Civilinė byla Nr. e2YT-1426-225/2019
Proceso Nr.2-33-3-00340-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.1.; 3.4.5.2.
(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 8 d.
Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aldona Burbienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėjas nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo mama E. V.. Nežinodamas apie palikimui priimti nustatytus terminus, jis į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti. E. V. (duomenys neskelbtini) buvo nusipirkusi gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybė Registrų centre nėra įregistruota, tačiau tame name E. V. gyveno kartu su juo, taip pat buvo paveldėjusi savo mamos turėtus žemės sklypus, nors paveldėjimo dokumentai pilnai nebuvo sutvarkyti. Kadangi jis gyvena mamos namuose, dirba žemę, naudojasi visais jos likusiais daiktais, tokiais veiksmais palikimą priimdamas, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po mamos E. V. mirties palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Kitų paveldėtojų nėra, E. V. buvo netekėjusi, jis yra vienintelis jos vaikas ir paveldėtojas.
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismui.
Pareiškimas tenkinamas (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis).
Civilinio kodekso 5.51 straipsnyje kaip vienas iš palikimo priėmimo būdų nurodytas įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė valią tapti palikėjo turto savininku.
VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po E. V. mirties nėra sudarytų testamentų ir nėra registruotų palikimo priėmimo faktų. Plungės rajono 3 notarų biuro pažyma patvirtina, jog po E. V. mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarų biurą niekas nesikreipė.
Iš pareiškimo matyti, jog E. V. iki mirties gyveno kartu su pareiškėju, jai mirus, pareiškėjas liko gyventi jos namuose, jam liko visi jos asmeninio naudojimo daiktai, buities reikmenys, turėtos piniginės lėšos.
Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo seniūnijos pažyma patvirtina, jog E. V. po motinos E. V. mirties faktiškai palikimą priėmė ir valdo, gyvena motinai priklausiusiame name ir jį prižiūri.
Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių nereškia, palikimo priėmimo fakto neginčija, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas po savo motinos E. V. mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą – vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendino teises į tą turtą.
Darytina išvada, jog E. V. po E. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, yra pagrindas pareiškimą tenkinti (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatyti paveldėjimo tikslais.
Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės
teismo Plungės rūmus.
Teisėja Aldona Burbienė