Civilinė byla Nr. 2-1833/2013

              Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00193-2013-8

              Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „CONLEX“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje pagal bendraieškių uždarosios akcinės bendrovės „Saitema“ ir uždarosios akcinės bendrovės „CONLEX“ ieškinius dėl bankroto bylos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Salako mediena“ iškėlimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ieškovas UAB „Saitema“ 2013-04-16 teisme priimtu ieškiniu prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Salako mediena“ ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Renatvita“. Nurodė, kad atsakovas tinkamai neatsiskaito su ieškovu pagal pasirašytą Degalų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2013-01-07–2013-04-11 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovo įsiskolinimas yra 6 180,92 Lt, iš jų – 45,56 Lt delspinigių. Atsakovui 2013-03-12 buvo išsiųstas įspėjimas dėl skolos sumokėjimo bei bankroto bylos kėlimo, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo, skolos nesumokėjo, todėl ieškovas mano, kad atsakovas yra nemoki įmonė ir yra pagrindas kelti bankroto bylą.

Bendraieškis UAB „CONLEX“, 2013-04-23 teisme priimtu pareiškimu, taip pat prašė iškelti bankroto bylą atsakovui ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nurodė, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui 9 083,74 Lt skolos, ieškovo įsigytos pagal 2013-04-17 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/04/17-1 ir 2012-11-13 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras iš UAB „Ekonomiškas“. Ieškovas atsakovui 2013-04-19 išsiuntė pranešimą dėl perleisto reikalavimo, jo įvykdymo ir bankroto bylos kėlimo, tačiau skola nesumokėta. Ieškovas sužinojo apie atsakovui inicijuotą bankroto bylos kėlimą, todėl turi subjektinę teisę prisidėti prie ieškinio.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė nekelti bankroto bylos. Nurodė, kad įmonė žiemos metu turėjo mažai užsakymų, todėl beveik nedirbo. Šiuo metu įmonė turi užsakymų, vykdo veiklą, joje dirba 7 darbuotojai, turi turto. Debitorius UAB „Geras miškas“ įmonei skolingas 5 700 Lt, o iš valstybės gautina PVM suma yra 12 220 Lt. Skolas pagal susitarimus su kreditoriais grąžins dalimis iki 2013-11-01. 2013 m. gegužės mėnesį grąžino skolą UAB „Bikuvos prekyba“, dalį skolos UAB „Proma LT“. Įmonė skolos VSDFV neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Salako mediena“. Teismas tokią išvadą motyvavo tuo, kad įvertinus byloje esančių įrodymų visumą nenustatytos sąlygos, kurioms esant būtų pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą. Teismas konstatavo, kad neįrodyta atsakovo nemokumo aplinkybė. Teismas atsižvelgė į tai, kad įmonė įkurta 2012-05-03 ir pagal balanso 2013-04-01 duomenis yra tik formaliai nemoki. Pradelsti įsiskolinimai 2013-04-01 buvo 64 171,49 Lt, o turto vertė – 92 696 Lt, t. y. įsipareigojimai kreditoriams viršija jos daugiau kaip pusę į balanso įtraukto turto vertės [Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 9 str. 7 d. 1 p.], tačiau įmonė nėra nutraukusi savo ūkinės veiklos, ją vykdo, iš dalies atsiskaito su kreditoriais, bylos nagrinėjimo dieną mokestinių nepriemokų bei skolos VSDFV neturėjo, duomenų apie įsiskolinimą darbuotojams negauta. Teismas padarė išvadą, kad nesenai įkurta įmonė turi laikinų finansinių sunkumų dėl apyvartinių lėšų trūkumo, tačiau tai galima išspręsti įmonės pastangomis toliau vykdant ūkinę komercinę veiklą, o ne iškeliant bankroto bylą ir taip skubotai pašalinant rinkos dalyvį iš jos. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovai savo reikalavimų patenkinimą gali gauti skolas prisiteisiant ir išieškant bendrąja tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „CONLEX“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės arba jį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą nekelti atsakovui bankroto bylos, nors pats vertindamas byloje esančius atsakovo finansinę ir turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus pripažino, kad atsakovas yra nemokus. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nei Įmonių bankroto įstatymo nei teismų praktikoje nustatytomis taisyklėmis, todėl nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo nekelti bankroto bylos. Nurodė, kad atsakovas su kreditoriumi UAB „SDG“ raštu susitarė dėl atsiskaitymo grafiko, o ieškovui UAB „CONLEX“ bei kreditoriui KB „Zarasų šilas“ išsiuntė prašymus dėl atsiskaitymo grafiko. Su kitais kreditoriais turi žodinius susitarimus dėl skolos grąžinimo dalimis iki 2013-11-01. Atsakovas skolų VSDFV neturi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirojo skundo nagrinėjimo objektas yra teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto byla atsakovui UAB „Salako mediena“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai netaikė bankroto teisės normų, reglamentuojančių įmonės nemokumo nustatymą, bei padarė išvadą, prieštaraujančią byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai inicijavo atsakovui bankroto bylą, nurodydami, jog atsakovas tinkamai su jais neatsiskaito už pateiktas prekes bei kitus sutartimis prisiimtus turtinius įsipareigojimus (ĮBĮ 4 str. 2 p.), t. y. kad skolos yra pradelstos, o įspėjus dėl bankroto bylos inicijavimo, skolų vis tiek nesumokėjo. Šiuo atveju ieškovai nurodė vieną iš įstatymo numatytų sąlygų, kada asmuo turi įstatyme numatytą teisę paduoti pareiškimą teismui. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas tinkamai išsiaiškino bei pripažino ir dėl to ginčo nėra. Tačiau tuo pačiu pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą dėl atsakovo nemokumo, pagrįstai atsižvelgė ir konstatavo, kad daugiau jokių sąlygų, numatytų ĮBĮ 4 str., nėra. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši išvada iš esmės yra reikšminga ir vertinant įmonės nemokumo fakto nustatymo aplinkybes. Nors ĮBĮ 2 str. 8 d. apibrėžia įmonės nemokumo sąvoką kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau tokiai įmonės būsenai konstatuoti neužtenka vien formalaus įmonės finansinės atskaitomybės duomenų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis, neteisingai nurodė, kad įmonės nemokumas nustatomas 2013-04-11 duomenimis, nes finansinės atskaitomybės duomenys buvo pateikti už ataskaitinius 2012 metus, o ne bankroto bylos inicijavimo ar nagrinėjimo dieną. Tačiau šiuo atveju pripažintina, kad tai nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje surinktų įrodymų visumos, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą atsakovui nekelti bankroto bylos. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš tikrųjų iš esmės  nedidelė įmonė veikia tik nuo 2012-05-03, jos veiklos metu ne tik atsirado turtinių įsipareigojimų kreditoriams, bet buvo įsigijama turto, reikalingo įmonės veiklai organizuoti – ilgalaikio turto už 62 065 Lt. Teismo padaryta išvada, kad ką tik įsikūrusi įmonė iš karto negali veikti pelningai, nepaneigta, juo labiau, kad aiškinamajame rašte prie finansinės atskaitomybės už 2012 metus akivaizdžiai ši situacija parodyta, t. y. kad įmonė buvo gavusi 46 463 Lt pajamų, bei turėdama skolų tiekėjams  41 921 Lt sumai, turto turėjo už 92 696 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad turto vertė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dieną nebuvo iš esmės pasikeitusi, tačiau pagal 2013-04-01 duomenis pateiktas UAB „Salako mediena“ kreditorių sąrašas (b. l. 96) nėra didelis, jame nurodytos skolų sumos ne tik kad nėra didelės, bet yra ir pasikeitusios 2013 m. gegužės mėn. duomenimis, t. y. iki bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo dienos dalis skolų buvo sumokėta, dėl dalies skolų sumokėjimo termino pratęsimo susitarta su kreditoriais. Tokią aplinkybę patvirtina ir atsakovo prie atskirojo skundo pateikta 2013-05-27 sudaryta sutartis su UAB „SDG“ dėl 4875,00 Lt atsiskaitymo grafiko, t. y. skolos išdėstymo iki 2013-10-30. Kad įmonė nėra nutraukusi veiklos ir siekia išsilaikyti rinkoje įrodo ir tai, kad įmonėje pasikeitus jos savininkui ir valdymo organui atliekami įmonės aktyvesnės veiklos organizavimo veiksmai. Įmonė ne tik ieško ir gauna užsakymus, bet ir didino darbuotojų skaičių, bendradarbiauja su kreditoriais siūlydama skolų sumokėjimo dalimis grafikus ar atsiskaitymą turtu. Aplinkybės, kad įmonė neturi pradelstų skolų darbuotojams ir mokesčių bei įmokų institucijoms, taip pat leidžia daryti išvadą, kad įmonė turi tik laikino pobūdžio finansinių sunkumų, kurie gali būti pašalinami tinkamai organizuojant įmonės veiklą, kartu administruojant debitinių skolų išieškojimą.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo faktinį ir teisinį nemokumą, todėl pripažintina, kad pagrįstai, t. y. nepažeidžiant bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų bei įrodymų vertinimo taisyklių, atsakovui buvo atsisakyta kelti bankroto bylą (LR CPK 185 str.).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                          Danguolė Martinavičienė