Administracinė byla Nr. eA-2400-821/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06921-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. (I.) F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja I. F. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 23S79613 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), kuriuo panaikinta pareiškėjos nacionalinė viza; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 23S81436 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. birželio 4 d. iki 2028 m. birželio 3 d. 3) atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, ji kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę.
2.2. 2023 m. kovo 14 d. pareiškėjai buvo išduota Lietuvos nacionalinė „D“ viza. Pareiškėja niekada nėra pažeidusi jokių Lietuvos ar Europos Sąjungos (toliau – ir ES) nustatytų migracijos procedūrų, nėra teista, nėra padariusi jokių veiksmų ar turinti kažkokių pažiūrų, kurios galėtų kelti pavojų viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.
2.3. Pareiškėja turėjo Šengeno erdvės vizas: Vokietijos vizą 2017 – 2018, 2018–2019, 2019 – 2021, Vengrijos vizą 2021–2022, Prancūzijos vizą 2022–2023. Jai niekada nebuvo atsisakyta išduoti vizą ar leidimą gyventi arba uždrausta atvykti į užsienio valstybę. Pareiškėja nuolat lankėsi Europos Sąjungoje bei pas savo giminaičius Lietuvoje, ji atvykdavo tiek iš kitų ES valstybių per vidines ES sienas, tiek ir tiesiogiai į Lietuvą per išorinę ES sieną, buvo įleidžiama į Lietuvos teritoriją ir niekada problemų nekildavo.
2.4. Per išorinę sieną tiesiogiai į Lietuvą ji atvyko ir be problemų buvo įleista po 2022 m. rugsėjo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu nustatymo“ įsigaliojimo, t. y. 2023 m. kovo 19 d., 2023 m. balandžio 10 d.
2.5. Pareiškėja visą gyvenimą žinojo, kad jos protėviai susiję su Lietuva, prosenelis ir prosenelė gimė, gyveno ir mirė Lietuvoje. Pareiškėjos senelė I. V. gimė (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) apskr. Visą savo gyvenimą pareiškėjos protėviai gyveno, dirbo, lankė bažnyčią Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) rajone. Pareiškėjos motina stengėsi palaikyti ryšius su visais giminėmis Lietuvoje, Vokietijoje, Latvijoje, Baltarusijoje. Ji pasakojo pareiškėjai, kad Lietuvoje gyvena daug jos giminių. 2012 m. socialinių tinklų pagalba pareiškėjos motina surado gimines Lietuvoje, ji pradėjo su jais bendrauti, susirašinėti, skambinti. Pareiškėja pirmą kartą Lietuvą aplankė 2019 m. Tais pačiais metais Lietuvą ir gimines, gyvenančius Lietuvoje, aplankė ir jos motina. Ji „gyvai“ pabendravo su giminėmis, suartėjo su jais ir rengėsi toliau aktyviai bendrauti. Pandeminė situacija trumpam bendravimą nutraukė. 2022 m. pareiškėjai pagaliau pasisekė pačiai susipažinti su giminaičiais. Ji pradėjo labai aktyviai ieškoti savo šaknų ir žinių apie protėvius. Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvą iki 2028 m. galutinai sugriaus ryšius su giminaičiais – antros eilės dėde G. V. bei jo žmona T. V. Jiems po (duomenys neskelbtini) metus. Po 2028 m. jiems jau bus po (duomenys neskelbtini) m. Gali atsitikti taip, kad pareiškėja niekada nebepamatys šių giminių. Taip pat pareiškėja labai nori atstatyti protėvių paminklus (antkapius), nes jie labai blogoje būklėje, o senyvi giminės jau negali tinkamai jais rūpintis. Šias aplinkybes nurodantys dokumentai pateikti Migracijos departamentui kartu su prašymu dėl leidimo gyventi suteikimo. Jei draudimas atvykti į Lietuvą bus nepanaikintas, pareiškėjos nurodyti ryšiai su giminėmis gali galutinai nutrūkti, bus sunaikintos paskutinės pareiškėjos sąsajos su jos protėvių žeme. Tai turi ne tik asmeninę – emocinę reikšmę, bet ir teisinę pusę. Sprendžiant apie migracinį asmens statusą, privalomai migracijos pareigūnų vertinami ir pareiškėjo socialiniai – ekonominiai ryšiai su šalimi.
2.6. Sprendime Nr. 1 ir Sprendime Nr. 2 (toliau kartu – ir Sprendimai) yra neva nustatyta kažkokia pareiškėjos keliama grėsmė, nors tiesiog nebuvo įmanoma nustatyti jokios jos asmeniniu elgesiu sukeltos grėsmės, nes tokio pareiškėjos elgesio, kuris duotų pagrindą kažkokiai grėsmei nustatyti, tiesiog niekada nebuvo ir nėra. Pareiškėjai neaišku, kokios yra Sprendimų ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. gegužės 8 d. rašto Nr. 18-4977 (toliau – ir Raštas) priėmimo priežastys, nes Sprendimuose nurodytos priežastys (kiek tai prieinama pareiškėjai) neatitinka realybės.
2.7. Pareiškėja, pildydama Migracijos departamento jai pateiktą klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, į 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) atsakė neigiamai, o į 11 anketos klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?) nurodė, kad Ukrainai.
2.8. Užsieniečiui išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti neišduotas ar panaikintas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, jei minėta grėsmė yra reali, t. y. pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), asmens konkrečiu elgesiu, tokio elgesio neigiamu pobūdžiu, o ne tariama ar spėjama. Be to, grėsmės turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. VSD Rašte nurodė, kad AO „Alfa Bank“, kuriame nuo 2010 m. atsakingas pareigas eina pareiškėja, yra „Alfa Group“ dalis, ir yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Pagrindiniai „Alfa Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Iki 2022 m. kovo mėn. daugiau nei 80 proc. AO „Alfa Bank“ akcijų valdė Rusijos oligarchai M. F., G. C., A. K. ir P. A. Dėl ryšių su Kremliaus režimu jiems nuo 2022 m. vasario 28 d. taikomos ES sankcijos, nustatytos ES Tarybos reglamentu Nr. 269/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“. ES įvedus sankcijas, G. C. ir A. K. savo valdytus aktyvus perleido Rusijos piliečiui A. K., o M. F. ir P. A. išlaikė savo aktyvų kontrolę. M. F. yra „Alfa Group“, kuriai priklauso Rusijos „Alfa Bank“, steigėjas ir vienas pagrindinių akcininkų. Jis turi ryšių su Rusijos prezidentu V. P. ir jo aplinka, yra vertinamas kaip vienas svarbiausių Rusijos finansininkų, užtikrinančių paramą V. P. artimiems asmenims. V. P. už „Alfa Group“ lojalumą Rusijos valdžios institucijoms teikė politinę paramą „Alfa Group“ investuojant užsienyje. P. A. – V. P. ir jo aplinkai artimas oligarchas. Jis yra vienas iš Rusijos verslininkų, turinčių galimybę reguliariai susitikti su V. P. Kremliuje. Remiantis viešųjų šaltinių informacija, jis palaiko ryšius su Rusijos bendrovės „Rosneft“ vadovu, Kremliuje įtakingu I. S. M. F. bendradarbiaudamas su P. A. teikė finansinę paramą Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją, ir gavo iš jų naudos, rėmė veiksmus ar politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi.
4.2. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar dirba Rusijos valstybinėse ir privačiose įmonėse, veikiančiose strategiškai svarbiuose sektoriuose ir turinčiose prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, ginkluotosiose pajėgose, strateginės reikšmės valstybinėse ir privačiose įmonėse sistema.
4.3. VSD, įvertinęs turimą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, konstatavo, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.
4.4. Priimdamas Sprendimus, Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada (Raštu) dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos darbas nuo 2010 m. AO „Alfa Bank“, kuris yra lojalus Rusijos Federacijos valdžios institucijoms ir susijęs su finansine parama Rusijos sprendimus priimantiems asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją), vertinant juos surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste, gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
4.5. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Sprendimai priimti atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, priimant Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika, Sprendimuose buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o nacionalinės vizos panaikinimas, ir uždraudimas pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus yra proporcingos priemonės siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą. Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
4.6. Sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. VSD nurodė, kad Sprendimai priimti pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.
7. VSD paaiškino, kad pateikė vertinimą, jog pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, įvertinęs visą turimą informaciją, bei atsižvelgė į griežtinamą ES ir Lietuvos teisinį reguliavimą dėl Rusijos Federacijos piliečių patekimo į ES teritoriją. VSD Rašte nurodė, kad pareiškėja užima atsakingas pareigas AO ,,Alfa Bank“, kuri yra ,,Alfa Group“ dalis, ir yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. VSD pakartojo Migracijos departamento nurodytą informaciją apie AO „Alfa bank“ ryšius su Kremliaus režimui artimais asmenimis.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
9. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
9.1. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę.
9.2. Pareiškėja 2023 m. sausio 3 d. Migracijos departamento pateiktame klausimyne 10 klausime (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) pažymėjo atsakymo variantą ,,Ne“. Šio klausimyno 11 klausime (Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą: Ukrainai / Rusijos Federacijai) pareiškėja pažymėjo, kad ,,Ukrainai“. Pareiškėja pateiktame klausimyne nurodė savo darbovietę.
9.3. VSD Rašte nurodė, kad pareiškėja, pildydama Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad nuo 2010 m. dirba vyriausiąja vadybininke AO „Alfa bank“. Pareiškėja užima atsakingas pareigas AO „Alfa Bank“, kuri yra „Alfa Group“ dalis, ir yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje. Atsižvelgdamas į pareiškėjos darbovietę, AO „Alfa bank“ akcininkų ryšius su Kremliaus režimu, visą išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir prašė neišduoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
9.4. Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 1 nusprendė panaikinti nacionalinę vizą tuo pagrindu, jog VSD vertinimu, pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
9.5. Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 2 nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendime Nr. 2 nurodytos analogiškos aplinkybės kaip VSD Rašte.
9.6. Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą Nr. 23S77534 atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, taip pat pažymėta, jog buvo priimtas Sprendimas Nr. 1.
9.7. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad anksčiau leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje jai išduoti nebuvo, 2023 m. kovo 15 d. pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 70.11 punktą jai buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d. Įdarbinta Lietuvoje pareiškėja nebuvo. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje lankėsi retai, trumpalaikiams vizitams, t. y. pareiškėjos ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nesieja.
9.8. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Pareiškėja prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi pažymėjo, kad yra susituokusi, nurodė sutuoktinio, Rusijos Federacijos piliečio, asmens duomenis, nepilnamečių vaikų neturi. Pareiškėja prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi pažymėjo Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis, su kuriais turi ryšių – antros eilės dėdę ir tetą. Pareiškėja prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad ji turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, grindžia savo prosenelio dokumentais.
9.9. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, yra pagrindas vertinti, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl pareiškėjai buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris yra proporcingas.
10. Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino Sprendimo turinį, Rašto turinį, apžvelgė Įstatymo nuostatas (4 str. 3 d., 5 d., 19 str. 1 d. 5 p., 133 str. 1 d., 7 d., 8 d.,), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) nuostatas (37 p., 38 p., 39 p.), ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.
11. Teismas nurodė, kad bendrovė, kurioje dirba pareiškėja, priklauso „Alfa Group“, kuri yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje, o pagrindiniai „Alfa Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjos keliama grėsmė nėra laikytina tariama, surinkti duomenys apie pareiškėją leido teismui daryti išvadą, jog pareiškėja galėtų kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos keliamos grėsmės realumą, todėl teismas sutiko su Sprendimuose padarytomis išvadomis.
12. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėja bendrovėje dirba vadybininke, tačiau tai nereiškia, jog jos darbo pobūdis ar atliekamos darbo funkcijos galėtų nekelti grėsmės nacionaliniams saugumui, nustačius, kad bendrovė susijusi su asmenimis, turinčiais ryšių su karo nusikaltimus vykdančiais asmenimis. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog ji nėra susijusi su asmenimis, kurie remia karo nusikaltimus Ukrainoje, taip pat pareiškėja nepateikė duomenų, jog jos darbo funkcijos nėra susijusios su minėtais asmenimis. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos keliama grėsmė yra reali, todėl yra pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą nacionalinę vizą bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.
13. Teismas konstatavo, kad Departamentas Sprendimuose atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, priimant Sprendimus buvo atsižvelgta ir į Rašte pateiktą informaciją, ir įvertinus šiandieninę geopolitinę situaciją, be to, buvo vertinti pareiškėjos ekonominiai, socialiniai ir šeiminiai ryšiai, sprendimai pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, yra motyvuoti, todėl teismas padarė išvadą, kad Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas.
III.
14. Pareiškėja I. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, taip pat priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
15.1. Migracijos departamentas, neatlikęs individualaus vertinimo, tik perkėlė Raštą į Sprendimus, nors Raštas apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui grindžiamas vien jos darbinių santykių faktu, nenustačius individualių aplinkybių, indikuojančių jos keliamo pavojaus valstybės saugumui realumo bei objektyvumo.
15.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja atitinkamą teisės taikymo taisyklę užsieniečių pavojaus nacionalinio saugumo bylose (2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023) taip, kad tokiose bylose neužtenka nustatyti, kad pareiškėja dirba susijusioje su režimu struktūroje (nagrinėjamu atveju pareiškėja dirba privačiame banke, o ne karinėje struktūroje ir jos darbas išimtinai taikioje sferoje), bet vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Nagrinėjamoje byloje, visos kitos aplinkybės (Rusijos agresijos pasmerkimas ir Krymo nurodymas kaip Ukrainos anketoje bei paaiškinimai teismo posėdžio metu), ir kitų grėsmę nurodančiu faktų nebuvimas rodo, kad grėsmė valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, kad pareiškėja dirba su agresyviu režimu sietinose institucijose (konkrečiu atveju privačiame banke), nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali.
15.3. Pareiškėjos grėsmė grindžiama vien formaliais pareiškėjos darbo santykiais. Kaip nurodyta skunde bei pareiškėja paaiškino teisminio nagrinėjimo metu, ji jokių atsakingų pareigų AO „Alfa Bank“ neužėmė ir neužima. Pareiškėja pradėjo savo darbą 2010 m. kovo 5 d., užimdama pardavimų specialisto pareigas, o nuo 2023 m. balandžio 24 d. dirba įmonių kreditavimo departamento vadovaujančia vadybininke kredito sandorių aptarnavimo valdybos žemės ūkio pramonės, prekybos, IT sektoriaus įmonių aptarnavimo pareigų, tad akivaizdu jog jos darbo funkcijos išimtinai techninės – specialiosios. Skunde buvo akcentuota, kad visą laiką pareiškėja dirbo tik specialistės ir vadybininkės pareigose, ji niekada neužėmė jokių vadovaujančių pareigų, nedalyvavo banko veiklos klausimų sprendime, niekada nepažinojo galutinių banko veiklos naudos gavėjų, kuriems yra taikomos sankcijos. Pareiškėjos darbo funkcijos yra išimtinai techninės, suteikiant kreditus privatiems juridiniams asmenims žemės ūkio srityje, jokių banko valdymo organų veikloje ji nedalyvauja, ji niekada nesprendė veiklos organizavimo klausimų.
15.4. Pareiškėja, turėdama finansinį išsilavinimą, neturi didelio pasirinkimo, kur dirbti pagal specialybę, tačiau ji AO „Alfa Bank“ vykdo darbo funkcijas, kurių pobūdis niekaip nesusijęs su Rusijos Federacijos vykdoma agresyvia užsienio politika, todėl vien pareiškėjos atliekama darbinė veikla verslo subjekte, kurio galutiniams naudos gavėjams taikomos sankcijos, formaliai nesudaro pagrindo daryti išvadą apie pareiškėjos keliamą pavojų valstybės saugumui. Visa Rusijos finansinių paslaugų rinka yra vienaip ar kitaip susijusi su valstybe. Šis rinkos segmentas veikia pagal valstybės išduodamas licencijas ir yra ypatingai prižiūrimas (kaip ir likusiame pasaulyje), todėl akivaizdu, jog institucijų atliktas pareiškėjos vertinimas reiškia ne ką kitą, o profesijos draudimą migracijos į Lietuvą atžvilgiu. Pagal Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo sprendimų logiką bet koks asmuo, nepriklausomai nuo jo darbo funkcijų, dirbantis Rusijos finansų sistemoje negali gauti Lietuvoje leidimo gyventi nes yra pavojingas nacionaliniam saugumui.
15.5. Turėtų būti nustatytas pareiškėjos lojalumas bei patikimumas Rusijos Federacijos valdžiai, kuris turi būti patvirtintas byloje esančiais duomenimis bei įrodymais, tačiau byloje nėra jokių duomenų, suteikiančių pagrindą daryti išvadą apie pareiškėjos lojalumą Rusijos Federacijos valdžiai. Pareiškėja, duodama paaiškinimus teisme, paneigė teiginius apie jos lojalumą Rusijos Federacijos valdžiai.
15.6. Ne pareiškėja turi paneigti jos lojalumą Rusijos valdžiai, o būtent institucijos turi šį asmeniui inkriminuojamą lojalumą pagrįsti, patvirtinti pateiktais duomenimis, o ne grįsti jį deklaratyviais, hipotetiniais teiginiais. Vien tik pareiškėjos darbo AO „Alfa Bank“ faktas savaime nesuteikia pagrindo daryti išvados apie pareiškėjos lojalumą Rusijos Federacijos politikai, valdžiai, nenustačius jokių šį lojalumą patvirtinančių duomenų (turimus ryšius su asmenimis, atliekamus / atliktus veiksmus, viešai išreikštą palaikymą ir kt.).
15.7. Atsakovas neatliko individualizuoto vertinimo, netyrė, ar pareiškėja dalyvavo priimant kokius nors strateginius sprendimus, ar buvo aktyvi politiškai ir pan. Jokie duomenys byloje nepatvirtina teiginių, jog Pareiškėjos buvimas galimai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja palaikytų Rusijos Federacijos režimą, pasisakytų už karinius veiksmus Ukrainoje ir pan., o kaip tik nustatyti priešingi duomenys, pagrindžiantys jos nepritarimą vykdomai agresijai.
15.8. Pareiškėja prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi pažymėjo Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis, su kuriais turi ryšių – antros eilės dėdę ir tetą. Pareiškėja prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad ji turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, grindžia savo prosenelio dokumentais. Visi giminystę įrodantys dokumentai pateikti atsakovui, o atsakovas nurodė tai savo Sprendime. Išvados, kad tai netinkami ar tinkami dokumentai nėra, nes lietuvių kilmės nustatymo klausimas buvo sustabdytas, priėmus sprendimą dėl grėsmės saugumui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui įtikinamų duomenų apie savo ryšius su Lietuva bei joje gyvenančiais giminaičiais.
15.9. Pasibaigus COVID-19 epidemijai ir kitos Šengeno erdvės šalies vizos galiojimui, pareiškėja nusprendė susieti savo ateitį su Lietuva, ji kreipėsi su prašymu suteikti Lietuvos vizą (ją gavo), bei pateikė prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvoje, kaip lietuvių kilmės asmuo. Šios aplinkybės pagrįstos įrodymais byloje bei akivaizdžiai atitinka pareiškėjos paaiškinimus posėdžio metu.
15.10. Sprendimai yra neproporcingi, nes pripažinimas, kad pareiškėja pavojinga nacionaliniam saugumui buvo pagrindas uždrausti jai atvykti į Lietuvą. Šį sprendimą mato ir kitų Šengeno erdvės šalių migracijos tarnybos, todėl pareiškėjos pripažinimas pavojinga Lietuvos nacionaliniam saugumui užkerta jai kelią gauti migracinį statusą (ir vizą) kitose Europos šalyse. Institucijoms ir teismui nurodžius, kad ji gali būti persekiojama ir spaudžiama Rusijos žvalgybos tarnybų, tai užkerta kelią pareiškėjai išvengti spaudimo ir persekiojimo Europoje. Pareiškėja tik neseniai pradėjo bendrauti su giminaičiais Lietuvoje, planuoja rūpintis mirusių giminių kapais. Ji siekia gilinti socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva. Sprendimai užkerta tam kelią bei turės įtakos ne tik pareiškėjai, bet ir jos giminaičiams.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. VSD pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ir pareiškėjos nurodytoje byloje faktinės aplinkybės (bylos faktinis pagrindas) skiriasi iš esmės. Nagrinėjamai bylai faktinių aplinkybių ir išaiškinimų kontekste artimesnė 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje eA-2097-502/2023, kurioje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, užsienietis (Rusijos pilietis), dėl savo vykdomų darbinių funkcijų dalyvaujantis Rusijos valstybinės branduolinės korporacijos „Rosatom“ projektų užsienyje įgyvendinime, turi su Lietuvos nacionaliniu saugumu nesuderinamų ryšių. Nurodytoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
18. VSD teigia, kad pareiškėjos argumentas, jog nebuvo įrodytas jos keliamos grėsmės realumas ir akivaizdumas, nes nebuvo nustatyta jokių papildomų faktinių aplinkybių, jos veiksmų ar ketinimų tuos veiksmus įgyvendinti, yra nepagrįstas, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Migracijos departamentas siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių asmens neteisėtų veiksmų.
19. VSD pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į dabartinę geopolitinę situaciją, išreikšdamas pritarimą Raštui dėl perspektyvinio pareiškėjos grėsmės vertinimo ir konstatavo, jog pareiškėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymima, kad nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas būtina tinkamai įvertinti Rusijos vykdomos neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą kontekstą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis byloje Nr. eA-1461-520/2023).
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. 1, kuriuo panaikinta pareiškėjos nacionalinė viza ir Sprendimo Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, pagrįstumo ir teisėtumo.
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovė, kurioje dirba pareiškėja, priklauso „Alfa Group“, kuri yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje, o pagrindiniai „Alfa Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys, todėl pareiškėjos keliama grėsmė nėra tariama. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas Sprendimuose atliko individualų pareiškėjos situacijos vertinimą, priimant Sprendimus buvo atsižvelgta į Rašte pateiktą informaciją, taip pat buvo įvertinta šiandieninė geopolitinė situacija, pareiškėjos ekonominiai, socialiniai ir šeiminiai ryšiai. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Sprendimai pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
22. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad neužtenka nustatyti, kad pareiškėja dirba susijusioje su režimu struktūroje, tačiau būtina įvertinti faktinių aplinkybių visumą. Pareiškėja akcentuoja, kad jos grėsmė grindžiama vien formaliais pareiškėjos darbo santykiais.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.
24. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
25. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
26. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui tikimybė, sudaranti pagrindą atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).
27. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime konstatuota, kad asmens, siekiančio vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje.
28. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
29. Nagrinėjamu atveju iš Rašto matyti, kad VSD, įvertinęs esamą geopolitinę situaciją, pareiškėjos grėsmę valstybei kildino iš to, kad pareiškėja dirba „AO „Alfa Bank“ – bendrovėje, priklausančioje „Alfa Group“, kuri yra viena didžiausių privačių tarptautinių finansų ir pramonės sektoriaus dalyvių Rusijoje ir užsienyje, o pagrindiniai „Alfa Bank“ galutiniai naudos gavėjai – su Kremliaus režimu susiję asmenys. Pareiškėja neginčija šių aplinkybių, tačiau pažymi, kad jokių tiesioginių ryšių su asmenimis, kuriems skirtos sankcijos, ji neturi.
30. Dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitikinimus dėl Rusijos veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).
31. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nacionalinė viza, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d. pareiškėjai buvo išduota pagal Tvarkos aprašo 70.11 punktą (kaip užsieniečiui pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje). Byloje nustatyta, kad Migracijos departamento 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 23S77534 buvo atsisakyta pareiškėjai išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Šis sprendimas taip pat iš esmės grindžiamas Valstybės saugumo departamento 2023 m. gegužės 8 d. rašte (VSD Raštas) pateikta informacija. Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2359-662/2023) išnagrinėjo pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl Migracijos departamento sprendimo 2023 m. gegužės 29 d. Nr. 23S77534, kuriuo atsisakyta pareiškėjai suteikti leidimą laikinai gyventi, panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2359-662/2023 konstatavo, kad pareiškėja dirba ypatingoje Rusijos Federacijos finansų įstaigoje (pagrindiniai akcininkai susiję su Kremliaus režimu ir agresija prieš Ukrainą), todėl nėra pagrindo abejoti, jog atitinkami pareiškėjos ryšiai, suponuojantys jos pažeidžiamumą, yra susiformavę ir pagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje byloje taip pat konstatavo, kad vien faktas, jog pačiai AO „Alfa Bank“ dėl ryšių su Kremliaus režimu nėra taikomos ES sankcijos ir pasak pareiškėjos, ji pati asmeniškai nepažįsta nei vieno AO „Alfa Bank“ akcininko, kuriems yra taikomos ES sankcijos, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su pareiškėjos darboviete yra išnykusi.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2359-662/2023 nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, vadovaudamasis išvada (Raštu), pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui dėl jos darbovietės.
33. Vertindama pareiškėjai nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, teisėjų kolegija nurodo, kad Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis nustato, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal to paties straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
34. Teisėjų kolegija nustatė, kad Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad, atsižvelgiant į Sprendimą Nr. 1, taip pat į Migracijos departamento 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 23S77534, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjai uždraudžiama 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendime Nr. 2 buvo įvertinti pareiškėjos socialiniai, ekonominių ir šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje, šių ryšių pobūdis. Pareiškėjos nurodomi šeiminiai ryšiai nėra nustatyti, nes nėra pateikta pakankamai įrodymų šiam giminystės ryšiui pagrįsti. Nustatyta, kad pareiškėja Lietuvos Respublikoje lankėsi retai, atvykdavo tik trumpalaikiams vizitams. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjos keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Sprendimu Nr. 2 pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.
35. Pareiškėja
apeliaciniame skunde nurodo, kad būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023, tačiau nagrinėjamos bylos ir pareiškėjos nurodytos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl pareiškėjos nurodomoje byloje pateiktais išaiškinimais vadovautis nėra pagrindo. Be to, kiekvienu atveju, sprendžiant dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, situacija vertintina individualiai, o šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės (pareiškėjos darbas) patvirtina jos keliamą grėsmę valstybės saugumui.
36. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos I. (I.) F. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis