Civilinė byla Nr. e2A-1568-538/2017

                                                       Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12581-2016-7

                          Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                     2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės mažosios bendrijos „Viltautė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Viltautė“ ieškinį atsakovui R. S. dėl administravimo lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 4000 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-18 nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Gama“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta ieškovė. Bankroto byla įmonei iškelta pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus pareiškimą, bendrovės vadovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Pažymėjo, kad nuo 1990-12-21 bendrovės vadovu buvo (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) nepateisinamai delsė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors įmonės skolos augo, su kreditoriais atsiskaityta nebuvo, turto taip pat nebuvo. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas nesiėmė jokių prevencinių veiksmų, kad esami įsipareigojimai toliau nedidėtų ir galimai aplaidžiai leido jiems augti. Papildomai nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-07-06 nutartimi patvirtino 4000 Eur administravimo išlaidų sąmatą visam supaprastinto bankroto procesui. Bendra teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmatos suma 6920 Eur. Kadangi UAB ,,Gama“ iškėlus bankroto bylą atsakovas jokio turto bankroto administratoriui neperdavė, pastarajam iš turimų UAB ,,Gama“ duomenų taip pat neturint informacijos apie bendrovės turtą, bankroto administratoriui atlyginimas ir administravimo išlaidos padengtos nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-30 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Viltautė“ 1600 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui R. S..
4. Nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog po 1996-03-31 atsakovas vykdė UAB ,,Gama“ (duomenys neskelbtini) funkcijas, po 1996-03-31 atsakovo ir UAB ,,Gama“ nesiejo ir fiduciariniai santykiai. Taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Gama“ iškėlimo kilo 1995-1996 m. Pažymėjo, kad nenustačius, jog atsakovas, kaip akcininkas, faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, pripažinus labiau tikėtina, jog atsakovas jam priklausančias akcijas perleido, nėra pagrindo nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos UAB ,,Gama“ iškėlimo. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kokius veiksmus atliko administratorius UAB ,,Gama“ bankroto proceso metu, kas sudarė sąlygas bankroto administratoriaus atlyginimui skirtą sąmatos dalį padidinti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nes byloje nėra nustatyta, jog atsakovas, būdamas UAB ,,Gama“ akcininku, veikė nesąžiningai ir nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nors žinojo ar turėjo žinoti, jog UAB ,,Gama“ nemoki ir jai keltina bankroto byla ar būdamas bendrovės vadovu pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti visą 2017-05-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį dėl 4 000 Eur administravimo išlaidų atlyginimo tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodo, kad vadovaujantis UAB „Gama“ įstatų 17.2 punktu, bendrovės prezidentas privalo laiku šaukti visuotinius akcininkų susirinkimus, sudaryti jų darbotvarkę, pateikti akcininkams bendrovės metinį balansą, pelno paskirstymo projektą, ataskaitą apie bendrovės veiklą bei kitą reikiamą informaciją darbotvarkės klausimams svarstyti, todėl akivaizdu, kad įmonei UAB „Gama“ esant nemokiai, atsakovas R. S., kaip bendrovės vadovas, ne tik galėjo, bet ir privalėjo sušaukti akcininkų susirinkimą, tam, kad būtų išspręstas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Pažymi, kad nesant įmonės balanso bei apskritai jokių įmonės būklę patvirtinančių dokumentų, privalomųjų įmokų nemokėjimas yra prilyginamas įmonės nemokumui. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tuo pačiu metu buvo ir įmonės vadovas, ir įmonės akcininkas, nors ir atleistas iš įmonės vadovo pareigų 1996-03-31, vis tiek gerai žinojo įmonės finansinę būklę, todėl jam turi būti taikoma atsakomybė už pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą. Teigia, kad nors de facto vadovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos de jure vadovo pareigos pažeidimą, tačiau šioje byloje yra pagrindo manyti, kad galimai formaliai UAB „Gama“ vadovu paskyrus S. K., atsakovas ir toliau faktiškai ėjo įmonės vadovo pareigas ir gerai suvokė sunkią įmonės padėtį, kas ir sudarė prielaidas jam, kaip akcininkui, žinančiam tikrąją įmonės padėtį, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad į bylą yra pateikta 4 000 Eur išrašyta sąskaita bankroto administratoriaus atlyginimui, kuri iki šiol nėra apmokėta, todėl atsakovas, laiku nesikreipęs dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo ją padengti.
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti.
8. Nurodo, kad apelianto pozicijos nenuoseklumas tiek atsakovo atsakomybės pagrindų, tiek ir žalos dydžio atžvilgiu sudaro rimtą pagrindą abejoti ne tik ieškinio pagrįstumu, bei ir kelia rimtas abejonės dėl apelianto sąžiningumo šioje byloje. Atsakovo įsitikinimu, pareigos šaukti akcininkų susirinkimą sutapatinimas su pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo yra visiškai nepagrįsta, tokiu būdu apeliantas akivaizdžiai dirbtinai bando sukurti atsakovo atsakomybei teisinį pagrindą bei tokiu būdu priversti atsakovą atsakyti už tai, už ką pagal galiojusį teisinį reglamentavimą atsakovas neturi teisinio pagrindo bei prielaidų atsakyti. Atsakovo nuomone, pareigos inicijuoti bankroto bylą nėra jokio pagrindo tapatinti su pareiga inicijuoti/šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, ar šias pareigas kildinti vieną iš kitos. Pažymi, jog nė vienas teisės aktas nenumato, jog už savalaikį akcininkų susirinkimo nesušaukimą vadovui yra taikoma ta pati atsakomybė, kaip ir už pareigos inicijuoti bankroto procesą savalaikį nevykdymą. Teigia, kad pagal R. S. darbo sutarties su UAB „Gama“ pasibaigimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, įmonės administracijos vadovas buvo laikomas darbo teisės subjektu, kas reiškia, jog šio asmens įgaliojimų pradžios ir pabaigos sąlygas apsprendė būtent darbo teisė, todėl yra pagrindas tvirtinti, jog pagal 1996 metais galiojusį teisinį reglamentavimą, R. S. atleidimas iš vadovo pareigų 1996-03-31 reiškė, kad būtent nuo šios dienos yra pasibaigę visi R. S., kaip UAB „Gama“ administracijos vadovo, įgaliojimai bei prievolės. Taip pat nurodo, kad nesant byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog R. S. ir po darbo santykių bendrovėje „Gama“ pabaigos toliau realiai atliko UAB „Gama“ vadovo funkcijas, šioje byloje nėra jokio protingo ir pagrįsto pagrindo apelianto teiginiams dėl R. S., kaip faktinio UAB „Gama“ vadovo. Taip pat nurodo, kad apelianto į bylą pateikta sąskaita-faktūra administravimo išlaidoms apmokėti yra išrašyta atgaline data, o šioje sąskaitoje nurodyto ieškovės reikalavimo egzistavimo fakto nepatvirtina MB „Viltautė“ 2016 finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinio duomenys, iš kurių matyti, kad sąskaitoje nurodytas reikalavimas nebuvo atspindėtas MB „Viltautė“ ataskaitose. Pažymi, kad bankroto administratoriaus savavališkai nusistatyto atlyginimo dydis ir juo motyvuojamas ieškinio reikalavimas šiuo atveju yra neteisėtas ne tik dėl to, kad reikalaujamas atlyginimas neatitinka bankroto bylą nagrinėjančio teismo patvirtinto atlyginimo dydžio, bet ir todėl, kad savavališkai nusistatytas atlyginimas yra visiškai nesuderinamas su galiojančiu teisiniu reglamentavimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl administravimo išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.
13. Nustatyta, kad 2016-03-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB ,,Gama“ iškelta bankroto byla, bendrovės bankroto administratoriumi paskirta MB ,,Viltautė“. 2016-07-26 teismo nutartimi patvirtinta bankrutuojančios UAB ,,Gama“ administravimo išlaidų sąmata 4000 Eur (plius privalomi mokėjimai) sumai visam supaprastinto bankroto proceso laikotarpiui, paliekant administratorei teisę, esant poreikiui, išlaidas keisti pagal straipsnius, neviršijant bendros administravimo išlaidų sumos. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB ,,Gama“ vadovu nuo 1990-12-12 registruotas atsakovas R. S.. Iš byloje pateiktos 2017-01-20 VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, jog R. S. UAB ,,Gama“ dirbo iki 1996-03-31. 2002-06-12 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriaus pranešimu UAB ,,Gama“ informuota, jog bendrovė nuo 2002-06-28 yra išregistruojama iš PVM mokėtojų registro. Ieškovė pateikė bankrutavusiai UAB ,,Gama“ 2016-08-19 išrašytą sąskaitą Serija VIL Nr. 0001 4000 Eur sumai (paslaugos pavadinimas – administratoriaus atlyginimas), kurios apmokėjimo terminas – 2016-09-22.
14. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį iš esmės motyvuodamas tuo, kad administracijos vadovui – prezidentui, nei Akcinių bendrovių įstatyme, nei UAB ,,Gama“ įstatuose nebuvo suteikta teisė ar numatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Gama“ iškėlimo, todėl atsakovas, iki 1996-03-31 vykdęs bendrovės administracijos vadovo pareigas, nepateko į 1992-09-15 Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą subjektų, galinčių inicijuoti bendrovės bankroto procedūras, ratą. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad įmonei UAB „Gama“ esant nemokiai, atsakovas R. S. ne tik galėjo, bet ir privalėjo sušaukti akcininkų susirinkimą, tam, kad būtų išspręstas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą analizuoti juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).
16. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiek 1994 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (1995 m. gruodžio 20 d. Nr. I-1144 redakcija, įsigaliojusi nuo 1995 m. gruodžio 30 d.), tiek šiuo metu galiojančioje ABĮ redakcijoje įtvirtinta akcininko teisė dalyvauti bendrovės valdyme, inicijuoti bendrovės akcininkų susirinkimus, o ne pareiga šiuos veiksmus atlikti (1994 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (1995 m. gruodžio 20 d. Nr. I-1144 redakcija, įsigaliojusi nuo 1995 m. gruodžio 30 d.) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi nei Akcinių bendrovių įstatymas, nei Bankroto įstatymas nenumatė tiek vadovui, tiek akcininkui pareigos sušaukti akcininkų susirinkimą dėl bankroto bylos įmonei inicijavimo, todėl aplinkybė dėl akcininkų susirinkimo nesušaukimo negali būti vertinama kaip pareigos inicijuoti bankroto bylą nevykdymas.
17. Be to, atsakovas nebuvo vieninteliu UAB „Gama“ akcininku, todėl vienasmeniškai priimti sprendimus dėl tolesnės bendrovės veiklos, jos finansinių galimybių, taip pat negalėjo. UAB „Gama“ įstatuose įtvirtinta, jog sprendimą likviduoti bendrovę galima priimti 2/3 balsų dauguma, todėl net ir tuo atveju, jei atsakovas būtų inicijavęs UAB „Gama“ akcininkų susirinkimą 1995-1996 m., sprendimas dėl bedrovės likvidavimo priklausė ne tik nuo jo (1994 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (1995 m. gruodžio 20 d. Nr. 1-1144 redakcija, įsigaliojusi nuo 1995 m. gruodžio 30 d.) 19 straipsnio 3 dalies 7 punktas, 20 straipsnio 4 dalis), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas būtų gavęs kito akcininko sutikimą.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog po 1996-03-31 R. S. bendrovėje „Gama“ atliko vadovo funkcijas.
19. Iš bylos duomenų matyti, kad po 1996-03-31 buvo pasikeitęs UAB „Gama“ direktorius, tai patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas, kad po atsakovo atleidimo iš UAB ,,Gama“ vadovo pareigų bendrovėje, liko dar trys apdraustieji asmenys (darbuotojai), paskutinio darbuotojo atleidimo data 1996-06-10, tai yra, praėjus tik daugiau 2 mėnesiams po atsakovo atleidimo.
20. Nors apeliantė tvirtina, kad atsakovas de facto vis tiek liko įmonės vadovu ir toliau vadovavo įmonei, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai), atsakovas šių aplinkybių taip pat nepripažįsta, todėl darytina išvada, kad nutraukus darbo sutartį ir atleidus atsakovą iš pareigų, jis neturėjo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.
21. Apeliantė teigia, kad nesant įmonės balanso bei apskritai jokių įmonės būklę patvirtinančių dokumentų, privalomųjų įmokų nemokėjimas yra prilyginamas įmonės nemokumui.
22. 1992-09-15 Įmonių bankroto įstatymo (1994 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. I-466 redakcija, įsigaliojusi 1994 m. birželio 8 d.) 27 straipsnio 2 dalies 4 punktas numatė, jog sprendimas likviduoti bankrutavusią įmonę priimamas, kai įmonės balanse apskaityto turto vertė yra mažesnė už skolintą kapitalą. UAB ,,Gama“ Įstatų 22.1 punktas numatė, jog bendrovę likviduoti turi teisę visuotinis akcininkų susirinkimas arba teismas. Sprendimas dėl bendrovės likvidavimo priimamas ne mažiau kaip 2/3 balsų (Įstatų 11.2 punktas, 11.8 punktas).
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bendrovė buvo nemoki tuo metu galiojusio bankroto įstatymo prasme, tai yra, kai įmonės skolos viršijo turimą įmonės turtą. Nors įmonė ir turėjo įsiskolinimų VSDFV, byloje nėra duomenų, kad UAB „Gama“ turėjo daugiau įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Pažymėtina ir tai, kad 1995 metais įmonės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 10 000 Lt. Daugiau duomenų apie įmonės turtinę padėtį nėra, taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad 1996 metais UAB „Gama“ buvo nemoki ir buvo pagrindas atsakovui inicijuoti įmonės bankroto bylą.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245-6.249 straipsniai).
25. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų bei dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei bylos procesiniam rezultatui.
26. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sudarytų 500 Eur, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 256, 302 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. S. iš ieškovės mažosios bendrijos „Viltautė“ 500 eurų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Teisėjai                                                                      Irma Čuchraj

                                                                                    Erika Misiūnienė

                                                                                    Almantas Padvelskis