Baudžiamoji byla Nr. 2K-35/2010
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.1.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,
gynėjai advokatei Julijai Žukienei,
išteisintajam D. C.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: D. C. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nukentėjusiųjų I. M. ir L. K. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Panaikintu Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nuosprendžiu D. C. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, iš jo priteista I. M. 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti, L. K. ieškinys atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjos, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nuosprendžiu D. C. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 24 d., apie 20.45 val., Pagėgiuose, Klaipėdos g. 6B esančios degalinės „Milda“ teritorijoje, atvirosios vagystės būdu – matant šalia esančiai I. M., pagrobė L. K. priklausantį automobilio BMW X5 variklį, taip padarydamas nukentėjusiajam 2000 Lt turtinę žalą.
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo D. C. apeliacinį skundą, panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, kurios nepatvirtintos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apygardos teismas pažymėjo, kad D. C. ir nukentėjusiojo L. K. parodymai iš esmės tarpusavyje sutapo (išskyrus apie sumokėjimą už variklį) ir padarė išvadą, kad tarp jų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Šio teismo nuomone, D. C. savavališkai, prieš variklio savininko L. K. ir jo interesais veikusios I. M. valią, perėmė variklį iš pastarosios, ketindamas parsivežti jį namo, išbandyti ir tik tokiu atveju, jeigu variklis bus tinkamas naudoti, sumokėti už jį pardavėjui sutartą pinigų sumą. D. C. veika – savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos variklio pardavėjo ginčijamos jo tariamos teisės perimti parduodamą variklį savo žinion nesumokėjus pinigų, siekiant išbandyti variklio tinkamumą naudoti, vykdymas – formaliai atitinka BK 294 straipsnio 1 dalies numatyto savavaldžiavimo požymius. Tačiau baudžiamoji atsakomybė už BK 294 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus kyla tik tada, jeigu atsiranda didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. C. veiksmais nebuvo padaryta didelė žala L. K. ir I. M. teisėms ar teisėtiems interesams. Nenustačius inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, bei kito nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, sudėties, D. C. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 9 d. nuosprendį ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nuosprendį. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas vienpusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai išteisindamas D. C. Apygardos teismas iš esmės rėmėsi tik išteisintojo parodymais, netinkamai vertindamas nukentėjusiųjų L. K. ir I. M. parodymus. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad D. C. nusprendė savavališkai, neturėdamas variklio savininko sutikimo, pakeisti pirkimo–pardavimo sandorio sąlygas ir perimti variklį, sumokėdamas jo kainą ne iš karto, kaip buvo tartasi, o vėliau, kai patikrins variklio tinkamumą, kasatoriaus nuomone, visiškai nepagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Prokuroras pažymi, kad D. C. ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ir savo apeliaciniame skunde melagingai teigė, kad Pagėgiuose esančioje degalinėje „Milda“ sumokėjo I. M. už variklį 7000 Lt. Tokiais jo parodymais pagrįstai nepatikėjo ir apygardos teismo teisėjų kolegija. D. C. tariamą norą atsiskaityti už variklį ateityje galima įžvelgti tik iš jo L. K. rašytų SMS žinučių turinio: „jei bus geras variklis lt atvešiu...“, „...tada pas tave atvažiuosiu ir atsiskaitysiu...“. Sulyginus daiktų apžiūros protokolo, kamerų vaizdo įrašo ir SMS žinučių duomenis, darytina išvada, kad D. C. tariamai pradėjo žadėti už variklį atsiskaityti tik po to, kai variklį jau buvo faktiškai užvaldęs, taip, prokuroro nuomone, bandydamas užsitikrinti sau alibi, kad neturėjo tikslo pavogti variklio.
Prokuroras pažymi, kad iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog šis su D. C. susitarė, kad variklį parduos už 2000 Lt, ir nedavė jokių garantijų, kad variklis geras. D. C. telefonu pradėjus reikalauti tokių garantijų, L. K. pasakė, kad šis gali nepirkti, ir išjungė telefoną, o netrukus gavo žinutę, kad pirkėjas vis dėlto atvažiuoja nupirkti variklio. I. M. jam paskambino po 21 val. ir pasakė, kad pirkėjas išsivežė variklį, nesumokėjęs pinigų.
Prokuroro nuomone, šioje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad D. C., prisidengdamas ketinimu sudaryti automobilio variklio pirkimo–pardavimo sandorį, atvirai, matant I. M., variklį pakrovė į automobilį, kuriuo jis su draugais atvažiavo, pinigų už variklį nesumokėjo ir iš įvykio vietos pasišalino, taip įgydamas galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu. Todėl pirmosios instancijos teismas D. C. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl išteisintojo veiksmų vertinimo
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas vienpusiškai ištyrė faktines veikos padarymo aplinkybes, vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl to nepagrįstai išteisino D. C. Prokuroro manymu, apygardos teismas iš esmės rėmėsi vien išteisintojo parodymais, netinkamai vertino nukentėjusiųjų parodymus.
Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 ir 180 straipsniuose. Neatlygintinis turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas turtą užvaldo visiškai neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas tik simboliškai arba aiškiai neteisingai.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai rėmėsi tais pačiais įrodymais, tačiau apygardos teismas kitaip juos įvertino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apygardos teismo nuosprendis atitinka BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, nes jame išdėstyti šio teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymai, kuriais remdamasis teismas nuteistąjį pripažino nekaltu, bei motyvai, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino bylos įrodymus.
Pagal bylos duomenis matyti, kad teismai nustatė, jog nukentėjusysis L. K. norėjo už 2000 Lt parduoti automobilio BMW X5 variklį, paduodamas skelbimą internete; D. C. norėjo pirkti variklį ir tarėsi su nukentėjusiuoju dėl jo pirkimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, kad D. C. ir nukentėjusiojo L. K. parodymai iš esmės tarpusavyje sutapo (išskyrus tai, ar pirkėjas sumokėjo už variklį), pagrįstai konstatavo, kad tarp jų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai: nukentėjusysis norėjo parduoti variklį, o išteisintasis – jį nupirkti, jie susitarė dėl esminių pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų – dalyko, jo kokybės, kainos, apmokėjimo būdo, variklio perdavimo vietos.
Atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog D. C. nusprendė savavališkai, neturėdamas variklio savininko sutikimo, pakeisti sandorio sąlygas ir perimti variklį, sumokėdamas jo kainą ne iš karto, kaip buvo tartasi, o vėliau – kai patikrins variklio tinkamumą, nepagrįsta faktiniais duomenimis. Kasatorius, remdamasis D. C. rašytų nukentėjusiajam L. K. SMS žinučių duomenimis, teigia, kad jis pradėjo žadėti atsiskaityti už variklį tik po to, kai jį jau buvo faktiškai užvaldęs. Tačiau kasatorius be pagrindo neatkreipė dėmesio į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė tokią aplinkybę, jog D. C. dar tardamasis su nukentėjusiuoju dėl pirkimo–pardavimo sąlygų šiam buvo užsiminęs apie galimybę sumokėti už variklį tik po to, kai bus patikrintas jo tinkamumas. Tai buvo nustatyta remiantis nukentėjusiojo parodymais, pagal kuriuos pirkėjas telefonu pradėjo reikalauti garantijų, kad variklis geras arba pasakyti savo adresą, kad galėtų grąžinti variklį, jei šis sugedęs. Be to, nukentėjusioji I. M. patvirtino, kad pirkėjas variklio perdavimo metu jos paprašė ant lapelio parašyti savo vardą, pavardę, kad turėtų garantiją, jog variklis geras, o jei blogas, kad žinotų, kam grąžinti, bei pasakė, kad jei variklis geras, atveš pinigus. Ta aplinkybė, kad D. C. davė parodymus, jog jis už variklį sumokėjo 7000 Lt, o tai yra neabejotinai paneigta bylos įrodymais, neduoda pakankamo pagrindo nesivadovauti ta jo parodymų dalimi, kuri patvirtinta kitais neginčytinais bylos įrodymais, būtent nukentėjusiųjų parodymais, rašytiniu bylos įrodymu – daiktų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotas iš telefono Nr. 64596644, priklausančio D. C., nukentėjusiajam rašytų SMS žinučių turinys, t. y. kad jis norėjo pirkti variklį ir siekė gauti garantiją, jog variklis yra tinkamas naudoti.
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad D. C. veiksmai formaliai atitiko BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyto savavaldžiavimo požymius, yra pagrįsta. Baudžiamoji atsakomybė už BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus kyla tik tada, jeigu atsiranda padariniai – didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Apygardos teismas teisingai nustatė, kad didelė žala nukentėjusiųjų L. K. ir I. M. teisėms ar teisėtiems interesams iš esmės nebuvo padaryta: L. K. BMW X5 variklis nebuvo gyvenimiškai svarbus turtas, 2000 Lt variklio vertė nėra tokia, kad leistų daryti išvadą, jog dėl šio turto netekimo jis galėtų patirti didelę turtinę ar neturtinę žalą, variklis surastas bei saugomas ir bus grąžintas savininkui; D. C. prieš I. M. nei fizinio, nei psichinio smurto nenaudojo, jų bendravimas neperžengė padorumo ribų, jos laisvė nebuvo suvaržyta, taip pat nebuvo suvaržytos ir jos galimybės apie neteisėtus veiksmus pranešti L. K. ar policijai. Taigi nenustačius būtino BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams – D. C. veiksmuose nėra ir šio nusikaltimo sudėties.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog D. C. veiksmuose nėra jam inkriminuoto BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo bei nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, kurio požymius formaliai atitiko jo veiksmai, sudėties, todėl D. C. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), yra pagrįsta, o kasacinio skundo argumentai jos nepaneigia.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a
Atmesti Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą.
Teisėjai Gintaras Goda
Josifas Tomaševičius
Viktoras Aidukas