Civilinė byla Nr. e2A-925-1014/2026
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07777-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų iš teisėjų Renatos Beinoravičienės, Rūtos Kazlauskienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Zinkevičiaus, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordesa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordesa“ ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos priteisimo ir atsakovo D. G. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys – A. J., uždaroji akcinė bendrovė ,,Emvesta“.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nordesa“ (toliau – ir ieškovė, rangovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. G. (toliau – ir atsakovas) 24 922,38 Eur skolą, 587,21 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų iki 2023 m. gruodžio 18 d. įskaitytinai, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Nordesa“, kaip rangovė, ir atsakovas D. G., kaip užsakovas, sudarė žodinę rangos darbų sutartį, kuria rangovė įsipareigojo savo rizika, darbo jėga, medžiagomis ir darbo priemonėmis pastatyti gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), iki 80% baigtumo, o užsakovas – priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti. Ieškovė paaiškino, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo prievolės sumokėti ieškovei už atliktus statybos darbus pagal 2023 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.NOR000454 24 922,38 Eur sumai. Pagal tarp šalių sudarytą žodinę sutartį ieškovė, kaip rangovas, įsipareigojo visus statybos darbus atlikti ir perduoti atsakovui, kaip užsakovui. Rangovas, atlikęs statybos darbus, 2023 m. birželio 29 d. sudarė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą rašytine forma, tačiau atsakovui atsisakius jį priimti ir pasirašyti, ieškovė vienašališkai pasirašė ir tokiu būdu perdavė atsakovui atliktus darbus pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė nurodo, kad tinkamai įvykdė prievolę perduoti visus atliktus statybos darbus ir sudarė sąlygas atsakovui juos priimti, todėl atsakovui kilo pareiga priimti ir atsiskaityti už iki sutarties nutraukimo ieškovei atliktus statybos darbus, tačiau atsakovas neapmokėjo net dalies sąskaitos nors ją pripažįsta, ir kategoriškai vengia bendrauti su ieškove. Nurodė, kad atsakovas atsisakė priimti atliktus statybos darbus ir nepasirašė 2023 m. birželio 29 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto be jokios priežasties. Taip pat atsakovas be jokios priežasties vengia atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad ieškovė, atlikusi statybos darbus, išrašė ir atsakovui 2023 m. liepos 3 d. elektroniniu paštu išsiuntė PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOR000454 24 922,38 Eur sumai, kurios, nors kelis kartus ir priminus apie prievolę apmokėti sąskaitą, atsakovas neapmokėjo.
3. Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovės 8 102,71 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė netinkamai atliko statybos darbus, nukrypo nuo techninio darbo projekto sprendinių, dėl ko buvo nustatyti darbų rezultato defektai, nurodė, kad atsakovas pasirinko trūkumus šalinti trečiųjų asmenų pagalba, jis patyrė tiesiogiai su padarytais defektais susijusias išlaidas: defektų nustatymui, atskirų statinio mazgų perprojektavimui, tarp šalių vykusių derybų teisiniam sureguliavimui, nustatytų defektų šalinimui. Atsakovas pažymėjo, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė pretenziją ieškovei su prašymu ne vėliau kaip per 5 dienas pateikti visų defektų, nurodytų defektų akte, šalinimo grafiką, nurodyti konkrečius visų defektų pašalinimo būdus ir priemones, suderinti grafiką su atsakovu ir per suderintus terminus atlikti defektų šalinimo darbus. Pažymėjo, kad ieškovė buvo informuota, jog jeigu ji atsisakys šalinti defektus arba nepateiks prašomos informacijos per nustatytą terminą, atsakovas be atskiro pranešimo defektų taisymui pasitelks kitus rangovus ir iš ieškovės reikalaus visų patirtų išlaidų ir nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad per nustatytą terminą ieškovė atsakymo nepateikė, defektų nepašalino.
4. Atsakovas papildomai nurodė, kad ieškovė 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsakymą į 2023 m. rugsėjo 7 d. pretenziją, kuriuo iš esmės pripažino nustatytus defektus, tačiau juos įvardino kaip mažareikšmius ir iš esmės nepagrįstus, apie tai, kad sutinka defektus pašalinti ieškovė nenurodė, trūkumų šalinimo grafiko nepateikė. Pažymėjo, kad uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Emvesta“ atlikus ieškovės atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo darbus, ieškovei buvo pateikta informacija apie atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su defektų nustatymu ir jų pašalinimu. Ieškovei neatsakius, atsakovas 2024 m. sausio 8 d. pareiškimu vienašališkai įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 24 922,20 Eur sumai.
5. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė tikslinti ieškinio reikalavimus, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, prašydama: priteisti 24 922,38 Eur skolą, 587,21 Eur kompensuojamųjų palūkanų, pripažinti atsakovo 2024 m. sausio 8 d. atliktą vienašališką priešpriešinių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu, priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad sutartus statybos darbus atliko kokybiškai. Ieškovė būtų sutikusi ištaisyti atsakovo nurodytus mažareikšmius trūkumų, tačiau ieškovė jų ištaisyti neleido bei su kitu rangovu toliau vykdė statybos darbus.
6. Atsakovas patikslino priešieškinio reikalavimus ir teismo prašė: 1) priteisti iš ieškovės 8 102,71 Eur nuostolių atlyginimą arba 2) teismui atsakovo atliktą įskaitymą pripažinus negaliojančiu – priteisti iš ieškovės iš viso 33 024,91 Eur nuostolių atlyginimą.
7. Bylą nagrinėjant iš esmės ieškovės UAB „Nordesa“ direktorius S. B. paaiškino, kad yra didelis krepšinio gerbėjas, seniai pažįsta D. G. kaip krepšininką, todėl kai jis paprašė jam „pagelbėti“ su namo statybomis, jis su mielu noru sutiko. Ieškovei pateikus atsakovui planuojamų atlikti darbų sąmatą, atsakovui sąmata pasirodė per didelė ir statybos darbams atlikti jis pasisamdė kitą įmonę. Kadangi atliktų darbu rezultatas atsakovui netiko, jis tęsė darbus su ieškove. Šalys sutarė, kad namas bus statomas etapais. Atsakovui pateikus trečiąją sąskaitą apmokėjimui, atsakovas nurodė, kad negali atsiskaityti su ieškove. Kitą dieną atvykęs specialistas nurodė ieškovės atliktų darbų trūkumus ir atsakovas atsisakė apmokėti trečiąją ieškovės išrašytą sąskaitą. Ieškovės vadovas pripažino, kad nukrypo nuo techninio darbo projekto, tačiau tai buvo padaryta atsakovui leidus.
8. Atsakovas D. G. papildomai nurodė, kad nesitarė su ieškove dėl nukrypimų nuo techninio darbo projekto. Atsakovas siūlė ieškovei šalinti nustatytus darbų trūkumus, tačiau ieškovės vadovas atsisakė tai daryti, nebuvo atvykęs į objektą.
9. Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Emvesta“ direktorius S. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Deividas gal rugpjūčio mėnesį paprašė pagalbos, papasakojo apie defektus, jis sutiko, darbus pradėjo rugsėjo antroje pusėje, sutartį pasirašė vėliau, nes suprato jog žodinio susitarimo neužteks. Pažymėjo, kad defektus visada kainuoja ištaisyti brangiau nei pradėti statybos darbus iš naujo.
10. Trečiasis asmuo A. J. atsiliepime nurodė, kad atsakovas neįvykdė pareigos apmokėti už atliktus darbus, taip pat jis niekada nesikreipė į jį su reikalavimu vykdyti sutartį. Nurodė, kad nebuvo informuotas apie gyvenamojo namo defektus nei atsakovo, nei ieškovės ir apie juos sužinojo, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą teisme. Vertino, kad atsakovo pretenzijos, susijusios su statybos darbų vadovo netinkamu veikimu, yra paties atsakovo, kaip užsakovo, prisiimta rizika.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: pripažinti negaliojančiu atsakovo D. G. 2024 m. sausio 8 d. pareiškimu „Dėl netinkamai atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio ir tarpusavio skolų įskaitymo“ atlikto įskaitymo dalį 1 923,90 Eur sumai; kitus ieškinio reikalavimus atmesti; priteisti atsakovui D. G. iš ieškovės UAB „Nordesa“ 1 923,90 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 8 918,49 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitus priešieškinio reikalavimus atmesti. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo D. G. valstybės naudai 52,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Nordesa“, kaip rangovė, ir atsakovas D. G., kaip užsakovas, sudarė žodinę rangos darbų sutartį. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog gyvenamasis namas buvo statomas asmeniniams atsakovo D. G. jo šeimos, namų ūkio poreikiams. Todėl ginčo santykiams taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.
13. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad atsakovas apmokėjo dvi UAB „Nordesa“ išrašytas sąskaitas faktūras už atliktus statybos darbus ir pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 23/05/03 ir Nr. 23/05/30. Ieškovė 2023 m. birželio 29 d. surašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 23/06/29 ir tą pačią dieną išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOR000454 24 922,83 eurų sumai. Šią sąskaitą UAB „Nordesa“ vadovas S. B. kuriuo 2023 m. liepos 3 d. išsiuntė D. G. elektroniniu (toliau – el.) paštu.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas D. G. neginčija ieškovės direktoriaus nurodytos aplinkybės, jog 2023 m. liepos 4 d. D. G. jam nurodė, kad jis kol kas negali atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus, tačiau pažymėjo, jog taip nurodė, kadangi jam jau buvo kilę įtarimų dėl ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodomų sumų.
15. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 ir CPK 187 straipsniais, nurodė, kad atsakovui papildomai nebereikia įrodinėti aplinkybės, jog ieškovei dar 2023 m. liepos mėnesio pradžioje buvo nurodyti jos atliktų statybos darbų trūkumai. Nurodė, kad tuo pačiu paneigiama ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog rangovei persiuntus užsakovui atliktų statybos darbų priėmimo-perdavimo aktą, užsakovas nepareiškė jokių pretenzijų rangovui dėl atliktų statybos darbų kokybės, trūkumų ir piktybiškai vengė atsiskaityti. Taip pat paneigiama ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad tik po dviejų mėnesių, nuo 2023 m. rugsėjo atsakovas pradėjo aiškinti, kad trečiojo etapo darbai buvo atlikti nekokybiškai. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad byloje ištirtas susirašinėjimas el. laiškais papildomai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas buvo pareiškęs pretenziją ieškovei dėl stogo konstrukcijos.
16. Teismas nurodė, kad E. M. 2023 m. rugsėjo 1 d. defektų akte Nr. 2023/09/01_var 1 (toliau – Defektų aktas) yra nurodyti tokie ieškovės atliktų statybos darbų defektai: 1) Antro aukšto sienai panaudoti blokeliai ne pagal konstrukcijų projektą t. y. pirmas aukštas iš silikatinių blokelių, o antras aukštas iš akyto betono blokelių, jų jungimo vieta yra užpildyta klijais pagal gamintojo rekomendacijas daugiau nei 3 mm o vizualiai yra didesnis, ko pasėkoje šioje vietoje klijai sutrūkinės; 2) Panaudotų blokelių dydžius gamintojas rekomenduoja pjaustyti tik iki V2 blokelio dydžio, fotofiksacijose po monolitiniais žiedais, po sąramomis; Tokie blokeliai nuo apkrovų ateityje sutrūkinės ir gamintojas jokių garantijų tokiems blokeliams neduoda; 3) Daugelyje vietų blokelių tarpai neužtaisyti, akyto betono blokeliai panaudoti apdaužyti ir sutrūkinėję, taip pat siūlės kai kurios užtaisytos su klijais, kurie buvo naudojami mūrui, o gamintojai klijų nurodymuose yra kad storis gali būti klijų tik iki 3 mm, o pagal fotofiksacijos grubiai naudojama stipriai didesnis storis klijų. Taip pat nelygumus lyginti klijais ne pagal technologiją; 4) Po betonavimo darbų montažinės skylės neužsandarintos pagal technologiją; 5) Atliekant monolitinės perdangos betonavimo darbus, po betonavimo darbų laikantis technologijos kai yra teigiama aukšta temperatūrą būtina laistyti betoną, kad per greitai betonas neišgarintu vandens nes kitaip betonas pradeda trūkinėti. Pagal fotofiksaciją matosi, kad betoninė perdanga sutrūkinėjo; 6) Po betonavimo nuo betono paviršiaus nepašalinti vielų likučiai; 7) Monolitiniai paviršiai viršija nuokrypius, tokie nuokrypiai padidins apdailos ir fasado šiltinimo kaštus; 8) Antro aukšto pertvara atlikta ne pagal TDP sprendinius t. y. nėra kolonų ir sijos metalinės prie fotofiksacijos yra pridėta iškarpa iš projekto; 9) Stogo difuzinės juostos sujungimai nesuklijuoti; 10) Po betonavimo darbų nepašalintos montažinės putos; 11) Sumontuotos sijos ne pagal TDP sprendinius t. y. sijų aukštis daugiau nei dvigubai sumažintas, ko pasėkoje didesnis tarpatramis įlinkęs, taip pat toks sprendinys nebetenkina užduoto šiltinamojo mazgo, ko pasėkoje šiltinimas išbrangsta, bei tolimesni apdailos darbai taip pat išbrangsta; 12) Tarp perdangos ir mūrinės perdangos turi būti paliktas tarpas kuris užpildomas vata arba montažinėmis putomis, bet griežtai tik ne su skiediniais ir klijais, nes ši vieta deformuojasi nuo apkrovos turi turėti laisvumo; 13) Nepašalinti armavimo perforuota juosta; 14) Nesilaikant technologijos neatliktas mūro perrišimas; 15) Tarp medienos ir muro blokelių nėra tarpinės, kuri apsaugotų medieną nuo puvimo t. y. nesilaikoma buvo technologijos ir gamintojų rekomendacijų; 16) Monolitinio žiedo neįrengimas pagal konstruktyvo brėžinį, tos vietos plane pažymėtos raudonu apskritimu.
17. Teismas papildomai nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. atsakovo iniciatyva buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, kurio metu antstolis užfiksavo ieškovės atliktų statybos darbų broką bei projektinių sprendinių nesilaikymo faktą. Pažymėjo, kad ieškovė nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų dėl statybų proceso metu atliktų ir Defektų akte užfiksuotų defektų bei darbų trūkumų. Nurodė, kad nors UAB „Nordesa“ užsakymu atlikto 2025 m. vasario 27 d. ekspertinio vertinimo akte nurodoma, ir D. K. teigė, jog siekiant nustatyti reikalingus atlikti defektų šalinimo darbus, būtina atlikti detalią ekspertizę, tačiau ieškovė nagrinėjamoje byloje jos atsisakė.
18. Teismas pažymėjo, kad D. K. teismo posėdžio metu pripažino, jog pačių defektų netyrė ir nevertino, tyrė tik Defektų aktą. Pripažino, kad nematė bylos medžiagos, tik teismo posėdžio metu pradėjo žiūrėti prie defektinio akto pridėtas nuotraukas, bei pradėjo jas analizuoti. Papildomai nurodė, kad ieškovė taip pat nepaneigė į bylą pateiktų duomenų apie E. M., kuris Defektų aktą surašė objektą apžiūrėjęs, kvalifikaciją, tiek kaip statybos vadovo, tiek kaip statybos darbų techninio prižiūrėtojo.
19. Teismas nustatė, kad statybos darbų trūkumų šalinimui atsakovas pasitelkė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Emvesta“, su kuria 2023 m. spalio 2 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti defektų šalinimo darbus pagal Defektų aktą ir perduoti darbų rezultatą atsakovui. Bendra trūkumų šalinimo darbų kaina – 23 483,68 Eur. UAB „Emvesta“ atliko nustatytų statybos darbų trūkumų šalinimo darbus ir 2023 m. lapkričio 20 d. surašė atliktų darbų aktą Nr. 1 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. EMV 257 23 483,68 Eur sumai.
20. Pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti atsakovo atliktą vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu, teismas pažymėjo, kad atsakovas turėjo teisę į ieškovę, kurią sudaro ieškovės 2023 m. birželio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NOR000454 nurodyta 24 922,20 Eur suma, t. y. 23 483,68 Eur už apmokėjimą UAB „Emvesta“ už trūkumų šalinimo išlaidas; 450 Eur – techniniam prižiūrėtojui E. M. už statybos darbų trūkumų nustatymą; 1 000 Eur – UAB „Projektų uostas“ už konstrukcinius skaičiavimus bei naujų konstrukcinių brėžinių, reikalingų nustatytų trūkumų šalinimui, parengimą.
21. Teismas vertino, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo į įskaitomą sumą įtraukti 1 923,90 Eur APB „Bulotas ir Gasiūnas“ už teisines paslaugas sprendžiant statybos darbų trūkumų nustatymo ir šalinimo teisės klausimus, nes šios atsakovo išlaidos nebuvo tiesiogiai susijusios su ieškovės darbų trūkumų pašalinimu. Todėl teismas pripažino, kad atsakovas minėtai sumai atliko įskaitymą nepagrįstai ir įskaitymą šioje dalyje pripažino negaliojančiu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui reiškiant alternatyvų reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, yra teisinis pagrindas atsakovui 1 923,90 Eur išlaidas už teisines paslaugas priteisti kaip nuostolius.
22. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 6 167,33 Eur dydžio nuostolius, susijusius su būsto nuoma ir komunalinėmis išlaidomis, teismas vertino, kad atsakovas neįrodė ir nė neįrodinėjo, kad tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartimi namo statybos darbai turėjo būti baigti anksčiau nei baigėsi nuomos sutartis. Atsakovas taip pat neįrodė, kad bendra statybos darbų trukmė užsitęsė 5 mėnesius. Be to, komunalinių mokesčių išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su ieškovės atliktų statybos darbų procesu. Todėl teismas reikalavimą priteisti 6 167,33 Eur dydžio nuostolius atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Ieškovė UAB „Nordesa“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinio reikalavimai buvo atmesti, o atsakovo priešieškinis patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas arba šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui civilinė bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:
23.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių turinį. Teismas neįvertino aplinkybės, kad sutarties šalys buvo draugai, kuriuos siejo tarpusavio pasitikėjimas. 2022 m. atsakovas ėmė rūpintis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybomis, o daugelį rūpimų klausimų dar šio namo projekto rengimo stadijoje užduodavo ieškovės vadovui S. B.. Šalims sutarus dėl statybų projekto ir ieškovei jį užbaigus, ieškovė parengė darbų sąmatą, tačiau atsakovui sąmata pasirodė per didelė. Todėl darbų vykdymui jis pasisamdė kitą rangovę – UAB „Emvesta“. Vis dėlto atsakovas nebuvo patenkintas kitos rangovės atliktų darbų kokybe ir kaina, todėl kreipėsi į ieškovę dėl tolesnių statybos darbų atlikimo. Ieškovė informavo atsakovą, kad negali garantuoti, jog kitos rangovės sumontuotų pamatų namo sienos neatsiras įskilimų.
23.2. Ieškovė nukrypo nuo techninio darbų projekto suderinus tai su atsakovu ir siekiant sutaupyti. Tai patvirtina aplinkybė, kad atsakovas D. G. dažnai lankydavosi objekte, duodavo nurodymus statybos darbus atliekantiems asmenims ir su jais derino darbų atlikimą.
23.3. Atsakovas pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų teikė tik formaliai, nesuteikdamas ieškovei galimybės trūkumus ištaisyti. Aplinkybė, kad atsakovas, neapmokėjęs ieškovės 2023 m. birželio 29 d. sąskaitos objekte toliau vykdė statybos darbus, pagrindžia, jog atsakovas faktiškai naudojo ieškovės darbų rezultatą ir jis atitiko atsakovo lūkesčius. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 7 d. ieškovei pateiktoje pretenzijoje reikalavo ieškovės pateikti joje nurodytų defektų šalinimo grafikus, kartu nurodant visų defektų pašalinimo būdus ir priemones bei atlikti defektų šalinimo darbus. Ieškovė tokio atsakovo reikalavimo objektyviai negalėjo įvykdyti, nes objekte intensyviai darbus atlikinėjo kita rangovė. Be to, ieškovė pripažįsta, jog stogo sijų konstrukcija turėjo trūkumų ir sutiko juos ištaisyti, tačiau atsakovas neleido to padaryti.
23.4. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas netyrė, ar ieškovė atliko visus 2023 m. birželio 29 d. darbų priėmimo-perdavimo akte nurodytus darbus. 2025 m. vasario 27 d. UAB „Getelit“ ekspertinio vertinimo akte nurodoma, kad Defektų akte nėra nurodyta, kokie konkrečiai techninio darbo projekto sprendiniai buvo pažeisti; neįvardinti leidžiami nuokrypiai pagal statybų techninius reglamentus (toliau – STR); nenurodyti tikslūs gaminiai ir jų sertifikatai; trūksta aiškiai apibrėžtų defektų šalinimo sprendinių; nepateikti faktiniai ir teisiniai argumentai, o defektinis aktas, be kita ko, turi būti grindžiamas STR ir kitų teisės aktų reikalavimais (konstatuojant jų nesilaikymo faktą). Pagal pateiktus duomenis UAB „Getelit“ ataskaitoje nustatyta, kad būtų galima tiksliai identifikuoti tik stogo sijų montavimo ir kitus susijusius defektus, kurių lokalinė šalinimo darbų sąmata sudaro 4 785,56 Eur. UAB „Getelit“ ataskaitoje taip pat pažymėta, kad siekiant nustatyti būtinybę kitų defektų šalinimo darbams, būtina atlikti detalią ekspertizę, kurios metu būtų galimybė nustatyti buvusių defektų pavojingumą bei būtinybę ir būdus jiems taisyti, taisymo darbų metodikas ir tikslius kiekius, o atsakovo pateiktuose duomenyse šios aktualios ir tikslios informacijos nėra. 2025 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas vienas iš UAB „Getelit“ ekspertinio vertinimo rengėjų D. K. paaiškino, kad Defektų aktas surašytas pernelyg abstrakčiai, o daugelis jame nurodytų trūkumų yra tiesiog neužbaigti darbai.
23.5. Byloje būtina skirti ekspertizę. Ieškovė neprašė skirti ekspertizės dėl ieškovės vadovo sunkios sveikatos būklės ir sudėtingos finansinės padėties. Tačiau vien ši aplinkybė nepanaikino teismo pareigos išspręsti įrodymų nepakankamumo klausimą ir paskirti byloje ekspertizę.
23.6. Vienašalio įskaitymo metu įskaitytas atsakovo reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas, taigi nebuvo įstatymo reikalaujamų būtinų sąlygų įskaitymui atlikti.
23.7. Teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas kaip nuostolius, nes byloje nenustatytos visos sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei kilti.
24. Atsakovas D. G. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Atsakovas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su šalių teisinių santykių turiniu yra grindžiami interpretacijomis ir prielaidomis bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisingumo. Be to, aplinkybės, susijusios su ginčo šalių ikisutartiniais santykiais nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingos.
24.2. Nors ieškovė nurodo, kad kai kuriuos defektus buvo pasirengusi sutvarkyti, tačiau jos elgesys 2023 m. liepos–rugsėjo mėnesiais akivaizdžiai parodo, jog realiai ji vengė tai daryti. 2025 m. rugsėjo 7 d. atsakovas raštu ieškovei suformulavo konkrečius prašymus pateikti visų nustatytų defektų šalinimo grafiką, nurodyti konkrečius visų defektų pašalinimo būdus ir priemones, suderinti grafiką su atsakovu ir per suderintus terminus atlikti defektų šalinimo darbus. Į minėtą prašymą ieškovė sureagavo grasinimais ir niekad neparodė realaus siekio ištaisyti atliktų darbų trūkumus.
24.3. Atsakovas įrodė ieškovės atliktų darbų defektus, pateikdamas tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Defektų faktą patvirtino byloje apklausti liudytojai E. M., M. A. ir S. G.. Be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą pripažino defektų faktą. Ieškovė, pripažinusi nukrypimus nuo techninio projekto sprendinių bei kitus atliktų statybos darbų defektus, o apeliaciniame skunde teigdama, kad šie defektai nėra įrodyti, prieštarauja pati sau bei piktnaudžiauja apeliacijos institutu.
24.4. Ieškovė, kvestionuodama Defektų akte nurodytus duomenis, nepateikia jokių šių duomenų teisingumą pagrindžiančių įrodymų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad defektų šalinimo darbai buvo atlikti, taip pat, kokie technologiniai sprendimai defektams šalinti buvo pasirinkti. Be kita ko, liudytojas D. K. šiuos sprendinius pripažino tinkamais.
24.5. Ginčo atveju neegzistuoja jokios aplinkybės, kurios šią bylą leistų priskirti nedispozityviosioms byloms. Dėl šios priežasties tokią bylą nagrinėjantis teismas neturi pareigos savo iniciatyva spręsti dėl ekspertizės skyrimo, kas iš esmės pažeistų procesinius dispozityvumo ir rungimosi principus.
24.6. Įskaitymo metu atsakovo reikalavimas buvo galiojantis ir vykdytinas. Ieškovei buvo pateikti visas atsakovo išlaidas pagrindžiantys dokumentai, šalių atstovai dar iki įskaitymo bandė derinti defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo klausimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
26. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.
28. Apeliacijos objektu yra Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalis, kuria teismas nusprendė iš dalies tenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus.
29. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – šalių susirašinėjimo kopiją, kuria įrodinėja aplinkybę, kad atsakovas ginčo gyvenamojo namo pamatų įrengimui buvo pasitelkęs kitą bendrovę ir pažymą apie ambulatorinį apsilankymą, kuria grindžia ieškovės vadovo sunkią sveikatos būklę.
30. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
31. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teikiami rašytiniai įrodymai nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir negali nei patvirtinti, nei paneigti byloje nustatinėjamų aplinkybių dėl atsakovo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus, nustačius darbų trūkumus ir atlikto vienašalio įskaitymo teisėtumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria šių rašytinių įrodymų nepriimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
33. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė UAB „Nordesa“, kaip rangovė, ir atsakovas D. G., kaip užsakovas, sudarė žodinę rangos darbų sutartį, kad pagal šią sutartį gyvenamojo namo statybos darbai buvo atliekami atsakovui D. G. kaip fiziniam asmeniui, užsakiusiam darbus asmeniniams, jo šeimos poreikiams tenkinti, statybos darbus įsipareigojusi atlikti ieškovė yra juridinis asmuo, besiverčiantis verslu, darytina išvada, kad ginčo šalis sieja vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant šalių ginčą, turi būti vadovaujamasi specialiosiomis vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 straipsnis), tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja vartojimo rangos teisės normos, – statybos rangos ir bendrosiomis CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio normomis, taip pat bendrosiomis CK nuostatomis dėl vartojimo sutarčių, sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisykle (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) ir kt.
34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai). Pagal CK 6.676 straipsnio, reglamentuojančio vartojimo rangos darbų kainą ir apmokėjimą, nuostatas darbų kaina nustatoma rangos šalių susitarimu; užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą; jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku. CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą, ir darbas dar nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis, tuo tarpu užsakovo teises, kai darbo rezultato trūkumai išaiškėja rangovui darbą atlikus, jo rezultato perdavimo užsakovui metu arba jo naudojimo metu, nustato CK 6.678 straipsnis.
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytos dvi tarpusavyje susijusios užsakovo pareigos – priimti rangovo darbų rezultatą ir jį apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas, pirmiau išdėstytų teisės normų nuostatų visuma bei šias nuostatas aiškinanti teismų praktika suponuoja išvadą, jog užsakovas, neginčydamas pareigos priimti rangovo faktiškai atliktus darbus, sudarančius dalį sutarto galutinio rezultato, juolab priėmęs šiuos darbus, turi pareigą už juos atsiskaityti. Toks aiškinimas užtikrina šalių interesų pusiausvyrą – užsakovas, iš rangovo įgijęs teises į tam tikrą rangovo sukurtą turtą, privalo jam už šias teises atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021).
36. Užsakovas išimtiniais atvejais atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013).
37. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko byloje esančių įrodymų tyrimą, nepagrįstai, spręsdamas dėl defektų, rėmėsi Defektų akte nurodytiems duomenims, netyrė 2023 m. birželio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NOR000454 nurodytų duomenų, kiek tai susiję su ieškovės atliktais darbais (jų apimtimi), kuriais ieškovė grindė šioje byloje pareikštą reikalavimą.
38. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieškovė už atliktus statybos rangos darbus 2023 m. birželio 29 d. atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOR000454 viso 24 922,83 Eur sumai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino, kad atsakovas, turėjęs pareigą su rangove atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus pagal 2023 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. NOR000454, pagrįstai vienašaliu priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu įskaitė rangovės darbų trūkumų šalinimo išlaidas, nustačius atliktų darbų trūkumus(defektus). Taigi, priešingai, nei nurodo apeliantė, byloje nekilo ginčo dėl minėtoje sąskaitoje nurodytų atliktų darbų, jų apimties. Pažymėtina, kad tiek CPK 12 straipsnis, reglamentuojantis rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą, įtvirtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantė šioje byloje ir neįrodinėjo aplinkybių, kad faktiškai darbų apimtis ir pobūdis yra kitoks, nei nurodyta ieškovės 2023 m. birželio 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NOR000454. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neištyrė šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų duomenų, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
39. Iš byloje esančio E. M. 2023 m. rugsėjo 1 d. defektų akto Nr. 2023/09/01_var 1 matyti, kad buvo nustatyti šie ieškovės atliktų statybos darbų defektai: 1) Antro aukšto sienai panaudoti blokeliai ne pagal konstrukcijų projektą t. y. pirmas aukštas iš silikatinių blokelių, o antras aukštas iš akyto betono blokelių, jų jungimo vieta yra užpildyta klijais pagal gamintojo rekomendacijas daugiau nei 3 mm o vizualiai yra didesnis, ko pasėkoje šioje vietoje klijai sutrūkinės; 2) Panaudotų blokelių dydžius gamintojas rekomenduoja pjaustyti tik iki V2 blokelio dydžio, fotofiksacijose po monolitiniais žiedais, po sąramomis; Tokie blokeliai nuo apkrovų ateityje sutrūkinės ir gamintojas jokių garantijų tokiems blokeliams neduoda; 3) Daugelyje vietų blokelių tarpai neužtaisyti, akyto betono blokeliai panaudoti apdaužyti ir sutrūkinėję, taip pat siūlės kai kurios užtaisytos su klijais, kurie buvo naudojami mūrui, o gamintojai klijų nurodymuose yra kad storis gali būti klijų tik iki 3 mm, o pagal fotofiksacijos grubiai naudojama stipriai didesnis storis klijų. Taip pat nelygumus lyginti klijais ne pagal technologiją; 4) Po betonavimo darbų montažinės skylės neužsandarintos pagal technologiją; 5) Atliekant monolitinės perdangos betonavimo darbus, po betonavimo darbų laikantis technologijos kai yra teigiama aukšta temperatūrą būtina laistyti betoną, kad per greitai betonas neišgarintu vandens nes kitaip betonas pradeda trūkinėti. Pagal fotofiksaciją matosi, kad betoninė perdanga sutrūkinėjo; 6) Po betonavimo nuo betono paviršiaus nepašalinti vielų likučiai; 7) Monolitiniai paviršiai viršija nuokrypius, tokie nuokrypiai padidins apdailos ir fasado šiltinimo kaštus; 8) Antro aukšto pertvara atlikta ne pagal TDP sprendinius t. y. nėra kolonų ir sijos metalinės prie fotofiksacijos yra pridėta iškarpa iš projekto; 9) Stogo difuzinės juostos sujungimai nesuklijuoti; 10) Po betonavimo darbų nepašalintos montažinės putos; 11) Sumontuotos sijos ne pagal TDP sprendinius t. y. sijų aukštis daugiau nei dvigubai sumažintas, ko pasėkoje didesnis tarpatramis įlinkęs, taip pat toks sprendinys nebetenkina užduoto šiltinamojo mazgo, ko pasėkoje šiltinimas išbrangsta, bei tolimesni apdailos darbai taip pat išbrangsta; 12) Tarp perdangos ir mūrinės perdangos turi būti paliktas tarpas kuris užpildomas vata arba montažinėmis putomis, bet griežtai tik ne su skiediniais ir klijais, nes ši vieta deformuojasi nuo apkrovos turi turėti laisvumo; 13) Nepašalinti armavimo perforuota juosta; 14) Nesilaikant technologijos neatliktas mūro perrišimas; 15) Tarp medienos ir muro blokelių nėra tarpinės, kuri apsaugotų medieną nuo puvimo t. y. nesilaikoma buvo technologijos ir gamintojų rekomendacijų; 16) Monolitinio žiedo neįrengimas pagal konstruktyvo brėžinį, tos vietos plane pažymėtos raudonu apskritimu. 2023 m. rugsėjo 19 d. antstolis konstatavo atliktų statybos darbų broką ir projektinių sprendinių nesilaikymo faktą.
40. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad aptartų Defektų akte nurodytų defektų egzistavimo faktą paneigia ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas (2025 m. vasario 27 d. UAB „Getelit“ ekspertinio vertinimo aktas) ir akto rengėjo D. K. parodymai, kad Defektų aktas surašytas abstrakčiai. Dėl ieškovės pateiktos jo pasirinkto specialisto D. K. raštu išdėstytos pozicijos dėl Defekto akto pažymėtina tai, kad pateikiama kritika iš esmės grindžiama formaliųjų reikalavimų, keliamų akto formai ir turiniui, nesilaikymu, nenurodant konstruktyvių argumentų dėl šalių ginčui išspręsti reikšmingų klausimų, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, D. K., teismo posėdžio metu pripažino, kad pačių defektų netyrė, nevertino, kad nematė bylos medžiagos, tik teismo posėdžio metu pradėjo žiūrėti prie defektinio akto pridėtas nuotraukas, bei pradėjo jas analizuoti. Ieškovės pasitelkto specialisto išvadoje nurodyti motyvai nėra pagrindas teismui nelaikyti Defektų akto įrodymu ir jo netirti. Pritartina pirmosios instancijos sprendimo vertinimui, kad ieškovė jokiais įrodymais nepaneigė į bylą pateiktų duomenų apie E. M., kuris Defektų aktą surašė objektą apžiūrėjęs, kvalifikaciją, tiek kaip statybos vadovo, tiek kaip statybos darbų techninio prižiūrėtojo.
41. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2023-09-19 atsakovo iniciatyva buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, kurio metu antstolis užfiksavo ieškovo atliktų statybos darbų broką bei projektinių sprendinių nesilaikymo faktą; statybos darbų trūkumų šalinimui atsakovas pasitelkė UAB „Emvesta“, su kuria 2023 m. spalio 2 d. sudarė statybos rangos sutartį. Bendra trūkumų šalinimo darbų kaina – 19 408 Eur plius PVM (iš viso: 23 483,68 Eur). UAB „Emvesta“, atliko nustatytų statybos darbų trūkumų šalinimo darbus, 2023 m. liepos 20 d. surašė atliktų darbų aktą Nr. 1 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. EMV 257 bendrai 23 483,68 Eur sumai. Atsakovo patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai 2023 m. liepos 28 d. buvo pateikti ieškovei, tačiau ieškovė šių išlaidų neatlygino.
42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, bylos medžiagą ištyrė visapusiškai ir išsamiai ir spęsdamas dėl reikšmingų bylai aplinkybių nustatymo, vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo pasitelktų specialistų argumentus, be kita ko, Defektų akte pateiktus duomenis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotais duomenis, šalių paaiškinimus ir liudytojo parodymus. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Pirmosios instancijos teismas nenustatė Defekto akto turinio prieštaravimų, teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl atlikto tyrimo eigos ir rezultatų, Defektų akte užfiksuoti duomenys ir pateiktos išvados pirmosios instancijos teismo vertinti visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
43. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, bylos medžiagos visapusiškai ir išsamiai neištyrė, nes teismas bylą nagrinėjant iš esmės nepagrįstai neskyrė byloje ekspertizės. Teismas su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Teismo ekspertizės paskyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nepriskirtina tokioms išimtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį išsprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė byloje kėlė klausimą dėl ekspertizės skyrimo. Teismas buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą, kad ieškovė galutinai suformuluotų poziciją dėl ekspertizės skyrimo, tačiau ji tokio prašymo nepateikė, kaip teigia apeliaciniame skunde, dėl ieškovės vadovo sveikatos būklės ir sudėtingos finansinės padėties. Pažymėtina, kad šalys byloje ginčo defektų buvimo faktą ir apimtį įrodinėjo specialistų išvadomis, kitais rašytiniais ir žodiniais įrodymais, o nagrinėjama byla yra dispozityvi. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva spręsti ekspertizės skyrimo klausimo. Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu nurodė apeliantė, savo išvadų dėl defektų priėjo išanalizavęs tiek ieškovės, tiek atsakovo pasitelktų specialistų argumentus, be kita ko, Defektų akte pateiktus duomenis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotais duomenis, šalių paaiškinimus ir liudytojo parodymus, Defektų akte užfiksuotus duomenis pirmosios instancijos teismui įvertinus visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste ir nenustačius Defekto akto turinio prieštaravimų, teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl atlikto tyrimo eigos ir rezultatų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, skundo argumentai, susiję su ekspertizės skyrimu, laikytini gynybine apeliantės pozicija, byloje priėmus jai nepalankų sprendimą. Kaip minėta, ji neteikė prašymo skirti ekspertizę bylą nagrinėjant iš esmės, nors tokią procesinę galimybę turėjo. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus dėl ekspertizės neskyrimo teismo iniciatyva atmeta kaip nepagrįstus.
44. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
45. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo šalių pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, rėmėsi apklausto liudytojo parodymais, sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstė jų vertinimą ir jų pagrindu priėmė sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visetą, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad jie nepaneigia Defektų akte nurodytų duomenų teisingumo. Visų pirma pažymėtina, kad minėti įrodymai neprieštarauja vienas kitam, o 2025 m. vasario 27 d. ekspertinio vertinimo aktas ir akto rengėjo D. K. parodymai neįrodo, jog ieškovės atlikti darbai neturėjo trūkumų. Tiek ekspertinio vertinimo akto, tiek liudytojo D. K. parodymų turinys leidžia teigti, kad byloje kilo ginčas dėl nustatytų trūkumų mažareikšmiškumo, atsakomybės už jų atsiradimą, o ne dėl jų egzistavimo. Antra, apeliacinės instancijos teismas reikšminga aplinkybe laiko tai, jog ieškovės vadovas bylą nagrinėjant iš esmės baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog pripažįsta šiuos defektus: vidaus sienų armavimas (Defekto akto 1 punktas); stogo sijų įrengimas (Defektų akto 2 punktas); gelžbetoninių įrengimas (Defektų akto 3 punktas), taip pat trūkumus, susijusius su gelžbetoninės pertvaros įtrūkimų užtaisymu. Trečia, bylos duomenimis, ieškovė svarstė ekspertizės byloje skyrimo klausimą, tačiau galiausiai nusprendė teismui nereikšti prašymo skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės procesinis elgesys vertintinas ieškovės nenaudai ir laikytinas papildomu argumentu, grindžiant išvadą dėl ieškovės atliktų statybos rangos darbų trūkumų. Be to, jau minėta, byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti Defektų aktą rengusio specialisto kvalifikacija ar šališkumu. Ketvirta, apeliantė iš esmės pripažįsta, kad nukrypo nuo techninio darbo projekto, deklaratyviai teigdama, kad šie nukrypimai buvo suderinti su atsakovu, tačiau šių teiginių niekaip nepagrindžia. Todėl šie argumentai atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu taip pat pažymi, kad atmestini kaip teisiškai nepagrįsti argumentai dėl užsakovo (atsakovo) kaltės sprendžiant rangovo sutartinės atsakomybės klausimą, – teismo vertinimu, bet kuriuo atveju, ieškovė negali remtis aplinkybe, kad atsakovas užsakė (suderino žodžiu) atlikti darbus, neatitinkančius statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų, kaip sudarančia pagrindą sumažinti atsakomybę ar nuo jos atleisti. Ieškovė yra savo veiklos profesionalė, ilgą laiką statybos darbus vykdanti įmonė, turinti didelę patirtį. Tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat atsakomybės už savo veiklą standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minestas“ v. UAB „Rialsta“, bylos Nr. 3K-3-317/2009; kt.). Dėl to būtent ieškovė atitinkamai turėjo įvertinti užsakovo (atsakovo) užduotį ir, vykdydama tiek iš CK, tiek iš sutarties kylančią pareigą, informuoti apie užsakomų darbų neatitiktį teisės normų reikalavimams. Neįvykdžius šios pareigos, ieškovei tenka iš to kylantys padariniai. Šios konkrečios bylos aspektu pažymėtina tai, kad ieškovės elgesys, vykdant statybos darbus, sąmoningai nukrypstant nuo techninio darbo projekto, nesuderinamas su protingumo principu, bendraisiais atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartais, juolab verslininkui keliamais didesniais atidumo ir rūpestingumo reikalavimais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl rangovo atsakomybės už daikto trūkumus nurodyta, kad būtent rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių. Rangovas nuo šios pareigos neatleidžiamas nepaisant to, kad jis turi pagrindą manyti, jog užsakovas pats turi žinoti įspėjimo turinį sudarančią informaciją. Be to, CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat įpareigoja rangovą imtis priemonių kliūtims, trukdančioms tinkamai įvykdyti sutartį, pašalinti, šios rangovo pareigos veikti neapribojant nei CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų kliūčių, nei priemonių joms pašalinti sąrašu ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014). Teismo vertinimu, identifikavusi netinkamą užsakovo užduotį, rangovė konkrečiu atveju turėjo galimybę ir privalėjo veikti CK 6.659 straipsnyje nustatyta tvarka, kartu taip apsaugodamas savo interesus, tačiau to nepadarė.??? ???Taigi už nustatytus defektus atsakinga ieškovė.
46. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai ar CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2012).
47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, teisės normas būtų pažeidęs ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis.
48. Taigi aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Defektų akte nurodomi teisingi duomenys apie ieškovės atliktų darbų trūkumus. Apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas, nustačius ieškovės atliktų darbų trūkumus, turi reikalavimo teisę į ieškovę, grindžiamą darbų trūkumų šalinimui patirtomis išlaidomis.
49. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas neturėjo teisės įskaityti priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, teigdama, kad reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas.
50. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas įskaitymui atlikti būtinos šios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti ir aiškūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010).
51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis yra teisėtas. Kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymą; tuo atveju, jeigu įskaitymas pripažįstamas neteisėtu, pripažįstama nepasibaigusia ir įskaityta prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009, kt.). Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; kt.). Reikalavimas dėl įskaitymo neteisėtumo gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su reikalavimu dėl prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009).
52. Remiantis byloje esančiais duomenimis, atsakovas patyrė 26 857,58 Eur išlaidų, susijusių su atliktų darbų trūkumų nustatymu ir šalinimu, teisine pagalba. Atsakovas 2024 m. sausio 8 d. pareiškimu „Dėl netinkamai atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio ir tarpusavio skolų įskaitymo“ įskaitė 24 922,20 Eur sumą pagal ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Nagrinėjamu atveju ieškovė, patikslinusi ieškinį, kvestionavo atsakovo atliktą įskaitymą, teigdama, jog nebuvo įstatymo reikalaujamų būtinų sąlygų įskaitymui atlikti. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu ir panaikino įskaitymą dalyje dėl 1 923,90 Eur išlaidų už teisines paslaugas, kitoje dalyje šį ieškinio reikalavimą atmetė. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime analizavo, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi prievolės atsiskaityti su ieškovu pasibaigimu dėl įskaitymo (CK 6.130, 6.131 straipsniai), pažymėjęs, kad atsakovas apie tai, kad taiko įskaitymą ieškovę informavo 2024 m. sausio 8 d. pranešimu, apie teisme iškeltą bylą sužinojo tik 2024 m. sausio 10 d., byloje nenustatęs aplinkybių, kurioms esant įskaitymas draudžiamas (CK 6.134 straipsnis).
53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas neturėjo teisės įskaityti priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, nes reikalavimas atlyginti defektų šalinimo išlaidas nebuvo galiojantis ir vykdytinas.
54. Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).
55. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-110-516/2025 yra pažymėjęs, kad nepriklausomai nuo to, ar rangovas sutinka su nuostoliais, ar ne, jis pareigą atlyginti nuostolius, o užsakovas – teisę reikalauti juos atlyginti – įgyja nuo nuostolių atsiradimo momento ir šiai teisei atsirasti teismo sprendimas nėra reikalingas.
56. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę su pretenzija dėl atliktų darbų trūkumų. Iš 2023 m. rugsėjo 7 d. pranešimo matyti, kad atsakovas pateikė ieškovei Defektų aktą, prašydamas per 5 dienas pateikti visų defektų šalinimo grafiką bei informuodamas, kad defektų taisymui gali būti pasitelkti kiti rangovai, iš ieškovės reikalaujant visų patirtų išlaidų ir nuostolių atlyginimo. Atsakovas ieškovei taip pat pateikė UAB „Emvesta“ 2023 m. lapkričio 20 d. trūkumų šalinimo aktą ir išlaidų patyrimo faktą pagrindžiančius dokumentus. Taigi 2024 m. sausio 8 d. atsakovo atlikto vienašalio įskaitymo metu atsakovo reikalavimas, kildinamas iš ieškovės atliktų darbų defektų fakto, buvo galiojantis ir vykdytinas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas, atmetami kaip nepagrįsti.
57. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą dėl nuostolių, patirtų apmokant už teisines paslaugas, priteisimą nurodo, kad nebuvo nustatytos visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos. Reikalavimas atlyginti nuostolius reiškia reikalavimą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Dėl to atsakovas turėjo pareigą įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus ieškovo veiksmus (neveikimą), nuostolių faktą, jų dydį, taip pat nuostolių ir ieškovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) priežastinį ryšį. Bylos duomenimis, atsakovas patyrė 1 923,90 Eur išlaidų už teisines paslaugas, sprendžiant ginčą su UAB „Nordesa“ dėl atliktų gyvenamojo namo statybos darbų trūkumų pagal advokato Aurimo Gasiūno išrašytą 2023 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20231009-06 ir 2023 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20231115-02. Šias sąskaitas atsakovas apmokėjo 2023 m. spalio 10 d. ir 2023 m. lapkričio 29 d. bankiniais pavedimais. Aptartų išlaidų už advokato teisinę pagalbą poreikis atsakovui kilo ieškovei vengiant atlyginti jos atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, taigi šios išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su ieškovės veiksmais (neveikimu). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus, tokio pobūdžio ginčuose patiriamas teisinės pagalbos išlaidas, yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtas išlaidas priteisė atsakovui iš ieškovės kaip nuostolius (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
58. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
59. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai bei visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
61. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
62. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
63. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės už apeliacinių skundų parengimą patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju aktualus 2025 metų III ketvirčio paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra – 2 427,60 Eur. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali atlygintina suma yra 3 155,88 Eur (2 427,60 Eur x 1,3), už vieną teisinių konsultacijų valandą – 242,76 Eur (2 427,60 Eur x 0,1) (Rekomendacijų 7, 8.11, 8.19 punktai).
64. Atsakovas nurodė, kad patyrė 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą už susipažinimą su ieškovės apeliaciniu skundu, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kliento konsultacijas, pateikė advokato išrašytą 2026 m. vasario 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20260218-01 ir pavedimo kopiją, patvirtinančią, kad atsakovas už advokato teisines paslaugas sumokėjo 1 200 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovas apmokėjo ne visas išlaidas pagal advokato išrašytą sąskaitą, dalinis advokato sąskaitos faktūros apmokėjimas suponuoja išvadą, kad atsakovas pripažįsta patirtas išlaidas, sutinka su sąskaitoje nurodytų teisinių paslaugų apimtimi ir kaina ir įsipareigoja sumokėti likusią nepamokėtą paslaugų kainą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka būtinumo, proporcingumo ir realumo kriterijus, neviršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotos rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio. Todėl atsakovui iš ieškovės priteisiama 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordesa“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordesa“, juridinio asmens kodas 302427025, 2 541 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Renata Beinoravičienė
Rūta Kazlauskienė
Linas Zinkevičius