Civilinė byla Nr. 2A-487-590/2014

   Teisminio proceso Nr. 2-49-3-02109-2011-4

       Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1.; 44.2.4.2; 99.5;

121.14; 121.18; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. ir atsakovo S. B. apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovams Povilui A. J. ir S. B. dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,                           

n u s t a t ė :

Ieškovas G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 25 818,06 Lt žalos, 20 000 Lt neturtinės žalos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki  teismo sprendimo visiško įvykdymo ir  bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai 2011-04-16 užliejo ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Ieškovas dėl atsakovų kaltės patyrė didelių nuostolių ir nepatogumų. Atsakovai iki šiol vengia atlyginti nuostolius. Pažymėjo, jog pagal UAB „Izobara“ sudarytą objektinę sąmatą, buto remonto darbai po užpylimo (duomenys neskelbtini), kainuos 16 449,95 Lt. Be to, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sugadinti kilnojamieji daiktai už 7 460 Lt. Nurodė, kad ieškovas gyvena Airijoje, todėl sužinojęs, kad ieškovui G. G. nuosavybės teise priklausantis butas buvo užpiltas, 2011-04-24 nusipirko lėktuvo bilietą ir atskrido dviems dienoms iš Airijos į Lietuvą. Lėktuvo bilietas ieškovui kainavo 852,18 Lt. 2011-07-23 dienai taip pat ieškovas nusipirko lėktuvo bilietą ir atskrido iš Airijos į Lietuvą, kadangi reikėjo surinkti su byla susijusius dokumentus, pateikti paklausimus bei kreiptis teisinės pagalbos dėl ieškinio surašymo, ko pasekoje už lėktuvo bilietą sumokėjo 852,18 Lt. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovų  kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, preziumuojama, todėl ieškovas atsakovo kaltės įrodyti neprivalo. Apliejimo priežastį turi įrodyti asmuo, kuris apliejo butą, nes jis stengiasi įrodyti savo nekaltumą. Taip pat nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo paskirtas ekspertas techninei ekspertizei atlikti, neturėjo reikiamos kvalifikacijos tam, kad atliktų ekonominio pobūdžio ekspertizę. Pažymėjo, kad pagal turimus atestatus ekspertas formaliai neturėjo teisės atlikti abiejų rūšių – tiek techninės, tiek ekonominės, ekspertizės.

Atsakovas P. A. J. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad atsakovas ieškovo buto neužpylė ir neapgadino. Ieškovo butas buvo užpiltas dėl buto Nr. 26 savininko kaltės. Tą pačią dieną buvo užpiltas ir atsakovo P. A. J. butas. Atsakovo butą adresu (duomenys neskelbtini), 2011-04-15 užpylė kaimynas iš viršaus, t. y. iš buto Nr. 26, S. B.. Pastebėjęs, kad butas užpiltas, atsakovas paskambino savo seseriai V.S., gyvenančiai kitoje laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini). V. S., atėjusi sutvarkė atsakovo butą, o kitą dieną, t. y. 2011-04-16,  paskambino į UAB „Ukmergės butų ūkis“ dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), užpylimo. Iš UAB „Ukmergės butų ūkis“ 2011-04-16 atvykę avarinės tarnybos darbuotojai apžiūrėjo atsakovo butą. 2011-04-16 atsakovas nuėjo pas buto Nr. 26 savininką S. B. pasakyti, kad jis užpylė atsakovo butą. Atsakovas kartu su S. B. apžiūrėjo butą. Tuomet S. B. paliko atsakovui 100 Lt ir išėjo. Atsakovo butas po 2011-04-15 užpylimo neremontuotas, iki šiol matosi užpylimo žymės. Atsakovas iki šiol nesikreipė į teismą dėl jam padarytos žalos priteisimo iš S. B. dėl silpnos sveikatos ir sunkios materialinės padėties.

Atsakovo S. B. atsiliepimą į patikslintą ieškinį teismas 2013-06-21 nutartimi priimti atsisakė, kadangi praleistas atsiliepimo pateikimo procesinis terminas.   

Atsakovas  S. B. ir jo atstovas advokatas J. Kovalenko teismo posėdžių metu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, teisme paaiškino, kad atsakovas kranų atsukęs nepaliko. Pas atsakovą P. A. J. nebuvo, jam 100 Lt nedavė. 2011 m. balandžio mėn. pas jį jokia komisija atėjusi nebuvo. Su atsakovu A. P. J. nebendrauja, pas jį  bute nėra buvęs. Ieškovo G. G. aplietą butą matė, matė aplietas duris, koridorių, taip pat matė aplietas kirpyklos duris. Apie viską sužinojo tik po pirmo teismo posėdžio. Jis nieko neužpylė, su eksperto išvada, kad iš žarnelės bėgo vanduo nesutiko. Atsakovas turi čekius, kada tas žarneles pirko, jos yra aukšto spaudimo dujų žarnos, kurios nuo vandens slėgio netrūksta. Žarnelės pakeistos 2009 m. Jos dengtos metalu, todėl dar 10 metų bus kaip naujos. Nurodė, kad dėmes ant lubų pats P. J. galėjo pasidaryti. Tai P. J. užpylė ieškovo butą. Atsakovas nesutiko su eksperto atlikta ekspertize ir jos išvadų tikrumu. Palaikė ieškovo prašymą nelaikyti įrodymu ekspertizės akto. Teismo ekspertizės aktas neteisėtas ir negali būti įrodymu byloje, nes ekspertas, duodantis išvadą, nebuvo perspėtas dėl atsakomybės pagal CPK, taip pat nėra eksperto kvalifikacinio pažymėjimo, eksperto ekspertizės aktas nepatvirtintas antspaudu. Teismo ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tiriamoji dalis neturi duomenų dėl vandens skaitiklių parodymų, patvirtinančių didelio vandens kiekio panaudojimą. Nėra duomenų, patvirtinančių jungiamosios lanksčiosios žarnelės trūkimą ir jos keitimą, nėra nustatyta, kuri iš kelių vonioje esančių žarnelių trūko. Taip pat neįvertintos ir neaprašytos ekspertizės akte avarinių tarnybų bei santechnikų nustatytos buto užpylimo priežastys ir aplinkybės. Ekspertizės akte neįvertinta, kad P. A. J. užpylimo dieną kvietė avarinę tarnybą dėl gedimo tualete klozeto bakelyje. 2013-04-02 teismo ekspertizė atlikta dėl įvykio, įvykusio 2011-04-16.

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013-07-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškinį dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovo P. A. J. atmetė; ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė; priteisė iš atsakovo S. B. ieškovo G. G. naudai 3 544,26 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011-11-28, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 248,43 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo G. G. atsakovo S. B. naudai 2 768,10 Lt atstovavimo išlaidų; priteisė iš ieškovo G. G. Valstybės naudai 1 075 Lt žyminio mokesčio bei 2 570,27 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Teismas, spręsdamas dėl už ieškovui padarytą žalą kalto asmens nustatymo, vadovavosi ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad G. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2011-04-16 užliejimo vandeniu ir padarytų nuostolių priežastis yra jungiamosios lanksčiosios žarnelės trūkimas vonios patalpoje po kriaukle bute, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas ieškovo atstovės L. K., R. Šaltinienės,  atsakovo S. B. ir jo atstovo advokato J. Kovalenko argumentus dėl ekspertizės akto neteisėtumo, eksperto netinkamumo atmetė. Teismui nekilo abejonių dėl eksperto kvalifikacijos, sprendžiant klausimus tiek dėl ieškovo buto apliejimo priežasties, tiek ir dėl žalos dydžio nustatymo. Teismas taip pat nurodė, kad teismo ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 24 str. teismo ekspertizės rezultatų įforminimo reikalavimus, todėl abejoti dėl jo formos nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad ieškovo butas buvo aplietas dėl atsakovo S. B. nesugebėjimo tinkamai naudotis jo bute esančiais prietaisais, t. y. dėl trūkusios jungiamosios lanksčiosios žarnelės bute (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas P. A. J., savo sesers paragintas, paskambino avarinei tarnybai dėl gedimo ir atvykus avarinei tarnybai gedimas bute (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatytas, o  P. A. J. bute liudininkas R. R. matė P. A. J. buto užpylimo žymes, teismas laikė, kad byloje yra įrodyta, jog dėl ieškovui padarytos žalos yra kaltas atsakovas S. B.. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktas sąmatas, antstolės J. Blažienės faktinių aplinkybių protokolą, kitus pateiktus įrodymus, svetainės fotonuotrauką su apliejimo žyme, padarė išvadą, kad ieškovo pateikta lokalinė sąmata įrodo ne ieškovui padarytos žalos atlyginimo, atkuriant buto kambarių būklę iki jų suliejimo vandeniu, o viso buto, kambarių lubų, sienų, pilnus remonto darbus, visų kambarių, grindų dangos ir vidinių kambarių durų keitimo darbus, kurie, teismo vertinimu, gerokai viršija padarytos žalos dydį, butą apliejus vandeniu ir žalos pašalinimo kaštus. Teismas, remdamasis ekspertizės aktu, laikė įrodyta, kad ieškovo G. G. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuostoliai, padaryti jį 2011-04-16 užliejus vandeniu, sudaro 1300,51 Lt. Teismas ieškovo ieškinį dėl kilnojamųjų daiktų sugadinimo apliejus juos vandeniu tenkino iš dalies. Teismas laikė tikėtina, kad dėl užliejimo vandeniu galėjo būti sulieti rūbai. Kadangi ieškovas nepagrindė ir neįrodė daiktų vertės bei jų sugadinimo laipsnio,  neįrodė, kad šie daiktai sugadinti nepataisomai ir jų nebegalima naudoti juos  išvalius ar išskalbus ir taip atkūrus jų vertę, todėl rūbams, avalynei, patalynei, užuolaidoms bei kiliminei dangai padarytos žalos atlyginimui priteisė konkrečią pinigų sumą – 1000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neįrodė kitų kilnojamų daiktų buvimo ir jų sugadinimo juos apliejus vandeniu, teismas šioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovo A. P. J. atmetė, nenustačius atsakovo kaltės. Teismas ieškinį dėl 20 000 Lt patirtos neturtinės žalos taip pat atmetė, nes ieškovas patikslintame ieškinyje bei jo atstovė neįrodė, kad dėl buto užliejimo vandeniu buvo sutrikdyta tiek ieškovo, tiek ieškovo atstovės sveikata. Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Apeliaciniu skundu ieškovas G. G. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-07-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl atsakovų padarytos žalos apelianto turtui, jis laikotarpiu nuo žalos padarymo 2011-04-16 iki dabar, neteko galimybės juo naudotis pagal paskirtį, t. y. bute gyventi. Dėl gyvenamojo būsto sugadinimo apeliantas patyrė ne tik turtinio pobūdžio netekimus, bet ir psichologinę traumą, neigiamas emocijas, sukrėtimus, susijusius su psichologinio pobūdžio išgyvenimais (pasipiktinimas, skriauda, nusivylimas, nuoskauda, liūdesys, nesėkmės patyrimas). Apelianto manymu, jis pagrįstai prašė priteisti iš atsakovų 20 000 Lt dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti. Šie nuostoliai yra priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su atsakovų neteisėtais veiksmais/neveikimu ir yra jų veiksmų/neveikimo rezultatas. Pažymi, jog atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie neužtikrino pareigos elgtis taip, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims, šiuo atveju apeliantui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo padaryta žala. Žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Atsakovai neginčijo buto, priklausančio apeliantui, remonto žalos dydžio, todėl turėjo būti nustatyta, kad žalos dydis yra pagrįstas. Nurodo, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013-07-15 sprendime nepriteisė apeliantui už antstolio paslaugas, už ekspertizės išlaidas. Šios išlaidos apeliantui turėtų būti priteistos iš atsakovų, atsakingų už žalos atsiradimą. Taip pat pažymi, jog teismas sprendime neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų dydžiui, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2d.). Tačiau šiuo atveju įstatymas aiškintinas sistemiškai ir spręstinas klausimas, ar yra ieškovo kaltė dėl atsakovų išlaidų. Be to, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat reikia atsižvelgti į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o ne vien į patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Šioje byloje patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, tenkintinas ir jo reikalavimas dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurios priteistinos iš atsakovų solidariai. Apeliantas nėra pralaimėjusi šalis, todėl, jo nuomone, iš jo neturi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat nurodo, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo ekspertas, paskirtas techninei ekspertizei atlikti, neturėjo reikiamos kvalifikacijos tam, kad atliktų ekonominio pobūdžio ekspertizę. Yra pagrindas abejoti eksperto kvalifikacija, nes civilinės bylos medžiagoje pateikti sugadintų patalpų remonto apimčių ir išlaidų skaičiavimai neatitinka realiai tokiems sugadinimams pašalinti reikalingų darbų ir išlaidų, juolab, kad ekspertas, atlikdamas teismo paskirtą ekspertizę patalpų sugadinimo priežasčiai nustatyti, pats apžiūrėjo patalpas ir nustatė sugadinimus, tačiau neskaičiavo patalpų remonto apimčių ir išlaidų. Pažymėtina, kad ekspertas pagal turimus atestatus formaliai neturėjo teisės atlikti abiejų rūšių (tiek techninės, tiek ekonominės) ekspertizių.

Atsakovas S. B. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-07-15 sprendimą, taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo G. G. butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra antrame aukšte, atsakovo P. A. J. butas yra trečiame šio namo aukšte, o atsakovo S. B. butas yra ketvirtame aukšte. Tačiau šitame name yra ir penktas aukštas, o kiekviename aukšte yra trys butai, kurių gyventojai potencialiai galėjo užpilti ieškovo butą. Ukmergės rajono apylinkės teismas, neįtraukęs visų namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio, ketvirto ir penkto aukšto gyventojų į buto, esančio tame pačiame name, antrame aukšte, užliejimo klausimą, pažeidė šių asmenų teises ir iš esmės bylos neišnagrinėjo. Visų minėto namo trečio, ketvirto ir penkto aukšto gyventojų neįtraukimas į buto užliejimo ir patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimo svarstymą gali sukelti teisines pasekmes, tad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-07-15 sprendimas yra negaliojantis dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Pažymi, jog 2013-07-15 sprendime Ukmergės rajono apylinkės teismas, nustatydamas buto Nr. 20 užpylimo kaltininką, vadovavosi tik eksperto Vidmanto Šerepkos pateiktu ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad ieškovo G. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2011-04-16 užliejimo vandeniu ir padarytų nuostolių priežastis yra jungiamosios lanksčiosios žarnelės trūkimas vonios patalpoje po kriaukle bute, adresu (duomenys neskelbtini). Eksperto Vidmanto Šerepkos 2013-04-02 teismo ekspertizė dėl buto apliejimo priežasties nustatymo ir nuostolių, užliejus G. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), atlikta nesilaikant Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintų ekspertizės rezultatų įforminimo taisyklių (nenurodyta tyrimo metu taikytų metodų). Ukmergės rajono apylinkės teismas, suteikdamas šiai išvadai didesnę įrodomąją galią, pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas, taip pat įrodymų vertinimo taisykles, nes visiškai nevertino atsakovų ir ieškovo pateiktų neginčytų rašytinių įrodymų: visų avarinių ir komunalinių tarnybų, kurios dalyvavo avarijos likvidavime ir antstolės Jūratės Blažienės, surašiusios faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0086/11/002, kurie pagrindžia, kad butą Nr. 20 (antrame aukšte) užliejo 23 buto savininkas – P. J., gyvenantis trečiame aukšte. Visi šie pateikti įrodymai pagrindžia faktinį ir realų buto užpylimo kaltininką – P. J.. Pažymi, jog tai, kad ieškovo buto, esančio antrame aukšte, užpylimo židinys yra atsakovo butas, esantis ketvirtame aukšte, o ne kiti šaltiniai turi įrodyti ieškovas. Tuo tarpu, išskyrus ginčijamos eksperto išvados, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo S. B. kaltę – nėra. Priešingai, visi kiti byloje esantys įrodymai liudija, kad ieškovo G. G. buto užpylimo židinys buvo ne iš atsakovo S. B. buto. Nurodo, kad atsakovas S. B. neginčija ieškovo G. G. buto užpylimo fakto, bet, remiantis paties teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl didelio vandens kiekio ištekėjimo, kyla klausimas, iš kur tas vanduo atsirado, ir kaip jis galėjo tekėti iš atsakovo S. B. buto, jei jo bute nebuvo užfiksuotas padidėjęs vandens sunaudojimo kiekis už tą laikotarpį, kai įvyko užpylimas.

Atsakovas P. A. J. atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus  skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės  ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio privalo patikrinti, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų  (CPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes civilinę bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas  nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų  teisių ir pareigų.

Civilinėje byloje nagrinėjamas  dėl buto užpylimo atsiradusios žalos atlyginimo klausimas. CK 6.266 straipsnis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl ieškovui priklausančio buto Nr. 20, esančio  Anykščių g. 9, Ukmergėje, užpylimo yra atsakingas tame pačiame name esančio buto Nr. 26 savininkas atsakovas S. B.. Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad butas Nr. 26, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ne tik atsakovui S. B., bet ir D. K., kuri nuo 2004-08-12 yra 3/8 buto dalių savininkė. CK 4.76 straipsnis numato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai  atsako tretiesiems asmenis pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad už ieškovui padarytą žalą atsakingas yra buto Nr. 26 savininkas, pasisakė ir dėl į bylą neįtrauktos buto bendraturtės D. K. materialių teisių ir pareigų. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Ukmergės rajono apylinkės teismui.

Teisėjai                                                                                      Goda Ambrasaitė-Balynienė

Jenrichas Jaglinskis

Vidas Stankevičius