Civilinė byla Nr. e2YT-1011-922/2020

   Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00005-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.3.1.;

 (S)

3.2.8.1., 3.2.6.1.; 3.4.5.2., 3.4.5.19

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. liepos 10 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

sekretoriaujant Mariui Plytnikui, Rasai Osinkskienei,

dalyvaujant pareiškėjai L. N., jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, suinteresuotiems asmenims E. C., Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atstovui K. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. C. dėl praleisto termino atnaujinimo ir žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja L. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo pripažinti, kad pareiškėja dėl F. C., Kazimiero (gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini)) ir jo motinai F. C. iki nacionalizacijos priklausiusios nuosavybės teise žemės ( 3,7633 ha ) (duomenys neskelbtini) raj., nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti; nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą - žemę, atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. C., Kazimiero (gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini)) ir jo motina, F. C. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,7633 ha (duomenys neskelbtini)  žemės sklypą, ganyklas ir pievas (duomenys neskelbtini) miške, esančias (duomenys neskelbtini) Nurodoma, kad jos tėvui F. C., Kazimiero (gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini)) ir jo motinai (jos senelei) F. C. dabartiniame (duomenys neskelbtini) (iki nacionalizacijos) kaimo ribose iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė apie 14,54 ha žemės bei papildomai - 3,76 ha turėtų ganyklų ir pievų (duomenys neskelbtini)  miške. Paaiškino, kad 1991 m. spalio 13 d. kreipėsi į Varėnos rajono agrarinę tarnybą dėl C. F., Kazio priklausiusios žemės (12,12 ha ploto) grąžinimo. Šio prašymo pagrindu jai 1998 m. sausio 8 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau - Alytaus AVA) sprendimu Nr(duomenys neskelbtini) buvo gražinta 1,63 ha žemės į F. C. ir F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 12,12 ha žemės (duomenys neskelbtini)  apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaime ir 2004 m. sausio 8 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta 0,79 ha žemės į F. C. ir F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 2,42 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Pamini, kad 2008 m. sausio 8 d. Varėnos rajono apylinkės teisme buvo tenkintas jos pareiškimas civ. byloje Nr. 2-75-308/2008 dėl praleistų įstatymu numatytų terminų atnaujinimo, žemės valdymo juridinio fakto nustatymo tėvo F. C. valdytai žemei nustatyti. 2008-01-08 teismo sprendimo pagrindu buvo nustatytas juridinis faktas, kad F. C., miręs (duomenys neskelbtini)., iki 1940-07-22 įvykdytos nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime valdė 2,25 ha žemės, pirktos namine pirkimo sutartimi (duomenys neskelbtini)  m. balandžio mėnesį iš V. T.-Levickienės. Nurodyto teismo sprendimo pagrindu 2008 m. vasario 15 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini)  rajono agrarinę tarnybą dėl C. F., Kazio priklausiusios žemės (2,25 ha ploto) grąžinimo. Šio prašymo pagrindu jai 2014 m. rugpjūčio 11 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta 1,39 ha žemės į F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 1,39 ha žemės (duomenys neskelbtini) apskr. (duomenys neskelbtini) kaime ir 2016 m. liepos 18 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta 0,86 ha žemės i F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 0,86 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Nors jai, kaip vienai iš penkių pretendenčių grąžinant tėvo ir jo motinos iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) kaime ir buvo grąžinta 2,42 ha žemė (duomenys neskelbtini) kaime, ji žinojo, kad jos tėvas F. C. nuosavybės teise valdė ir naudojo daugiau žemės, nei buvo grąžinta. Būtent dalį pievų ir ganyklų (duomenys neskelbtini)  miške. Nors jokių išlikusių tėvui ir (ar) jo motinai priklausiusios ir valdytos žemės nuosavybės dokumentų neturėjo, bet buvo girdėjusi, kad jie turėjo ar tai 2, ar tai 3 hektarus ganyklų pievų. Turėdama žinių, kad jai buvo grąžinta ne visą tėvui ir jo šeimai iki nacionalizacijos priklausiusi žemės dalis,  kreipėsi teisinės pagalbos. 2019 m. gegužės 28 d. advokatė kreipėsi prašymu į Varėnos NŽT skyrių prašymu pateikti visus duomenis, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui. NŽT (duomenys neskelbtini)  skyriui buvo nurodyta, kad turimais duomenimis C. F., Kazimiero, gim. (duomenys neskelbtini) gyvenusiam (duomenys neskelbtini) r. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime ir jo apylinkėse, (duomenys neskelbtini)  miške priklausė apie 2 ha ganyklų ir pievų ir prašyta pateikti archyvinius duomenis, jei tokių yra, nurodyti ar yra kokių nors kliūčių ar trūkstamų dokumentų grąžinant visą L. N. paveldėtą žemę. 2019 m. birželio 12 d. iš NŽT Varėnos skyriaus buvo gautas raštas Nr. 3SD-4307-( 14.3.7.) dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, kad pagal Varėnos skyriuje esančius archyvinius dokumentus buvę savininkai F. C. ir F. C. pagal (duomenys neskelbtini) kaimų žemės išskirstymo vienkiemiais planus ((duomenys neskelbtini)  miške) turėjo 12,12 ha žemės - 1,34 ha (skl. Nr. 33), 6,81 ha (skl. Nr. 32) ir 3,97 ha (skl. Nr. 70). Nurodyta, kad pagal šį dokumentą ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus 12,12 ha žemės plotui buvo parengta pažyma 5 pretendentams ir L. N. iš 12,12 ha priklausė 2,42 ha žemės, kuri buvo atkurtos natūra 1998-01- 08 Alytaus AVA sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004-01-08 sprendimu. Kadangi NŽT Varėnos skyrius iš esmės nepateikė jokios turimos archyvinės medžiagos apie tėvo F. C. ir jo motinos, F. C. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) miške, į skyrių buvo kreiptasi papildomai. 2019-08-07 raštu Nr. 3SD-5346-( 14.3.7.) dėl informacijos pateikimo NŽT Varėnos skyrius dar kartą nurodė, kad jai žemės natūra buvo grąžinta visiškai, o jei ji, kaip pretendentė mananti, kad jai buvo atkurtos ne visos nuosavybės teisės, pasiūlė kreiptis į Centrinį archyvą dėl papildomų nuosavybės teises įrodančių dokumentų. Atsižvelgiant į NŽT pasiūlymą 2019-09-06 kreipėsi su prašymu dėl informacijos pateikimo į Lietuvos centrinį valstybinį archyvą (toliau - LCVA). 2019 m. lapkričio 08 d. buvo gautas 2019 m. spalio 23 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštas Nr. R4-2851 dėl F. ir K. C. nuosavybės. Nors LCVA ir nurodė, kad dokumentų apie F. C., Kazimiero s. arba K. C. (duomenys neskelbtini) miške turėtas ganyklas ir pievas apie turto įgijimą ir arba perleidimą nebuvo rasta, tačiau iš pridedamų archyvinių dokumentų, o būtent Žemės tvarkymo departamento archyvinio fondo, (duomenys neskelbtini)  kaimų žemės vienkiemiais išskirstymo byloje esančiu 1938 m. protokolo ištraukos, 1939-07-06 papildomo protokolo, 1939- 07-02 protokolo (F. 1250, ap. 2, b. 74, L 112, 112 a. p„ 114 a. p., 115, 221) matyti, kad C. F. ir F. C. papildomai priklausė 3.7633 ha žemės (F. 1250, ap. 2, b. 74,1. 112 a. p.; F. 1250, ap. 2. b. 74,1. 221).

Turėdama papildomus archyvinius duomenis, iš kurių matyti, kad jos tėvui F. C. su motina F. C. turėtų 12,12 ha žemių (duomenys neskelbtini) papildomai priklausė 3,7633 ha ganyklų ir pievų (duomenys neskelbtini)  miške, 2019-11-12 pakartotinai kreipėsi į Varėnos NŽT skyrių, pateikdama turėtus archyvinius dokumentus. 2019 m. gruodžio 3 d. gavo NŽT Varėnos skyriaus raštą Nr. 3SD-8436-( 14.3.104.) dėl informacijos pateikimo, nurodant kad NŽT Varėnos skyrius išsamiai atsakė 2019-06-12 raštu Nr. 3SD-5346-(14.3.7.), pakartotinai nurodant, kad NŽT Varėnos skyriaus manymu, nuosavybės teisės į žemę jai buvo atkurtos visiškai. Vis gi paskutiniame rašte NŽT Varėnos skyrius, atsižvelgdamas į jos nurodytas aplinkybes, kad nebuvo atkurta nuosavybės teisė į 3,76 ha iki nacionalizacijos turėtos ganyklos ir pievos (duomenys neskelbtini)  miške, nurodė, jog tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės F. C. ir jos sūnaus F. C., iki nacionalizacijos turėtas 3,76 ha ganyklas ir pievas (duomenys neskelbtini)  miške, ji turi kreiptis į teismą dėl praleistų terminų atnaujinimo. Nurodė, kad atkurti nuosavybės teises į šį žemės sklypą trukdė tai, kad NŽT Varėnos skyriui nepakako duomenų apie jos tėvo F. C. ir jo motinos F. C. valdytą nurodyto dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), be to praleistas terminas kreiptis prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nurodyta, kad tėvo F. C. ir jo motinos F. C. nuosavybės teise ir turėtą ir valdytą 3,7633 ha žemės sklypą patvirtina tik LCVA pateikta archyvinė medžiaga, o būtent Žemės tvarkymo departamento archyvinio fondo, (duomenys neskelbtini) kaimų žemės vienkiemiais išskirs tvino byloje esančio 1938 m. protokolo ištrauka, 1939-07-06 papildomas protokolas, 1939-07-02 protokolas (F. 1250, ap. 2, b. 74,1. 112, 112 a. p., 114 a. p., 115, 221). Kadangi kitokių išlikusių dokumentų ar planų nėra, žemės valdymo faktą nuosavybės teise privalo įrodyti teisme. Apie tai, kad yra galimybė susigrąžinti nurodytą papildomą žemės plotą, ji neturėjo duomenų. Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo NŽT Varėnos skyriui (buvusiai Varėnos agrarinei tarnybai) ji teikė kelis kartus (1991 m. ir 2008 m.), todėl manė, kad jai bus atkurta visa po tėvo mirties ((duomenys neskelbtini).) paveldėta jo ir jo šeimos naudota ir nuosavybės teise valdyta žemė. Vėliau negalėjo tvarkyti žemės susigrąžinimo reikalų dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių. Archyvinę medžiagą apie tėvo ir jo motinos vardu priklausiusias pievas ir ganyklas iš LCVA gavo tik 2019 m. pabaigoje, todėl objektyviai negalėjo kreiptis anksčiau. Šios priežastys bei aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir atnaujintini įstatymo nustatytas ir jau praleistas terminas nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui. Nurodo, kad visą tą laiką, kai jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises dėl kitų žemės sklypų, iš Varėnos rajono žemėtvarkos institucijos negavo jokių pranešimų, kad tėvo F. C. ir (ar) jo motinos, F. C. vardu buvo ir kitų žemės sklypų. Ji tikėjosi, kad NŽT po kreipimosi pati kreipsis į LCVA dėl detalesnės archyvinės medžiagos, nei buvo saugoma Varėnos skyriuje, kad nereikės pačiai ieškoti archyvinės medžiagos kreipiantis į archyvą. Tik po ilgų susirašinėjimų su NŽT Varėnos skyriumi ir jos pačios iniciatyva gautos LCVA archyvinės medžiagos apie tėvo ir jo motinos vardu buvusią žemę (pievas ir ganyklas), buvo informuota, kad galiu kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, kad galėčiau kreiptis į skyrių dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Pažymi, kad be viso to kas nurodyta, tvarkant nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus įtakos turėjo ir jos amžius, sveikatos būklė: jau keletą metų gydosi eilę susirgimų, jos sveikatos būklė prasta.

Teismo posėdyje pareiškėja bei jos atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) Varėnos skyrius savo atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimo netekinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodoma, kad pareiškėjos prašyme teismui detalizuotai nurodytos aplinkybės (agrarinės reformos tarnybos, kurioje turi būti tvarkomi savininko nuosavybės atkūrimo dokumentai, pavadinimas, archyvinės medžiagos pateikimas teismui 2008 m.) suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad pareiškėja nuo teisės atkurti nuosavybės teises įgijimo žinojo apie tai, kokį žemės plotą jo tėvas ir senelė valdė, o ji yra vienas iš galimų pretendentų į šią žemę, tai patvirtina, kad dėl nuosavybės atstatymo ji kreipėsi 1991 m. ir 2008 m.

Pareiškėja nepateikė argumentų ir įrodymų, kad ji per laikotarpį nuo 2008 iki 2019 m. kreipėsi į tėvo ir senelės žemės buvimo vietos žemėtvarkos skyrių kokiu nors jai patogiu būdu. Sis pareiškėjos ilgalaikis neveiklumas yra subjektyvi aplinkybė, kurią lėmė pareiškėjos pasirinkti elgesio variantai, kaip jai elgtis siekiant žemės susigrąžinimo. Ypač pabrėžtina, kad terminas praleistas itin ženkliai (net 19 metų). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, išsilavinimo lygis, amžius, sveikatos būklė, nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Pareiškėja nurodo, kad NŽT Varėnos skyrius jai nepateikė jokios turimos archyvinės medžiagos apie jos tėvo F. C. turėtą žemę iki nacionalizacijos, tačiau nei atstatymo įstatymas, nei jį pakeitęs atkūrimo įstatymas, nei su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai nenustato pareigos valstybės institucijoms, kurios įgaliotos spręsti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, ieškoti galimų pretendentų į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Asmenys, kurie pagal atkūrimo įstatymo 2 straipsnį turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, savo teisių įgyvendinimu turi rūpintis patys arba per teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotus atstovus. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju - nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (LVAT 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756- 1994/2008). Atsižvelgiant į teismų praktiką, pareiškėjos pasyvų elgesį galima pripažinti subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, priklausiusia nuo paties asmens valios (LVAT 2011 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2203/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-210-13). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jai buvo objektyvių kliūčių per laikotarpį nuo teisės atkurti nuosavybės teises įgijimo pagal atstatymo įstatymą (1992 m. sausio 17 d.) iki įstatymu nustatytų terminų (2001 m. gruodžio 31 d. ir 2003 m. gruodžio 31 d.) kreiptis į atitinkamas valstybės įstaigas informacijos apie savo tėvo ir senelės iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai kad, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino, mano, kad L. N. prašymas atnaujinti praleistus terminus yra nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėja taip pat prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. C. ir jo motina F. C. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,7633 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaip to įrodymą pateikia 2019-10-23 Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštą Nr. R4-2851 su priedais. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyrius susipažinęs su pateikta medžiaga, nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad pateiktų archyvinių dokumentų pakanka konstatuoti faktą apie F. C. ir F. C. iki nacionalizacijos valdytus 3,7633 ha žemės sklypą, ganyklas ir pievas (duomenys neskelbtini) miške, esančias (duomenys neskelbtini)  Iš pateiktų dokumentų ir gyventojų sąrašų, planų sunku suprasti, kur ir kokio ploto buvo žemės sklypai, priskirti F. C. ir F. C.. Pagal pateiktus F. C. buto-ūkio 1942-05-27 visuotinio gyventojų surašymo lapus nustatyti kokį žemės plotą jis valdė nėra galimybes, nes apie turimą žemę nieko nekalbama, be to nacionalicazija jau buvo įvykusi. Iš pateiktų protokolų ir gyventojų sąrašų taip pat sunku ką nors nustatyti, nes pagal pateiktą gyventojų sąrašą F. C. (duomenys neskelbtini). valdė 1,34 ha žemės, sklypo Nr. 33, o F. C. (duomenys neskelbtini). valdė 10,78 ha žemės, sklypo Nr. 32 ir Nr. 70., viso 12,12 ha. Į šią žemę pareiškėjai, kaip vienai iš penkių paveldėtojų, nuosavybės teisę buvo atkurta., remiantis Bieniūnų k. žemės išskirstymo vienkiemiais planus, sudarytus 1939-11-14 (pagrindas F 1250 Ap2B74L302). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 13 punkto 2 dalį, kurioje sakoma, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą, nuostatas L. N. nuosavybės teisės į F. C. ir F. C. iki nacionalizacijos valdytus žemės sklypus yra atkurtos pagal žemės išskirstymo vienkiemiais planus, sudarytus 1939-11-14. Pareiškėja prašo papildomai atkurti į 3,7633 ha žemės plotus remiantis 1938 m. protokolo ištrauka, 1939-07-06 papildomu protokolu, 1939-07-02 protokolu, darytina išvada, kad nuosavybės teisės jau buvo atkurtos, todėl jos prašymas yra netenkintinas ir atmestinas.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus atstovas K. A. palaikė atsiliepimą jame nurodytais pagrindais ir motyvais ir prašė pareiškimą atmesti.

Suinteresuotas asmuo E. C. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdyje palaikė pareiškėjos pareiškimą, prašė jį tenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

pareiškimas dalyje dėl praleisto termino atnaujinimo atmestinas, byla dalyje dėl juridinio fakto nustatymo nutrauktina.

Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - ir atstatymo įstatymas). Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti - iki 2001 m. gruodžio 31 d. (atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti - iki 2003 m. gruodžio 31d. (atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (žr., pvz., 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-529/2009, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., kasacinio teismo nutartys Nr. 3K-3-510/2006, Nr. 3K-3-272-701/2017). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008).

Siekiant teismų praktikos bylose, kuriose nagrinėjami pareiškimai atnaujinti praleistą terminą pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, vienodumo ir teisinio tokių bylų apibrėžtumo yra reikšminga šios kategorijos bylų administraciniuose teismuose praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra konstatuota, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku įgyvendinti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo nurodytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Vertinant kiekvienai individualiai bylai reikšmingas aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-545/2010). Akcentuotina ir tai, kad kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, faktinės kiekvienoje byloje susiklosčiusios situacijos ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas nagrinėdamas administracinę bylą turi nustatyti, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, ar atitinkamos termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, be to, jas vertinant būtina vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais, bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-767-858/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems įgyvendinti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-18/2010).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 1991 m. spalio 13 d. kreipėsi į Varėnos rajono agrarinę tarnybą dėl C. F., K., priklausiusios žemės grąžinimo. Šio prašymo pagrindu 1998 m. sausio 8 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos (toliau - Alytaus AVA) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo gražinta 1,63 ha žemės į F. C. ir F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 12,12 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime ir 2004 m. sausio 8 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)  buvo grąžinta 0,79 ha žemės į F. C. ir F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 2,42 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime.

2008 m. sausio 8 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-75-308/2008 buvo tenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto įstatymu numatyto termino atnaujinimo ir žemės valdymo juridinio fakto nustatymo tėvo F. C. valdytai žemei nustatyti - buvo nustatytas juridinis faktas, kad F. C. miręs (duomenys neskelbtini). iki 1940-07-22 įvykdytos nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) kaime valdė 2,25 ha žemės, pirktos namine pirkimo sutartimi (duomenys neskelbtini) balandžio mėnesį iš V. T.-Levickienės. Nurodyto teismo sprendimo pagrindu pareiškėjai 2014 m. rugpjūčio 11 d. Alytaus AVA sprendimu Nr(duomenys neskelbtini) buvo grąžinta 1,39 ha žemės į F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 1,39 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime ir 2016 m. liepos 18 d. Alytaus AVA sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta 0,86 ha žemės i F. C. priklausiusią ir nuosavybės teisėmis valdytą 0,86 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. 

Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuo teisės atkurti nuosavybės teises įgijimo pareiškėja žinojo apie savo subjektinę teisę paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo žemę ir pateikti dokumentus, patvirtinančius šias teises bei giminystės ryšį su savininku, taip pat žinojo apie tai, kokias žemes jos tėvas ar senelė valdė.

Tuo pačiu pareiškėja tiek pareiškime, tiek teismo posėdyje pati pripažino, kad jai, kaip vienai iš penkių pretendenčių grąžinant tėvo ir jo motinos iki nacionalizacijos valdytas žemes, ji jau žinojo, kad jai buvo grąžinta ne visa tėvui ir jo šeimai iki nacionalizacijos priklausiusi žemės dalis, nes jos tėvas F. C. nuosavybės teise valdė ir naudojo daugiau žemės, t. y. 2-3 hektarus pievų ir ganyklų (duomenys neskelbtini)  miške. 

Tai leidžia daryti išvadą, kad jau nuo kreipimosi dienos, t. y. nuo 1991 m. spalio 13 d. į Varėnos rajono agrarinę tarnybą dėl C. F., K., priklausiusios žemės grąžinimo pareiškėja suvokė ir jai buvo žinoma aplinkybė apie tai, kad jai trūksta dokumentų nuosavybės teisių į likusį tėvo ir senelės turėtą turtą atkūrimui ir kad dar yra galimybė įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytu terminu tokius dokumentus pateikti (pvz., kreiptis papildomai į archyvus, ieškant pirminių nuosavybės dokumentų, kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pan.).

Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja per savo atstovę advokatę tik 2019 m. gegužės 28 d. kreipėsi prašymu į Varėnos NŽT skyrių prašydama pateikti visus duomenis, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui į C. F., Kazimiero, gim. (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini)., iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini)  kaime ir jo apylinkėse, (duomenys neskelbtini)  miške turėtas 2 ha ganyklų ir pievų, 2019-09-06 kreipėsi su prašymu dėl informacijos pateikimo į Lietuvos centrinį valstybinį archyvą (toliau - LCVA), iš kurio 2019 m. lapkričio 8 d. gavo 2019 m. spalio 23 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštą Nr. R4-2851 ir dokumentus dėl F. ir K. C. nuosavybės, ir į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kreipėsi 2020-01-03, kai įstatyme nustatytas terminas baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja nenurodė, kokius veiksmus ji atliko nuo jos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (nuo 1991-10-31 iki 2003-12-31), siekdama pasinaudoti šia teise, taip pat nenurodė jokių įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusių aplinkybių, kurios kliudė pareiškėjai laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo jos valios, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (LVAT nutartis Nr. A492-1304/2014).

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nėra ir jokių duomenų bei įrodymų, jog per laikotarpį nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo 1991-10-13 iki pat 2019-05-28, kuomet pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių norėdama gauti archyvinius duomenis, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui, o vėliau ir į teismą su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu pareiškimu, pareiškėja būtų ėmusi kokių nors veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese, domėjusi juo, teiravusi dėl jo eigos, dokumentų pakankamumo ir pan.; taip pat nėra duomenų ir įrodymų, jog žemėtvarkos institucija būtų atsisakiusi pareiškėjai teikti kokią nors informaciją, su ja nebendradarbiavusi, neteisėtai neveikusi ir pan. 

Tokiu būdu duomenų ir įrodymų, kad tiek dar nesuėjus įstatyme numatytam dokumentų pateikimo terminui, tiek ir vėliau, nuo 2004 -01-01 iki pat 2019-05-28 pareiškėja iš tikrųjų ėmėsi veiksmų trūkstamiems dokumentams gauti, nėra - į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo kreiptasi tik 2020-01-03, t. y. ženkliai (beveik 17 metų) praleidus įstatyme nustatytą terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1304/2014).

Pareiškėja nurodo, kad įstatymo nustatytą terminą ji praleido dėl to, kad NŽT Varėnos skyrius jai nepateikė jokios turimos archyvinės medžiagos apie jos tėvo F. C. turėtą žemę iki nacionalizacijos; kad ji tikėjosi, kad NŽT pati kreipsis į archyvą ir pateiks jai reikalingus dokumentus; kad archyvinius duomenis ji gavo tik 2019 m., tačiau teismas šių pareiškėjos nurodomų aplinkybių nepripažįsta svarbiomis ir objektyviomis praleisto termino priežastimis dėl žemiau nurodytų motyvų.

Teismas sutinka su suinteresuoto asmens NŽT argumentu, kad nei Atkūrimo įstatymas, nei su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai nenustato pareigos valstybės institucijoms, kurios įgaliotos spręsti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, ieškoti galimų pretendentų į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kad asmenys, kurie pagal atkūrimo įstatymo 2 straipsnį turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, savo teisių įgyvendinimu turi rūpintis patys arba per teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotus atstovus.

Tai patvirtina ir Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d., kuri nurodo, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai; piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.

Iš šios normos akivaizdu, kad būtent pareiškėja, dar 1991-10-13 tapusi pretendente atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o ne NŽT, turėjo pareigą Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu iki 2003-12-31 įgaliotai institucijai pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. 

Svarbi aplinkybė ir ta, kad pati pareiškėja tiek savo pareiškime, tiek nagrinėjant bylą teisme buvo nurodžiusi, jog ji 2008 metais kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir teismo sprendimų pagrindu atkūrusi nuosavybės teises, kas rodo, kad pareiškėja suvokė ir žinojo, kad ji, norėdama atkurti nuosavybės teises į tėvo ar senelės turėtas žemes, pati turi imtis aktyvių veiksmų.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, jau atkuriant jai nuosavybės teises įstatymo nustatytais terminais žinodama, jog jos tėvas dar turi žemės, į kurias nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, su prašymu pateikti dėl šios žemės archyvinius duomenis į NŽT kreipėsi tik 2019-05-28, o į archyvą - tik 2019-09-06, todėl tik dėl pačios pareiškėjos pasyvumo ji archyvinius duomenis gavo tik 2019-11-08. Toks pareiškėjos pasyvus elgesys pagal teismų praktiką pripažįstamas subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, priklausiusia nuo paties asmens valios (LVAT 2011 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2203/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-210-13).

Dėl šių priežasčių pareiškėjos nurodomos aplinkybės, dėl kurių ji praleido terminą, atmestinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad įstatymo nustatytą terminą ji praleido ir dėl senyvo amžiaus ir sveikatos būklės, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, išsilavinimo lygis, amžius, sveikatos būklė nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai sveikatos būklė ir senyvas amžius nesutrukdė jai kreiptis 2008 metais į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o ir šioje byloje pareiškėja savo teises įgyvendina per savo atstovą – advokatą, todėl nesant daugiau jokių praleisto termino objektyvių priežasčių, jos sveikatos būklė ir sveikata taip pat nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, nes savo teises ji įstatymo nustatytu terminu taip pat galėjo įgyvendinti per atstovą. Pagal nustatytas bylos aplinkybes ir pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis spręstina, kad pareiškėja nenurodė ir neįrodė egzistavus kokias nors objektyvias priežastis, dėl kurių iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino nebuvo pateikti reikalingi dokumentai - pareiškėja, būdama pakankamai atidi ir  elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, turėjo visas galimybes pati ar per atstovą savo teisę dėl papildomų dokumentų pateikimo įgyvendinti iki įstatymo nustatyto termino pabaigos. Tuo tarpu jos nurodytas termino praleidimo priežastis nėra pagrindo vertinti kaip objektyvias, nepriklausiusias nuo jos valios, atėmusias galimybę arba sukliudžiusias jai atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, todėl nėra pagrindo atnaujinti termino.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Remiantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tam, kad galėtų atkurti nuosavybės teisę į jos tėvui F. C., K. ir jo motinos F. C. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 3,7633 ha (duomenys neskelbtini)  kaimo (dbr. (duomenys neskelbtini)  k.) žemės sklypą, ganyklas ir pievas (duomenys neskelbtini)  miške, esančias (duomenys neskelbtini) rajone.

Netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl buvusių savininkų F. C. ir F. C. žemės valdymo nuosavybės teise nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių, t. y., nuo pareiškėjos prašomo fakto nustatymo nepriklausys jos asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla dalyje, kurioje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. C., K. ir jo motina, F. C. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,7633 ha (duomenys neskelbtini)  kaimo (dbr. (duomenys neskelbtini)  k.) žemės sklypą, ganyklas ir pievas (duomenys neskelbtini) miške, esančias (duomenys neskelbtini) rajone, nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 293 str. 1 d. 1p., 444 str. 1 d., 576 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

netenkinti pareiškėjos L. N. pareiškimo dalyje dėl praleisto termino atnaujinimo.

Civilinę bylą dalyje dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja        Loreta Janiulytė