Civilinė byla Nr. 3K-3-409-701/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01456-2011-5

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 72; 109; 118.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas), ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Eurobūstas“ ieškinį atsakovui A. Z., trečiasis asmuo A. Z., dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje keliami proceso teisės normų, nustatančių taikos sutarties civilinėje byloje tvirtinimo tvarką, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 160 000 Lt (46 339,20 Eur) skolą, 29 000 Lt (8398,98 Eur) palūkanų pagal 2006 m. spalio 4 d. šalių sudarytą susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2006 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto 31-ajame notaro biure sudarė susitarimą dėl 2006 m. rugpjūčio 29 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo (toliau – Susitarimas), kuriuo šalys susitarė dėl atsakovui pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtų 320 000 Lt (92 678,41 Eur): 80 000 Lt (23 169,60 Eur) liko atsakovui kaip delspinigiai ir nuostolių atlyginimas, pirkimo–pardavimo sutartį nutraukus dėl ieškovo kaltės (šiam iki galo neatsiskaičius); 160 000 Lt (46 339,20 Eur) atsakovas įsipareigojo pervesti į ieškovo banko sąskaitą per dešimt dienų nuo tos dienos, kai atsakovas parduos Susitarime nurodytą žemės sklypą ir gaus visą žemės sklypo kainą, bet ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Susitarimo pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dienos (nepriklausomai nuo to, ar atsakovas parduos žemės sklypą ar jo neparduos); likusius 80 000 Lt (23 169,60 Eur) atsakovas įsipareigojo sumokėti A. Z., kaip jai iš ieškovo priklausančius delspinigius ir nuostolių atlyginimą pagal 2006 m. spalio 4 d. susitarimą dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Kadangi atsakovas negrąžino ieškovui Susitarime nurodytos pinigų sumos, tai šis kreipėsi į teismą dėl jos ir 29 000 Lt (8398,98 Eur) palūkanų priteisimo.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Atsakovas pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad tiek ieškovas, tiek teismas rėmėsi Susitarimo 2 punktu, tačiau neatsižvelgė į jo 3 punktą, todėl klaidingai nustatė atsakovo skolos dydį. Susitarimo 3 punkte atsakovas įsipareigojo iš 2 punkte nurodytų ieškovui grąžintinų 160 000 Lt (46 339,20 Eur) sumokėti Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notarui S. S. ieškovo mokėtiną 34 522 Lt (9998,26 Eur) notaro atlyginimą už pirkimo–pardavimo sutarčių patvirtinimą, jeigu ieškovas šios sumos neapmokės anksčiau. Atsakovas nurodė sumokėjęs notarui S. S. 34 522 Lt (9998,26 Eur) (pagal kvitą serija GRA Nr. 0212710), todėl ieškovui priteistina suma mažintina iki 125 478 Lt (36 340,94 Eur), nuo šios sumos skaičiuotinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. preliminarų sprendimą pakeitė – priteisė ieškovui iš atsakovo 125 478 Lt (36 340,94 Eur) skolą, 22 741 Lt (6586,25 Eur) palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad nė viena iš šalių neneigia 2006 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto 31-ajame notaro biure sudaryto Susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo sąlygų, tarp kurių yra ir 2 punkto nuostata, įtvirtinanti šalių susitarimą dėl 160 000 Lt (46 339,20 Eur) mokėjimo. Atsakovas pateikė kvitą serija GRA Nr. 0212710, iš kurio matyti, kad 34 522 Lt (9998,26 Eur) suma notarui S. S. buvo sumokėta 2011 m. gegužės 29 d. Dėl to teismas sprendė, kad pagal šalių 2006 m. spalio 4 d. susitarimo 3 punktą atsakovas neprivalo sumokėti ieškovui visos 160 000 Lt (46 339,20 Eur) sumos, nes iš jos turi būti atskaičiuotas notaro atlyginimas, t. y. 34 522 Lt (9998,26 Eur), dėl to atsakovo mokėtiną ieškovui skolos sumą sudaro 125 478 Lt (36 340,94 Eur). Kadangi skolos suma sumažinta, atitinkamai turi būti sumažinta ir palūkanų suma iki 22 741 Lt (6586,25 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą.

Byloje nustatyta, kad, ją nagrinėjant apeliacine tvarka pirmąjį kartą, šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė 2013 m. birželio 3 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), prašydamos ją patvirtinti. Teisme buvo gautas ir AB DNB banko prašymas netvirtinti Taikos sutarties bei nepriimti dalies ieškinio atsisakymo, nes Vilniaus apygardos teisme yra priimtas pareiškėjo AB „DNB lizingas“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurobūstas“. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, kuria ieškovas, be kita ko, atsisakė 25 478 Lt (7378,94 Eur) skolos, 22 741 Lt (6586,25 Eur) palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų reikalavimo.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4542-653/2013, ieškovui UAB „Eurobūstas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotas“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo BUAB „Eurobūstas“ kasacinį skundą, 2014 m. kovo 5 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 11 d. nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovas Taikos sutartimi atsisakė dalies reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas, turėdamas duomenų apie ieškovui inicijuotą bankroto bylą, patvirtino šią sutartį neįvertinęs aplinkybės, ar tokia sutartimi nebus pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės ir teisėti interesai.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-544-563/2014, BUAB „Eurobūstas“ bankrotą pripažino tyčiniu, o Lietuvos apeliacinis teismas      2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi šią pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartyje nurodė, kad pateiktą Taikos sutartį pasirašė buvęs ieškovo vadovas S. K., tačiau, iškėlus ieškovui bankroto bylą, jam teisme atstovauja bankroto administratorius, kuris nepritaria anksčiau sudarytos bei teismui pateiktos tvirtinti Taikos sutarties sąlygoms. Teisėjų kolegija sprendė, kad Taikos sutartis negali būti tvirtinama, nesant abiejų proceso šalių (ieškovo ir atsakovo) valios sudaryti tokią sutartį. Taikos sutarties patvirtinimas nagrinėjamu atveju pažeistų šalių, šiuo atveju atsakovo, teisę disponuoti savo procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovui 100 000 Lt (28 962 Eur) skolą (dalį skolos) ir šiuo metu tarp šalių vyksta ginčas, ar tinkamam subjektui atsakovas sumokėjo minėtą pinigų sumą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

1. Dėl taikos sutarties instituto aiškinimo. Teismo nepatvirtinta taikos sutartis galutinio teismo sprendimo galios neįgyja, tačiau nereiškia, kad ji yra negaliojanti ir jokių teisinių padarinių nesukelia. Nepriklausomai nuo to, ar patvirtinta teismo ar ne, ji yra teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė sutartis, ir turi būti vykdoma. Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia tik tai, kad procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme ir ginčyti ja nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Dėl to iki tol, kol taikos sutartis nėra teismo pripažinta negaliojančia, ji galioja ir jos sudarymas šalims sukelia atitinkamas teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismas, nepatvirtinęs šalių pateiktos Taikos sutarties, turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad pagal ją jau yra atliktas 100 000 Lt (28 962 Eur) mokėjimas, o mokėjimo faktą patvirtina byloje pateikti įrodymai. Šios bylos kontekste Taikos sutarties nepatvirtinimas reiškia, kad ta jos dalis, kuria ieškovas buvo atsisakęs dalies ieškinio reikalavimų, yra neteisėta ir šalims jokių teisinių padarinių nesukelia, tačiau kita dalis, kuria įformintas 100 000 Lt (28 962 Eur) sumokėjimo faktas, šalims sukelia teisinius padarinius, nes mažina pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą skolos sumą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tam, jog Taikos sutartis teisme būtų nepatvirtinta, užtenka vien fakto, kad įmonės administratorius prieštarauja buvusio įmonės vadovo sudarytos Taikos sutarties patvirtinimui, ir jokių kitų aplinkybių nepagrįstai nevertino bei nenustatinėjo.

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Dėl taikos sutarties instituto aiškinimo. S. K., dėl kurio veikos ieškovo bankrotas pripažintas tyčiniu, 2013 m. birželio 3 d. Taikos sutarties pasirašymo metu neturėjo jokios teisės veikti šios įmonės vardu, nes nuo 2013 m. sausio 18 d. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Taigi Taikos sutartis buvo sudaryta asmens, neturinčio įgaliojimų. Taikos sutarties tekste nėra jokių sąlygų, nustatančių jos įsigaliojimą nuo sudarymo momento, nepriklausomai nuo taikos sutartį patvirtinančio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju Taikos sutarties įsigaliojimas buvo tiesiogiai susietas su ją patvirtinusios teismo nutarties įsigaliojimu. Nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacinės instancijos teisme ieškovui išreiškus valią netvirtinti Taikos sutarties dėl jos prieštaravimo įmonės ir jos kreditoriaus interesams, neliko pagrindo taikos sutartį pripažinti negaliojančia. Kasatorius apeliacinės instancijos teismui nebuvo pareiškęs jokių reikalavimų dėl Taikos sutarties padarinių ar jos pagrindu sumokėtos 100 000 Lt (28 962 Eur) sumos, o ginčijo tik pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo atidėjimą. Byloje, be įrodymų, kad Taikos sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo ir viena iš šalių prieštarauja šios sutarties sudarymui, taip pat surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Taikos sutarties prieštaravimą viešajam interesui ir imperatyviosioms įstatymo normoms. Teismai, nagrinėję klausimą dėl ieškovo bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatė, kad pagal Taikos sutartį gautų 100 000 Lt (28 962 Eur) apskaitymas ieškovo kasoje buvo tik formalus veiksmas, nes šie pinigai nepateko pas ieškovą. Tai, kad kasatorius teikė prašymą dėl sunkios finansinės padėties atidėti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą šešiems mėnesiams, sudaro pagrindą abejoti, ar kasatorius turėjo realią galimybę sumokėti grynaisiais 100 000 Lt (28 962 Eur) S. K.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl taikos sutarties civilinėje byloje tvirtinimo

Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010; 2008 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. K. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Gubernija“ v. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2010; kt.). Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Gubernija“ v. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2010). Teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Tačiau teismas taip pat turi patikrinti šalių valią dėl pasirašytos taikos sutarties.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2013 m. birželio 3 d. Taikos sutartį su atsakovu ieškovo vardu pasirašė tuometis įmonės vadovas S. K. Iškėlus ieškovui bankroto bylą, bankrutuojančiai įmonei teisme atstovauja bankroto administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 9 punktas). Nustatyta, kad ieškovo administratorius UAB „Bankrotas“ nepritaria 2013 m. birželio 3 d. Taikos sutarties sąlygoms, nes ja yra atsisakoma dalies ieškovo reikalavimo. Minėta, kad civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios ir iki teismo sprendimo patvirtinti taikos sutartį kiekviena šalis turi teisę išreikšti savo valią netvirtinti tokios sutarties. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant bylą iš naujo ir sprendžiant dėl Taikos sutarties patvirtinimo, buvo aiškiai išreikšta ieškovo valia netvirtinti Taikos sutarties, tai pagrįstai ši sutartis nebuvo teismo patvirtinta. Sutiktina su teismo vertinimu, kad, nesant vienos iš šalių valios sudaryti taikos sutartį ir išspręsti ginčą pagal šios sutarties sąlygas, esant ginčui dėl šios sutarties teisminio patvirtinimo, tokia šalių sutartis negali būti tvirtinama teismo, todėl taikos sutarties sąlygų atitikties imperatyviosioms įstatymo normoms ir viešajam interesui vertinimas šiuo atveju, kaip nekeičiantis teisinio vertinimo, nebuvo būtinas, neįėjo į bylos teisminio nagrinėjimo dalyką.

Dėl teismo nepatvirtintos taikos sutarties teisinės galios

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad šalių sudaryta Taikos sutartis, nors ir nepatvirtinta teismo, sukelia tam tikrus teisinius padarinius, šiuo atveju pagal šalių sutartį 100 000 Lt (28 962 Eur) sumokėjimas turėjo būti teismo vertinamas, sprendžiant dėl priteistinos skolos dydžio.

Minėta, kad taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taigi sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, patvirtinta teismo, sutartis įgyja res judicata galią, tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi res judicata galią pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja. Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius.

Nagrinėjamu atveju šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė Taikos sutartį, kurios 1 punkte įtvirtinta, kad: kasatorius sumoka ieškovui 100 000 Lt (28 962 Eur); ieškovas, pasirašydamas šią taikos sutartį, patvirtina, kad pirmiau nurodytą pinigų sumą, t. y. 100 000 Lt (28 962 Eur), gavo prieš taikos sutarties pasirašymą pagal 2013 m. birželio 3 d. kasos pajamų orderį serija Euro Nr. B1. Šalys kartu su Taikos sutartimi pateikė bei apeliacinės instancijos teismas priėmė ir mokestinį dokumentą, t. y. kasos pajamų orderio kvitą Euro Nr. B1. Apeliacinės instancijos teismas, netvirtindamas pateiktos Taikos sutarties, nurodė, kad aplinkybė, ar kasatorius jau yra sumokėjęs ieškovui 100 000 Lt (28 962 Eur), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytos Taikos sutarties vykdymo pagrindu šalies mokėjimo fakto nustatymas ir jo dydis turi įtakos vertinant priteistiną skolos dydį. Pažymėtina, kad teismas, apskaičiuodamas priteistinos skolos dydį, tiria kiekvieną su tuo susijusį bylos įrodymą. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7  d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naujus įrodymus, turėjo juos įvertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles, nustatyti jų ryšį su bylos nagrinėjimo dalyku ir padaryti atitinkamas išvadas. Dėl to nepagrįstu laikytinas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad Taikos sutarties nepatvirtinęs teismas neturėjo teisinių prielaidų tirti šios sutarties pagrindu atsiradusius teisinius padarinius, t. y. galimą 100 000 Lt (28 962 Eur) sumos sumokėjimą. Priešingai – teismas turėjo pareigą įvertinti pateiktus įrodymus dėl kasatoriaus pinigų sumokėjimo ieškovui, tirti su tuo susijusiais aplinkybes, nes jos yra svarbios nustatant kasatoriaus skolos dydį nagrinėjamoje byloje. Tačiau visos šios reikšmingos faktinės aplinkybės nebuvo tirtos. Atsižvelgdama į tai, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumą patikrina tik teisės aspektu ir nenustatinėja faktinių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. pažyma apie 10,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Nutarties kopiją išsiųsti antstoliui D. Š.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                            Janina Januškienė

                                                                                                                                            Antanas Simniškis

                                                                                                                                            Dalia Vasarienė