Civilinė byla Nr. 3K-3-93-684/2016

                                                          Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.15.

                                   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio studijų fondo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio studijų fondo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui L. V. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto pateikimo termino pradžią ir trukmę, įstatymo galiojimą laiko atžvilgiu, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas Valstybinis studijų fondas 2015 m. sausio 14 d. kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą. Prašymą motyvavo tuo, kad atsakovas nuo 2009 m. II ketvirčio nevykdo 2006 m. birželio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, t. y. nebemoka įmokų, nustatytų skolos grąžinimo grafike.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis, kuria patvirtinta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, dėl kokių svarbių priežasčių jis praleido Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 metų terminą vykdomajam raštui pateikti ir neprašė jo atnaujinti.
5. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
6. Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 15 d. nutarties įsiteisėjimo metu (2006 m. birželio 22 d.) galiojo 2002 m. vasario 28 d. redakcijos CPK, kurio 606 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ši įstatymo norma buvo pakeista 2011 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480 (293 straipsnis), įsigaliojusiu 2011m. spalio 1 d., nurodant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
7. Teismas sprendė, kad įstatymas taikomas atsiradusiems civilinio proceso teisės santykiams, kurių atsiradimo metu galioja civilinio proceso teisės norma. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, teismas procesinius veiksmus atlieka vadovaudamasis galiojančiomis proceso teisės normomis, todėl sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo taikytina šiuo metu galiojanti CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti penkerių metų terminą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šį terminą praleido ir jis nebuvo atnaujintas. Be to, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo negalima kartu nagrinėti ir klausimo dėl praleisto senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Kasaciniu skundu pareiškėjas Valstybinis studijų fondas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Nors pareiškėjo kreipimosi į teismą išduoti vykdomąjį raštą metu (2015 m. sausio 9 d.) jau galiojo nauja CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija, tačiau ji, kasatoriaus nuomone, turėtų būti taikoma tik tiems sprendimams (nutartims), kurie įsiteisėjo jau po minėto CPK 606 straipsnio 2 dalies pakeitimo įsigaliojimo (2011 m. spalio 1 d.). Priešingu atveju būtų pažeistas bendras teisės principas, kad įstatymas neturi atgalinio poveikio galios.
2. Šiuo atveju pareiškėjas, išieškotojas, turėjo teisėtą lūkestį, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, bus įvykdyta. 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusiojoje naujoje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas kasatoriui suėjo dar tuo metu (2011 m. birželio 22 d.), kai galiojo senoji nurodyto straipsnio redakcija, nustačiusi dešimties metų terminą vykdomajam raštui pateikti. Taigi kasatorius neturėjo objektyvių galimybių dar 2011 m. birželio 22 d. žinoti apie ateityje pasikeisiančią normą, kuri galės riboti jo teises kreiptis dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti.
3. Teismai privalėjo taikyti CPK 606 straipsnio 4 dalį, kuri nustato, kad jeigu pagal teismo sprendimą (nutartį) yra išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos, o terminas vykdomajam raštui pateikti prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Taigi net taikant šiuo metu galiojančią CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatą, nustatančią penkerių metų terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti, senaties terminas dėl periodinių išmokų mokėjimo išieškojimo iš atsakovo L. V. už laikotarpį nuo 2010 m. I ketvirčio iki 2014 m. IV ketvirčio prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimo metu dar nebuvo pasibaigęs. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

                            Dėl vykdomojo rašto pateikimo termino pradžios ir trukmės (CPK 606 straipsnio 2, 4 dalys)

9. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai teigiama, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. 
10. Nagrinėjamu atveju vienas iš sprendžiamų klausimų yra vykdomojo rašto pateikimo termino taikymas, keičiantis aktualiam teisiniam reguliavimui (CPK 606 straipsnio 2 daliai). Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškas klausimas jau buvo nagrinėtas kasaciniame teisme, ir sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas laikytis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DNB banko skundą, bylos Nr. 3K-3-396-611/2015, suformuotų taisyklių:

10.1. Skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme.

10.2. Vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu.

10.3.  Tai, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma dėl 5 metų senaties termino turi būti taikoma tik po minėto CPK pakeitimo įsigaliojimo įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymui, prieštarautų CPK 3 straipsnio 8 dalies normai. Teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai nesudaro pagrindo kitaip aiškinti CPK 3 straipsnio 8 dalies ir 606 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą, turi būti taikoma priklausomai nuo vykdomojo rašto pateikimo momento.

11. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto pateikimo terminą, ir pagrįstai netenkino pareiškėjo 2015 m. sausio 14 d. pateikto prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo dėl praleisto penkerių metų termino. 
12. Tai, kad CPK 606 straipsnio 2 dalis, nustatanti penkerių metų terminą vykdomajam raštui pateikti vietoj anksčiau galiojusio dešimties metų termino, buvo pakeista jau suėjus penkerių metų terminui, nagrinėjamoje byloje gali būti svarbi aplinkybė, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, tačiau tai nėra vienintelė priežastis atnaujinti vykdomojo rašto pateikimo terminą, taip pat turi būti vertinama ginčo esmė, šalių elgesys, priežastys, neleidusios kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau, kai, paties pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas nėra vykdomas nuo 2009 m. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas šių aplinkybių neįrodinėjo, tačiau termino atnaujinimo klausimas gali būti sprendžiamas atskirame procese, kaip tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DNB banko skundą, bylos Nr. 3K-3-396-611/2015.  
13. Kasatorius taip pat kelia ir vykdomojo rašto pateikimo termino pradžios skaičiavimo klausimą, nurodydamas, kad taikos sutartimi buvo nustatytas periodinis skolos mokėjimas, todėl terminas turi būti skaičiuojamas pagal CPK 606 straipsnio 4 dalį nuo kiekvieno mokėjimo termino pabaigos. Teisėjų kolegija su tokiu proceso teisės normų aiškinimu sutikti negali, nes periodinė išmoka paprastai yra nukreipta į pasikartojantį prievolės vykdymą priklausomai nuo tam tikrų aplinkybių, pavyzdžiui, išlaikymas vaikui mokamas tol, kol jis reikalingas vaikui, nuomos mokestis mokamas tol, kol nuomojamas atitinkamas objektas, ir pan. Šiuo atveju nėra pasikartojančio prievolės vykdymo, nes prievolė yra viena – skolos grąžinimas, apibrėžtas konkrečiu dydžiu, ir tik šios prievolės vykdymo forma yra nustatyta dalimis. Vadovaujantis tuo darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju CPK 606 straipsnio 4 dalis nėra taikytina. 
14. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto pateikimo termino pradžią ir trukmę, taip pat įstatymo galiojimą laiko atžvilgiu, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamus procesinius sprendimus.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

15. Kasacinis teismas patyrė 4,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus pareiškėjo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo Valstybinio studijų fondo (j. a. k. 191722967) 4,56 Eur (keturis Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Alė Bukavinienė

                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                      Janina Januškienė