Civilinė byla Nr. e2A-1801-933/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10904-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.2.3.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.1.2.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kipro Respublikoje registruoto juridinio asmens AVIA SOLUTIONS GROUP PLC apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20248-909/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baldų profesionalai“ ieškinį atsakovei Kipro Respublikoje registruotam juridiniam asmeniui AVIA SOLUTIONS GROUP PLC dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Baldų profesionalai“ ieškiniu prašė: i) priteisti iš atsakovės AVIA SOLUTIONS GROUP PLC 6 355 Eur skolą ii) priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas; iv) ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, jog tarp atsakovės ir ieškovės 2020-01-08 sudaryta nestandartinių baldų pagaminimo sutartis Nr. 2020/01/08 (toliau – Sutartis). Ieškovė tinkamai įvykdė Sutartyje aptartus darbus, t. y. pagamino ir sumontavo baldus adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Atsakovė pagamintus baldus priėmė, pretenzijų dėl pagamintų baldų kokybės nereiškė.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-17 preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 6 355 Eur užmokestį už prekes (skolą), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 355 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 071 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Atsakovė AVIA SOLUTIONS GROUP PLC prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo nurodė, kad su pareikštais ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė prieštaravimuose bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog:
3.1. Atsakovė nepasirašė 2020-02-17 baldų perdavimo–priėmimo akto. Perdavimo–priėmimo aktą ieškovė pateikė pasirašyti ne atsakovės vadovui ar kitam įgaliotam asmeniui, o trečiajam asmeniui, kitos bendrovės darbuotojui D. Z., kurio bendrovė vykdo veiklą pastate, esančiame adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbuotojai perdavimo–priėmimo aktą pateikė pasirašyti neįgaliotam asmeniui, prieš tai neįsitikinę, jog šis asmuo turi teisę pasirašyti atsakovės vardu. Atsakovė turėjo pastabų dėl baldų metalo konstrukcijų brokuoto dažymo, šalys vedė derybas dėl sutartinių atsiskaitymo sąlygų pakeitimo ir kainos sumažinimo, kurios vėliau nutrūko.
3.2. Ieškinys atsakovei negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, kadangi atsakovė yra Kipro Respublikoje įsteigta bendrovė, kurios buveinė taip pat yra Kipro Respublikoje.
3.3. Prašė sumažinti ieškovės naudai iš atsakovės priteistas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 300 Eur, priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.4. Ieškovė yra verslininkė, savo srities profesionalė, turinti ilgametę baldų gamybos ir prekybos patirtį, todėl jai įstatymo taikomi aukštesni profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo standartai, susiję su verslo rizika. Ieškovė, sudarydama sutartį ir neįvertinusi, jog sutartį sudaro su užsienio juridiniu asmeniu, prisiėmė iš to išplaukiančias pasekmes. D. Z. nėra atsakovės darbuotojas, o yra pastatą, kuriame yra atsakovės biuras, valdančios ir bendrąsias patalpas administruojančios bendrovės darbuotojas. Tai, kad D. Z. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą kaip susipažinęs su juo asmuo (pastato savininko atstovas) neatleido ieškovės nuo pareigos perduoti baldus juos užsakiusiai ir sutartį pasirašiusiai atsakovei. Ieškovės darbuotojai turėjo pasirūpinti tinkamu baldų perdavimu baldus užsakiusiai atsakovei.
4. Ieškovė UAB „Baldų profesionalai“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog:
4.1. Iš sutarties turinio matyti, jog tai yra standartinė baldų pagaminimo sutartis, be tarptautinio elemento, kur atskirai būtų aptarti jurisdikcijos klausimai. Atsakovė sutartyje nurodė savo rekvizitus Lietuvos Respublikoje, o ne Kipro Respublikoje, sutartį pasirašė bendrovės generalinis direktorius.
4.2. Atsakovė tinkamai priėmė pagamintus baldus, kadangi iš susirašinėjimo matyti, kad D. Z. konkrečiai vedė derybas su ieškove kaip atsakovės įgaliotas asmuo. D. Z. vedė derybas dėl sutarties kainos, medžiagų, terminų dar iki sutarties pasirašymo ir po. Taip pat po baldų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo toliau bendravo dėl atsiskaitymo, pretenzijų dėl darbų kokybės nei žodžiu, nei raštu nepateikė.
4.3. Tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas turi būti nagrinėjamas pagal bendrąsias civilinio proceso teismingumo nustatymo taisykles, t. y. ieškinį ieškovė turi pareikšti teismui pagal atsakovės buveinės registracijos vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-30 nutartimi, ieškovui primokėjus trūkstamą žyminio mokesčio dalį, bylą paskyrė nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o 2020-04-17 preliminarų sprendimą panaikino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-29 sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovės UAB „Baldų profesionalai“ naudai 6 355 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (6 355 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 643 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės AVIA SOLUTIONS GROUP PLC.
6.1. Apylinkės teismas nustatė, kad sutarties 5.5 papunkčiu šalys susitarė dėl ginčams, kylantiems iš sutarties, taikytinos teisės, tačiau nesusitarė dėl teismingumo, t. y. susitarė, jog ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka. Atsakovė yra Kipro Respublikoje įsteigta ir įregistruota bendrovė, kurios buveinė taip pat yra Kipro Respublikoje.
6.2. Apylinkės teismas nustatė, kad į bylą pateiktas 2020-02-17 prekių perdavimo–priėmimo aktas, pasirašytas ieškovės atstovo ir D. Z., kuriuo patvirtinama, jog metalinė lentyna su medžio masyvo lentynomis pristatyta adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pastabų dėl gaminių kokybės minėtame akte nepareikšta.
6.3. Atsakovė, nors ir registruota Kipro Respublikoje, dalį savo veiklos vykdo ir Lietuvos Respublikoje, Valstybinė mokesčių inspekcija atsakovei yra suteikusi identifikacinį numerį, Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo kodą, atsakovės adresas viešai prieinamuose šaltiniuose (pavyzdžiui, www.rekvizitai.lt) nurodomas kaip bendrovės nuolatinės buveinės adresas Lietuvos Respublikoje (Vilnius, (duomenys neskelbtini)). Pažymėjo, kad ir sutartyje nurodytas adresas Vilnius, (duomenys neskelbtini). Sutartimi susitarta dėl baldų pagaminimo ir pristatymo adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Aptartos aplinkybės leido daryti išvadą, jog yra glaudus ryšys tarp Vilniaus miesto apylinkės teismo ir bylos. Teismas konstatavo, jog ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punktą, t. y. pagal prievolės įvykdymo vietą.
6.4. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog atlikti darbai (pagaminti ir sumontuoti baldai) atsakovei buvo perduoti tinkamai ir nuo baldų perdavimo atsakovei kilo sutarties 3.3 papunktyje numatyta pareiga atsiskaityti su ieškove. Byloje nustatyta, jog perdavimo–priėmimo aktą atsakovės vardu pasirašė D. Z. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog klausimų dėl ginčo baldų gaminimo derinimas nuo pat pradžios vyko per D. Z., kuris 2020-01-08 laiške nurodė, jog sutartį reikia rengti su atsakove, 2020 m. sausio mėnesį derino išankstinės sąskaitos atsakovei pateikimo ir apmokėjimo detales, po šių derinimų 2020-02-04 atsakovė apmokėjo avansą, taigi savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog D. Z. veikė atsakovės vardu. Teismo vertinimu, byloje pateiktas susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovė turėjo pagrindą manyti, jog D. Z., priimdamas darbus, veikia atsakovės vardu, atsakovė neįrodė aplinkybės, jog ieškovė žinojo, ar turėjo žinoti, jog atstovas D. Z. galimai viršija savo teises.
6.5. Atsakovė neneigia fakto, jog baldai pristatyti atsakovei (nurodė, jog atsakovė turėjo tam tikrų pastabų dėl pristatytų baldų dar iki 2020-04-06 (ieškovės pateiktos pretenzijos dienos)). Taigi perdavimo–priėmimo akto pasirašymo aplinkybės neturi lemiamos reikšmės atsakovės pareigų apimčiai. Atsakovė, pastebėjusi baldų trūkumus, turėjo teisę reikšti pretenzijas ieškovei net ir po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, todėl laikytina, jog baldai pagal sutartį atsakovei perduoti tinkamai. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 1 dalis), tačiau apylinkės teismas sprendė, jog perduotų daiktų (baldų) trūkumų faktas byloje neįrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė AVIA SOLUTIONS GROUP PLC apeliaciniu skundu prašė: i) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – civilinę bylą nutraukti arba, nusprendus, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo jurisdikciją nagrinėti ginčą, ieškinį atmesti; ii) priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; iii) jeigu teismas nuspręstų palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-29 sprendimo dalį, kuria tenkinami ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo, sumažinti ieškovės naudai iš atsakovės priteistas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti iki 400 Eur. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
7.1. Teismas netinkamai taikė teismingumo taisykles ir nepagrįstai prisiėmė jurisdikciją nagrinėti civilinę bylą. Teismas, taikydamas Europos Parlamento ir Tarybos 2012-12-12 reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) nuostatas, nepagrįstai rėmėsi alternatyviu jurisdikcijos pagrindu. Teismas netyrė ir nevertino, kokią veiklą ir kokia apimtimi atsakovė vykdo Lietuvos Respublikoje. Vien tai, jog atsakovei Lietuvos Respublikoje suteiktas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris ar PVM mokėtojo kodas, neparodo, jog atsakovė de facto (liet. faktiškai) vykdo kokią nors veiklą ar reikšmingą dalį savo verslo veiklos. Kokius duomenis apie atsakovę internete talpina privačių duomenų bazių valdytojai atsakovė nekontroliuoja ir negali atsakyti, jeigu tokia skelbiama informacija yra netiksli. Atsakovė nesutinka, kad teismo jurisdikcija nagrinėti bylą galėtų kilti iš prievolės vykdymo vietos. Ieškovė reikalavimus atsakovei reiškė ne dėl prievolės pristatyti ir sumontuoti prekes, tačiau dėl piniginės prievolės sumokėti likusią kainos dalį už baldus. Piniginės prievolės vykdymo vieta laikytina būtent atsakovės buveinės vietos valstybė – Kipro Respublika, kurioje yra jos administracija, turtas. Aplinkybės, kad baldai buvo pristatyti atsakovės nurodytu adresu Lietuvos Respublikoje ar kad ieškovei yra nepatogu bylinėtis Kipro Respublikos teismuose, negali būti vertinamos tinkamu teisiniu pagrindu tinkamai netaikyti Reglamente Nr. 1215/2012 įtvirtintos bendrosios jurisdikcijos nustatymo taisyklės. Šalys pagal paties ieškovės pasiūlytas standartines sąlygas sutartyje atskirai neaptarė ginčų jurisdikcijos. Atsakovė neregistruota VĮ Registrų centro valdomame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Ieškovė, būdama verslininke, turinčia ilgametę baldų gamybos patirtį, sudarydama sutartį ir neįvertinusi, jog ją sudaro su užsienio juridiniu asmeniu, prisiėmė iš to išplaukiančias pasekmes, taro jų ir dėl ieškovei nepalankios jurisdikcijos.
7.2. Teismas nepagrįstai sutiko su ieškovės pozicija, jog atlikti darbai (pagaminti ir sumontuoti baldai) atsakovei buvo perduoti tinkamai ir nuo baldų perdavimo kilo pareiga atsiskaityti su ieškove. D. Z. nėra atsakovės darbuotojas. Tai, jog ieškovė žinojo apie D. Z. darbovietę parodo ir ieškovės teismui teikti susirašinėjimai el. paštu, iš kurių matyti, jog D. Z. save nurodo kaip bendrovės UAB „DG AVIA“ atstovą. D. Z. neturėjo įgaliojimo pasirašyti sutarties ir atstovauti atsakovę sudarant sandorius. Tai, kad D. Z. pasirašė priėmimo–perdavimo aktą kaip susipažinęs su juo asmuo, pastato savininkas, neatleido ieškovės nuo pareigos jį perduoti atsakovei. Ieškovė nepateikė paaiškinimo, kodėl baldų perdavimo dieną perdavimo–priėmimo aktas buvo pateiktas pasirašyti D. Z., o ne atsakovės vadovui. D. Z. niekada neteigė esąs įgaliotas atstovauti atsakovei, o atsakovės elgesys nesuteikė ieškovei pagrindo manyti, kad D. Z. yra atsakovės įgaliotas atstovas priimti su sutarties vykdymu susijusius sprendimus ir/ar pasirašyti dokumentus, galinčius sukelti kokius nors įsipareigojimus atsakovei.
7.3. Sutarties 3.3 papunktyje numatyta, jog užsakovė (atsakovė) įsipareigoja sumokėti gamintojui (ieškovei) 6 355 Eur per 5 darbo dienas po sutarties 2.1 papunktyje numatytų darbų atlikimo bei gaminių ir darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Atsakovė neturi pagrindo mokėti likusią baldų kainos dalį ieškovei, kol nėra sutarties 3.3 papunktyje numatyto tinkamo perdavimo.
7.4. Teismas netinkamai įvertino ieškovės naudai priteistų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydžio pagrįstumą. Teismas ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kvite Nr. 1002218 detalizuojama, kad sumokėta už atstovavimą, dokumento surašymą ir patarimą, kvite Nr. 1002221 – už dokumento surašymą. Iš kvitų negalima nustatyti, ar šios ieškovės mokėjimo operacijos atstovui yra būtent už atstovavimą šioje civilinėje byloje, neaišku, už kokias konkrečiai paslaugas (paslaugų rūšis, advokato padėjėjo darbo valandų skaičius kiekvienai paslaugos rūšiai ir kt.) ieškovė mokėjo advokato padėjėjui. Būtina įvertinti ir bylos nesudėtingumą, standartinius teisės klausimus. Atsižvelgtina į advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, kurios nenurodytos ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose. Ieškiniui parengti pakako minimalių darbo ir laiko sąnaudų. Atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus apimtis nedidelė, juose didžiąja dalimi kartojami jau ieškinyje pateikti ieškovės motyvai ir argumentai. Vien tai, jog išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios priteistinų tokių išlaidų sumos, dar nereiškia, jog toks reikalavimas yra pagrįstas.
7.5. Šalių patirtų teisinės pagalbos išlaidų lyginimas neobjektyvus būdas pasverti ieškovės patirtų išlaidų pagrįstumą. Atsakovė į bylą teikė daugiau procesinių dokumentų (prieštaravimus, dvejus paaiškinimus) nei ieškovė, šių dokumentų apimtis buvo didesnė, juose keliami sudėtingesni civilinio proceso su tarptautiniu elementu klausimai. Atsakovei esant užsienio juridiniam asmeniui, jos atstovui teko atlikti daugiau ir sudėtingesnių veiksmų civilinėje byloje (rinkti įrodymus iš užsienio registrų ir kt.). Tai savaime lėmė didesnes atstovavimo atsakovei civilinėje byloje laiko sąnaudas ir didesnes atsakovės patirtas išlaidas už teisinę pagalbą.
8. Ieškovė UAB „Baldų profesionalai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-29 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės 1 000 Eur atstovavimo išlaidų. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
8.1. Teismas laikėsi pozicijos, jog jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovės buveinės vietą, bet ir pagal alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos. Atsakovė, nors ir registruota Kipro Respublikoje, dalį savo veiklos vykdo ir Lietuvos Respublikoje, Valstybinė mokesčių inspekcija atsakovei yra suteikusi identifikacinį numerį, PVM mokėtojo kodą, atsakovės adresas (Vilnius, (duomenys neskelbtini)) viešai prieinamuose šaltiniuose (www.rekvizitai.lt) nurodomas kaip bendrovės nuolatinės buveinės adresas Lietuvos Respublikoje. Sutartyje nurodomas tas pats adresas (Vilnius, (duomenys neskelbtini)). Sutartimi susitarta dėl baldų pagaminimo ir pristatymo adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini).
8.2. Atsakovei Lietuvos Respublikoje suteiktas nuolatinės buveinės statusas, atsakovės registruota buveinės vieta (Vilnius, (duomenys neskelbtini)), kuri yra ir viešai paskelbta, buvo ta, kur įteikti ir procesiniai dokumentai. Sutartis yra standartinė baldų pagaminimo sutartis, be tarptautinio elemento, kur atskirai būtų aptarti jurisdikcijos klausimai. Atsakovė sutartyje nurodė savo rekvizitus Lietuvos Respublikoje, sutartį pasirašė bendrovės generalinis direktorius, todėl sutarties 5.5 papunktyje nurodyta, kad „ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka“ reiškia, kad ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose.
8.3. Iš ieškovės teikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog klausimų dėl ginčo baldų gaminimo derinimas nuo pat pradžios vyko per D. Z., kuris 2020-01-08 laiške nurodė, jog sutartį reikia rengti su Avia Solutions, 2020 m. sausio mėnesį derino išankstinės sąskaitos atsakovei pateikimo ir apmokėjimo detales. Po šių derinimų 2020-02-04 atsakovė apmokėjo avansą, taigi savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog D. Z. veikė atsakovės vardu. Susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovė turėjo pagrindą manyti, jog D. Z., priimdamas darbus, veikia atsakovės vardu. Atsakovė neįrodė, jog ieškovė žinojo, ar turėjo žinoti, jog atstovas D. Z. galimai viršija savo teises.
8.4. Atsakovė iš esmės neneigia, jog baldai buvo pristatyti atsakovei, nes savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog atsakovė turėjo tam tikrų pastabų dėl pristatytų baldų dar iki 2020-04-06. Taigi perdavimo–priėmimo akto pasirašymo aplinkybės neturi lemiamos reikšmės. Atsakovė, pastebėjusi baldų trūkumus, turėjo teisę reikšti pretenzijas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, jog nemokėjo ieškovei likusios sumos už pagamintus baldus, nes turėjo pastabų dėl baldų metalo konstrukcijų brokuoto dažymo, tarp šalių vyko derybos dėl atsiskaitymo sąlygų pakeitimo ir kainos sumažinimo. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės ieškovės naudai priteista 6 355 Eur už pagamintus bei perduotus baldus, 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (6 355 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 643 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. t. 1, b. l. 75–80).
Dėl ginčo jurisdikcijos
12. Tarp šalių kilo nesutarimas dėl iš sutarties kilusio ginčo jurisdikcija, t. y. šalys ginčijasi dėl to, kuris teismas – Lietuvos Respublikos ar Kipro Respublikos – kompetentingas spręsti iš sutarties vykdymo (piniginės prievolės priteisimo) kilusį ginčą.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva (lot. ex officio), be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, t. y. ar teismas turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį ir toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo to, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas – teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-916/2020, nutarties 18 punktas).
14. Aptariamu atveju ginčo tarp šalių nėra, jog ieškovė yra Lietuvos Respublikoje registruotas, o atsakovė – Kipro Respublikoje registruotas juridinis asmuo. Nustačius, jog viena iš bylos šalių yra užsienio (juridinis) asmuo reiškia, kad byloje egzistuoja tarptautinis elementas, todėl kyla procesinė pareiga patikrinti jurisdikcijos klausimą.
15. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Kipro Respublika yra Europos Sąjungos narės, kas reiškia, kad jurisdikcijos klausimai tarp Europos Sąjungos valstybėse narėse registruotų juridinių asmenų sprendžiami pagal Europos Sąjungos teisės aktus (CPK 3 straipsnio 5 dalis, 782 straipsnis). Tarp šalių ginčas kilo dėl iš sutarties kylančios piniginės prievolės nevykdymo, t. y. ieškovė teigia, kad atsakovė nevykdo sutartinės pareigos atsiskaityti už pagamintus bei pristatytus baldus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1–6.3 straipsniai, 6.213 straipsnio 1 dalis).
16. Teismingumas gali būti: sutartinis (teismingumas, kurį šalys pasirenka savo laisvu susitarimu) (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys; 6.221 straipsnio 3 dalis) bei nesutartinis (teismingumas, kurio šalys laisva valia paprastai negali pasirinkti arba nors ir gali pasirinkti, tačiau nepasirinko) (CK 1.13 straipsnis, CK 6.156 straipsnio 5 dalis). Tai, kad šalys gali susitarti dėl ginčo jurisdikcijos (teismo, kuriame bus nagrinėjamas iš sutarties kylantis ginčas), expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) numato ir CPK 787 straipsnio 2 dalis bei 788 straipsnio 1 dalis. Aptariamu atveju šalys dėl baldų gamybos sudarė sutartį, todėl visų pirma analizuojamos šalių sudarytos sutarties nuostatos.
17. Sutarties 5.5 papunktyje šalys sulygo, kad „Ginčai tarp sutarties šalių sprendžiami ir nuostoliai, atsiradę dėl šios sutarties nevykdymo, išieškomi iš kaltosios šalies LR įstatymuose nustatyta tvarka“. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta sutarties nuostata rodo, kad šalys yra pasirinkusios materialinę Lietuvos Respublikos teisę (CK 1.10 straipsnio 3 dalis), tačiau šalys expressis verbis nenurodė, kad sutartinio ginčo sprendimo jurisdikcija turės konkretus – Lietuvos Respublikos ar Kipro Respublikos – teismas (CPK 787 straipsnio 2 dalis). Kadangi šalys aiškiai (lot. expressis verbis) nesusitarė dėl valstybės, kurios teismai turės jurisdikciją spręsti iš sutarties kilusį ginčą, teismas jurisdikcijos klausimą sprendžia pagal teisės aktus.
18. Kadangi ieškovė ir atsakovė yra Europos Sąjungos valstybėse narėse įsiteigti ir ten pat nuolatines buveines turintys privatūs juridiniai asmenys, todėl jurisdikcijos klausimui taikytinas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo Nr. 1215/2012 (Reglamentas Nr. 1215/2012, dar kitaip vadinamas „Briuselis I bis“). Reglamento Nr. 1215/2012 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose (Reglamento Nr. 1215/2012 7–26 straipsniai) nustatytas taisykles. Kai byla (ginčas) kyla iš sutarčių, taikytinos specialiosios jurisdikcijos taisykles, įtvirtintos Reglamento 1215/2012 2 skirsnyje (Reglamento Nr. 1215/2012 7–9 straipsniai) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-29 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-1075/ 2018, nutarties 16 punktą).
19. Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a papunktyje nurodyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad tam, jog būtų nustatyta prievolės įvykdymo vieta, vertinama prievolė, atitinkanti iš sutarties kylančią ieškovo teisę, kuria grindžiamas ieškinys, be to, tokios prievolės įvykdymo vieta turi būti suprantama pagal reikalavimui taikytiną materialiąją teisę, o ši nustatoma pagal teismo, kuriame iškelta byla, tarptautinės privatinės teisės (kolizines) normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-1075/2018, nutarties 22 punktas).
20. Tarp šalių kilo ginčas dėl piniginės prievolės (ne)vykdymo (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad jeigu prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, tai piniginė prievolė turi būti įvykdyta kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu. Kadangi šalys expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, konkrečiai) sutartyje piniginės prievolės vykdymo vietos neapsitarė, todėl taikytinas CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos prievolės vykdymo vietos kriterijus – kreditoriaus verslo vieta. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad juridinio asmens verslo vieta laikoma buveinė, kurios adresas registruojamas Juridinių asmenų registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/ 2012). Ieškovės verslo vykdymo vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl laikytina, kad byla pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a papunktį priskirtina Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.
21. Pasisakant dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jurisdikcijos nustatymu, laikytini nepagrįstais atsakovės teiginiai, jog apylinkės teismas nevertino, kokią veiklą ir kokia apimtimi atsakovė vykdo Lietuvos Respublikoje. Aptariamu atveju buvo pakankama nustatyti Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a papunktyje nurodytą kriterijų – prievolės vykdymo vietą. Pastebėtina, jog ir tai, kad pagal sutarties nuostatas atsakovės užsakyti baldai turėjo būti pristatyti ir sumontuoti Lietuvos Respublikoje (Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) (Sutarties 2.1 papunktis). Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, jog aptariamu atveju jurisdikcijai spręsti nebuvo tiek reikšminga, jog atsakovei Lietuvos Respublikoje suteiktas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris ar PVM mokėtojo kodas, tačiau tokios aplinkybės Lietuvos Respublikos jurisdikcijos nekeičia. Nors atsakovė teigia, kad piniginės prievolės vykdymo vieta laikytina Kipro Respublika, kurioje yra jos administracija ir turtas, tačiau tokio argumento nepagrindžia Reglamento Nr. 1215/2012 teisiniu reguliavimu. Prievolės vykdymo vieta nustatytina pagal sutartyje (Sutarties 5.5 papunktis) sulygtos šalies (Lietuvos Respublikos) materialiąją teisę (CK 1.10 straipsnio 3 dalis, 1.37 straipsnio 1 dalis), kuri prievolės vykdymo vietą sieja ne su atsakovės administracija ar turtu, o būtent su kreditoriaus verslo vieta (CK 6.52 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
22. Apibendrinat aukščiau išdėstytą, apylinkės teismas taikė tinkamas Reglamento Nr. 1215/ 2012 nuostatas (7 straipsnio 1 dalies a papunktį) bei, nustatydamas šalių ginčui spręsti Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją, teisės taikymo klaidų nepadarė. Atsakovės nurodyti argumentai nepaneigė Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a papunkčio aiškinimo ir taikymo.
Dėl piniginės prievolės, kylančios iš Sutarties, (ne)vykdymo
23. Bylos duomenimis, ieškovė įsipareigojo savo priemonėmis bei medžiagomis pagaminti, pristatyti ir sumontuoti nestandartinius korpusinius baldus, išvardintus 1 punkte adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1 papunktis). Pagal Sutarties 1 punktą, prekių (baldų) kaina – 12 705 Eur. Aptarta kaina turėjo būti sumokėta dviem etapais: i) 6 355 Eur dalis avansiniu mokėjimu (Sutarties 3.2 papunktis); ii) likusi 6 355 Eur kainos dalis – po Sutarties 2.1 punkte numatytų darbų atlikimo/užbaigimo bei gaminių ir darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo (Sutarties 3.3 papunktis). Byloje ginčo dėl 6 355 Eur avansinio mokėjimo nėra, todėl plačiau sutarties 3.2 papunktyje sulygta sutartinė piniginė prievolė neanalizuojama.
24. Analizuojant 6 355 Eur piniginės prievolės (ne)vykdymą pagal sutarties 3.3 papunktį matyti, kad ieškovė įgyja teisę į piniginę prievolę esant dviejų sąlygų visumai: gaminių atlikimui/ užbaigimui bei gaminių ir darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymui. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad baldai nepagaminti. Tarp šalių kilęs ginčas dėl antrosios sutarties 3.3 papunktyje numatytos sąlygos buvimo – darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo.
25. Analizuojant sutarties 3.3 papunktyje įtvirtintą antrąją sąlygą rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog 2020-02-17 buvo pasirašytas Prekių perdavimo–priėmimo aktas, pagal kurį: i) buvo perduota 5 vienetai metalinių lentynų su medžio masyvo lentynomis; ii) prekės perduotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini); iii) priėmimo–perdavimo aktą pasirašė ieškovės direktorius P. S. ir D. Z. (žr. 4 ieškinio priedą). Atsakovės teigimu, Prekių priėmimo–perdavimo aktą pasirašė neįgaliotas asmuo D. Z..
26. Grįsdama neįgaliotą atstovavimą atsakovė teismui teikė duomenis apie tai, kad D. Z. dirba ne atsakovės bendrovėje, o DG AVIA (pagal viešai prieinamus duomenis – UAB „DG AVIA“) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai, jog D. Z. nebuvo atsakovės bendrovės darbuotojas, patvirtina ir šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, vykęs nuo 2020-01-06 iki 2020-03-02 (žr. atsiliepimo į prieštaravimus 1 priedą, el. b. l. 26–29).
27. Teisėjų kolegijai analizuojant aptartą susirašinėjimą, vykusį tarp ieškovės direktoriaus P. S. ir D. Z., matyti, kad visa sutartinių šalių santykių eiga ir buvo derinama su D. Z.. D. Z. derėjosi dėl baldų kainos, pristatymo terminų ir kitų sąlygų, nurodė, kad sutartis turi būti sudaryta atsakovės (AVIA SOLUTIONS GROUP) vardu, vedė susirašinėjimus dėl avansinio mokėjimo pavedimo atlikimo. D. Z. prekes (baldus) priėmė sutartyje nurodytu adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o atsakovė procesiniuose dokumentuose neįrodinėja, kad sutartyje sulygtu adresu (Vilnius, (duomenys neskelbtini)) baldų negavo. Teisėjų kolegija sutinka, jog teisiškai tinkamai šalys atstovavimo sutartiniuose santykiuose neįformino, t. y. nors D. Z. ir koordinavo sutarties sudarymo, vykdymo, prekių pristatymo bei apmokėjimo klausimus, tačiau rašytinių dokumentų (įgaliojimo, pavedimo ar raštiško nurodymo iš atsakovės vadovybės) ieškovei dėl teisės atstovauti/vesti derybas atsakovės vardu nepateikė. Pastebėtina, jog ir ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kadangi nereikalavo dokumentų ar patvirtinimų, ar sutarties vykdymo eiga vyksta per teisiškai tinkamą atstovą (įgaliotą asmenį). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamo ginčo atveju atstovavimo (įgaliojimų) įforminimo trūkumai negali paneigti atsakovės piniginės prievolės atsikaityti už pagamintus bei faktiškai atsakovės dispozicijon perduotus baldus. Lietuvos Respublikos materialinė teisė numato tariamo atstovavimo atvejį ir tokiam tariamam atstovavimui numato specifinį teisinį reguliavimą, kuris nurodo, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos faktinės aplinkybės rodo, jog D. Z. veiksmai (įgaliojimai) buvo patvirtinti pačios atsakovės veiksmų. Tai matyti iš šalių vykdyto elektroninio susirašinėjimo, kuriame visa sutarties sudarymo bei vykdymo eiga buvo derinama su D. Z.. D. Z. nurodė, kad sutartį reikia sudaryti būtent su atsakove, atsiuntė atsakovės rekvizitus. D. Z. prašė atsiųsti avansinę sąskaitą bei nurodė, kad paragino atsakovę (susirašinėjime nurodyta „ASG“, kas, tikėtina, yra „AVIA SOLUTIONS GROUP“ trumpinys) apmokėti avansinę sąskaitą. Rašytinė bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog 2020-02-17 sąskaitą Nr. PB2559 taip pat pasirašė D. Z. Atsakovės pozicija byloje patvirtina aplinkybę, jog prekės (baldai) pristatyti tinkamu adresu (Vilnius, (duomenys neskelbtini)), atsakovė pretenzijų dėl prekių (baldų) nepristatymo ar priėmimo–perdavimo akto trūkumų nereiškė iki pat civilinės bylos iškėlimo teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tariamas D. Z. atstovavimas atsakovės vardu buvo pateisinamas iš visumos aplinkybių, o bylos duomenys bei atsakovės pozicija byloje neduoda pagrindo spręsti, kad atsakovė būtų atsisakiusi faktiškai priimti baldus.
28. Apibendrinant aukščiau išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra visos sutarties 3.3 papunktyje numatytos sąlygos, kurios pagrindžia ieškovės piniginio reikalavimo teisę į atsakovę (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Teisinių pagrindų, kurie eliminuotų atsakovės sutartinę pareigą (prievolę) atsiskaityti už perduotas prekes (baldus), atsakovė neįrodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl priteistų išlaidų advokato pagalbai išlaidų dydžio (ne)pagrįstumo
29. Atsakovė apeliaciniu skundu kvestionuoja ir apylinkės teismo iš atsakovės ieškovės naudai priteistas 1 500 Eur išlaidas advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti.
30. Bylos duomenimis, ieškovė iš viso prašė priteisti 1 643 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė: i) 143 Eur žyminis mokestis; ii) 1 500 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (žr. 7–8 ieškinio priedus; atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus 2 priedą; 2020-06-30 lydraštį) (el. b. l. 1–4, 29, 40–41). Atsakovė nurodė, kad ieškovė, grįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė du kvitus: 2020-04-14 kvitą Nr. LAT1002218 ir 2020-05-26 kvitą Nr. LAT1002221, iš kurių turinio negalima nustatyti, ar yra sumokėta būtent už atstovavimą šioje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės teiginiais nesutinka. Visų pirma, patikrinus informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2020 m. ieškovė nedalyvauja kituose, išskyrus analizuojamą, teisminį procesą. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė aptartas 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas patyrė būtent dėl inicijuotos bylos, siekiant prisiteisti piniginę prievolę iš atsakovės. Sutiktina, kad į bylą pateikti kvitai neinformatyvūs, kadangi negalima nustatyti nei kiek tiksliai laiko advokato padėjėjas sugaišo rengiant procesinius dokumentus, nei teikiant patarimus. Visgi, tokias aplinkybes gali įvertinti teismas iš rašytinės bylos medžiagos: procesinių dokumentų apimties, atstovo atliktų procesinių veiksmų ir t. t. Bylos duomenys rodo, kad ieškovės atstovas rengė ieškinį (el. b. l. 1–4), atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus (el. b. l. 26–29), lydraštį (el. b. l. 40–41). Nustatyta, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
32. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Bylos duomenimis, iš viso 1 500 Eur išlaidas ieškovė advokato padėjėjo pagalbai patyrė 2020-04-14 ir 2020-05-26 (abu mokėjimai atlikti II metų ketvirtyje). Tai reiškia, kad maksimalus priteistinas išlaidų už advokato pagalbą dydis turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. IV ketvirtyje galiojusio vidutinio mėnesinio bruto (liet. bendrosios pajamos) darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pastarasis dydis 2019 m. IV ketvirčio metu buvo 1 358 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.1, 8.5 papunkčių nuostatomis, maksimalus priteistinas išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą dydis galėjo būti 2 948,35 Eur (2 762 Eur už ieškinio parengimą ir 923,44 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus pateikimą * 80 procentų). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos apimtį, byloje spręstinų klausimų kiekį, darbo ir laiko sąnaudas, 1 500 Eur išlaidos yra pakankamai protingos išlaidos. Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo mažinti iš atsakovės ieškovės naudai priteistų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Tai, kad atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimus, atliko daugiau procesinių veiksmų (rinko įrodymus), parašė didesnės apimties procesinius dokumentus, negali būti teisinis pagrindas mažinti ieškovės bylinėjimosi išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Išnagrinėjusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija sutartiniam ginčui spręsti, nepaneigė ir pareigos vykdyti sutartimi prisiimtas pinigines prievoles. Kiti (likę) apeliantės (atsakovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (teisės normų subjektyvus interpretavimas, faktinių aplinkybių aprašymas) teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už apeliacinį procesą
35. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
36. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie tai, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2020-09-18 kvitas Nr. LAT1054089) (el. b. l. 99). Pagal Rekomendacijų 8.13 papunktį bei 2020 m. I ketvirtyje galiojusį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) (1 381 Eur), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojama išlaidų suma – 1 795,30 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija rekomenduojamos 1 795,30 Eur sumos. Kolegijos vertinimu, 1 000 Eur už išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą aptariamu atveju pakankamai racionalios (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Kipro Respublikoje registruoto juridinio asmens AVIA SOLUTIONS GROUP PLC, juridinio asmens kodas HE 380586 (registruotas buveinės adresas – 28 Oktovriou, Engomi Business Center BLC E Flat/Office 111, Egkomi, 2414, Nikosia, Kipras) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baldų profesionalai“, juridinio asmens kodas 300154930, naudai.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Žilvinas Terebeiza
Tomas Venckus