarties 1 punktas). Be to, Kauno apygardos teismas 2015 m sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1482-601/2015 bei Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-625-943/2015 konstatavo, kad šalių susitarimu prie Koncesijos sutarties sudarytas 6 priedas „Mokėjimų tvarka“ turi būti šalių vykdomas. Atsakovės prievolę mokėti pagal Koncesijos sutarties Nr. 1717 priedą Nr. 6 „Mokėjimų tvarka“ ir mokesčio skaičiavimo pagal šio priedo sąlygas teisingumą konstatavo ir  Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016, bei  Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017, kuriose atsakovė įrodinėjo, kad atsiskaitymo pagal Koncesijos sutartį tvarka yra niekinė ir negaliojanti. Šiose bylose teismai pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių mokėjimo tvarka turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia.

Byloje atsakovė neginčijo, kad ji nevykdė prievolės sumokėti mokesčio ieškovei pagal Koncesijos sutartį už 2014 metų ketvirtą ketvirtį - 84 945,85  Eur sumos; už 2015 metų antrą ketvirtį 82 015,09 Eur sumos; už 2015 metų trečią ketvirtį 81 186,83 Eur sumos; už 2015 metų ketvirtą ketvirtį 78 287,92 Eur sumos, viso yra nesumokėjusi už ieškovės nurodomus laikotarpius 326 435,65 Eur sumą. Atsakovė nepateikė leistinų įrodymų ir argumentų, kad ieškovės prašoma priteisti skolos suma apskaičiuota neteisingai, pažeidžiant Koncesijos sutarties Nr. 1717 priedą Nr. 6 „Mokėjimų tvarka“. Todėl teismas vertina, kad ieškovė įrodė reikalavimą priteisti 326 435,65 Eur skolos sumą, ši suma priteisiama ieškovei iš atsakovės (CPK 178 straipsnis, Koncesijos sutarties Nr. 1717 priedas Nr. 6 „Mokėjimų tvarka“, CK 6.59, 6.256 straipsniai).

Dėl ieškinio reikalavimų priteisti 29 379,21 Eur sutartinių delspinigių; 8 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos 363 043,06 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Ieškinyje nurodoma, jog Koncesijos sutarties 39.3 punktas numato, kad tuo atveju, jei Suteikiančioji institucija vėluoja mokėti Koncesijos mokesčius, tai moka Koncesininkui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pavėluotai vykdomų finansinių įsipareigojimų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti 29 379,21 Eur sutartinių delspinigių sumą už 180 dienų laikotarpį. Nustatyta, kad atsakovė yra praleidusi terminą sumokėti 326 435,65 Eur koncesijos mokestį. Šalys Koncesijos sutarties 39.3 punkte nustatė pareigą mokėti prievolę pažeidusiai šaliai delspinigius, susitarė dėl mokamų delspinigių dydžio.  Dėl to ieškovei iš atsakovės yra priteisiama 29 379,21 Eur sutartinių delspinigių suma už 180 dienų laikotarpį (326 435,65x0,05 proc.x180 dienų), (Koncesijos sutarties 39.3 punktas, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.71  straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 363 043, 06 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis reikalavimas tenkintinas dalinai. Teismas nustatė, kad ieškovė nurodomą  363 043, 06 Eur sumą skaičiuoja taip: prie priteistino 326 435,65 Eur koncesijos mokesčio prideda prašomą priteisti 29 379,21 Eur sutartinių delspinigių sumą ir prašomas priteisti 7 228,20 Eur palūkanas už prievolės įvykdymo pradelsimą nuo 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KAM 007066 nesumokėto 78 287,92 Eur koncesijos mokesčio (el. b. 5 t. b. l. 49, prašymo ketvirtas punktas). Teismas dėl prašomų priteisti 7 228,20 Eur palūkanų už prievolės įvykdymo pradelsimą pagal 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAM 007066 pasisakys vėliau šiame teismo sprendime, spręsdamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti 448 760,91 Eur nuostolių sumą (tame tarpe ir dėl reikalavimo priteisti 78 287,92 Eur nuostolių sumą pagal 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAM 007066).

Jau minėta, kad teismas tenkina ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 326 435,65 Eur koncesijos mokestį ir 29 379,21 Eur sutartinių delspinigių sumą, viso 355 814,86 Eur sumą. Todėl tik nuo šios sumos gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos ieškovei įstatyminės palūkanos iš atsakovės.

Ieškovė reikalauja priteisti 8 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodo, kad LR Mokėjimų, atliekamų pagal  komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas reglamentuoja atsiskaitymo terminus pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, taip pat nustato palūkanų dydį už pavėluotus mokėjimus ir jų skaičiavimo tvarką. Ieškovė teigia, jog vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal  komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai bei atliekami mokėjimai. Vadovaujantis Koncesijų įstatymu, Koncesijos sutartis pagal savo dalyką yra komercinio pobūdžio viešojo ir privataus subjekto susitarimas (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), todėl už vėlavimą mokėti koncesijos mokesčius taikytinas Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas (MVPĮ).  Ieškovė teigia, kad MVPĮ  2 straipsnio 5 dalis numato palūkanų normos dydį, t. y. 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.               Pagal MPVĮ 3 straipsnio 2 dalį, palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma, o nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Vadovaujantis MPVĮ 4 straipsnio 2 dalimi  palūkanos atsakovei skaičiuotinos po 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra. Vadovaujantis išdėstytais argumentais ir atsižvelgiant vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomas ribines palūkanų normas (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html), refinansavimo norma buvo 0, todėl skaičiuojant palūkanas taikytina minimali palūkanų norma 8 proc. 

Teismas netenkina ieškovės prašymo priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal  komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo 355 814,86 Eur skolos ir delspinigių sumos. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog šių įstatyminių palūkanų dydis nagrinėjamu atveju yra 5 procentai, kadangi Kauno miesto savivaldybė nėra privatus juridinis asmuo. Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę,  be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Nagrinėjamu atveju įstatyminės 5 procentų  palūkanos priteisiamos ieškovei iš atsakovės nuo priteistos 326 435,65 Eur koncesijos mokesčio sumos ir nuo  priteistos 29 379,21 Eur sutartinių delspinigių sumos, viso nuo 355 814,86 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. spalio 16 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Tokio dydžio įstatyminės palūkanos pilnai atlygins ieškovei patirtus praradimus atsakovei neteisėtai naudojantis ieškovės lėšomis ir skatins atsakovę kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą šioje ginčo dalyje.

Dėl Kauno savivaldybės administracijos atsisakymo perduoti „Kamestai“ žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurios ilgis 0,37 km įrengimui, pripažinimo nepagrįstu

Ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti atsakovės atsisakymą perduoti „Kamestai“ žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios ilgis 0,37 km nepagrįstu. Šį reikalavimą grindė tomis aplinkybėmis, jog vadovaujantis Koncesijos sutarties 9.1.2 punktu ir 10.1 punktu, pareiga perduoti šį žemės sklypą numatyta atsakovei. Ieškovė teigė, kad atsakovė nevykdo pareigos perduoti nurodomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g., kurios ilgis 0,37 km, ieškovei, dėl ko ieškovė patiria nuostolius, nes šia gatvės dalimi važiuojančius automobilius neturi galimybės apskaityti ir įskaičiuoti į Koncesijos sutarties mokestį.

Šis pareikštas ieškovės reikalavimas atmestinas. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo nustatė, jog žemės sklypas, kuriame yra 0,37 km. kelias (gatvė) (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. balandžio 7 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise. Šis turtas nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. balandžio 7 d. buvo įregistruotas UAB „Kamesta“ nuosavybės teise. Iš viešos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2540-428/2014 įpareigojo VĮ Registrų centro Kauno filialą išregistruoti UAB „Kamesta“ vardu įregistruotas nuosavybės teises į 0,37 km ilgio kelią (gatvę) (duomenys neskelbtini). Sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I-2540-428/2014). Minėtoje byloje pareiškėjas – LR Generalinės prokuratūros prokuroras, pateikė teismui skundą, gindamas viešąjį interesą, susijusį su savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto - Kauno miesto gatvių, tarnaujančiu bendrai visuomenės gerovei ir jos interesams, nuosavybės teisių (valdymo, naudojimo, disponavimo) apsauga. Byloje buvo nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neteisėtai įregistravo UAB „Kamesta" nuosavybės teises nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. į gatvę -  0,37 km ilgio, (duomenys neskelbtini) tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog vietinės reikšmės kelių ir gatvių nuosavybė išskirtinai priklauso tik savivaldybei (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Kelių transporto kodekso 3 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punktas). Teismas vertina, kad ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad Kauno miesto savivaldybė turi pareigą perduoti bendrovei jai nuosavybės teise turimą žemės sklypą, kuriame yra 0,37 km. kelias (gatvė) (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, jog įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017) nustatytas prejudicinis faktas, kad žemės sklypas, kuriame yra 0,37 km ilgio kelias (gatvė) (duomenys neskelbtini), nepriklauso 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 200-2-1717 ruožui ir kad UAB „Kamesta“ negali skaičiuoti koncesijos mokesčio pagal (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje įrengtos automobilių skaičiavimo sistemos Car Count duomenis.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 448 760,91 Eur nuostolius

Byloje nustačius, kad UAB „Kamesta“ negali skaičiuoti koncesijos mokesčio pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje įrengtos automobilių skaičiavimo sistemos Car Count duomenis, atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti 448 760,91 Eur nuostolių sumą. Įrodinėjamą 448 760,91 Eur nuostolių sumą „Kamesta“ apskaičiavo bei atitinkamas sąskaitas pateikė atsakovei priskaičiuodama automobilius, kurie pravažiavo ne „Kamesta“ pastatytu Koncesijos ruožu, bet į Koncesijos sutarties objektą nepatenkančia 0,37 km ilgio (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti negautą 448 760,91 Eur sumą atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties 6 priedas „Mokėjimų tvarka“).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 8 proc. dydžio palūkanas (7 228,20 Eur) už termino įvykdyti prievolę pradelsimą ir 6 procentų dydžio palūkanų nuo priteistos 448 760,91 Eur nuostolių sumos

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti ir 8 procentų dydžio palūkanas už prievolės įvykdymo pradelsimą nuo 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KAM 007066 nesumokėto 78 287,92 Eur koncesijos mokesčio, viso 7 228,20 Eur sumą. Šis ieškovės reikalavimas atmestinas, kadangi teismas atmetė ieškovės reikalavimus priteisti 448 760,91 Eur nuostolių sumą, tame tarpe ir ieškovės reikalaujamą 78 287,92 Eur nuostolių sumą pagal 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAM 007066 (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti 6 procentų įstatymines palūkanas nuo priteistos 448 760,91 Eur nuostolių sumos nuo ieškinio teisme priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 448 760,91 Eur nuostolių sumą, atmetamas ir išvestinis reikalavimas priteisti įstatymines palūkanas nuo šios sumos (CPK 178 straipsnis, 6.37 straipsnis).

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 148 844,13 Eur permokos sumą

Atsakovė priešieškinį grindė tuo faktiniu pagrindu, kad ieškovė netinkamai aiškino ir taiko 2005­ m. rugpjūčio 1 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos Koncesijos sutarties Nr. 1717  šeštame priede „Mokėjimų tvarka“ nurodytas mokėjimų ieškovei apskaičiavimo formules bei netinkamai atlieka mokėjimų apskaičiavimus. Nurodoma, kad ieškovė priskaičiavo automobilius, kurie pravažiavo ne tik Koncesijos sutarties kelio ruožu, bet į Koncesijos sutarties objektą nepatenkančia (duomenys neskelbtini) g. dalimi, (duomenys neskelbtini) sankryža. Skaičiuojant Koncesijos sutarties ruožu pravažiavusių automobilių skaičių, atsakovės mokėtino koncesijos mokesčio apskaičiavimui negali būti naudojami davikliai, fiksuojantys per (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžą pravažiuojančių automobilių skaičių (šie automobiliai iš esmės pravažiuoja jau iki koncesijos buvusia (duomenys neskelbtini) gatve ir buvusiu transporto mazgu). Kadangi ieškovė neteisingai skaičiavo Koncesijos mokesčius 2014-2015 metais, o atsakovė, remdamasi klaidingai ieškovės išrašytomis sąskaitomis faktūromis pagal Koncesijos sutartį, sumokėjo 498 509,25 Eur sumą, tokiu būdu permokėjo pastarajai 148 844,13 Eur, todėl šią permokėtą sumą atsakovė prašo priteisti iš ieškovės.

Teismas šiame sprendime jau yra pasisakęs, kad UAB „Kamesta“ negali skaičiuoti koncesijos mokesčio pagal (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje įrengtos automobilių skaičiavimo sistemos Car Count duomenis, kadangi šis ruožas nėra 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties objektas. Teismas taip pat konstatavo, kad šios gatvės dalį (0,37 km) atsakovė pagrįstai neperdavė ieškovei sudarant ir vykdant Koncesijos sutartį. Teismas taip pat nustatė, jog įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-583-657/2016) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-186-196/2017) nustatytas prejudicinis faktas, kad žemės sklypas, kuriame yra 0,37 km ilgio kelias (gatvė) (duomenys neskelbtini) g., (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nepriklauso 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. 200-2-1717 ruožui ir kad UAB „Kamesta“ negali skaičiuoti koncesijos mokesčio pagal (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje įrengtos automobilių skaičiavimo sistemos Car Count duomenis. Todėl ieškovės išrašytose Sąskaitose - faktūrose KAM 006181, KAM 006313, KAM 006458 ir KAM 006649 nurodytos koncesijos mokesčio 498 509,25 Eur suma paskaičiuota neteisingai.

Teismas iš priešieškinio turinio ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų nustatė, jog 2014 m. I ketvirtį Koncesijos ruožą pravažiavo 1 015 873 automobiliai. Todėl pagal Koncesijos sutartimi nustatytą Mokėjimų tvarką, skaičiuojant ketvirtinį mokėjimą už šį laikotarpį turėjo būti imamas Mokėjimų tvarkoje nustatytas minimalus apmokestinamas automobilių skaičius per ketvirtį, t. y. 2 275 154 automobiliai. Atitinkamai, koncesijos mokestis už 2014 m. I ketvirtį galėjo būti ne didesnis, nei 92 433,71 Eur (paskaičiavimai pridedami priešieškinio 6 priede). Ieškovė išrašytoje 2014-03-31 sąskaitoje - faktūroje KAM 006181 už 2014 m. I ketvirtį nurodė 127 636,36 Eur sumą ir šią sumą atsakovė sumokėjo 2014-04-24. Atsakovė už šį laikotarpį permokėjo 35 202,65 Eur sumą.

Teismas nustatė, kad 2014 m. II ketvirtį Koncesijos ruožą pravažiavo 1 332 975 automobiliai. Todėl, pagal Koncesijos sutartimi nustatytą Mokėjimų tvarką, skaičiuojant ketvirtinį mokėjimą už šį laikotarpį turėjo būti imamas Mokėjimų tvarkoje nustatytas minimalus apmokestinamas automobilių skaičius per ketvirtį, t. y. 2 275 154 automobiliai. Atitinkamai, koncesijos mokestis už 2014 m. II ketvirtį galėjo būti ne didesnis, nei 89 056,90 Eur (paskaičiavimai pridedami 6 priešieškinio priede). Ieškovė 2014-06-30 išrašytoje sąskaitoje - faktūroje KAM 006313 už 2014 m. II ketvirtį nurodė 145 008,27 Eur sumą ir šią sumą atsakovė sumokėjo 2014-07-21. Atsakovė už šį laikotarpį permokėjo 55 951,37 Eur sumą.

Teismas nustatė, kad 2014 m. III ketvirtį Koncesijos ruožą pravažiavo 1 394 668 automobiliai. Todėl, pagal Koncesijos sutartimi nustatytą Mokėjimų tvarką, skaičiuojant ketvirtinį mokėjimą už šį laikotarpį turėjo būti imamas Mokėjimų tvarkoje nustatytas minimalus apmokestinamas automobilių skaičius per ketvirtį, t. y. 2 275 154 automobiliai. Atitinkamai, koncesijos mokestis už 2014 m. III ketvirtį galėjo būti ne didesnis, nei 85 106,67 Eur (paskaičiavimai pridedami 6 priešieškinio priede). Ieškovė išrašytoje sąskaitoje - faktūroje KAM 006458 už 2014 m. III ketvirtį nurodė 97 868,06 Eur sumą ir šią sumą atsakovė sumokėjo 2014­-11-05. Atsakovė už šį laikotarpį permokėjo 12 761,39 Eur sumą.

Teismas nustatė, kad 2015 m. I ketvirtį Koncesijos ruožą pravažiavo 1 324 834 automobiliai. Todėl, pagal Koncesijos sutartimi nustatytą Mokėjimų tvarką, skaičiuojant ketvirtinį mokėjimą už šį laikotarpį turėjo būti imamas Mokėjimų tvarkoje nustatytas minimalus apmokestinamas automobilių skaičius per ketvirtį, t. y. 2 275 154 automobiliai. Atitinkamai, koncesijos mokestis už 2015 m. I ketvirtį galėjo būti ne didesnis, nei 83 067,84 Eur (paskaičiavimai pridedami 6 priešieškinio priede). Ieškovė 2015-03-31 išrašytoje sąskaitoje - faktūroje KAM 006649 už 2015 m. I ketvirtį nurodė 127 996,56 Eur sumą ir šią sumą atsakovė sumokėjo 2015-10-07. Atsakovė už šį laikotarpį permokėjo 44 928,72 Eur sumą.

Nustatyta, kad „Kamesta“ be jokio pagrindo apskaitant važiuojančius automobilius ne per Koncesijos sutarties ruožą, Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktos per didelės sąskaitos apmokėjimui, administracija yra permokėjusi už 2014 metų pirmą-trečią ketvirtį ir už 2015 metų pirmą ketvirtį 148 844,13 Eur sumą (35 202,65 Eur+55 951,37 Eur+12 761,39 Eur+44 928,72 Eur). Ši suma priteisiama atsakovei iš ieškovės (CPK 178 straipsnis, 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties 6 priedas „Mokėjimų tvarka“, CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo priteisti už neteisėtą naudojimąsi atsakovės lėšomis 5 procentų metines palūkanas, viso 22 671,60 Eur palūkanų sumą

Ieškovė pateikė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, viso 22 671,60 Eur sumą už laikotarpį, kai ieškovė naudojosi neteisėtai išreikalautomis sumomis (priešieškinio 42 pastraipa). Prašymas tenkintinas. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.210 straipsnyje, paskirtis yra kompensuoti kreditoriaus (minimalius) nuostolius, kuriuos šis patiria, skolininkui naudojantis kreditoriui priklausančiais pinigais ir taip eliminuojant paties kreditoriaus galimybę naudotis jam priklausančiais pinigais. Teismas nustatė, kad atsakovės paskaičiuota 22 671,60 Eur palūkanų suma, palyginti su reikalaujama priteisti permokos suma, yra reali, atsakovei priteisus prašomą palūkanų sumą, bus kompensuoti atsakovės turėti (minimalūs) nuostoliai, atėmus dėl UAB „Kamesta“ neteisėtų veiksmų savivaldybės administracijai galimybę naudotis didele pinigų suma (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).  

Dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas

Teismas pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog šių įstatyminių palūkanų dydis nagrinėjamu atveju yra 5 procentai. Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę,  be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Aptariamos palūkanos priteisiamos atsakovei iš ieškovės nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro pagrindinė 148 844,13 Eur skola kreditorei. Jos priteisiamos nuo priešieškinio teisme priėmimo dienos (2017 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teisumo nutartimi) iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 22 671,60 Eur sumos netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog turėjo 6 025,80 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, prašo turėtas išlaidas priteisti iš atsakovės (2018 m. liepos 18 d. prašymas). Prie prašymo pridėtas turėtų išlaidų pagrindimas. Teismas nustatė, kad ieškovės atstovė advokatė 2017 m. spalio 9 d. parengė ieškinį, 2018 m. sausio 9 d. parengė atsiliepimą į priešieškinį, 2018 m. kovo 3 d. parengė patikslintą ieškinį, 2018 m. liepos 4 d. parengė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (konkrečiai: ginčo pobūdį, bylos apimtį, rengtų procesinių dokumentų skaičių už tokių procesinių dokumentų parengimą maksimaliai galima priteisti 6708,83 Eur sumą (Rekomendacijų 8.2 punktas).

Nustatyta, kad bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, ieškovės atstovė advokatė dalyvavo 2018 m. sausio 15 d. teismo posėdyje 38 minutes, pagal minėtas Rekomendacijas galima priteisti 85,08 Eur sumą; dalyvavo 2018 m. vasario 14 d. posėdyje, posėdis truko 43 minutes, pagal minėtas Rekomendacijas galima priteisti 88,48 Eur sumą; dalyvavo 2018 m. kovo 6 d. teismo posėdyje 40 minučių, pagal minėtas Rekomendacijas galima priteisti 85,08 Eur sumą; dalyvavo 2018 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje 1 valandą 27 minutes, pagal minėtas Rekomendacijas galima priteisti 176,96 Eur sumą; dalyvavo 2018 m. liepos 18 d. teismo posėdyje 2 valandas 5 minutes, pagal minėtas Rekomendacijas galima priteisti 179,04 Eur sumą. Iš viso už dalyvavimą teismo posėdžiuose galima maksimaliai priteisti 618,04 Eur sumą.

Byloje nustatyta, kad ieškovės turėtos ir prašomos priteisti 6 025,80 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nurodomų maksimalių dydžių.

Teismas nustatė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė 811 833,97 Eur reikalavimą priteisti skolą, nuostolius, delspinigius ir palūkanas. Teismo sprendimu ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies, priteista 355 814,86 Eur suma. Ieškovės ieškinys tenkintas 48,82 procentų apimtimi. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2640,50 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Teismas nustatė, kad už pirminį ieškinį ieškovė sumokėjo 8206 Eur žyminį mokestį (el. b. 1 t. b. l. 16). Patikslinto ieškinio suma yra 811 833,97 Eur. Mokėtina žyminio mokesčio suma yra 7064 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė neturtinį reikalavimą pripažinti atsakovės atsisakymą perduoti ieškovei turtą-0,37 km gatvę (duomenys neskelbtini) nepagrįstu. Žyminio mokesčio dydis 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis). Viso ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 7139 Eur sumą. Kadangi ieškovė sumokėjo 1097 Eur žyminio mokesčio per daug, ši žyminio mokesčio suma, įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinama ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas 48,82 procentų apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteisiama 3485,25 Eur turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad atsakovė pateikė įrodymus, kad byloje turėjo 38 031,87 Eur išlaidų teisininkų paslaugoms apmokėti, pateikė įrodymus, kad yra apmokėjusi nurodomą sumą (2018 m. liepos 17 d. prašymas).

Teismas nustatė, kad atsakovės advokatas parengė 2017 m. lapkričio 20 d. atsiliepimą į ieškinį, parengė 2017 m. gruodžio 7 d. priešieškinį, 2018 m. sausio 11 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, parengė 2018 m. sausio 22 d. atskirąjį skundą, parengė 2018 m. kovo 30 d atsiliepimą į patikslintą ieškinį, parengė 2018 m. balandžio 5 d. rašytinius paaiškinimus, 2018 m. gegužės 21 d. prašymą dėl nušalinimo, 2018 m. liepos 16 d. atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (konkrečiai: ginčo pobūdį, bylos apimtį, rengtų procesinių dokumentų skaičių už tokių procesinių dokumentų parengimą maksimaliai galima priteisti 8067,06 Eur sumą (Rekomendacijų 8.2, 8.15, 8.16 punktai).

Nustatyta, kad bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, atsakovės atstovas advokatas dalyvavo 2018 m. sausio 15 d. teismo posėdyje 38 minutes, pagal minėtas Rekomendacijas galima priteisti 85,08 Eur sumą; dalyvavo 2018 m. vasario 14 d. posėdyje, posėdis truko 43 minutes, pagal minėtas Rekomendacijas galima priteisti 88,48 Eur sumą; dalyvavo 2018 m. kovo 6 d. teismo posėdyje 40 minučių, pagal minėtas Rekomendacijas galima priteisti 85,08 Eur sumą; dalyvavo 2018 m. balandžio 5 d. teismo posėdyje 1 valandą 27 minutes, pagal minėtas Rekomendacijas galima priteisti 176,96 Eur sumą; dalyvavo 2018 m. liepos 18 d. teismo posėdyje 2 valandas 5 minutes, pagal minėtas Rekomendacijas galima priteisti 179,04 Eur sumą. Iš viso už dalyvavimą teismo posėdžiuose galima maksimaliai priteisti 618,04 Eur sumą.

Teismas nustatė, kad atsakovė pagrindė, jog turėjo 8 685,10 Eur pagrįstų ir įrodytų išlaidų teisinėms paslaugoms byloje apmokėti. Teismas nustatė, kad nagrinėjama byla nėra didelės apimties, joje sprendžiamas siauras klausimas-dėl prievolės atsiskaityti pagal sudarytą dvišalę sutartį ir šios prievolės dydžio nustatymo. Byloje nagrinėjami nesudėtingi teisės ir fakto klausimai, šio santykio teisinis reglamentavimas aiškus ir nesudėtingas. Byloje atsakovės pateiktų procesinių dokumentų bei priedų apimtis yra nedidelė, byla teisme buvo nagrinėjama neilgą laiko tarpą, iš esmės byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kuris truko 2 valandas ir 5 minutes. Esant šioms aplinkybėms, teismas atmeta atsakovės atstovo 2018 m. liepos 23 d. paaiškinimuose nurodomus argumentus, kad byloje atsakovės turėtų išlaidų dydį sąlygojo būtinas kelių, skirtingų specializacijų advokatų dalyvavimas rengiant procesinius dokumentus. Teismas laiko visiškai nepagrįstais atsakovės paaiškinimuose išdėstytus teiginius, kad pateiktų kitos šalies procesinių dokumentų analizei, pačios atsakovės procesinių dokumentų parengimui reikėjo advokatų kontoros asocijuotų partnerių, asocijuotų teisininkų, kitų partnerių, teisininkų asistentų iš viso paaiškinimuose nurodomų 194,59 darbo valandų. Teismas vertina, kad byloje atsakovė neįrodė būtinybės teismui nukrypti nuo Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžių.       

Teismas nustatė, kad atsakovės priešieškinys yra patenkintas 95 procentų apimtimi (atmestas atsakovės reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 22 671,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos). Todėl atsakovei iš ieškovės yra priteisiama 8250,84 Eur turėtų išlaidų teisininkų paslaugoms apmokėti suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Nustatyta, kad valstybė byloje išlaidų procesinių dokumentų įteikimui neturėjo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ (į. k. 259805810) iš Kauno miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188764867) 326 435,65 Eur skolos sumą, 29 379,21 Eur sutartinių delspinigių sumą, iš viso 355 814,86 Eur sumą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 355 814,86 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. spalio 16 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2640,50 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti; 3485,25 Eur turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti Kauno miesto savivaldybės administracijai (į. k. 188764867) iš uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ (į. k. 259805810) 148 844,13 Eur permokos sumą; 22 671,60 Eur palūkanų sumą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 148 844,13 Eur sumos nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos; 8250,84 Eur turėtų išlaidų teisininkų paslaugoms apmokėti.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti  uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ (į. k. 259805810) 1097 Eur žyminio mokesčio sumą, sumokėtą 2017 m. spalio 2 d. pavedimu Nr. 1297. Šią sumą grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

  Teisėjas                                                                                                                     Arvydas Žibas