Civilinė byla Nr. 3K-3-352-219/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01829-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.2.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Donato Šerno ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės SEB banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GNBLIT Kaunas Logistics“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl garantijos išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Festina“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių banko garantijas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 305 341,10 Lt (88 432,90 Eur) dydžio garantijos išmoką.
3. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Festina“ 2007 m. liepos 11 d. pateikė atsakovei prašymą suteikti 335 115 Lt (97 056,01 Eur) sutarties sąlygų įvykdymo garantiją; grafoje „Garantijos objektas“ nurodė: 2007 m. gegužės 28 d. patalpų nuomos sutartis su UAB „GNBLIT Kaunas Logistics“.
4. Atsakovė 2007 m. liepos 17 d. išdavė sutarties sąlygų vykdymo garantiją Nr. IG53503071977 (toliau – Garantija), kuria neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti garantijos gavėjui ne daugiau kaip 335 115 Lt (97 056,01 Eur), gavusi pirmą raštišką garantijos gavėjo reikalavimą, patvirtinantį, kad UAB „Festina“ neįvykdė 2007 m. gegužės 28 d. patalpų nuomos sutarties sąlygų, nurodant, kokios sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos. 2007 m. rugsėjo 5 d. buvo išduotas Garantijos pakeitimas Nr. l, kuriuo Garantijos suma padidinta iki 670 635 Lt (194 229,32 Eur), kitos sąlygos nepakeistos.
5. Ieškovė ir trečiasis asmuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), kuria trečiajam asmeniui buvo išnuomotos sandėliavimo ir biuro paskirties patalpos pastate, esančiame Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Šios sutarties įvykdymui užtikrinti nuomininkas įsipareigojo pateikti nuomotojui besąlyginę, neatšaukiamą garantiją pagal pirmą pareikalavimą, kurios suma lygi 6 mėn. nuomos mokesčiui, mokamam už nuomojamas patalpas.
6. Ieškovė 2014 m. balandžio 10 d. pranešimu nutraukė Nuomos sutartį; sutarties nutraukimo dieną nuomininko skola nuomotojui sudarė 319 306,84 Lt (92 477,65 Eur).
7. Ieškovė 2014 m. balandžio 1 d. pateikė atsakovei reikalavimą sumokėti pagal Garantiją 272 709,49 Lt (78 982,13 Eur), tačiau atsakovė atsisakė jį patenkinti, nurodydama, kad reikalavimas neatitinka Garantijos sąlygų (reikalavime nurodyta kita nuomos sutarties pasirašymo data ir nepatvirtintas reikalavimą pasirašiusio asmens parašo autentiškumas). Atsakovė taip pat atsisakė patenkinti pakartotinius ieškovės 2014 m. gegužės 9 d. ir 2014 m. gegužės 30 d. reikalavimus išmokėti 305 341,10 Lt (88 432,90 Eur), nurodydama, kad nurodyta nuomos sutarties data neatitinka Garantijos sąlygų.
8. Ieškovės teigimu, dėl rašymo apsirikimo Garantijoje buvo nurodyta neteisinga Nuomos sutarties data, ieškovė iki 2007 m. rugpjūčio 14 d. nebuvo sudariusi su nuomininku jokių kitų sutarčių; trečiasis asmuo (nuomininkas) 2014 m. balandžio 30 d. raštu patvirtino, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d. Nuomos sutartis yra vienintelė jo ir ieškovės sudaryta sutartis; šį faktą patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Bankas žinojo (privalėjo žinoti), už kokią pagrindinę prievolę garantuoja; sudarydamas rizikos sandorį, jis privalėjo įvertinti sandoriu prisiimamą riziką ir negalėjo vadovautis vien prašyme suteikti garantiją nurodytais duomenimis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.90 straipsnio 2 dalis reiškia, jog kreditorius tik remdamasis garantijos sąlygomis turi teisę reikalauti, kad garantas įvykdytų savo įsipareigojimus, o garantas gali atsisakyti mokėti taip pat tik pagal garantijos sąlygas; garantas, išduodamas garantiją, neturi pareigos nei reikalauti su užtikrinama prievole susijusių dokumentų, nei domėtis ar kontroliuoti tokios prievolės vykdymą.
11. Ieškovės atsakovei pateikti reikalavimai išmokėti Garantijoje nurodytą sumą neatitinka Garantijos sąlygų – juose remiamasi ieškovės ir UAB „Festina“ 2007 m. rugpjūčio 14 d. nuomos sutarties nevykdymu, nors Garantijoje nurodyta, jog atsakovė įsipareigoja sumokėti gavusi Garantijos gavėjo reikalavimą mokėti, patvirtinantį, kad UAB „Festina“ neįvykdė 2007 m. gegužės 28 d. patalpų nuomos sutarties sąlygų. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę teismas sprendė, kad atsakovė turėjo teisę atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimus (CK 6.2 straipsnis, 6.92 straipsnio 4 dalis).
12. Teismas pažymėjo, kad svarbu atsižvelgti į garantijos autonomijos ir nepriklausomumo nuo ja užtikrinamos prievolės principą. Garantiją išduodantis bankas privalo griežtai laikytis garantiją prašančio išduoti kliento nurodymų dėl garantijos tipo ir turinio bei parengti garantijos tekstą taip, kad jis atitiktų kliento duotus nurodymus. Garantija ir jos pakeitimas buvo parengti ir išduoti vadovaujantis UAB „Festina“ prašyme atsakovei nurodyta informacija, laikantis standartinės garantijų suteikimo procedūros; Garantijoje tiksliai atkartota prašyme dėl jos išdavimo nurodyta prievolė ir jos data, kurios neginčijo nei trečiasis asmuo, nei ieškovė, priimdama Garantiją.
13. Ieškovė yra verslo subjektas, kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, tačiau jos elgesys neatitiko minimalių atidumo standartų – ieškovė turėjo patikrinti, ar Garantija atitinka Nuomos sutartimi nustatytas sąlygas, ir, pastebėjusi bet kokius neatitikimus, atsisakyti priimti Garantiją. To nepadariusi, ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu prisiėmė riziką, kad garantas atsisakys mokėti pagal Garantijos sąlygų neatitinkantį reikalavimą.
14. Trečiojo asmens prašyme išduoti garantiją ir 2007 m. liepos 17 d. Garantijoje nurodoma dar iki jų sudarytos nuomos sutarties data (2007 m. gegužės 28 d.), nors ieškovė teigia, kad trečiasis asmuo savo prašyme ir bankas Garantijoje turėjo nurodyti sudarysimos nuomos sutarties datą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad teikiant prašymą ir išduodant Garantiją trečiajam asmeniui ir atsakovei buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie tokią sutartį, kuri bus pasirašyta konkrečią dieną ateityje.
15. Teismas atmetė argumentus, kad Garantijoje nurodyta klaidinga nuomos sutarties data – prašyme ir Garantijoje įrašyta data nėra panaši į ieškovės nurodytos prievolės datą (skiriasi mėnesiai ir dienos).
16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 88 432,90 Eur; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
17. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad garantijos sąlygos yra tam tikros, kiekvienu atveju konkrečios aplinkybės ar veiksmai, kurie turi atsirasti (ar būti atlikti), kad kreditorius įgytų teisę gauti prievolės įvykdymą iš garanto, priešingu atveju kreditorius tokios teisės neįgyja. Garantijos sąlyga – juridinę reikšmę turinis faktas, darantis įtaką kreditoriaus teisės į garantą atsiradimui ar neatsiradimui. Garantuojamo sandorio data, kitaip nei skolininko nemokumas, pagrindinės prievolės galiojimas, skolininko turimo turto vertė ar įrodymai (pranešimas) apie šias aplinkybes, nėra juridinis faktas, lemiantis kreditoriaus teisės atsiradimą ar neatsiradimą; tai kreditoriaus nuoroda į jo reikalavimo sąsają su garantija užtikrinta prievole.
18. Iš CK 6.93 straipsnio 4 dalies, 6.92 straipsnio 5 dalies, 6.95 straipsnio nuostatų bei Garantijos teksto kolegija sprendė, kad banko garantijos, kaip ir bet kurios kitos garantijos pagal pirmą pareikalavimą, nepriklausomumas nuo pagrindinės prievolės yra ne absoliutus, o santykinis; nepriklausoma garantija, priešingai nei teigia atsakovė, nėra abstrakti prievolė, garanto pareiga atsakyti kreditoriui priklauso nuo pagrindinės prievolės įvykdymo ar neįvykdymo.
19. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji su trečiuoju asmeniu buvo sudariusi ir įregistravusi tik vieną Nuomos sutartį, kurioje įrašyta, jog sutarties įvykdymas užtikrinamas garantija; pasikeitus Nuomos sutartyje sulygtam nuompinigių dydžiui, buvo padidinta ir Garantijos suma; nuomininkas raštu patvirtino, kad teikė bankui prašymą garantuoti būtent 2007 m. rugpjūčio 14 d. Nuomos sutartį; trečiasis asmuo ir ieškovė buvo atsakovės klientai, atsakovė (kreditorė) kontroliavo ieškovės verslą, taip pat ir susijusį su trečiuoju asmeniu; kreditoriaus reikalavimas garantui pateiktas po to, kai, nuomininkui netinkamai vykdant 2007 m. rugpjūčio 14 d. sutarties sąlygas, ši buvo nutraukta. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsniu, tai pat prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti į bylą rašytinius įrodymus, galinčius patvirtinti, kad bankas garantavo būtent 2007 m. rugpjūčio 14 d. nuomos sutarties įvykdymą ir kad nevyko derybos dėl 2007 m. gegužės 28 d. nuomos sutarties; atsakovė nurodymą įvykdė tik iš dalies, informuodama, kad dalis prašomų pateikti dokumentų negali įrodyti aplinkybių, kurios yra įrodinėjimo dalykas byloje, o dalis dokumentų sudaro banko paslaptį.
20. Kadangi garantija negali egzistuoti nesant užtikrinamos (pagrindinės) prievolės, tai kolegija sprendė, kad byloje būtina įrodyti ne tik 2007 m. gegužės 28 d. ar 2007 m. rugpjūčio 14 d. patalpų nuomos sutarties įvykdymo užtikrinimą, bet ir 2007 m. gegužės 28 d. sutarties egzistavimą. Kolegija konstatavo, kad atsakovės procesinis elgesys dėl įrodymų pateikimo į bylą nėra tinkamas ir neatitinka CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo. Byloje esančius įrodymus įvertinusi pagal tikimybių pusiausvyros taisyklę, kolegija padarė išvadą, kad ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė tik vieną – 2007 m. rugpjūčio 14 d. Nuomos sutartį, ir šiuo pagrindu konstatavo, jog Garantija išduota garantuojant nurodytos Nuomos sutarties įvykdymą.
21. Vien aplinkybė, kad garantinis raštas išduotas anksčiau nei sudaryta garantuojama sutartis, nepaneigia rašymo apsirikimo galimybės, nes tarp Nuomos sutarties šalių vyko derybos, buvo rengiami dokumentai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.90 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę dėl garantijos nepriklausomumo nuo ja užtikrintos prievolės. Nurodytos normos šaltinis – 1994 m. Rusijos civilinis kodeksas, kurio atitinkamos nuostatos perimtos iš Tarptautinių Prekybos Rūmų 1992 m. Bendrųjų taisyklių garantijoms pagal pareikalavimą (angl. k. Uniform Rules for Demand Guarantees) (toliau – ir URDG). Pagal URDG 2 straipsnio b dalį garantijos pagal savo pobūdį yra atskiros nuo sutarties (-čių) ar paraiškos sąlygų, kuriomis jos gali būti pagrįstos, o garantijų jokiais būdais neliečia ar nesaisto tokia (-ios) sutartis (-ys) ar paraiškos sąlygos, nepaisant garantijoje esančios nuorodos į juos. Garanto pareiga pagal garantiją yra sumokėti joje nurodytą sumą (-as) gavus raštišką reikalavimą sumokėti ir kitus dokumentus, nurodytus garantijoje, kurie atitinka garantijos sąlygas.
2. Garantijos nepriklausomumas pagal CK 6.90 straipsnio 2 dalį negali būti aiškinamas kitaip, nes galėtų susiklostyti situacijos, kai garantas atsisakytų mokėti pagal garantiją motyvuodamas žiniomis apie ja užtikrintą prievolę (kaip (iš dalies) įvykdytą, negaliojančią ir pan.), o tai visiškai paneigtų nepriklausomos garantijos esmę. Tam, kad garantija nepasinaudotų nesąžiningi kreditoriai, CK 6.92 straipsnio 3 dalyje ir 5 dalies pirmame sakinyje nustatyta apsauga, kuria galimo mokėjimo nesąžiningam kreditoriui rizika perkeliama skolininkui. Dėl to šis, o ne bankas, turi kreiptis į teismą ir rūpintis, kad garantas nemokėtų pagal konkrečią garantiją.
3. Garantijos nepriklausomumas reiškia ne tik tai, kad garantas negali atsisakyti mokėti remdamasis pagrindine prievole, bet ir tai, kad kreditoriaus reikalavimas turi atitikti garantijos sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino banko garantijos abstraktumą – kaip ir vekselis, ji nėra absoliučiai abstrakti; garanto prievolės sąsajas patvirtina CK 6.92 straipsnio 3 dalyje ir 5 dalyje įtvirtinta informavimo pareiga. Dalies apeliacinės instancijos teismo cituotų normų (CK 6.96 straipsnio 1 dalies, 6.87 straipsnio) turinys kitoks, nei nurodyta skundžiamame sprendime, dalis normų (CK 6.93 straipsnio 3, 4 dalys, 6.92 straipsnio 5 dalis, 6.87 straipsnis) reglamentuoja ne su garantijos nepriklausomumu, kaip jis apibrėžtas CK 6.90 straipsnio 2 dalyje, susijusius aspektus, dalis normų (CK 6.96 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai) nenustato garantijos ir ja užtikrintos prievolės ryšio. Teismo sukurtu precedentu pripažįstama, kad nepriklausomos garantijos, kaip jos suprantamos kitose teisės sistemose, Lietuvos teisėje neegzistuoja (nepriklausoma garantija prilyginama paprastosioms (sąlyginėms) garantijoms), o tai prieštarauja CK įtvirtintam reguliavimui.
4. CK 6.93 straipsnio 1 dalyje mokėjimas pagal banko garantiją siejamas ne su ja užtikrinta prievole (jos nevykdymu ar netinkamu vykdymu), bet su reikalavimo išmokėti pagal banko garantiją, atitinkančio garantijos turinį, pateikimo faktu. Konstatavęs, kad garanto pareiga atsakyti kreditoriui yra susijusi su pagrindinės prievolės įvykdymu, apeliacinės instancijos teismas nurodytą normą pažeidė.
5. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai neatitiko Garantijos sąlygų (juose buvo nurodyta kita sutartis), todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas kitas mokėjimo sąlygas, nei nurodytos Garantijoje, pažeidė CK 6.92 straipsnio 4 dalį.
6. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą sprendimą nepagrįstai priėmė remdamasis tikimybių pusiausvyros principu; byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė tik vieną – 2007 m. rugpjūčio 14 d. – nuomos sutartį. Teismas neįvertino aplinkybių, kodėl, jei jau buvo žinoma būsimos Nuomos sutarties data, teikiant prašymą buvo nurodyta kita nuomos sutartis, kodėl trečiasis asmuo priėmė tokią „klaidingą“ garantiją ir pateikė ją ieškovei, kodėl ieškovė priėmė tokią garantiją, kodėl trečiasis asmuo, teikdamas prašymą pakeisti garantiją, neprašė ištaisyti joje įsivėlusios „klaidos“.
23. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą; palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kasatorė netinkamai aiškina garantijos nepriklausomumą ir nepagrįstai išplečia jo ribas. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad garantuojamo sandorio data negali būti laikoma Garantijos sąlyga, nes tai nėra juridinis faktas, o tik identifikuoti pagrindinę prievolę padedanti informacija. Garantijoje nurodytos ir tikrosios Nuomos sutarties datų nesutapimas savaime nėra priežastis atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimą pagal Garantiją. Būtina nustatyti, ar reikalavimas atitinka esmines Garantijos sąlygas, t. y. ar jis kyla iš Nuomos sutarties, kurios įvykdymas faktiškai užtikrintas Garantija, ar reikalavimą pateikė Garantijos turėtojas, ar laikytasi kitų Garantijos sąlygų.
2. Garantijos nepriklausomumas ir jos sąsaja su pagrindine prievole yra skirtingi dalykai – garantija negali būti nesusijusi su pagrindine prievole, tačiau gali būti nepriklausoma nuo jos įvykdymo. Garantijos nepriklausomumo esmė – garantijos davėjo pareiga patenkinti garantijos turėtojo reikalavimus – nėra priklausoma nuo pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo), tačiau tai nereiškia, kad ji nepriklausoma nuo pagrindinės prievolės, t. y. kad ji gali egzistuoti be pagrindinės prievolės. Garantija (prievolės užtikrinimo priemonė), net ir būdama savarankiška prievolė, nėra savitikslis sandoris (be paskirties ir dalyko), ji užtikrina realią pagrindinę prievolę. Ieškovė pateikė įrodymus, kad Garantija buvo išduota Nuomos sutarties įvykdymui užtikrinti, o kasatorė nepateikė juos paneigiančių duomenų.
3. Kasatorės cituotas URDG 2 straipsnio b dalies aiškinimas tik patvirtina, kad garantijos nepriklausomumo esmė – jos davėjo pareiga patenkinti garantijos turėtojo reikalavimą nepriklausomai nuo pagrindinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
4. Garantija yra rizikos sandoris, todėl, remdamasi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsniu, kasatorė privalėjo įvertinti sandoriu prisiimamą riziką ir patikrinti su sudaromu sandoriu susijusius dokumentus, o ne apsiriboti formalia prašymo suteikti garantiją peržiūra; sutartyje turėjo būti nurodytas jos objektas ir finansinės paslaugos teikimo paskirtis. Laikantis kasatorės pozicijos, susidarytų situacija, kai Garantija išduota neužtikrinant jokios pagrindinės prievolės (byloje neįrodyta, kad Garantijoje nurodytos datos sutartis egzistuoja); toks sandoris prieštarautų logikai ir sąžiningai verslo praktikai.
5. Kasatorei garantavus už konkrečios Nuomos sutarties įvykdymą, jai identifikuoti pakanka sutarties pavadinimo ar jos šalių, o sutarties data ar numeris nėra būtini. Priešingas aiškinimas ir formalus kasatorės atleidimas nuo pareigos mokėti pagal Garantiją reikštų, kad ji be pagrindo iš trečiojo asmens gavo atlyginimą už Garantiją, kuria neužtikrinta jokia pagrindinė prievolė.
6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino iš garantijos autonomijos principo kylantį „formalų“ garantijos sąlygų laikymąsi, jį pripažindamas esminiu veiksniu, lemiančiu, ar finansinių paslaugų teikėjas privalo vykdyti prievolę kreditoriui.
7. Ieškovė pateikė įrodymus (šios nutarties 19 punktas), patvirtinančius, kad Garantija užtikrino 2007 m. rugpjūčio 14 d. Nuomos sutartyje nurodytų trečiojo asmens prievolių įvykdymą ir kasatorė tą suprato. Kasatorės pozicija, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu buvo sudariusi kitą nuomos sutartį, nepagrįsta, nes ieškovė neturėjo kito turto, kurį galėtų išnuomoti, ji negalėjo to padaryti be banko sutikimo.
8. Ieškovė, remdamasi CPK 199 straipsniu, prašė teismo įpareigoti kasatorę pateikti įrodymus, tačiau ši pateikė tik kelis su įrodinėjamomis aplinkybėmis nesusijusius dokumentus. Kasatorė nepagrįstai atsisakė pateikti duomenis remdamasi banko paslaptimi, nes nėra nustatytas draudimas atskleisti tokią informaciją teismui. Kasatorės atsisakymas pateikti ieškovės reikalaujamus dokumentus, vadovaujantis contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankia) prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010), laikomas patvirtinimu, kad egzistuoja nepalankiausi atsisakančiai teikti įrodymus šaliai faktai, kuriuos tie įrodymai būtų patvirtinę.
9. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino laikydamasis CPK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, išsamiai juos aptarė, tinkamai panaudojo įrodymų pusiausvyros taisyklę ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas.
24. Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl banko garantijų

25. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija – tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais).
26. Garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių.
27. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotas teisės doktrina paremtas išaiškinimas, pagal kurį skiriamos dvi garantijos rūšys: paprastoji, sąlyginė, kai garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės ir yra subsidiari (CPK 6.90 straipsnio 1 dalis), ir nepriklausoma garantija, kai garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta (CPK 6.90 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2006).
28. Paprastosios (sąlyginės) garantijos atveju užtikrinto sandorio neįvykdymas yra iš tokios garantijos kylančios garanto prievolės sąlyga. Dėl to garantas kreditoriui atsako tik tada, jeigu skolininkas prievolės, už kurią garantuojama, neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, o garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės sąlygų, neįvykdymo apimties ir kitų iš pagrindinės prievolės turinio kylančių aplinkybių (CK 6.90 straipsnio 1 dalis).
29. Nepriklausomoje garantijoje (garantija pagal pirmą pareikalavimą) iš jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra išduota. Tokią garantiją išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo). Pagal nepriklausomą garantiją garantas moka kreditoriui šiam įvykdžius garantijoje nurodytas sąlygas – pateikus rašytinį pareikalavimą dėl garantija užtikrintos skolininko prievolės nevykdymo ir pridėjus garantijos sąlygose nurodytus dokumentus, nesiejant garantijos vykdymo su pagrindine prievole (CK 6.93 straipsnis).
30. Pažymėtina, kad garantijose nurodomos sąlygos, kurias įvykdęs kreditorius turi teisę iš garanto gauti garantijoje nurodytą sumą ar jos dalį, nėra garantijų skirstymo į nepriklausomas ir paprastas (sąlygines) pagrindas, jos laikytinos garantijos vykdymo sąlygomis, kurios yra būdingos nepriklausomoms, tačiau gali būti ir paprastosiose garantijose.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).
32. Dėl to kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).
33. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl kasatorės (banko) pareigos įvykdyti kreditorei (ieškovei) skolininko (trečiojo asmens) prievoles pagal išduotą nepriklausomą garantiją (garantiją pagal pirmą pareikalavimą), kurioje nurodyta ja užtikrinta prievolė ir šios teisinis pagrindas.
34. Bankas nurodo, kad 2007 m. liepos 17 d. išduota Garantija neprisiėmė atsakomybės už ieškovės reikalaujamas vykdyti skolininko (trečiojo asmens) prievoles, kurios atsirado ieškovės ir trečiojo asmens 2007 m. rugpjūčio 14 d. sudarytos patalpų nuomos sutarties pagrindu, nes garantavo už trečiojo asmens prievoles pagal jo ir ieškovės 2007 m. gegužės 28 d. sudarytą Nuomos sutartį.
35. Ieškovė nurodo, kad Garantijoje įrašius sutarties datą „2007 m. gegužės 28 d.“, padarytas rašymo apsirikimas, nes tokia sutartis nebuvo sudaryta. Nuomos sutartis sudaryta 2007 m. rugpjūčio 14 d. ir bankas, išduodamas ginčo Garantiją, prisiėmė įsipareigojimus už prievolių pagal 2007 m. rugpjūčio 14 d. sutartį įvykdymą.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad banko išduodama garantija yra atlygintinė ir už garantijos išdavimą skolininkas moka garantui skolininko ir banko sudarytoje sutartyje nustatytą atlyginimą (CK 6.93 straipsnio 2 dalis). Taigi garantija išduodama skolininko ir banko sutartomis sąlygomis jų sudarytos sutarties pagrindu.
37. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CK normos, reglamentuojančios garantijos teisinius santykius, yra dispozityviosios ir nenustato privalomų ir griežtai apibrėžtų garantijos turinio ir sąlygų reikalavimų. Tai reiškia, kad garantija gali būti išduota joje konkrečiai neįvardytoms prievolėms užtikrinti.
38. Taigi CK normos nenustato pareigos banko garantijoje nurodyti prievolę, už kurią bankas įsipareigoja atsakyti, ir jos teisinį pagrindą, tačiau ir nedraudžia susitarti bei garantijoje nurodyti tokią prievolę ir jos teisinį pagrindą. Tai reiškia, kad bankas (garantas) ir skolininkas laisvi susitarti ir garantijoje nurodyti ne tik garantijos ribas (CK6.92 straipsnio 1 dalis), bet ir prievolę, už kurią bankas prisiima atsakomybę, jos atsiradimo teisinį pagrindą Taigi bankas ir skolininkas gali susitarti ir garantijoje nurodyti sąlygą, už kokio sandorio prievolę bankas garantuoja, jeigu tokia sąlyga neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis).
39. Pažymėtina ir tai, kad šalių susitarimas ir prievolės, jos teisinio pagrindo nurodymas garantijoje nepažeidžia ir nepaneigia banko išduotos garantijos pagal pirmą pareikalavimą savarankiškumo nuo užtikrintos prievolės (CK 6.90 straipsnio 2 dalis), nes tai nėra sąlyga, pagal kurią reikėtų pateikti įrodymus dėl garantija užtikrinto sandorio neįvykdymo. Priešingai, ji aiškiai įvardija ir apibrėžia garantija prisiimtų įsipareigojimų ribas ir banko pareigą, nereikalaujant įrodymų dėl užtikrintos prievolės neįvykdymo (netinkamo įvykdymo), įvykdyti garantija užtikrintas skolininko prievoles.
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bankas 2007 m. liepos 17 d. išdavė sutarties sąlygų vykdymo Garantiją, kuria neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti garantijos gavėjui ne daugiau kaip 335 115 Lt (97 056,01 Eur), gavęs pirmą raštišką garantijos gavėjo reikalavimą, patvirtinantį, kad UAB „Festina“ neįvykdė 2007 m. gegužės 28 d. sudarytos su UAB „GNBLIT Kaunas Logistics“ patalpų nuomos sutarties sąlygų, nurodant, kokios sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos.
41. Taigi ginčo Garantijoje buvo nurodyta skolininko prievolė, už kurią bankas garantavo, ir jos teisinis pagrindas. Garantijos sąlyga dėl banko prisiimto įsipareigojimo neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, ji įstatyme nustatyta tvarka šalių nepakeista ir nenuginčyta.
42. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas pagrindinių sutarčių teisės principų – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tai reiškia, kad garantija, kol jos sąlygos įstatymo nustatyta tvarka nepakeistos ar nenuginčytos, turi teisinę reikšmę ir galią visiems asmenims, kuriems iš jos atsiranda teisės ir pareigos, ir vykdytina pagal garantijoje nustatytas sąlygas.
43. Dėl to kasatorė, gavusi ieškovės reikalavimą, kuriuo reikalaujama už skolininką įvykdyti kitokią, negu nurodyta Garantijoje, prievolę, turėjo teisinį pagrindą atsisakyti tokį reikalavimą vykdyti.
44. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nurodė, kad bankas garantavo už 2007 m. rugpjūčio 14 d. sutarties prievoles, nes byloje neįrodyta, jog trečiasis asmuo ir ieškovė buvo sudarę 2007 m. gegužės 28 d. patalpų nuomos sutartį.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, Garantijoje aiškiai nurodyta, jog bankas garantuoja už trečiojo asmens prievoles, neįvykdytas pagal 2007 m. gegužės 28 d. sutarties sąlygas. Faktinė aplinkybė, kad tokia sutartis nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia, jog Garantijoje nurodyta sutartis galėjo būti sudaryta, o garanto prievolės ribų padidinimas 2007 m. rugsėjo 5 d., nekeičiant kitų Garantijos sąlygų, neįrodo, kad bankas prisiėmė atsakomybę už kitokią, negu Garantijoje nurodyta, skolininko prievolę.
46. 2007 m. gegužės 28 d. sutartis į bylą nepateikta, tačiau pateiktas trečiojo asmens UAB „Festina“ 2007 m. liepos 11 d. prašymas kasatorei (bankui) suteikti 335 115 Lt (97 056,01 Eur) sutarties sąlygų įvykdymo garantiją; grafoje „Garantijos objektas“ nurodyta 2007 m. gegužės 28 d. patalpų nuomos sutartis su UAB „GNBLIT Kaunas Logistics“. Taip pat pateiktas banko ieškovei išduotas 2007 m. liepos 17 d. sutarties sąlygų vykdymo garantinis raštas, kuriame bankas informuoja ieškovę, kad garantiniame rašte nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai įsipareigoja sumokėti garantijos gavėjui ne daugiau kaip 335 115 Lt (97 056,01 Eur), gavęs pirmą raštišką reikalavimą mokėti, patvirtinantį, kad klientas (trečiasis asmuo) neįvykdė 2007 m. gegužės 28 d. patalpų nuomos sutarties sąlygų, nurodant, kokios sąlygos nebuvo įvykdytos.
47. Ieškovas ir trečiasis asmuo yra versle dalyvaujantys asmenys, jiems yra žinomos verslo taisyklės, sudaromų sandorių teisinė reikšmė, todėl prašydami ir gaudami garantinį raštą, kuriuo garantuojama už 2007 m. gegužės 28 d. sudarytos sutarties prievolių įvykdymą, negalėjo nesuprasti galimų tokio garantinio rašto teisinių pasekmių, tačiau nė vienas jų į banką nesikreipė ir neprašė keisti garantiniame rašte nurodytos sutarties, kurios prievolės šiuo raštu užtikrintos.
48. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentą, kad garantiniame rašte įsivėlė rašymo apsirikimo klaida. Garantijoje negalėjo būti nurodyta 2007 m. rugpjūčio 14 d. sutartis, nes ji, išduodant Garantiją, dar nebuvo sudaryta. Garantiją pagal pirmąjį pareikalavimą reglamentuojančios teisės normos nedraudžia šalims susitarti dėl prievolės, kuri atsiras ateityje (po garantinio rašto išdavimo), užtikrinimo, todėl, jei išduodant Garantiją 2007 m. gegužės 28 d. sutartis nebuvo sudaryta, tai skolininkas turėjo banko prašyti ir Garantijoje turėjo būti nurodyta, kad ja užtikrinama po Garantijos išdavimo atsirasianti skolininko prievolė.
49. Ieškovės ir trečiojo asmens 2007 m. rugpjūčio 14 d. sudarytoje patalpų nuomos sutartyje banko 2007 m. liepos 17 d. išduota Garantija neminima; sutarties 7 straipsnyje nurodyta, kad nuomininkas (trečiasis asmuo) per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo datos įsipareigoja pateikti nuomotojui (ieškovei) besąlyginę, neatšaukiamą garantiją pagal pirmą pareikalavimą. Garantija turi būti išduota patikimos tarptautinės draudimo bendrovės arba patikimo banko.
50. 2007 m. rugpjūčio 14 d. patalpų nuomos sutarties sąlygose nenurodyta, kad šia sutartimi skolininko prisiimti įsipareigojimai buvo užtikrinti 2007 m. liepos 17 d. garantiniu raštu.
51. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinės instancijos teismo argumentus, kad kasatorės procesinis elgesys dėl įrodymų pateikimo į bylą nėra tinkamas ir neatitinka CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo.
52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies atsisakymas pateikti reikalaujamus įrodymus grindžiant argumentais, jog reikalaujama pateikti informacija konfidenciali, susijusi su esminiais įmonės veiklos klausimais, gali būti pateisinamas, nes informacijos atskleidimas gali lemti neprognozuojamų įmonės veiklai padarinių atsiradimą. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankios) prezumpcijos taikymo būtinybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
53. Nagrinėjamu atveju kasatorė, argumentuodama, kad prašomi pateikti įrodymai yra konfidencialūs, turėjo pagrindą neteikti įrodymų, susijusių su derybomis dėl garantinio rašto išdavimo sąlygų ir užmokesčiu už Garantijos išdavimą.
54. Papildomai pažymėtina, kad ieškovės nurodyti įrodymai, susiję su Garantijos išdavimu, kuriuos ji prašė teismo išreikalauti iš banko, turėtų būti ne tik banke, bet ir pas skolininką, todėl, šiam sutikus, kad būtų atskleista jo konfidenciali informacija, ieškovė turėjo galimybę pareikalauti ir gauti įrodymus iš skolininko.
55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aptartas garantiją pagal pirmąjį pareikalavimą reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinant suformuotą teismų praktiką, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir tenkino ieškinį nesant tam teisinio pagrindo.
56. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, kurių pagrindu ieškinys atmestas, atitinka aptartą garantijos teisinį reglamentavimą ir yra pagrįstos, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Kasaciniam teismui nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, atitinkamai pakeistinas ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
58. Pateikdama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 2042 Eur žyminio mokesčio. Kasaciniam teismui konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. priėmus procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai atmesti, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
59. Pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovė turėjo 998,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. Atsakovės prašomų atlyginti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11, 8.19 punktuose nurodyto dydžio, todėl patirtų išlaidų atlyginimas atsakovei priteistinas iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
60. Pateikdama kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 1532 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus kasacinį skundą, atsakovės sumokėtas žyminis mokestis jai priteistinas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
61. Atsakovė kasaciniu skundu prašė iš ieškovės priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tokias išlaidas ir jų dydį patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti, tai šis atsakovės prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
62. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo parengimą atlyginimą. Kadangi teisėjų kolegija konstatavo, kad kasacinis skundas tenkintinas, tai šis ieškovės prašymas, kuris nepagrįstas patirtas išlaidas ir jų dydį patvirtinančiais duomenimis, atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 4 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą.

Priteisti AB SEB bankui (j. a. k. 112021238) iš UAB „GNBLIT Kaunas Logistics“ (j. a. k. 300097803) 998,25 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti AB SEB bankui (j. a. k. 112021238) iš UAB „GNBLIT Kaunas Logistics“ (j. a. k. 300097803) 1532 (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt du) Eur už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Gražina Davidonienė

Donatas Šernas

Vincas Verseckas