Baudžiamoji byla Nr. 1-1933-993/2015
Proceso Nr. 01-1-39789-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.3; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.6; 2.3.6.4.6.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 4 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, Agnei Kuckailienei, Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajam R. K., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jurbarko r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 4 d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
R. K. 2015 m. liepos 16 d., apie 09.20 val., Kaune, Aukštaičių g. prie 30-ojo gyvenamojo namo, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą – vairavimą neprisisegus saugos diržo, siekdamas papirkti pareigūnus, kad jie nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 5-ojo būrio vyresniajam patruliui A. R. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos tyrėjui J. C. prie tarnybinio automobilio „Škoda yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto skiriamaisiais policijos ženklais, už neteisėtą šių valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus davė 20 eurų kyšį, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 str. 4 d.
Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-07-16, apie 9.30 val. išvažinėjo iš kiemo, važiuodamas segėsi diržą, bet jis užstrigo. Jį pasivijo policijos pareigūnai, pasakė, kad už vairavimą neprisisegus saugos diržo yra numatyta nuo 14 Eur bauda. Jis labai skubėjo į polikliniką, todėl davė policijos pareigūnams 20 Eur, kad jie nerašytų protokolo ir kad nereiktų vykti į banką baudos mokėti ir kad jo duomenų nebūtų statistikoje. Savo veiksmus vertina blogai, supranta, kad pinigų siūlymas policijos pareigūnams yra laikomas kyšio davimu.
Liudytoja L. K., parodė, kad jai vyras papasakojo apie įvykį. Vyras pasakojo, kad jį sustabdė policijos pareigūnai, nes jis vairavo be saugos diržo. Vyras pasiūlė policijos pareigūnams pinigų. Dėl įvykio jie kalbėjosi, vyras dėl to pergyvena. Ji sutinka laiduoti už savo sutuoktinį, mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką, kad jis daugiau nedarytų pažeidimų.
Tarnybiniame pranešime dėl nustatytos nusikalstamos veikos požymių nustatymo ir galimybės procesą užbaigti pagreitinto proceso tvarka, nurodyta, kad 2015-07-16 apie 09.30 val. Kauno apskrities VPK PR 5-ojo būrio vyr. patrulis A. R. ir Kauno apskrities VPK KP tyrėjas J. C. patruliuodami tarnybiniu automobiliu r.š. „454“ pastebėjo automobilį BMW X5 v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas R. K., vairuodamas transporto priemonę nebuvo užsisegęs saugos diržo. Sustabdžius automobilį Aukštaičių g. netoli 30 namo, vairuotojas padarytą KET pažeidimą pripažino, iš kišenės išsitraukė piniginę ir iš jos išėmė vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, taip pat iš piniginės ištraukė vieną 20 eurų kupiūrą ir akivaizdžiai priėjęs prie tarnybinio automobilio padavė. Paklausus kam tie pinigai, vairuotojas atsakė, kad nenori įrašų sistemoje. Vyras buvo įspėtas dėl atsakomybės už pareigūno papirkimą, tačiau jis atsakė, kad viskas čia gerai, jis normalus. Protokole taip pat užfiksuoti R. K. paaiškinimai, kad kyšį davė, nes norėjo išvengti administracinės atsakomybės už KET pažeidimą (b.l.6-7).
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis surašytas 2015-07-16, dėl to, kad R. K. 2015-07-16, 9.20 val. Aukštaičių g. ties 30-uoju namu vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, kai jie įrengti, tuo pažeidė KET 196 p. Protokole taip pat nurodyta, kad R. K. su pažeidimu sutinka (b.l.10).
Vyresniojo patrulio A. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-07-16 d. apie 09.20 val. patruliuodami tarnybiniu automobiliu r.š. „454“, kartu su tyrėju J. C., Aukštaičių g. pastebėjo automobilį BMW X5 v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas R. K., vairuodamas transporto priemonę nebuvo užsisegęs saugos diržo, kai jie įrengti. Sustabdžius automobilį Aukštaičių g. netoli 30 namo, A. R. priėjus prie automobilio, vairuotojas padarytą KET pažeidimą pripažino, iš kišenės išsitraukė piniginę ir iš jos išėmė vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, taip pat iš piniginės išsitraukė vieną kupiūrą 20 eurų ir akivaizdžiai, priėjęs prie tarnybinio automobilio, padavė. Paklausus kam tie pinigai, vairuotojas atsakė, kad nenori įrašų sistemoje. Vyriškis buvo įspėtas dėl pareigūno papirkimo už padarytą KET pažeidimą, tačiau jis atsakė, kad viskas čia gerai, jis normalus. Automobilio vairuotojas buvo sulaikytas, iškviesta nusikalstamų veikų registravimo grupė, surašytas ATP protokolas su administraciniu nurodymu už KET pažeidimą (b.l.4).
Kriminalinės policijos tyrėjo J. C. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir A. R. tarnybiniame pranešime (b.l.5).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. K. pasitvirtino.
Teisiamajame posėdyje ištyrus šioje byloje esančius įrodymus nustatyta, kad siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą transporto priemonę, neprisisegus saugos diržo, kai jie įrengti, R. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 5-ojo būrio vyresniajam patruliui A. R. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos tyrėjui J. C. davė 20 eurų kyšį už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir paaiškino, jog 20 eurų kyšį policijos pareigūnams davė už tai, kad šie nesurašytų jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes automobilį vairavo neprisisegęs diržo, kad nereiktų vėliau važiuoti į banką ir kad sistemoje nebūtų įrašų. Teismui nėra pagrindo abejoti tokiais kaltinamojo parodymais, kadangi juos pavirtina pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės. Kaltinamasis suvokė, jog policijos pareigūnams neteisėtai duoda pinigus už tai, kad šie neveiktų jo naudai – nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, ir norėjo, kad už kyšį (pinigus) būtų patenkinti jo interesai, todėl laikytina, kad tokius veiksmus jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis davė mažesnės nei 1 MGL vertės (20 eurų) kyšį, tokie R. K. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 227 str. 4 d.
R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas L. K. prašymas perduoti R. K. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (b.l.39).
Pagal BK 40 str., asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Esant L. K. prašymui perduoti R. K. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žalos nepadaryta. Kadangi R. K. teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja L. K. yra kaltinamojo žmona, kartu su juo gyvena, veda bendrą ūkį, augina sūnų, yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ siuvėja, darbovietė charakterizuoja ją labai gerai. L. K. paaiškino teismui, kad galėtų patarti kaltinamajam dėl teisingo elgesio, nes kaltinamasis ja pasitiki, klauso jos patarimų, be to kaltinamasis jai pats pasipasakojo apie padarytą nusikalstamą veiką, pripažino savo kaltę. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 str. 1-3 d., teismas sprendžia, kad R. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kadangi laiduotojos L. K. mėnesinis darbo užmokestis yra apie 300 eurų, augina ir išlaiko nepilnametį sūnų, o vyras šiuo metu niekur nedirba, skiriamas laidavimas be užstato.
Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas pagal BPK 94 str. 1 d. 1 p. nuostatas – įvykio vietoje paimti 20 eurų BK 72 str. pagrindu konfiskuotini ir perduotini valstybės nuosavybėn.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-07-20 patikslintą pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2873 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 40,53 Eur (b.l.51-52). Šią sumą prašoma priteisti.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., 312 str., 432 str.,
n u s p r e n d ž i a :
R. K., padariusį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 str. 4 d., vadovaujantis BK 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
R. K. perduoti laiduotojos L. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 72 str., 20 eurų (viena kupiūra Nr. X39961529192), saugomus Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje, konfiskuoti.
Išaiškinti R. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu R. K. laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. K. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Indrė Averkienė