Civilinė byla Nr. 2A-108-330/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01430-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-278-431/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,APS grupė“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,APS grupė“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Energijos skirstymo operatorius“ 45 000 Eur skolą, 1 962,83 Eur delspinigių ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. su atsakove sudarė sutartį (toliau – Sutartis), kuria įsipareigojo per 90 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo (iki 2017 m. lapkričio 1 d.) atlikti elektros energijos tiekimo oro linijos rekonstravimo į kabelių liniją techninio projekto parengimo ir rangos darbus. Teigė, kad pradėjus vykdyti Sutartį, darbų atlikti nebuvo galimybės dėl jų atlikimo vietos gausaus užsėmimo vandeniu, todėl nedelsdama ieškovė 2017 m. spalio 23 d. raštu kreipėsi į užsakovę su prašymu pratęsti darbų atlikimo terminą.

3.       Ieškovė teigė, kad atsakymas iš atsakovės nebuvo gautas, todėl ji pakartotinai kreipėsi į atsakovę 2017 m. spalio 31 d., 2018 m. sausio 17 d., 2018 m. vasario 22 d., 2018 m. kovo 1 d.,                2018 m. gegužės 4 d. raštais, prašydama netaikyti sutartinių netesybų, nes Sutartyje numatyti darbai negalėjo būti laiku atlikti dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių – nepalankių meteorologinių sąlygų. Ieškovė pažymėjo, kad darbus baigė 2018 m. gegužės 9 d.

4.       Ieškovės aiškinimu, 2018 m. liepos 20 d. rašte atsakovė nurodė, kad delspinigiai už pavėluotai atliktus darbus nebus taikomi, nes rangovo siųsti dokumentai įrodė nepalankių meteorologinių sąlygų buvimą, tačiau pagal Sutartį bus skaičiuojama 300 Eur dydžio bauda už kiekvieną pradelstą dieną.

5.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė, įvertinusi Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų                 2018 m. birželio 12 d. pažymą apie nenugalimos jėgos aplinkybes nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., atleido ieškovę nuo nurodytos baudos taikymo būtent už tą laikotarpį (39 kalendorines dienas) ir sumokėjo ieškovei 11 700 Eur už darbus. Atsižvelgdama į šį mokėjimą, ieškovė sumažino savo pradinį ieškininį reikalavimą dėl skolos nuo 56 700 Eur iki 45 000 Eur sumos. Jeigu teismas pripažintų, kad atsakovė pagrįstai taikė netesybas (baudą), ieškovė prašė jas sumažinti.

6.       Atsakovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė laisva valia sudarė viešojo pirkimo Sutartį, įsipareigojusi laiku ir tinkamai atlikti sutartus darbus, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovė, siūlydama savus darbų atlikimo terminus, privalėjo atsižvelgti taip pat ir į oro sąlygas, kurios rudens ir žiemos laikotarpiu gali būti prognozuojamos, nes rangos darbų atlikimo terminas viešajame pirkime atsakovei buvo esminė sąlyga. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė iki 2017 m. spalio 23 d. apskritai nebuvo pradėjusi darbų, savo rizika ir nuožiūra pasirinko visus numatytus darbus atlikti mažiausiai palankiomis klimato sąlygomis, pranešė apie negalėjimą dirbti likus vos septynioms dienoms iki visų darbų atlikimo termino pabaigos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 45 000 Eur skolą už darbus, 1 962,83 Eur delspinigių ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas. 

8.       Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl to, jog ieškovė laiku negalėjo užbaigti darbų dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Teismo sprendime nurodyta, kad pagal Sutarties specialiosios dalies 5.7 punktą, rangovui pažeidus pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų Td (rangos darbų atlikimo laikas), jam taikoma 300 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas pažymėjo, kad pagal Sutarties bendrosios dalies     15.1 punktą šalis atleidžiama nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu, kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

9.       Įvertinęs paminėtas Sutarties sąlygas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju Sutarties vykdymo terminų praleidimas negali būti pagrindas atsakovei taikyti Sutartyje nustatytas netesybas (baudą) už darbų neatlikimą laiku. Teismas nurodė, kad šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių reiškia, jog jai negali būti taikoma sutartinė atsakomybė visa apimtimi.

10.       Teismas nustatė, kad pagal Sutarties bendrosios dalies 14.4 punktą atsakovė, laiku nesumokėjusi už rangovės atliktus darbus, privalo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną – iš viso 1 962,83 Eur.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.       Atsakovė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

11.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Sutarties nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės taikymo visa apimtimi.

11.2. Teismo sprendimas yra paviršutiniškas, nemotyvuotas, priimtas nenustačius ir iš esmės neišanalizavus faktinių bylos aplinkybių, susijusių su realiomis ieškovės galimybėmis vykdyti Sutartį. Teismas nepasisakė dėl atsakovės 2019 m. sausio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, o vadovavosi deklaratyviais ieškovės teiginiais apie ypač sudėtingas meteorologines sąlygas.

11.3. Priešingai nei nurodė teismas, Sutartyje buvo ne tik įtvirtintas atleidimo nuo civilinės atsakomybės institutas, bet ir sudarytos sąlygos ieškovei juo realiai pasinaudoti – ji buvo atleista nuo atsakomybės už 39 kalendorines vėlavimo dienas, t. y. būtent tiek, kiek truko Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. birželio 12 d. pažymoje nurodytas nekontroliuojamos gamtinės stichijos laikotarpis.

11.4. Iš nuotraukų, kurias ieškovė pateikė kartu su savo 2017 m. spalio 23 d. prašymu pratęsti darbų atlikimo terminą, matyti, kad oro linijos L-300 rekonstravimo į kabelių liniją darbai dar net nebuvo pradėti. Tai įrodo trasos nužymėjimo bei kitokių ieškovės aktyvios veiklos požymių nebuvimas, todėl dalinis teritorijos apsėmimas vandeniu (nuotraukose matoma tik viena lokali vandens sankaupa) negali būti pripažintas objektyvia priežastimi, pagrindžiančia visišką ieškovės neveikimą nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. spalio 22 d. Ieškovė iš viso neįrodinėjo, kad iki 2017 m. spalio 22 d. buvo pradėjusi vykdyti Sutartį.

11.5. Teismas ieškovei priteisė nepagrįstai didelį 1 673 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma nėra lygi už ieškinį byloje sumokėtam žyminiam mokesčiui, o teise prašyti atstovavimo išlaidų atlyginimo ieškovė nepasinaudojo.

12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas teisingai taikė tiek materialinės, tiek proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovė turėjo būti atleista nuo baudos mokėjimo už visą laikotarpį, nepaisant Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. birželio 12 d. pažymoje nurodytos stichijos trukmės.

12.2. Priešingai nei teigia atsakovė, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė negalėjo atlikti visų darbų nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. išimtinai dėl nepalankių oro sąlygų. Gamtinės sąlygos buvo neįprastos šiam laikotarpiui, jų nebuvo galima numatyti, ieškovė kelis kartus bandė atlikti darbus, tačiau tai buvo techniškai neįmanoma dėl apsemtos darbų vykdymo teritorijos.

12.3. Sutartyje šalys susitarė, kad esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, sutartinė atsakomybė negali būti taikoma visa apimtimi, todėl netesybos negali būti skaičiuojamos. Atsakovė, atleisdama ieškovę nuo delspinigių mokėjimo, tuo pačiu pripažino, kad ieškovė sutarties negalėjo įvykdyti laiku būtent dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio          1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutartinių netesybų, t. y. baudos taikymo ieškovei, kuri laiku neatliko sutartų darbų.

Dėl netesybų taikymo

15. Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. rugpjūčio 3 d. sudarė rangos darbų sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo per 90 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2017 m. lapkričio 1 d. atlikti elektros energijos tiekimo oro linijos rekonstravimo į kabelių liniją techninio projekto parengimo ir rangos darbus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė darbus atliko tik 2018 m. gegužės 9 d. Atsakovė už pavėluotai atliktus darbus delspinigių, kurie buvo numatyti Sutarties  bendrosios dalies 14.3 punkte, neskaičiavo, nes sutiko su tuo, jog ieškovė laiku atlikti darbų negalėjo dėl nepalankių meteorologinių sąlygų. Sutartyje šalys nustatė, kad pagal Sutarties specialiosios dalies 5.7 punktą rangovui pažeidus pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų Td (rangos darbų atlikimo laikas), taikoma 300 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė sutartų darbų laiku negalėjo atlikti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių – nenugalimo jėgos, t. y. dėl itin blogų oro sąlygų, todėl sprendė, jog ieškovė turi būti atleista nuo sutartinių netesybų (ne tik nuo delspinigių, bet ir baudos) mokėjimo visa apimtimi. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Sutarties nuostatas, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės teiginiais.

16. Sutarties bendrosios dalies 14.3 punkte numatyta, kad rangovas, neatlikęs darbų per Sutartyje nustatytus terminus, užsakovui pareikalavus moka užsakovui 0,05 procento dydžio delspinigius nuo darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau delspinigių suma negali viršyti 10 procentų darbų kainos. Rangovas taip pat įsipareigoja atlyginti dėl Sutarties neįvykdymo sutartu laiku užsakovo patirtus tiesioginius nuostolius. Jei užsakovas pareiškia reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius, užsakovo reikalavimas sumažinamas priskaičiuotų delspinigių suma. Sutarties bendrosios dalies 14.7 punkte numatyta, kad užsakovas, suėjus sutartyje nurodytam darbų atlikimo terminui, gavęs motyvuotą rangovo prašymą, kuriame nurodytos vėlavimo atlikti darbus priežastys, susijusios su bent viena iš sutarties bendrosios dalies 7.3 punkte išvardintų aplinkybių, bei objektyviomis priežastimis pagrįstas pavėluotas (vėlesnis nei darbų atlikimo terminas) kreipimasis, gali nereikalauti mokėti delspinigių už vėlavimą atlikti darbus šių aplinkybių egzistavimo laikotarpiu. Pagal Sutarties bendrosios dalies 15.1 punkto nuostatas šalis atleidžiama nuo civilinės atsakomybės, jei ji įrodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (nenugalimos jėgos aplinkybės). Pagal Sutarties specialiosios dalies 5.7 punktą  rangovui pažeidus pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų Td (rangos darbų atlikimo laikas), taikoma 300 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties specialiosios dalies 5.8 punkte nustatyta, kad 5.7 punkte nurodytų baudų taikymo faktas nėra laikytinas ginčo objektu – rangovas neturi teisės reikalauti užsakovo pagrįsti savo sprendimą taikyti baudą, bauda sutartyje nustatyta ir taikoma siekiant prevenciškai užkirsti kelią teisės aktų ar sutartinių įsipareigojimų pažeidimams. Šalys patvirtino, kad Sutarties specialiosios dalies 5.7 punkte nurodytos baudos nėra skirtos atlyginti užsakovo patirtus nuostolius – jie atlyginami kituose Sutarties punktuose nustatyta tvarka. Taigi Sutartyje iš esmės buvo aiškiai nurodyta, kad esant tam tikroms Sutartyje nustatytoms sąlygoms, ieškovė gali būti atleista nuo delspinigių mokėjimo už darbų įvykdymo uždelsimą.

17. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė, remdamasi Sutarties bendrosios dalies 14.7 punktu, nurodė, jog delspinigiai už termino pažeidimo laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 iki 2018 m. gegužės 9 d. nebus taikomi, nes ieškovė nustatytu terminu negalėjo atlikti darbų dėl itin nepalankių oro sąlygų. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ši aplinkybė, o taip pat ir Sutarties bendrosios dalies 15.1 punkto nuostatos sudaro pagrindą atleisti ieškovę nuo sutartinės atsakomybės visa apimtimi, įskaitant ir nuo Sutarties specialiosios dalies 5.7 punkte numatytos baudos mokėjimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

18. Analizuojamu atveju šalių 2017 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta Sutartis susideda iš bendrosios ir specialiosios dalių. Sutarties bendrosios dalies 2.1 punktas nustato, kad ši Sutartis yra vientisas ir nedalomas dokumentas, kurį sudaro išvardinti dokumentai; Sutarties aiškinimo ir taikymo tikslais nustatoma tokia Sutarties dokumentų prioriteto tvarka: Sutarties specialioji dalis su priedais    (2.1.1 papunktis), Techninė specifikacija (2.1.2 papunktis), Sutarties bendroji dalis su priedais (2.1.3 papunktis). Sutarties specialiosios dalies 2.1 punkte nustatyta, kad ši specialioji dalis yra neatskiriama sutarties dalis ir ji turi būti aiškinama ir taikoma kartu su sutarties bendrąja dalimi; jeigu šios Sutarties specialiosios dalies nuostatos numato atitinkamų sutarties nuostatų taikymo alternatyvas, taikomos sutarties specialiosios dalies nuostatos. Jeigu Sutarties specialiojoje dalyje tiesiogiai nurodyta, kokie sutarties bendrosios dalies punktai nėra taikomi, vadovaujamasi specialiosios dalies nuostatomis. 

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos            CK 6.193–6.195 straipsniuose. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013 ir kt.).

20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat atsižvelgdama į Sutarties sąlygas, išdėstytas šios nutarties 18 punkte, pagal kurias šalių santykiams reglamentuoti visų pirma taikomos Sutarties specialiosios dalies nuostatos, sprendžia, kad atsakovė pagal Sutarties bendrosios dalies 15.1 punktą turėjo pagrindą atleisti ieškovę nuo delspinigių dėl laiku neįvykdytų Sutartinių įsipareigojimų mokėjimo (delspinigiai numatyti Sutarties bendrojoje dalyje), tačiau tai savaime nesudaro pagrindo atleisti ieškovę ir nuo baudos, numatyta Sutarties specialiojoje dalyje, mokėjimo. Šiuo konkrečiu atveju Sutarties specialiosios dalies nuostatomis buvo apibrėžta, kad šios dalies 5.7 punktas nėra laikytinas ginčo objektu – atsakovė neturi pagrįsti savo sprendimo taikyti baudą (Sutarties specialiosios dalies 5.8 punktas), o Sutarties bendrosios dalies 14.7 punkto sąlygos, reguliuojančios sutartinės atsakomybės netaikymą, taikytinos tik Sutarties bendrojoje dalyje nustatytų delspinigių skaičiavimui.

21.  Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Sutarties bendrosios dalies 15 punkto sąlygas šalis atleidžiama nuo civilinės atsakomybės, jei įrodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu ir kad ji negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ir jų pasekmių atsiradimui (nenugalimos jėgos aplinkybės). Byloje nustatyta, kad pagal Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. birželio 12 d. pažymoje nurodytus duomenis nenugalimos jėgos aplinkybės egzistavo laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Dėl sutarties nevykdymo šiuo nurodytu laikotarpiu ieškovė ir buvo atleista nuo baudos mokėjimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, kiti byloje pateikti ieškovės įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad ieškovė turėtų būti visiškai atleista nuo Sutarties specialiojoje dalyje numatytos baudos mokėjimo už visą pradelsimo atlikti darbus laikotarpį, nes tai neatitiktų sąžiningo sutarčių aiškinimo, paremto teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taisyklių, būtų neteisinga atsakovės atžvilgiu, įvertinant sutarčių, sudaromų ir vykdomų pagal viešojo pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, specifiškumą.

22.  Pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė Sutartyje numatytus darbus privalėjo atlikti per 90 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos (nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.), tačiau vėlavo net 189 dienas, tai yra daugiau nei du kartus viršijo Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą.

23. Antra, ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti darbų atlikimo terminą 2017 m. spalio 23 d., likus vos septynioms dienoms iki visų darbų atlikimo termino pabaigos. Atsižvelgiant į Sutartyje numatytą darbų atlikimo trukmę, didžioji dalis darbų iki 2017 m. spalio 23 d. iš esmės jau turėjo būti atlikta, tačiau byloje nėra duomenų apie ieškovės pradėtus ir iki 2017 m. spalio 22 d. faktiškai atliktus darbus, nėra pateikto darbų atlikimo grafiko. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu ieškovė bendrais bruožais aiškino, kad nuo pat Sutarties įsigaliojimo pradžios ji neturėjo galimybės atlikti Sutartyje numatytų darbų dėl itin prastų oro sąlygų. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą šalys privalo įrodyti savo nurodomas aplinkybes, tačiau byloje nėra įtikinamų duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius dėl itin prastų oro sąlygų visą jos nurodytą laikotarpį, kurio metu darbai nebuvo vykdomi (CPK 178 str.). Kaip teisingai apeliaciniame skunde akcentavo atsakovė, pagal Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2018 m. birželio 12 d. pažymoje nurodytus duomenis nenugalimos jėgos aplinkybės egzistavo tik laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. Vien byloje pateiktas ieškovės darbų vadovo 2017 m. spalio 19 d. patvirtinimas, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu visa darbų vykdymo teritorija yra apsemta tokia dalimi, jog darbų vykdymas teritorijoje yra techniškai neįmanomas, neįrodo ieškovės teiginių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo (57 b. l.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė, teigdama, jog darbų atlikimo teritorija buvo apsemta jau nuo pat Sutarties pasirašymo pradžios, iki 2017 m. spalio 23 d. būtų informavusi apie negalėjimą vykdyti Sutartį ar prašiusi pratęsti Sutarties įvykdymo terminą, ar ėmusis kokių nors kitų priemonių, kad būtų tinkamai įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Sutartyje nurodyti darbai turėjo būti baigti dar iki šaltojo metų sezono pradžios, tad įvairios nepalankios darbams sąlygos (pavyzdžiui, dėl žemės įšalimo, kuo ieškovė vėliau teisino besitęsiantį darbų atlikimo uždelsimą), dėl kurių ieškovė negalėtų laiku užbaigti darbų, bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti laikomos tokia nenugalima jėga, kurios galimo atsiradimo nebuvo įmanoma protingai numatyti. Ieškovė, teigdama, kad nuo pat Sutarties pasirašymo negalėjo pradėti darbų dėl apsemtos darbų vykdymo teritorijos, operatyviai nesiėmė jokių priemonių susidariusiai situacijai taisyti ir, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepateisinamai ilgai delsė, juo labiau žinodama, kad orų sąlygos darbams ne tik nepagerės, bet gali dar labiau blogėti. Pažymėtina, kad pagal Sutarties bendrosios dalies 12.7 punkto nuostatas ieškovė patvirtino, jog įvertino visas projekte numatytas darbų apimtis, jog prieš pateikdama pasiūlymą nuvyko į objekto statybos vietą ir įvertino techninio projekto sprendinių įgyvendinimo galimybes vietovėje ir planuojamu laiku, galimą darbų apimčių pasikeitimo riziką.

24. Trečia, Sutartis buvo sudaryta viešųjų pirkimų būdu, jos projektas buvo darbų pirkimo sąlygų sudedamoji dalis, taigi pirkime dalyvaujantys tiekėjai, teikdami pirkimui pasiūlymus ir siūlydami darbų atlikimo terminus (pagal ką ir buvo taikomas pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo koeficientas), įsivertino, kokiomis aplinkybėmis, kokio metų sezono laikotarpiu ir klimatinėmis oro sąlygomis numatyti darbai turės būti atliekami, pagal šias sąlygas suplanavo darbų atlikimo terminus ir turėjo įvertinti galimą veikimo riziką.

25. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo visiškai atleisti ieškovę nuo civilinės atsakomybės, šiuo atveju – nuo baudos mokėjimo dėl laiku neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų.

Dėl sutartinių netesybų mažinimo

26. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai)   (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

27. Analizuojamu atveju šalių Sutartyje buvo nustatyta, kad pažeidus pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo metodikos kriterijų Td (rangos darbų atlikimo laikas), taikoma 300 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną.

28. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir kt.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir).

29. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, į CK 6.251 straipsnyje (reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą) nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius ir pan. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo         2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

30. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, laikosi nuostatos, kad ieškovei pritaikytos netesybos yra per didelės, neproporcingos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei šalių interesų pusiausvyrai. Visų pirma, mažindama netesybas teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovės apskaičiuota bauda siekia 45 000 Eur, t. y. beveik 37 procentus visos darbų kainos, į tai, kad ieškovė, nors ir pavėluotai, atliko visus darbus. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl baudos mažinimo, šiuo atveju taip pat atsižvelgia ir į atsakovės elgesį – atsakovė, atleisdama ieškovę nuo delspinigių mokėjimo, pripažino, jog ieškovė darbus vėlavo atlikti iš esmės dėl objektyvių aplinkybių – prastų oro sąlygų, be to, ilgą laiką nereagavo į ieškovės siunčiamus raštus dėl trukdžių vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į tai, kad pagal Sutarties bendrosios dalies 14.3 punkto nuostatas ieškovei taikytini delspinigiai negali viršyti 10 procentų darbų kainos, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju atsakovės ieškovei taikytina bauda mažintina iki 10 procentų visos darbų kainos dydžio, tai yra iki 12 353,67 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų ieškovei taikymo, netinkamai įvertino Sutarties nuostatas, faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė turi būti visiškai atleista nuo sutartinių netesybų mokėjimo, o visa apimtimi patenkindamas ieškinio reikalavimus išsprendė bylą iš dalies neteisingai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo          2019 m. vasario 13 d. sprendimą ir ieškovei iš atsakovės priteistą 45 000 Eur skolą sumažinti ieškovei taikytina 12 353,67 Eur dydžio bauda (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu būdu ieškovei iš atsakovės priteistina 32 646,33 Eur skolos. Atitinkamai mažintini ieškovei iš atsakovės priteisti delspinigiai už ne laiku atliktų darbų apmokėjimą, kurie (delspinigiai) sudaro 1 891 Eur sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

32. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė per didelį 1 673 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes tai nėra už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio suma. Priešingai nei teigia atsakovė, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent tokio dydžio žyminis mokestis už ieškinį buvo sumokėtas, todėl pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkinęs ieškinį, mokesčio mokėjimo išlaidas priteisė ieškovei (100 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį ir savo ieškininius reikalavimus sumažino, sprendžia, kad ieškovei grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 433,74 Eur.

33. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Proporcingai sumažėjusiai ieškovės patenkintų reikalavimų apimčiai yra atitinkamai mažinamas ieškovei iš atsakovės priteistas žyminio mokesčio mokėjimo išlaidų atlyginimas (patenkinta 73,5 proc. visų ieškinio reikalavimų). Taigi ieškovei iš atsakovės priteistinas žyminio mokesčio mokėjimo išlaidų atlyginimas sudaro 910,86 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 929 Eur žyminio mokesčio (228 b. l.). Apeliantės patenkintų skundo reikalavimų dalis sudaro 26,45 proc., taigi jai iš ieškovės priteistinas žyminio mokesčio mokėjimo išlaidų atlyginimas sudaro         245,72 Eur. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

        Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimą, išdėstant jo rezoliucinę dalį taip:

,,Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“ (j. a. k. 302498905) iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) 32 646,33 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 33 ct) skolą, 1 891 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt vieno euro) delspinigius ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“ (j. a. k. 302498905) 433,74 Eur (keturis šimtus trisdešimt tris eurus 74 ct) permokėtą žyminio mokesčio už ieškinį dalį.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „APS grupė“ (j. a. k. 302498905) iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) 910,86 Eur (devynių šimtų dešimties eurų 86 ct) žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo išlaidų atlyginimą.“

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „APS grupė“ (j. a. k. 302498905) 245,72 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų 72 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo išlaidų atlyginimą.

Teisėjai         Danutė Gasiūnienė

        Gintaras Pečiulis

                             Vigintas Višinskis