Civilinė byla Nr. e2A-585-967/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15801-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. kovo 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hermitrans“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hermitrans“ patikslintą ieškinį atsakovui D. V. dėl žalos atlyginimo ir atsakovo D. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hermitrans“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą išieškojimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Hermitrans“ (toliau – ieškovė, bendrovė, darbdavė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. DGKS-3074 darbo byloje Nr. APS-131-7289/2020, kuriuo Darbo ginčų komisija atmetė ieškovės prašymą, pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo D. V. (toliau – atsakovas, darbuotojas) 14 270,57 Eur žalos atlyginimo.
2. Nurodė, kad 2018 m. kovo 6 d. su atsakovu pasirašė darbo sutartį Nr. 34, pagal kurią šis priimtas dirbti į skyriaus vadovo pareigas. Atsakovas buvo atsakingas už ieškovės logistikos-ekspedicijos paslaugų teikimą ir plėtojimą Jungtinės Karalystės rinkoje, o vėliau dirbo ir su Italijos Respublikos bei kitų Europos valstybių rinkomis. Atsakovo darbo pareigas sudarė ne tik viso bendrovės skyriaus kuravimas, rinktinių krovinių komplektavimas, regionų kainodaros sudarymas, bet jis buvo vienintelis ir tiesioginis darbuotojas, gaunantis ir derinantis informaciją su partneriais apie planuojamas / patiriamas išlaidas, atsakingas už šios informacijos suvedimą į sistemą bei tai pagrindžiančių sąskaitų perdavimą apskaitai bei vadovams. Atlikdamas šias pareigas, atsakovas taip pat buvo atsakingas už mėnesinių ataskaitų vedimą ir jų teikimą tiesioginiam vadovui bei įmonės vadovui, premijavimo sistemos pildymą. Kadangi atsakovo darbo pareiginė pozicija bendrovėje buvo vienintelė tokia, atsakovas buvo priskiriamas prie svarbiausių jos darbuotojų, o ilgainiui dėl atsakovo oficialiai rodomų gerų rezultatų – ieškovo vadovai ėmė pasitikėti atsakovu.
3. 2020 m. vasario 13 d., tvarkant buhalterinius ieškovės dokumentus, skirtus 2019 metų finansinių metų uždarymui bei nagrinėjant bendrovės balansą, patikrinus programą „Delivera”, kurioje yra vykdoma ir apskaitoma bendrovės veikla, išgeneravus visą 2019 metų ataskaitą, ieškovės darbuotojai pastebėjo, kad yra ženklus skirtumas lyginant su bendrovės 2019 metų apyvartiniu pelnu. Skirtumas buvo rastas ir 2020 sausio mėnesio ataskaitose. Šiuos skirtumus rodė ir buhalterės atsiųstas 2019 metų balansas. Aptikus nurodytus skirtumus tarp bendrovės balanso ir apyvartinio pelno, buvo pradėtas vidinis tyrimas, kuriam vadovavo ieškovės direktorius A. Ž. ir bendrovės Transporto skyriaus vadovė J. L. (tiesioginiai atsakovo vadovai). Tyrimo metu buvo pastebėta, kad ataskaitose nurodomų papildomų išlaidų (krovos, sandėliavimo, terminalų mokesčių) sumos yra neproporcingai didelės, todėl suvedamos papildomos pervežimo išlaidos buvo patikrintos nuosekliai. Tiesioginiai atsakovo vadovai, atlikę vidinį tyrimą, kreipėsi į atsakovą žodžiu ir paprašė elektroniniu laišku atsiųsti informaciją, ar nėra kokių nors praleistų sąskaitų ar nenumatytų / neužpajamuotų išlaidų iš jo vykdomos veiklos po apskaitinių periodų uždarymo. Kadangi atsakovo 2020 m. vasario 13 d. atsiųstame elektroniniame laiške nurodytos sąskaitos ir jų sumos neatspindėjo realios situacijos, atsakovo vadovai pradėjo nuosekliai tikrinti visas 2019 metų ataskaitas, taip pat sukvietė darbuotojus ir juos viešai susirinkime informavo, kad uždarant finansinius metus pastebėtas itin didelis skirtumas, kad skirtumas pastebėtas ir tarp 2020 metų sausio mėnesio ataskaitų, todėl darbuotojų buvo paprašyta pateikti bet kokią galimai reikšmingą informaciją, jei jų veikla galėjo įtakoti ataskaitas. Dauguma darbuotojų tai padarė, tuo tarpu atsakovas, nors jo vadovai jau buvo nustatę, kad tarp jo pateiktų ataskaitų yra ženklių neatitikimų, ataskaitose sumos buvo suvestos pasibaigus ir uždarius praėjusius veiklos mėnesius, ataskaitos pildomos, duomenys įvedami atgaline data, į vadovų pranešimą nesureagavo.
4. Atlikto vidinio tyrimo metu buvo nustatyti tokie atsakovo pareigų pažeidimai: 1) pavėluotas duomenų, kurie turi tiesioginę įtaką ieškovės veiklos rezultatui ir jo vertinimui, suvedimas po krovinio pervežimo: atlikus naujas korekcijas, atsakovas privalėjo apie tai informuoti tiesioginius vadovus, nes pagal tai bendrovė privalėjo koreguoti finansines bei mokesčių ataskaitas, atitinkamai planuoti tolimesnių pervežimų pelningumą, vykdymą ir naujų užsakymų dėl krovinių pervežimo vykdymą; 2) piktybiškas ir tyčinis klaidingų duomenų programoje „Delivera“ suvedimas: patirtos išlaidos programoje priskirtos prie reisų, kuriuose buvo kitų darbuotojų, o ne atsakovo organizuojami krovinių pervežimai, dėl ko keitėsi ir kitų darbuotojų ataskaitų rezultatai, taip pat buvo suvedamos išlaidos prie kolegų reisų, kuriuose faktiškai papildomos išlaidos iš terminalų nebuvo patirtos; 3) savalaikis vadovų neinformavimas apie vėluojančių sąskaitų pateikimą buhalterijai tais atvejais, kai skirdavosi atsakovo kuruojamo partnerio „Sogedim“ sąskaitų faktinio gavimo datos (duomenys paimti iš elektroninio pašto adreso: (duomenys neskelbtini) ir datos, kada šios sąskaitos atsakovo buvo pateiktos buhalterijai: tokiu atveju turėjo būti koreguojamos buhalterinės ataskaitos, metų bei mėnesių balansas, mėnesių apyvartos pajamų bei išlaidų ataskaitos, kurios yra teikiamos vadovui, duomenys yra labai svarbūs, darant išvadas dėl tolimesnės skyriaus veiklos ar jo krypties tęsimo, užsakymų vykdymo, nepelningų užsakymų atsisakymo ir pan., nepateikus duomenų laiku, vadovai negalėjo laiku atlikti korekcijų bei priimti atitinkamus sprendimus, dėl ko bendrovė vykdė nepelningus užsakymus ir patyrė tiesioginius nuostolius; 4) visų žinomų išlaidų netinkamas planavimas ir nesavalaikis (t. y. iki mėnesio ataskaitų pateikimo bei mėnesio uždarymo) priskyrimas prie ieškovės ataskaitų; 5) pavėluotas išlaidų pajamavimas ir slėpimas, iškreipęs ne tik asmenines atsakovo, bet ir kitų darbuotojų ataskaitas, dėl ko ieškovė išmokėjo nepelnytus priedus prie atlyginimo vadovams, kuriems priklausė priedas nuo bendro skyriaus rezultato.
5. Nustačius minėtus pažeidimus, 2020 m. vasario 24 d., dalyvaujant ieškovės direktoriui, atsakovo tiesioginei vadovei J. L., buvo iškviestas atsakovas, jam įteiktas prašymas pasiaiškinti. Atsakovas 2020 m. vasario 24 d. pateikė pasiaiškinimą. Kadangi atsakovo pateiktas pasiaiškinimas neatitiko tikrovės, atsakovui buvo įteiktas pranešimas apie laikiną nušalinimą nuo darbo bei paprašyta atiduoti bendrovės daiktus. Po šio pokalbio ir pranešimo apie laikiną nušalinimą, atsakovas iš savo darbinio kompiuterio per kelias minutes ištrynė visus su jo vykdyta veikla susijusius duomenis bei dokumentus, kurie buvo svarbūs tyrimui, kas dar labiau patvirtino atsakovo kaltę atliekant veiksmus, sukėlusius ieškovei žalą. Šiais veiksmais atsakovas dar labiau padidino ieškovės nuostolius, tekus samdyti IT paslaugas teikiančią įmonę atsakovo kompiuteryje buvusių failų ir duomenų atstatymui, dėl ko ieškovė patyrė papildomų išlaidų.
6. Atsakovas, teikdamas pasiaiškinimą, 2020 m. vasario 26 d. elektroniniame laiške pripažino savo kaltę, tačiau nurodė, kad tai įvyko dėl aplaidumo. 2020 m. vasario 28 d. atsakovui elektroniniu paštu buvo nusiųstas pranešimas apie pažeidimus ir įsakymas dėl atleidimo iš darbo Nr. 2020/14, kuriuo ieškovė atleido atsakovą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 7 punktą.
7. Ieškovės teigimu, žalą sudaro: 1) negautos planuotos apyvartinės pajamos bei patirtos neplanuotos veiklos išlaidos, remiantis teikiamais klastotais atsakovo duomenimis; 2) nepagrįstai išmokėti atlyginimų priedai (tiesioginis vadovas, kurio atlyginimo priedas priklauso nuo skyriaus rezultato, kitų skyriaus darbuotojų priedai prie atlyginimo, kurie šiai dienai neatitinka realybės); 3) nefinansiniai nuostoliai – prarasta ieškovės reputacija prieš partnerius, – kuriuos ieškovė patyrė, nes atsakovas sąmoningai laiku nepajamuodavo partnerių sąskaitų, o partneriams teigdavo, kad ieškovės vadovybė ir buhalterijos skyrius stabdo mokėjimus: atsakovo darbiniame elektroniniame pašte rasti laiškai su partnerių įspėjimais, jog dėl šių priežasčių jie ruošiasi nutraukti bendradarbiavimą, atsisako teikti paslaugas, kol ieškovė nesumokės; 4) buhalterinių / finansinių ataskaitų, metų balanso, valstybei sumokėtų mokesčių ataskaitų taisymo bei koregavimo išlaidos, samdant buhalterinę įmonę.
8. Detalizuodama nuostolių sumą, ieškovė nurodė, jog nuostolius kildina iš atsakovo tyčinio klaidingų duomenų suvedimo, dėl ko ieškovė, manydama, kad krovinių pervežimai vyksta pelningai, nenutraukė nepelningų užsakymų vykdymo. Ieškovė jokiu būdu nebūtų vykdžiusi nuostolingų pervežimų, t. y. matydama, kad išlaidos viršija pajamas, nebūtų prisiėmusi vykdyti faktiškai nuostolingų užsakymų, nes tai prieštarautų įprastai verslo praktikai, logikai ir bendrovės, kaip pelno siekiančio subjekto, tikslams.
9. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jokios žalos darbdavei nepadarė ir negali būti atsakingas už verslo praradimus.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos A. J.-S. 2020 m. birželio 26 d. nutartimi nagrinėjama byla sujungta su civiline byla Nr. e2-21260-631/2020, iškelta pagal atsakovo ieškinį ieškovei dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Sujungus civilinę bylą Nr. e2-21260-631/2020 su civiline byla Nr. e2-21208-727/2020, suteikiant bylai vieną numerį e2-21208-727/2020, atsakovo reikalavimai ieškovei vertinti priešiniais, o prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-21260-631/2020 pareikštas ieškinys, priimtas teisėjos rezoliucija 2020 m. birželio 12 d., nagrinėjamoje byloje laikytas priešieškiniu. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti bendrovės direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 2020/14 „Dėl atleidimo iš darbo“ darbuotojo 2018 m. kovo 6 d. darbo sutarties Nr. 34 nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 7 punktą neteisėtu; laikyti, kad 2018 m. kovo 6 d. darbo sutartis Nr. 34 nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. vasario 28 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog DK nėra 58 straipsnio 2 dalies 7 punkto ir tai savaime yra priežastis pripažinti, kad darbdavė neteisėtai atleido darbuotoją iš darbo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Šiuo atveju darbuotojas nebuvo supažindintas su konkrečiais duomenų į „Delivera“ sistemą suvedimo terminais ir tvarka, todėl jis negali būti laikomas pažeidusiu savo darbo pareigas ir juo labiau pažeidusiu jas šiurkščiai, todėl darbo sutarties nutraukimas laikytinas neproporcingu.
11. Tam, kad darbuotojas būtų pripažintas padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, jis turi būti tinkamai informuotas apie jam pavestas vykdyti funkcijas ir pareigas. Atsakovas nebuvo supažindintas su darbdavės vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ar su pareiginiais nuostatais, taip pat nepamena, kad būtų supažindintas su tvarka, pagal kurią duomenis į „Delivera“ sistemą reikėtų suvesti per konkretų nustatytą terminą. Tokių duomenų nepateikė ir darbdavė. Juo labiau pagal darbdavio lokalinius teisės aktus šių pareigų nesilaikymas nebuvo pripažįstamas šiurkščiu darbo tvarkos pažeidimu. Pareiga per konkretų laikotarpį suvesti duomenis į sistemą negali būti laikoma bendrąja, kurios reikia laikytis, net jeigu tokia pareiga nėra įtvirtinta įstatyme ar lokaliniame teisės akte. Tokia pareiga yra konkreti ir specifinė, todėl tam, kad būtų galima pripažinti, jog darbuotojas šią pareigą pažeidė, jis turėtų būti su tokios pareigos vykdymu supažindintas pasirašytinai. Atsakovas nėra buhalteris, o sistema „Delivera“ nėra buhalterinės apskaitos programa, todėl bendros buhalteriams taikytinos pareigos šiuo atveju darbuotojui negali būti taikomos. Be to, net bendrovės apskaitininkai ar buhalteriai turi teisę apskaityti išlaidų duomenis pavėluotai ir tikslinti teikiamas deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, už ką nuobaudų negauna. Jis pats nei iš darbdavės vadovo, nei iš tiesioginės vadovės, kurie turėjo teisę ir galimybę tikrinti „Delivera“ sistemos duomenis ir privalėjo tai daryti, jokių pastabų dėl duomenų suvedimo ir suvedamų išlaidų nebuvo gavęs, todėl negalėjo numanyti, kad jam priskirtas funkcijas vykdo netinkamai.
12. Darbuotojas jokios žalos darbdavei nėra padaręs. Darbdavei neįrodžius jos patirtų nuostolių egzistavimo, darbuotojas negalėjo būti pripažintas padariusiu darbdavei žalos ir šiuo pagrindu atleistas iš darbo. Darbdavė faktiškai vykdė pervežimus 2019 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais, todėl patyrė išlaidų, kurios, neatsižvelgiant į laiką, kada jos buvo suvestos į sistemą, bet kokiu atveju būtų patirtos. Darbuotojas savo veiksmais prie šių pervežimo išlaidų niekaip neprisidėjo ir šių išlaidų atsiradimui negalėjo daryti įtakos. Darbuotojas tik suvedė šias išlaidas į sistemą. Išlaidų suvedimas į sistemą „Delivera“ negali reikšti, kad darbuotojas yra atsakingas už šių išlaidų atsiradimą. Jeigu visi duomenys į sistemą būtų suvesti be tariamų vėlavimų, šių išlaidų dydis nebūtų pasikeitęs. Darbdavė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog faktiškai darbdavė nurodytais mėnesiais dirbo nuostolingai. Nepagrįsti ir neįrodyti yra nuostoliai, atsiradę dėl skyriaus vadovei išmokėtų priedų. Darbdavė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima neabejotinai spręsti, kad skyriaus vadovei priklausė 10,00 procentų dydžio priedas nuo kiekvieno mėnesio pervežimų pelno ir pan.
13. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis tyčia suvesdavo klaidingus duomenis, siekdamas suklaidinti darbdavę dėl to, kad jo kuruojami pervežimai yra pelningi. Darbdavė, nežinodama šių aplinkybių, tęsė nuostolingą veiklą, t. y. vykdydavo užsakymus, patirdama nuostolius. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad atsakovas suvesdavo ne laiku ir klaidingai išlaidas, kurias vėliau koreguodavo ir neinformuodavo vadovų (nė karto neinformavo), kad ataskaitos yra koreguojamos. Atsakovo tyčinius veiksmus patvirtina faktas, kad prieš priimant bet kokį užsakymą, jau buvo žinomos išlaidos, o jis jas į „Delivera“ sistemą suvesdavo nepilnai. Atsakovo nuostoliai už nuostolingus pervežimus yra 12 249,92 Eur (kaip nurodyta ekspertizėje, tik minusuotas nuostolis už gegužės mėnesį, jo ieškovas nereikalauja) ir 2 020,62 Eur – už J. L. išmokėtas premijas, kurias taip pat vertina kaip nuostolį, nes žinant tikruosius duomenis, premijos nebūtų skaičiuojamos ir mokamos arba būtų ne tokio dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21208-727/2020 ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai ir: pripažino su atsakovu 2018 m. kovo 6 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 34 nutraukimą neteisėtu; laikė, tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. kovo 6 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 34 nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; negrąžino atsakovo į darbą bendrovėje; priteisė atsakovui iš ieškovės 20 506,50 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 105,00 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė; sprendimo dalį dėl atsakovui iš ieškovės priteistos 2 205,00 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos nukreipė vykdyti skubiai; priteisė atsakovui iš ieškovės 2 582,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės 462,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; pripažino, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. DGKS-3074 darbo byloje Nr. APS-131-7289/2020 ir 2020 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. DGKS-3084 darbo byloje Nr. APS-131-5704/2020 netenka galios.
15. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų ir darbdavė neginčijo tos aplinkybės, kad atsakovas nebuvo pasirašęs ir neturėjo savo pareiginių nuostatų, pareiginės instrukcijos ir pan. dokumento, kuriame konkrečiai ir aiškiai raštu būtų įvardytos jam tenkančios vykdyti su darbu susijusios darbinės funkcijos, jų pobūdis ir apimtys. Ginčo šalių pasirašyta darbo sutartis – lakoniška ir formali. Iš jos neaiškus atsakovo, kaip skyriaus vadovo, darbo pobūdis, funkcijos, nėra konkretizuotas skyrius, kuriam jis turi vadovauti, nenurodytos ir visiškai nekonkretizuotos jo, kaip vadovo, darbo funkcijos ir apimtys. Darbdavė į bylą nepateikė Darbuotojo pareiginių nuostatų ar darbo aprašo, ir neneigė, jog tokių nebuvo, o tuo nevykdė jai, kaip darbdavei, tenkančios pareigos tinkamai organizuoti darbą, suformuoti būtinus su darbuotojo įdarbinimu ir darbu susijusius aktus. Byloje taip pat nėra duomenų, rodančių, kad darbuotojas buvo apmokytas dirbti su ieškovo veikloje naudojama kompiuterine programa „Delivera“. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog atsakovas dirbo su minėta programa, apmokė kitus su ja dirbti savaime nepaneigia darbdavei tenkančios pareigos tinkamai ir atsakingai organizuoti savo darbuotojų darbą, tame tarpe – atlikti ir pradinį įvadinį jų mokymą darbui su įmonėje būtinomis programomis, tuo užtikrinant ir paskesnį galimą atsakomybės darbuotojams taikymą. Teismas analogiškai vertino ir ieškovės nurodytą aplinkybę, jog apie pareigų pobūdį atsakovas žinojo, nes įsidarbindamas pildė anketą, elektroniniais laiškais komunikavo su vadove. Teismas pažymėjo, jog atsakovo pildyta anketa yra bendrinio pobūdžio, joje neužsimenama apie jokias konkrečias, specifines pareigas, nėra kalbama, kaip ir kokiais terminais turi būti vedami duomenys į programą „Delivera“, anketoje nėra nurodyta jokių darbo funkcijų ir jų pobūdžio, kaip privalu dirbti su minėta programa, kaip ji funkcionuoja ir pan. Anketos pildymo aplinkybė savaime neįrodo, kad atsakovui buvo aiškiai įvardytas jo pareigų pobūdis. Į bylą darbdavė nėra pateikusi ir jokios darbuotojų premijavimo politikos, kuri leistų teismui daryti išvadą, kad ieškovės nurodytos darbuotojos J. L. premijavimui buvo pagrindas ir sąlygos, o taip pat pagrįsti ir vertinti jai išmokėtų premijų dydį, kurį ieškovė grindžia į bylą pateiktais įsakymais. Ieškovės į bylą pateiktoje J. L. darbo sutartyje taip pat nėra nurodomos jokios sąlygos premijavimui. Aiškiai ir nedviprasmiškai nenustačius darbuotojui darbinių funkcijų ir jų apimčių, teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad darbuotojas pažeidė darbines pareigas, juolab atliko neteisėtus veiksmus, ir nėra pagrindo dėl to visiškai ir besąlygiškai reikalauti profesinės atsakomybės taikymo. Teismas taip pat sutiko su atsakovo išreikšta pozicija, kad jis negali būti atsakingu už ieškovės verslo riziką ir su tuo susijusius galimus turtinius praradimus. Teismas pažymėjo, jog vertinant ieškovės atsakovui išreikštas pretenzijas, akivaizdu, kad jose nurodyti pažeidimai negali būti susiję su atsakovo darbo pareigomis (krovinių logistika ir ekspedijavimu), nes patenka ir į buhalterinių paslaugų sritį, ir į vadovavimo įmonei strategiją.
16. Teismas sprendė, jog darbdavės nurodoma žala yra pernelyg atitolusi nuo darbuotojo veiksmų. Darbdavė, vykdydama tokią ūkinę komercinę veiklą kaip logistikos-ekspedicijų paslaugų teikimas, prisiima komercinę riziką dėl galimai nuostolingų maršrutų pasirinkimo, todėl darbuotojui neturi būti perkeliama informacijos, kuria remiantis darbdavė priima verslo sprendimus, perdavimo darbdavei pareiga.
17. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo daryti išvados, jog darbuotojas veikė sąmoninga tyčia ir su akivaizdžia kalte.
18. Teismo vertinimu, darbuotojas nepadarė darbo pareigų pažeidimo, už kurį galėjo ir turėjo būti taikoma pati griežčiausia drausminė nuobauda. Tuo tarpu darbdavė atliko esminius procedūrinius atleidimo iš darbo pažeidimus, byloje nesant jokių duomenų, kad darbuotojui buvo leista pasiaiškinti dėl 2020 m. vasario 28 d. pranešime nurodytų veikų (pažeidimų).
19. Teismas, aplinkybių, patvirtinančių, kad viso vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams bei sukeltų bendrovei sunkias finansines pasekmes (šiuo nesirėmė ir pati ieškovė), nenustatęs, atsakovui iš ieškovės priteisė 20 506,50 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 105,00 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21208-727/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti; netenkinus pirmojo reikalavimo, sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21208-727/2020 iš ieškovės priteistą vidutinį darbo užmokestį atsakovui iki 3 307,50 Eur; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Patvirtintų pareiginių nuostatų nebuvimas nepaneigia fakto, kad atsakovui buvo žinomos jo pareigos ir atliekamos funkcijos.
20.2. Pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas priimtas neįvertinus ieškinio reikalavimų ir jų pagrindimo. Ieškiniu buvo prašoma priteisti tiesioginius nuostolius už vykdytus nuostolingus vežimus (pajamoms nekompensuodavus patiriamų išlaidų), kuriuos ieškovė patyrė atsakovui tyčia suvedant klaidingus duomenis apie krovinių pervežimo išlaidas.
20.3. Duomenų, konkrečiai, išlaidų suvedimas į „Delivera“ programą nėra susijęs su buhalterine apskaita, o leidžia apskaičiuoti kiekvieno atlikto užsakymo pelningumą, t. y. programoje suvedus pajamas ir išlaidas matosi konkretaus užsakymo naudingumas bendrovei. Tai nesusiję su buhalterine apskaita, nes pastaroji vykdoma pagal buhalterinės apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras), mokėjimus ir pan. Duomenų suvedimas į programą „Delivera“ taip pat nėra susijęs su „vadovavimo įmonei strategija“. Ieškovė niekada neteigė, kad atsakovas netinkamai vadovavo bendrovei (kas neįėjo į jo pareigas). Atsakovo vadovai, atsižvelgdami į jo pateikiamus duomenis „Delivera“ programoje, susijusius su konkrečiais pervežimais ir jų pelningumu, priimdavo sprendimus dėl konkrečių krovinių pervežimo maršrutų tęstinumo, t. y. nepelningi ar mažai pelningi maršrutai buvo nedelsiant nutraukiami.
20.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus, kuriuose pats atsakovas yra pripažinęs savo kaltę.
20.5. Atsakovo neteisėti veiksmai atlikti tyčia.
20.6. Pirmosios instancijos teismo, atsisakydamas vertinti ieškovės pateiktą 2020 m. birželio 15 d. ekspertizės aktą Nr. 20/06, nurodė, kad ekspertizė atlikta ne byloje ir ne teismo pavedimu, tačiau tai savaime nepanaikina jo įrodomosios reikšmės, minėtą aktą parengus į teismo ekspertų sąrašus įtrauktai ekspertei. Be to, atsakovas turėjo galimybę ginčyti 2020 m. birželio 15 d. ekspertizės aktą Nr. 20/06, prašyti skirti teismo ekspertizę, teikti savo įrodymus, paskaičiavimus, prašyti apklausti ekspertę, tačiau nė viena šia iš savo procesinių teisių nesinaudojo.
20.7. Ieškovės pozicija dėl atsakovo padarytos žalos nesikeitė. Nuostolių dydis kito dėl to, kad ieškovė, kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją, pasirinko reikalauti tik tiesioginių nuostolių, kuriuos pati buvo apskaičiavusi. Tuo tarpu teismo ekspertė, išsamiai įvertinusi ieškovės pateiktus dokumentus, nustatė mažesnį nuostolių dydį, dėl ko nuostolių suma buvo pakoreguota, tačiau tai nepaneigia nei žalos padarymo ieškovei fakto, nei ekspertės atlikto nuostolių paskaičiavimo teisingumo.
20.8. Ieškiniu prašoma priteisti nuostolius, patirtus nuostolingai atlikus vežimus 2019 metų birželio-rugsėjo mėnesiai. Jeigu atsakovas nebūtų klastojęs duomenų ir suvedęs krovinių pervežimo išlaidas tinkamai, ieškovė būtų pastebėjusi, kad atsakovo kuruojama krovinių pervežimo linija yra nuostolinga ir nepriėmusi tam tikrų užsakymų, nevykdydama nuostolingų vežimų.
20.9. Apie faktą, kad nuo pasiekto rezultato mokama premija, atsakovui buvo žinoma. Nagrinėjamu atveju J. L. buvo mokamas 10,00 procentų dydžio priedas nuo darbuotojų pasiekto rezultato. Dėl atsakovo klaidingai nurodytų rezultatų J. L. nepagrįstai buvo išmokėta 2 020,62 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio premija.
20.10. Kadangi atsakovas klastojo duomenis apie organizuojamų krovinių pervežimo išlaidas, nepateikė visos informacijos ieškovei, neinformuodamas koregavo duomenis (kad buhalteriai nepastebėtų nesutapimo tarp programoje „Delivera“ nurodytų sąskaitų ir apmokėjimui pateiktų sąskaitų), ieškovė vykdė nuostolingus pervežimus.
20.11. Ieškovė pakartotinai sudarė atsakovui galimybę pateikti pasiaiškinimą dėl jo neteisėtų veiksmų, siekdama nustatyti susidariusios situacijos faktines aplinkybes. 2020 m. vasario 28 d. pranešimu apie darbo pareigų pažeidimus tik apibendrintos darbdavės nustatytos aplinkybės, dėl kurių atsakovo buvo prašoma pateikti paaiškinimus, ir informuota dėl kokių priežasčių atsakovas atleidžiamas iš darbo. Tokiu atveju pakartotinai pateikti pasiaiškinimą dėl įsakyme dėl atleidimo iš darbo ir pranešime nurodytų pažeidimų nebuvo pagrindo. Be to, pats atsakovas žinojo, už ką yra atleidžiamas, dar iki atleidimo informavęs ieškovę, kad ketina savo noru išeiti iš darbo.
20.12. Atsakovas pats patvirtino, kad iki paaiškėjusių aplinkybių, tarp jo ir ieškovės niekada nebuvo jokių nesutarimų, atsakovas iš ieškovės nejautė spaudimo dėl darbo santykių nutraukimo, jam nebuvo teikiami pasiūlymai nutraukti darbo santykius.
20.13. Ieškovė, praradusi pasitikėjimą atsakovu, turėjo pagrindą atleisti jį už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atlikus neteisėtus veiksmus.
20.14. Iš ieškovės atsakovo naudai priteistas 20 506,50 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką neatitinka įstatyme nustatytos kompensacijos tikslo ir lemia ieškovei, kaip darbdavei, itin sunkius padarinius, paneigia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
21. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21208-727/2020 palikti nepakeistą; atmesti ieškovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodiniame teismo posėdyje; atsisakyti priimti ieškovės teikiamus naujus įrodymus; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Darbdavė neįrodė, kad darbuotojas buvo tinkamai supažindintas su darbo pareigomis, ir kad jas neva šiurkščiai pažeidė. Darbuotojas savo darbo pareigas vykdė, išlaidas į „Delivera“ sistemą suvesdavo, ataskaitas sudarydavo, pastebėjus, kad tam tikros išlaidos suvestos nebuvo, ar paaiškėjus kitoms išlaidoms, darbuotojas duomenis koreguodavo, nežinodamas, kad tokiu būdu iškraipo bendrovės veiklos rezultatus. Darbuotojas pastabų apie netinkamai atliekamas darbo pareigas nei iš bendrovės vadovo, nei iš jo tiesioginės vadovės J. L. nesulaukė, todėl manė, kad savo pareigas atlieka tinkamai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog darbuotojas savo pareigų šiurkščiai nepažeidė, nes darbdavė šių pareigų darbuotojui nustačiusi nebuvo, o jeigu ir buvo, tai nebuvo su jomis supažindinusi darbuotojo.
21.2. Darbdavė neįrodė, kad darbuotojas veikė tyčia. Darbuotojas nesiekė ir neturėjo jokio motyvo netinkamai vykdyti savo darbo pareigas ir, jeigu savo darbo pareigas atliko ne tokiu būdu, kokiu tikėjosi, kad jis jas atliks darbdavė, tai padarė dėl nežinojimo, kaip šias pareigas jis turi atlikti. Darbuotojas nežinojo, kada yra būtina suvesti duomenis į sistemą „Delivera“ ir nežinojo, kad jų negalima koreguoti nepranešus darbdavei.
21.3. Šiuo atveju darbuotojas ne visuomet iš karto gavęs duomenis apie išlaidas, juos suvesdavo į „Delivera“ sistemą. Vis dėlto darbuotojas nesiekė darbdavei sukelti žalos ir jos nenumatė. Jeigu darbuotojas būtų siekęs nuslėpti sąnaudas, jis iš viso nebūtų koregavęs „Delivera“ duomenų, t. y. būtų iš viso jų į šią sistemą neįvedinėjęs. Atitinkamai, darbuotojas negalėjo numatyti, kad jo atliekami veiksmai gali sukelti darbdavei žalą, nes darbuotojas nežinojo, kad nuo šių duomenų priklauso darbdavės verslo sprendimai, ar jo kolegų priedai. Darbuotojas taip pat neturėjo jokio motyvo nurodytus veiksmus atlikti tyčia. Taip pat darbuotojas dėl savo veiksmų negavo jokios naudos – ją tariamai gavo tik jo tiesioginė vadovė J. L.. Nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 24 d. atsakovas buvo tėvystės atostogose, todėl jis negali būti laikomas atsakingu už duomenų šiuo laikotarpiu nesuvedimą į sistemą „Delivera“. Darbdavė, turėdama laisvą prieigą prie visų sistemos duomenų net vienerius metus neteikė darbuotojui jokių pastabų dėl jo suvedamų duomenų terminų, todėl darbuotojas neturėjo pagrindo manyti, kad savo pareigas atlieka ne taip, kaip tikisi darbdavė.
21.4. Darbdavė neįrodė, kad patyrė nuostolių. Darbdavė, kaip ir bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, taip ir apeliaciniame skunde nepaaiškino, kaip ji apskaičiavo nuostolių, patirtų dėl neva nuostolingų vežimų vykdymą, dydį. Išlaidos, kurių nepadengė gautos pajamos, nėra nuostoliai, patirti dėl nuostolingų reisų vykdymo.
21.5. Vien aplinkybė, kad ekspertizės aktas buvo parengtas į teismo ekspertų sąrašą įtraukto specialių žinių turinčių asmens, nereiškia, kad šis ekspertizės aktas yra laikytinas ekspertizės aktu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 straipsnio prasme. Darbdavės iniciatyva atliktas ekspertinis tyrimas turi paprasto rašytinio įrodymo įrodomąją galią ir nėra privalomas teismui vadovautis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nesugebėjo paaiškinti visų ekspertizės akte pateiktų išvadų, todėl būtent jai, o ne atsakovui teko pareiga pateikti į bylą patikimus, žalą objektyviai pagrindžiančius įrodymus. Paprasti rašytiniai įrodymai nėra aukštesnės įrodomosios galios įrodymai, teismas neturi laikyti šiuose įrodymuose nustatytas aplinkybes įrodytomis, iki šie įrodymai bus paneigti (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytos priežasties ieškovė, suvokdama, jog jos pateikti įprastos įrodomosios galios įrodymai, yra neaiškūs ir nekonkretūs, privalėjo dėti pastangas šiems neaiškumams pašalinti, o ne atsakovas.
21.6. Tarp darbuotojo veiksmų ir darbdavės hipotetinių nuostolių nėra priežastinio ryšio. Darbdavės hipotetiškai patirta žala yra pernelyg atitolusi nuo darbuotojo veiksmų (neveikimo) ir, nors darbdavė ir teigia, kad kas mėnesį tikrindavo veiklos rezultatus ir esant nepalankiems rezultatams, nedelsiant imdavosi atitinkamų veiksmų, koreguodavo užsakymų vykdymą arba atsisakydavo nuostolingų užsakymų, šių savo teiginių nepagrindė.
21.7. Darbdavė darbuotoją atleido nesilaikydama atleidimo iš darbo procedūros. Šiuo atveju darbdavės pareigos suteikti galimybę darbuotojui pasiaiškinti pažeidimas nebuvo vien formalus. Darbdavė net ginčo nagrinėjimo teisme metu taip ir nesugebėjo iki galo pateikti duomenų apie darbuotojo atliktus darbo pareigų pažeidimus, taigi, akivaizdu, jog darbdavė sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo priėmė šių duomenų neturėdama. Be to, darbdavė ne tik nesuteikė galimybės pasiaiškinti dėl vidinio tyrimo metu neva nustatytų darbuotojo darbo pareigų pažeidimų, bet taip pat darbuotoją atleido dėl visai kito pažeidimo nei buvo nurodyta 2020 m. vasario 28 d. įsakyme. Tiek vidinio tyrimo metu, tiek ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje ir pirmosios instancijos teisme darbdavė, kaip atleidimo pagrindą, akcentavo darbuotojo sąmoningą ir tikslingą siekį darbdavei sukelti žalos, tačiau įsakyme rėmėsi ne DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktu, o 7 punktu, kas pagrindžia aplinkybę, kad darbdavė darbuotoją atleido nenustačiusi šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
21.8. Atleidimas iš darbo yra per griežta nuobaudos priemonė. Darbdavė sprendimą darbuotojo darbo pareigų pažeidimus pripažinti šiurkščiais ir atleisti darbuotoją iš darbo priėmė skubotai. Darbdavė veikė vedina išankstinio nusistatymo, kad darbuotojas tyčia siekė darbdavei pakenkti, neturėdama jokio pagrindo taip manyti. Nustačius, kad bendrovėje yra problema, darbuotojas duomenis į sistemą suvesdavo ne laiku, darbdavė turėjo išaiškinti darbuotojui, kaip jis turi atlikti savo darbo pareigas. Darbuotojas šių darbdavės nurodymų būtų laikęsis.
21.9. Darbdavė privalėjo išsiaiškinti dėl ko susiklostė situacija ir tuomet priiminėti sprendimus, tačiau, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, išsamaus vidinio tyrimo neatliko. Jo metu neva surinkti duomenys ir konkretūs rezultatai taip ir nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Būtent dėl to, kad vidinis tyrimas nebuvo išsamus, šiuo atveju darbdavė prisiėmė riziką atleisdama darbuotoją iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
21.10. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji argumentai ir įrodymai, nesudaro pagrindo, vidutiniam darbo užmokesčiui mažinti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
24. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė ir atsakovas 2018 m. kovo 6 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 34 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią atsakovas nuo 2018 m. kovo 19 d. priimtas dirbti skyriaus vadovu.
25. Ieškovės direktorius A. Ž. 2020 m. vasario 24 d. pranešimu apie nušalinimą informavęs atsakovą, jog tiria atsakovo galimai padarytų darbo pareigų pažeidimų, sukėlusių turtinę žalą darbdavei arba galėjusių sukelti darbdavei turtinę žalą, aplinkybes (duomenų apie išlaidas į programą „Delivera“ sąmoningai pavėluotą įkėlimą; pervežimų užsakymų kainų atgaline data koregavimą (didinimą)) ir nušalina atsakovą nuo 2020 m. vasario 24 d. 10.00 val. iki 10 kalendorinių dienų mokant vidutinį darbo užmokestį, prašydamas nušalinimo laikui perduoti bendrovei pagal aktą naudotus: transporto priemonę, užvedimo raktelius, registracijos pažymėjimą, mobilųjį telefoną „Samsung“, telefono slaptažodžius, nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“, kompiuterio slaptažodį. Bendrovės direktoriaus A. Ž. 2020 m. vasario 24 d. reikalavimu pateikti rašytinį paaiškinimą, vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi, atsakovo reikalauta pateikti rašytinį paaiškinimą, kokiais tikslais jis kompiuterinėje programoje „Delivera“ atgalinėmis datomis koreguodavo (padidindavo) užsakymų vežėjams (subkontraktoriams) kainas; ženkliai pavėluodavo įkelti duomenis apie papildomas išlaidas (pirkimus).
26. Atsakydamas į bendrovės direktoriaus 2020 m. vasario 24 d. raštą, atsakovas iš asmeninio elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) siųstu laišku tą pačią dieną pateikė paaiškinimą, pažymint, jog jo veiksmai nebuvo daromi tyčia, siekiant bendrovei padaryti turtinės žalos; iš šių veiksmų jokios materialinės ar kitos asmeninės naudos jis negavo; atsakovo darbo užmokestis nepriklausė nuo reisų pelningumo, todėl fiktyviai didinti pelną ir slėpti išlaidas jis neturėjo motyvo.
27. Atsakovo tiesioginė vadovė J. L. 2020 m. vasario 26 d. išsiuntusi jam elektroninį laišką, nurodant, kad atsiųstas paaiškinimas yra paviršutiniškas, neatsako į užduotus klausimus, todėl prašė atsakyti į toliau išvardytus papildomus klausimus.
28. Atsakovas iš asmeninio elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) siųstu laišku, adresuotu tiesioginei vadovei J. L., 2020 m. vasario 26 d. pateikęs paaiškinimą.
29. 2020 m. vasario 28 d. pranešimu apie darbo pareigų pažeidimus atsakovas informuotas, kad vykdant tyrimą, nustatyta, jog jis sąmoningai atliko veiksmus, kurie yra darbdavės vertinami kaip šiurkščiai pažeidžiantys darbuotojo darbo pareigas: 1) pavėluotai suvedė duomenis, kurie turi tiesioginę įtaką veiklos rezultatui, po reisų uždarymo – atlikus korekcijas, darbuotojas privalėjo apie tai informuoti vadovus, nes pagal tai bendrovė privalėjo koreguoti finansines bei mokesčių ataskaitas; 2) piktybiškai viršijo programos vartotojo teises – patirtos išlaidos programoje priskirtos prie reisų, kuriuose buvo kitų kolegų kroviniai, dėl ko keitėsi ir jų ataskaitų rezultatai, taip pat buvo suvedamos išlaidos prie kolegų reisų, kuriuose faktiškai papildomos išlaidos iš terminalų nebuvo patirtos; 3) vadovai nebuvo informuoti apie esamus vėlavimus (trūkstamas sąskaitas ir trūkstamas išlaidas) – tokiu atveju turėjo būti koreguojamos buhalterinės ataskaitos, metų bei mėnesių balansas, mėnesių apyvartos pajamų bei išlaidų ataskaitos, kurios darbuotojų yra teikiamos vadovui; duomenys būtų labai svarbūs darant išvadas dėl tolimesnės skyriaus veiklos, o nepateikus duomenų laiku – vadovai negalėjo korekcijų atlikti bei sprendimų priimti laiku; 4) netinkamai planavo ir priskyrė prie ataskaitų iki mėnesio ataskaitų pateikimo bei mėnesio uždarymo visas išlaidas, kurios buvo patiriamos ir atsakovui žinomos (pagal kainininkus ir partnerių siunčiamus pasiūlymus / paskaičiavimus); 5) pavėluotai pajamavo ir slėpė išlaidas, kurios iškreipė ne tik asmenines atsakovo, bet ir kolegų ataskaitas, dėl ko bendrovė išmokėjo nepelnytus priedus prie atlyginimo vadovams, kuriems priklausė priedas nuo bendro skyriaus rezultato (skyriaus / darbo vietos pelningumo ataskaitas darbuotojai bei skyrių vadovai pateikia savo tiesioginiam vadovui kiekvieną mėnesį už praeitą mėnesį iki buhalterinio mėnesio uždarymo; vadovas visada perklausia pakartotinai, ar pateiktos ataskaitos yra galutinės, ar yra visos išlaidos suvestos ir, kai darbuotojas patvirtina, atsiųsti duomenys yra sutikrinami ar atitinka programoje ir fiksuojami kaip galutiniai; pagal tai yra paskaičiuojamas priedas prie darbo užmokesčio ir duomenys teikiami buhalterijai (DU ir su darbo santykiais susijusių mokesčių apskaičiavimui); taip pat pagal pelningumą yra vertinama darbo vietos / skyriaus nauda bendrovei, imamasi papildomų veiksmų, kurių šiuo atveju nebuvo galima imtis, nes rezultatai, pristatomi ir teikiami atsakovo, buvo suklastoti); tiesioginis bei bendrovės vadovai, matydami einamojo mėnesio reisuose priskirtas papildomas (bet ne visas) išlaidas už partnerių teikiamas paslaugas bei vietinę distribuciją, laikė šią informaciją teisinga; kiekvieno mėnesio ataskaitų priėmimo dieną buvo tikslinama, ar visos išlaidos suvestos, ar nesikeis mėnesio uždarymo dienai programoje „Delivera“ esantys rezultatai. Dėl išvardytų veiksmų ieškovė nurodė patirtus ir būsimus šiuos finansinius nuostolius: 1) buhalterinių / finansinių ataskaitų, metų balanso, valstybei sumokėtų mokesčių ataskaitų taisymo bei koregavimo išlaidos, samdant buhalterinę įmonę; 2) negautos planuotos apyvartinės pajamos bei patirtos neplanuotos veiklos išlaidos – nepelningos skyriaus veiklos vykdymas, remiantis suklastotais skyriaus vadovo (atsakovo) duomenimis; 3) nepagrįstai išmokėti atlyginimų priedai kolegoms, kurių rezultatams įtakos turėjo atsakovo teikiamos mėnesinės ataskaitos (tiesioginis vadovas, kurio atlyginimo priedas priklauso nuo skyriaus rezultato, kitų skyriaus darbuotojų priedai prie atlyginimo, kurie šiai dienai neatitinka realybės); 4) sąmoningai ištrintų darbiniame atsakovo kompiuteryje buvusių failų ir duomenų atstatymo išlaidos, patirtos samdant IT paslaugas teikiančią įmonę; 5) dėl atsakovo nušalinimo sutrikdyta skyriaus veikla, neužtikrinta planuota apyvarta bei darbų nuoseklumas dėl nerealizuotų užsakymų bei laiku neišvežtų kontraktinių krovinių, kuriuos įvertinusi priėmė sprendimą taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą ir atleisti atsakovą iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. vasario 28 d. priimtas bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 2020/14 „Dėl atleidimo iš darbo“ atleisti iš darbo skyriaus vadovą (atsakovą) pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 7 punktą, išmokant atsakovui darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį nušalinus nuo darbo, iš viso – 2 856,82 Eur.
30. Atsakovas 2020 m. kovo 17 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl galimai neteisėto atleidimo iš pareigų, kuri 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. DGKS-3084 darbo byloje Nr. APS-131-5704/2020 darbuotojos prašymą atmetė.
31. Ieškovė 2020 m. kovo 30 d. prašymu dėl darbuotojo kaltais veiksmais padarytos žalos išieškojimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. DGKS-3074, priimtu darbo byloje Nr. APS-131-7289/2020, prašymą atmetė.
32. Šalys, nesutikdamos su priimtais Darbo ginčų komisijos sprendimais, kreipėsi su ieškiniais į teismą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės pateiktą ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį tenkino visiškai.
33. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kyla dėl turtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pritaikytų atsakovo neteisėto atleidimo iš darbo teisinių padarinių.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
34. Ieškovė prašiusi bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant tinkamai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir bei ištirti įrodymus.
35. CPK 322 straipsnyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
37. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2020 m. gruodžio 21 d. išrašą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sistemos apie draudėjo apdraustųjų asmenų skaičių, ieškovės 2020 m. rugsėjo 30 d. balansą ir 2020 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą.
38. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naujus rašytinius įrodymus – 2020 m. gruodžio 21 d. išrašą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sistemos apie draudėjo apdraustųjų asmenų skaičių, ieškovės 2020 m. rugsėjo 30 d. balansą ir 2020 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą nenustatyta, ieškovei nepateikus racionalaus paaiškinimo, kodėl minėti rašytiniai įrodymai negalėjo ir nebuvo pateikti laiku bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, jie yra nevertintini (CPK 314 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
40. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodžiusi, jog turėjo pagrindą atleisti atsakovą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą tyčia atlikus neteisėtus veiksmus. Atsakovas tuo tarpu teigė, jog savo darbo pareigas vykdė, išlaidas į „Delivera“ sistemą suvesdavo, ataskaitas sudarydavo, pastebėjus, kad tam tikros išlaidos suvestos nebuvo, ar paaiškėjus kitoms išlaidoms, darbuotojas duomenis koreguodavo, nežinodamas, kad tokiu būdu iškraipo bendrovės veiklos rezultatus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jis savo pareigų šiurkščiai nepažeidė, nes darbdavė šių pareigų darbuotojui nustačiusi nebuvo, o jeigu ir buvo, tai nebuvo su jomis supažindinusi.
41. Teisėjų kolegija pažymi, jog, darbdavė, teigdama, kad darbuotojas atliko neteisėtus veiksmus, t. y., sprendžiant pagal pirminį 2020 m. vasario 24 d. reikalavimo pasiaiškinti turinį, koreguodavo (padidindavo) užsakymų vežėjams (subkontraktoriams) kainas; ženkliai pavėluodavo įkelti duomenis apie papildomas išlaidas (pirkimus), turėjo įrodyti minėtų veiksmų neteisėtumo pobūdį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, o ieškovė to ir neginčijusi, kad bendrovėje nebuvo priimtų darbuotojo pareigybės nuostatų. Nors šalys neginčijo aplinkybės, kad atsakovas turėjo pareigą į ekspedicijos valdymo sistemą „Delivera“ suvesti duomenis apie išlaidas, tačiau bendrovėje darbo su ekspedicijos valdymo sistema „Delivera“ tvarkos, nustatančios šios pareigos vykdymo tvarką, nebuvo. Kadangi šiuo atveju darbuotojas nebuvo tinkamai supažindintas su darbo funkcijų turiniu (įskaitant ir jų vykdymo tvarką), neinformuotas apie jų netinkamo vykdymo pasekmes, nėra pagrindo išvadai daryti, jog darbuotojas jas šiurkščiai pažeidęs. Be kita ko, kaip pagrįstai atkreipęs dėmesį atsakovas, pastabų apie netinkamai atliekamas darbo pareigas jis nei iš bendrovės direktoriaus A. Ž., nei iš tiesioginės vadovės J. L. nebuvo sulaukęs, tad tai taip pat galėjo turėti įtakos jam manant, jog savo pareigas atlieka tinkamai. Tuo tarpu 2018 m. spalio 8 d. anketos užpildymas, atsakovo gebėjimas dirbti su minėta „Delivera“ sistema ir jos pagrindinių veikimo požymių žinojimas nepaneigia darbdavei tenkančios pareigos tinkamai ir atsakingai organizuoti darbuotojų darbą, tame tarpe ir juos supažindinti su darbo veikloje naudojamų programų darbo specifika, t. y. kada visi duomenys turi būti suvesti į ekspedicijos valdymo sistemą „Delivera“, kad vėlesnis duomenų ir ataskaitų koregavimas negalimas. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovas buvo supažindintas su darbo atlikimo tvarka, darbo organizavimo taisyklėmis; taip pat laiku, prisiimant su tuo susijusius teisinius padarinius, nepateikus konkrečių duomenų apie darbuotojo išlaidų / sąskaitų gavimo momentą, nėra pagrindo pripažinti, kad darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas.
42. Ieškovė, tiek siekdama pagrįsti atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumą, tiek reikalaudama taikyti jam atsakomybę priteisiant žalą, įrodinėja, kad atsakovas tyčia padarė darbdavei žalos.
43. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 2 dalis numato, jog kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skirtingai nuo civilinės atsakomybės, materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).
44. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytas tęstinis atsakovo veiksmų pobūdis, pasireiškęs duomenų koregavimu, nesudaro pagrindo pripažinti buvus atsakovo tyčią jo veiksmuose. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovas, koreguodamas duomenis ekspedicijos valdymo sistemoje „Delivera“, būtų žinojęs, kad minėti veiksmai turės įtakos žalos atsiradimui, darbdavės verslo sprendimų priėmimui ar neuždirbtų priedų išmokėjimui (kurių mokėjimo tvarka bendrovėje, reikėtų paminėti, taip pat nebuvusi aiškiai nustatyta) (CPK 178 straipsnis).
45. Pirmosios instancijos teismas sprendęs, jog ieškovė byloje neįrodžiusi ir žalos dydžio. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodžiusi, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas priimtas neįvertinus ieškinio reikalavimų ir jų pagrindimo.
46. Teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovu, pabrėžia, jog nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundą nebuvo nurodyta, kaip apskaičiuojamas nuostolių, patirtų dėl nuostolingų vežimų vykdymo, dydis, iš esmės prie dėl nuostolingų užsakymų patirtų nuostolių priskiriant darbuotojo netinkamai suvestų duomenų paklaidą pinigine išraiška. Atitinkamai 2020 m. birželio 15 d. ekspertizės akte Nr. 20/06 (kuris, atkreiptinas dėmesys, didesnės įrodomosios galios, remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, neturi, jį gavus ne civilinio proceso tvarka atliktos ekspertizės metu) ekspertė nurodžiusi, kad darbuotojas dirbo nuostolingai, t. y. patirti 12 715,06 Eur dydžio nuostoliai, tačiau paaiškinimai, kokiu būdu ši nuostolių suma apskaičiuota, nepateikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog darbdavė neįrodė (pateikdama duomenis, kokie konkretūs reisai buvo nuostolingi, ar šie reisai buvo nuostolingi nuolat, ar nuostolingumas pasireikšdavo atsitiktinai, kad darbuotojas nesuvesdavo būtent nuostolingų reisų išlaidų, kada nuostolingi reisai būtų buvę atšaukti laiku gavus duomenis), kad jai buvo padaryta atitinkamo dydžio žala dėl darbuotojo laiku į „Delivera“ sistemą nesuvestų duomenų, patiriant nuostolius dėl neatšauktų nuostolingų reisų. Pagrįstų abejonių taip pat kelia, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nuostolių dydžio keitimas, nepaisant jų kildinimo iš tų pačių faktinių aplinkybių, kurios turėjo būti paaiškėjusios atlikus vidinį tyrimą. Be kita ko, reikėtų pažymėti, jog ieškovė nepagrįstai reikalavusi atlyginti ir nuostolius dėl skyriaus vadovei J. L. išmokėtų priedų. Kadangi šiuo atveju priedai J. L. buvo sumokėti klaidingai apskaičiavus pelną, darbdavė, sužinojusi apie darbuotojai nepagrįstai išmokėtą sumas, turėjo teisę jas išskaityti iš jos darbo užmokesčio, tačiau šia teise nepasinaudojo (DK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
47. Nagrinėjamu atveju taip pat neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys tarp darbdavės nurodytų nuostolių atsiradimo ir atsakovo atliktų veiksmų (CK 6.247 straipsnis), tariamai žalai esant nutolus nuo darbuotojo veiksmų. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog darbdavė, teikdama logistikos-ekspedicijų paslaugas, prisiima komercinę riziką dėl galimai nuostolingų maršrutų pasirinkimo, todėl atsakomybė dėl tokių sprendimų priėmimo darbuotojui negali būti perkeliama (DK 32 straipsnio 3 dalis).
48. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nebuvo pagrindo atsakovo civilinei atsakomybe kilti, nenustačius tam būtinų sąlygų viseto, tokiu atveju neteisėtai atleidus darbuotoją iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą.
49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodęs, jog ieškovė atliko procedūrinius pažeidimus, paskirdama griežčiausią drausminę nuobaudą. Ieškovės teigimu, ji pakartotinai sudarė atsakovui galimybę pateikti pasiaiškinimą dėl jo neteisėtų veiksmų, siekdama nustatyti susidariusios situacijos faktines aplinkybes; 2020 m. vasario 28 d. pranešimu apie darbo pareigų pažeidimus tik apibendrintos darbdavės nustatytos aplinkybės, dėl kurių atsakovo buvo prašoma pateikti paaiškinimus, ir informuota dėl kokių priežasčių atsakovas atleidžiamas iš darbo, todėl tokiu atveju pakartotinai pateikti pasiaiškinimą dėl įsakyme dėl atleidimo iš darbo ir pranešime nurodytų pažeidimų nebuvo pagrindo.
50. DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti iš darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).
51. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nebuvo suteikta nei teisė pateikti paaiškinimą į 2020 m. vasario 28 d. pranešime nustatytus darbo pareigų pažeidimus, nei galimybė susipažinti su atlikto vidinio tyrimo medžiaga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo įvykdytą procedūrinį pažeidimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju atsakovo teikti ankstesni pasiaiškinimai negali būti laikomi tinkamu DK 58 straipsnio 4 dalyje numatytos teisės užtikrinimu, pažeidus atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą procedūrą. Tokiu atveju darytina išvada, kad neištyrus galimų darbo pareigų pažeidimų ir jų atsiradimo priežasčių, nurodytų 2020 m. vasario 28 d. pranešime, dėl kurių atsakovas būtų galėjęs pateikti paaiškinimus, ieškovė prisiėmė šių padarinių atsiradimo riziką.
52. Ieškovė prašo sumažinti atsakovo naudai priteistą 20 506,50 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, šiam neatitinkant įstatyme nustatytos kompensacijos tikslo ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.
53. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės prašymą. Visų pirma, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovės nurodoma aplinkybė dėl atsakovo gautų kitoje darbovietėje pajamų nelaikytina pakankama sumažinant priteistinos išmokos už priverstinės pravaikštos laiką dydį kitoje darbovietėje jo gauta pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3-3-327-701/2019). Antra, ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl nuostolingai vykdomos veiklos, todėl nesant byloje duomenų, kad viso vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą išmokėjimas darbuotojui turėtų žymių neigiamų padarinių darbdavės finansinei padėčiai, šiuo atveju proporcingumo padarytam pažeidimui principas nepažeidžiamas, ieškovei, kaip darbdavei, pritaikytos sankcijos nelaikant neadekvačia ar neatitinkančia bendrojo teisingumo principo.
Dėl procesinės bylos baigties
54. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
55. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
56. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovo turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
58. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 1 815,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdamas patirtas išlaidas 2021 m. sausio 21 d. PVM sąskaita-faktūra Serija CON Nr. ET-719 ir 2021 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymu. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant maksimalią atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2020 metų III ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 454,80 Eur. Maksimali atsakovui už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma – 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokatės E. T. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio – 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur x 1,3), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
59. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21208-727/2020 palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hermitrans“, juridinio asmens kodas 302469558, 1 815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Rita Kisielienė
Liuda Uckienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė