Civilinė byla Nr. 3K-3-589/2012

                                        Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01929-2010-3

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.1.8;

(S)

     27.7; 92; 123.7; 123.9

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 21 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Zigmo Levickio,

                            rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubui dėl visuotinio narių susirinkimo sprendimo pašalinti iš klubo narių pripažinimo neteisėtu.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

              Byloje keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas teisme (sprendžiant ginčą dėl visuotinio asociacijos narių susirinkimo priimto sprendimo dėl vieno iš narių pašalinimo iš asociacijos panaikinimo), tinkamo taikymo klausimai.

              Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo 2010 m. spalio 1 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą, kuriuo jis buvo pašalintas iš klubo narių, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, medžiotojų klubo vadovybė nepranešė apie visuotinį susirinkimą, jo darbotvarkę, vietą, laiką ir jį pašalino iš klubo narių jam nedalyvaujant, t. y. nesilaikė nustatytų pašalinimo iš klubo procedūrų. Ieškinyje taip pat teigiama, kad pašalinimo iš klubo priežastys ir sąlygos (pašalinimo pagrįstumo klausimas) neanalizuotinas ir teisiškai nereikšmingas, tačiau nurodoma, kad jokių nusižengimų, kurie būtų pagrindas jį pašalinti iš klubo, ieškovas nepadarė.

              Ieškovas V. S. Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo 2010 m. spalio 1 d. visuotiniame susirinkime klubo narių balsų dauguma pašalintas iš klubo narių (išbraukiant iš narių sąrašų) pagal Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo įstatų (toliau – Klubo įstatai) 5.1.2, 5.1.5 punktus (už įstatų ir kitų teisės aktų pažeidimus bei dėl to, kad nario veikla kenkia klubui).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančia Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo 2010 m. spalio 13 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimo dalį, kuria pareiškėjas V. S. pašalintas iš klubo narių.

Teismas nurodė, kad ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio teisėtumas tikrinamas tik procedūriniu aspektu, nesiaiškinant, ar klubo narys padarė tam tikrą pažeidimą, dėl kurio jis pašalintas; pabrėžė, kad ieškovui yra paskirta administracinė nuobauda – teisės medžioti atėmimas dėl šiurkštaus medžioklės taisyklių pažeidimo, tačiau Asociacijų įstatymo ir Medžioklės įstatymo nuostatose nėra įtvirtinta, kad medžiotojų klubo narys, netekęs specialiosios teisės, iš karto netenka ir klubo narystės. Klubo įstatuose nustatyta, kad narystė klube pasibaigia praradus teisę medžioti dėl šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų (5.1.6 punktas), tačiau taip pat įtvirtinta konkreti narystės pasibaigimo klube tvarka (5.2 punktas), pagal kurią dėl tolesnės narių, nesilaikančių Klubo įstatų, narystės sprendžia klubo visuotinis narių susirinkimas priimdamas sprendimą paprasta balsų dauguma (5.3 punktas). Susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus, jis yra teisėtas, jei klubo nariai apie jo vietą, laiką ir darbotvarkės projektą buvo informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę elektroniniu paštu, faksu, registruotu laišku arba pranešimą įteikiant pasirašytinai ir jei susirinkime dalyvauja daugiau kaip 2/3 klubo narių (7.2 punktas). Teismas pripažino, kad visuotinio Dotnuvos medžiotojų klubo narių susirinkimo metu, svarstant narystės klausimą, medžiotojų būrelio narių visuotiniame susirinkime kvorumas buvo, nutarimas priimtas reikiama balsų dauguma, tinkamos formos dokumentu, kompetentingo valdymo organo, tačiau konstatavo, kad ieškovui apie susirinkimą nebuvo tinkamai pranešta. Byloje pateiktas ieškovui siųstas elektroninis pranešimas apie Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo visuotinį narių susirinkimą yra oficialiai nepatvirtintas, jame nenurodoma susirinkimo vieta bei iš kokio elektroninio įrenginio jis siųstas, nėra patvirtinimo, kad pranešimas gautas, nepateiktų duomenų, kieno tai (siuntėjo ar gavėjo) elektroniniai adresai, nėra pateikta įrodymų, kad elektroninis adresas: (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui, todėl pranešimas nelaikytinas tinkamu. Teismas pabrėžė, kad atsakovo ieškovui per AB „Lietuvos paštas“ registruota pašto korespondencijos siunta siųstas pranešimas šiam įteiktas tik 2010 m. spalio 4 d., t. y. jau praėjus trims dienoms po visuotinio klubo narių susirinkimo.

Teismas pažymėjo, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į šios bylos duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad ieškovo pašalinimo iš klubo narių klausimas buvo iš esmės nagrinėjamas nesuteikiant ieškovui galimybių tinkamai pasirengti tam, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan., teismas konstatavo, kad ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas iš esmės pažeidus bendro pobūdžio standartus. Tokia procedūra, kokia buvo taikyta ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių atveju, netinkama.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 16 d. nutartimi, išnagrinėjusi atsakovo Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo apeliacinį skundą, jį atmetė ir paliko Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslindama jo rezoliucinę dalį, kad negaliojančia pripažįstama 2010 m. spalio 1 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimo dalis, kuria pareiškėjas pašalintas iš klubo narių.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo klausimas dėl pašalinimo iš medžiotojų klubo gali būti nagrinėjamas tik procedūriniu aspektu, yra nepagrįsta ir neatitinka formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009). Tačiau, spręsdamas dėl bylos nagrinėjimo ribų, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio pagrindu nenurodė aplinkybių apie tai, buvo ar nebuvo pakankamas faktinis materialinis pagrindas pašalinti jį iš klubo įstatuose nustatytais pagrindais, ir pašalinimo iš klubo teisėtumą ginčijo tik dėl to, kad priimant sprendimą buvo pažeista tokio nutarimo priėmimo procedūra. Materialiųjų pašalinimo pagrindų nenurodyta ir atsiliepime į šį ieškinį. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visų bylos aplinkybių kontekste įvertino administracinio teisės pažeidimo faktą, tačiau priėjus prie išvadų, kad ginčijamas  sprendimas yra neteisėtas dėl esminio visuotinio klubo narių susirinkimo sušaukimo tvarkos, nustatytos Klubo įstatuose, pažeidimo, klausimas dėl nario pašalinimo iš klubo faktinio pagrindo neteko esminės reikšmės. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad klubo nariais gali būti tik Lietuvos medžiotojų draugijos nariai, turintys teisę medžioti (Klubo įstatų 4.2 punktas). Narystė klube pasibaigia, jeigu nario veikla kenkia klubui (Klubo įstatų 5.1.5 punktas), taip pat nariui praradus teisę medžioti dėl šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų (5.1.6 punktas). Klubo įstatų 5.1 punkte įtvirtinti šeši narystės klube pasibaigimo pagrindai, o ne narystės pasibaigimo tvarka, todėl atsakovas, teismo manymu, nepagrįstai teigia, kad pagal Klubo įstatų 5.1 punktą ieškovo narystė klube savaime pasibaigė ir jokio procesinio sprendimo dėl to priimti nereikėjo. Pašalinimo iš klubo tvarka įtvirtinta Klubo įstatų 5.2–5.4 punktuose ir jos turi būti laikomasi.

Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovui tinkamai nebuvo pranešta apie vyksiantį visuotinį narių susirinkimą, kuriame bus sprendžiamas jo pašalinimo iš klubo klausimas, tam jis negalėjo tinkamai pasirengti. Faktas, kad apie klubo narių visuotinį susirinkimą buvo paskelbta dienraštyje „Lietuvos žinios” ir internete, neatitinka Klubo įstatuose nustatytos pranešimo tvarkos, nes Klubo įstatų 12 punktas reglamentuoja ne pranešimo klubo nariams apie visuotinio klubo narių susirinkimo sušaukimą tvarką ir terminus, o klubo viešųjų pranešimų apie esminius įvykius visuomenei tvarką ir terminus. Pažymėta, kad pranešimas per draugus ar telefonu taip pat neatitiko nustatytos tvarkos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasatorius prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 16 d. nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

              Dėl bylos nagrinėjimo ribų. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, nurodo, kad teismas, nagrinėdamas ieškovo pareikštą ieškinio reikalavimą, turėjo nagrinėti ne tik ieškovo pašalinimo iš asociacijos narių procedūrinius aspektus, bet ir tokio pašalinimo priežastis – materialiuosius pagrindus. Kasatoriaus teigimu, jis teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu vienareikšmiškai nurodė materialiuosius V. S. pašalinimo iš klubo narių pagrindus bei prašė teismų remtis Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 15 d. nutartimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi, kuriomis ieškovas buvo nubaustas už ATPK 85 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą, jam 12 mėnesių atimta teisė medžioti, šiam laikotarpiui paimtas medžiotojo bilietas ir konfiskuotas medžioklinis šautuvas. Šioje civilinėje byloje nurodyti sprendimai turi prejudicinę galią. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo atimta teisė medžioti, paimtas medžiotojo bilietas ir konfiskuotas medžioklinis šautuvas, pagal Klubo įstatų 4.2, 5.1, 5.1.6 punktus, jo narystė medžiotojų klube savaime pasibaigė. Asmuo, neturintis teisės medžioti negali būti medžiotojų klubo narys, nes jam tokia teisė yra atimta. Ieškovas, kasatoriaus teigimu, iš klubo narių buvo šalinamas už šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimą, konstatuotą teismo sprendimais.

              Dėl tinkamo ieškovo informavimo apie visuotinį klubo narių susirinkimą. Kasatorius nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie susirinkimą. Kasatoriaus teigimu, nebuvo reikalo dar kartą, papildomai spręsti dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių, nes pagal Klubo įstatų 5.1.2, 5.1.5 punktus, jo narystė klube pasibaigė po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutarties paskelbimo. Be to, ieškovas apie susirinkimą, anot kasatoriaus, buvo informuotas tinkamai: jam pranešta elektroniniu paštu ir telefonu bei registruotu laišku. AB „Lietuvos paštas“ raštas, kasatoriaus nuomone, patvirtina, kad registruota siunta V. S. buvo išsiųsta 2010 m. rugsėjo 23 d., pašto poskyryje gauta – 2010 m. rugsėjo 25 d. ir 2010 m. rugsėjo 27 d. pasiekė adresatą, kuriam, nepavykus įteikti, buvo paliktas atitinkamos formos pranešimas. Tai, kad ieškovas jam adresuotą registruotą siuntą iš pašto skyriaus pasiėmė tik 2010 m. spalio 4 d., po susirinkimo, anot kasatoriaus, rodo jo piktybiškumą, abejingumą, neatsakingumą ir nerūpestingumą. Kasatorius mano nesantis atsakingas už tai, kad ieškovas nenuvyko pasiimti siuntos iš pašto skyriaus. Be to, ieškovo pašalinimo iš klubo narių klausimas spręstas jau antrą kartą, nes 2010 m. rugsėjo 18 d. visuotiniame klubo narių susirinkime ieškovas taip pat nedalyvavo, visi klubo nariai buvo tinkamai informuoti apie šį susirinkimą, ieškovas taip pat. Kasatoriaus nuomone, ieškovas sąmoningai nepriėmė jam skirtos registruotos siuntos iki 2010 m. spalio 4 d. bei nedalyvavo susirinkime, t. y. buvo nesąžiningas, jam neabejotinai buvo žinoma apie susirinkimą, kad jame bus sprendžiamas jo pašalinimo iš klubo klausimas, taip pat apie susirinkimą buvo pranešta respublikiniame dienraštyje „Lietuvos žinios“ bei buvo siųstas elektroninis laiškas asmeniškai V. S.. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, kad elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini) priklauso jam.

              Dėl klubo įstatų nuostatų plečiamojo aiškinimo. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl draudimo kištis į asociacijos veiklą, jos vidaus reikalus, užtikrinant asociacijų veikimo laisvę (Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009), nurodo, kad pagal teisinį reglamentavimą jokia institucija neturi teisės kištis į asociacijų veiklą, jos vidaus nuostatas ir plečiamai aiškinti Asociacijų įstatymo nuostatas. Bylą nagrinėję teismai, kasatoriaus manymu, konstatuodami, kad nei Asociacijų įstatymas, nei Dotnuvos medžiotojų klubo įstatai nenustato savaiminio klubo nario pašalinimo, neteisėtai, nepagrįstai išplėtė medžiotojų klubo įstatų reikalavimus, taip pažeisdami Asociacijų įstatymo 14 straipsnį. Ieškovui buvo atimta teisė medžioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi, o nei Asociacijų įstatymas, nei Dotnuvos medžiotojų klubo įstatai nenustato prievolės pakartotinai pašalinti asmenį iš klubo, kai jam atimta teisė medžioti, nes esant tokiai situacijai, asmuo apskritai nebegali būti medžiotojų klubo nariu, negali įgyvendinti savo materialiosios teisės medžioti, nes jos neturi.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime iš esmės sutinkama su apeliacinės instancijos teismo priimtoje skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais bei motyvais. Papildomai ieškovas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.  balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-152/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009; kt.), bylą nagrinėjantis teismas nagrinėti materialiuosius pašalinimo iš asociacijos narių pagrindus privalo tik tuo atveju, jei ieškovas tai yra suformulavęs savo ieškinyje, o kai ieškovas nereikalauja, kad pašalinimas iš asociacijos narių būtų nagrinėjamas ir materialiuoju aspektu, teismas ginčą turėtų nagrinėti tik procedūriniu aspektu. Ieškovas nenurodė aplinkybių apie tai, kad nebuvo pakankamo faktinio materialaus pagrindo jį pašalinti iš klubo narių, o ginčijo pašalinimo teisėtumą dėl neatitikties Klubo įstatuose įtvirtintai tvarkai. Ieškovas pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, nekonstatavo proceso teisės pažeidimo, o nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai pasisakyta, jog pašalinimas iš asociacijos narių nagrinėjamas tik procedūriniu aspektu, nes tai neatitinka naujausios teismų praktikos. Remdamasis Klubo įstatų 5.2–5.4 punktuose įtvirtinta pašalinimo iš klubo narių tvarka, ieškovas teigia, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutarties paskelbimo, jo narystė klube nepasibaigė, o laikantis nustatytos tvarkos, jis visuotinio narių susirinkimo sprendimu turėjo būti išbraukiamas iš klubo narių sąrašų.

              Ieškovas pabrėžia, kad jam registruota pašto siunta su pranešimu apie visuotinį klubo narių susirinkimą įteikta tik 2010 m. spalio 4 d., t. y. jau po susirinkimo, todėl jis nebuvo tinkamai informuotas apie susirinkimą. Be to, ieškovo teigimu, jam 2010 m. rugsėjo 23 d. išsiųsta siunta Kauno CP buvo tik 2010 m. rugsėjo 25 d., todėl, net ją įteikus tą pačią dieną, vis tiek būtų pažeista Klubo įstatų 7.4 punkte nustatyta klubo narių informavimo apie visuotinį susirinkimą tvarka, nes iki susirinkimo būtų likusios penkios dienos, o ne savaitė.

              Ieškovas nurodo, kad, remiantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-571/2009), kasatorius bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog elektroniniu laišku siųstas pranešimas elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini) buvo jo gautas, t. y. kad nurodytas pašto adresas priklauso būtent ieškovui, nors tokią pareigą turėjo pagal CPK 178 straipsnį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                                          IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl pašalinimo iš medžiotojų klubo pagrindų ir tvarkos

Kasacinis skundas grindžiamas dviem iš dalies prieštaringomis pozicijomis: viena vertus, nurodoma, kad ieškovui administracine tvarka atėmus teisę medžioti, jis savaime neteko narystės klube, ir pašalinimas buvo perteklinis veiksmas, kita vertus, įrodinėjama, kad susirinkimas, kurio metu ieškovas buvo pašalintas iš klubo, vyko teisėtai.

Iš Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo įstatų (1.4 punktas) matyti, kad klubo teisinė forma – asociacija. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus reglamentuoja Asociacijų įstatymo nuostatos, tačiau šis įstatymas nenustato asociacijos narių priėmimo ir pašalinimo tvarkos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą asociacijų steigimo dokumente – įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Taigi, teisė nustatyti asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas deleguota pačiai asociacijai, įpareigojant ją nustatyti tai įstatuose.

Nagrinėjamu atveju Klubo įstatų 5.1 punkte nustatyti narystės klube pasibaigimo pagrindai, o 5.2–5.4 punktuose – narystės pasibaigimo tvarka. Klubo įstatų 5.2.1 punkte aptarta narystės pasibaigimo tvarka, kai nariai savanoriškai išstoja iš klubo, o 5.3 punkte nustatyta, kad dėl tolesnės narių, nesilaikančių klubo įstatų, narystės klube sprendžia klubo visuotinis narių susirinkimas, priimdamas sprendimą paprasta balsų dauguma. Narystės klube pasibaigimas jo nariui praradus teisę medžioti dėl šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų (5.1.6 punktas) yra vienas pažeidimų, nurodytų Klubo įstatų 5.1 punkte, sudarančių pagrindą netekti klubo narystės ir kartu reiškiančių Klubo įstatų nesilaikymą (klubo narių pareiga laikytis aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų įtvirtinta Klubo įstatų 3.1.5 punkte).

Klubo įstatų 7.1 punkte, nustatančiame visuotinio klubo narių susirinkimo kompetenciją, nurodyta, kad susirinkimas, be kita ko, priima sprendimus dėl naujų narių priėmimo ar narių pašalinimo iš klubo, nenurodant jokių su pašalinimo pagrindu susijusių išimčių. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dėl pašalinimo iš klubo narių už teisės medžioti dėl šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų praradimą turi būti sprendžiama bendra tvarka, t. y. visuotiniame klubo narių susirinkime paprasta balsų dauguma. Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad klubo nariu pagal Klubo įstatus gali būti tik teisę medžioti turintis asmuo, minėtos išvados nepaneigia, ši nuostata kaip tik ir gali būti įgyvendinta, teisės aktų nustatyta tvarka išsprendus klausimą dėl pašalinimo iš klubo narių.

Kasatoriaus pozicija, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Asociacijų įstatymo bei Klubo įstatų nuostatas kitaip, nei jas traktuoja Klubas, pažeidė Asociacijų įstatymo 14 straipsnio draudimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims kištis į asociacijos veiklą ir jos vidaus reikalus, teisiškai nepagrįsta. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asociacijos neturi neliečiamumo garantijų (imuniteto) prieš pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios įsikišimą. Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos neturi įtakos konstitucinės teisės į teisminę gynybą turiniui ir apimčiai, neeliminuoja bendro pobūdžio procesinių taisyklių veikimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009). Taikyti įstatymus, kitus teisės aktus ir juos aiškinti yra ne tik teismo teisė, bet ir pareiga (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Tik atskleidus tikrąją teisės normos prasmę ir tikslą, įmanoma ją tinkamai taikyti ir teisingai išspręsti teisinį ginčą. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki (Konstitucijos 109 straipsnis, CPK 21 straipsnis), todėl ir aiškindami įstatymus ir kitus teisės aktus jie, nors ir gali atsižvelgti, tačiau nėra saistomi kitų asmenų, taip pat ir priėmusių tam tikrą teisės aktą, nuomonės.

Konstatavus, kad klubo nario pašalinimas iš klubo turi būti sprendžiamas visuotiniame klubo narių susirinkime, priimant dėl to sprendimą, būtina pasisakyti, ar nebuvo pažeista pašalinimo tvarka. Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas įstatuose nustatyta tvarka. Klubo įstatų  7.4 punkte įtvirtinta nuostata, kad susirinkimas yra teisėtas, jei klubo nariai apie jo vietą, laiką, ir darbotvarkės projektą buvo informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę elektroniniu paštu, faksu, registruotu laišku arba pranešimą įteikiant pasirašytinai ir jei susirinkime dalyvauja daugiau kaip 2/3 klubo narių. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovui apie susirinkimą Klubo įstatuose nustatyta tvarka pranešta nebuvo. Kasaciniame skunde iš esmės sutinkama, kad registruotas laiškas ieškovui laiku neįteiktas, kad elektroninio pašto adresas, kuriuo buvo siųstas pranešimas, nėra ieškovo pateiktas kaip skirtas susisiekti su juo, tačiau teigiama, kad ieškovas apie visuotinį narių susirinkimą žinojo iš kitų šaltinių. Įrodyti, kad ieškovui susirinkimą buvo pranešta tinkamai, yra kasatoriaus pareiga. Kasatorius šios pareigos neįvykdė, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visuotinis klubo narių susirinkimas, kuriame priimtas sprendimas pašalinti ieškovą iš klubo narių, yra neteisėtas. 

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

              Kasaciniame skunde nurodoma, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-7-470/2009, suformuota praktika, teismas, nagrinėdamas bylą, neturėjo apsiriboti procedūrinių aspektų tikrinimu, o privalėjo spręsti ir dėl materialiųjų pašalinimo iš klubo pagrindų. Nurodytoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų CPK nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą pripažinti negaliojančiu kasatoriaus sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių grindė tik procedūriniais visuotinio narių susirinkimo sušaukimo pažeidimais. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovas neprivalo nurodyti. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kirstnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.-N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; kt.). Tačiau teismas negali pakeisti ieškovo nurodyto ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, tą padaryti, kaip ir didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus arba visiškai jų atsisakyti, gali tik pats ieškovas, sprendžiantis dėl savo teisių gynimo būdo ir apimties, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (pvz., CPK 376, 405 straipsniai). Šioje byloje teismas pagrįstai ginčą nagrinėjo tuo faktiniu pagrindu, kurį nurodė ieškovas, t. y. dėl jo pašalinimo iš klubo narių tvarkos pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis privalo teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovas V. S. pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, pažymėdamas, kad bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme patvirtinantis dokumentas bus pateiktas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Toks dokumentas teisme negautas, todėl, neįrodžius bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimas nepriteistinas.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 42,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Priteisti iš atsakovo Kėdainių rajono Dotnuvos medžiotojų klubo (j. a .k. 191035987) 42,58 Lt (keturiasdešimt du litus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.              

Teisėjai                                                                                                                        Birutė Janavičiūtė

        Gintaras Kryževičius

        Zigmas Levickis