LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2019 m. gruodžio 30 d. gautu atsakovo A. D. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovas A. D. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno regiono kredito unijos patikslintą ieškinį atsakovams O. D. ir A. D., tretieji asmenys B. S. ir V. B., dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir restitucijos taikymo, atsakovės O. D. priešieškinį ieškovei Kauno regiono kredito unijai dėl paskolos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei trečiojo asmens B. S. ieškinį atsakovei Kauno regiono kredito unijai dėl laidavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovas kasaciniame skunde kelia klausimą, ar teismas, ex officio nustatydamas faktines aplinkybes, kuriomis teismas negrindžia priimamo sprendimo, dėl kurių byloje nekyla ginčas ir kuriomis šalys savo procesinių dokumentų negrindžia, išeina už ieškinio nagrinėjimo ribų. Atsakovo manymu, teismai išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų ir pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis). Atsakovas teigia, kad teismai pažeidė teismų praktikoje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių teismo išvadą, jog atsakovui turėjo būti žinoma apie ginčo paskolą kredito unijoje.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nėra konkretūs, jais nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atkreiptinas atsakovų dėmesys, jog kasaciniame skunde netinkamai nurodytas trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės pavadinimas.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Strategum Dargis ir partneriai“ (į. k. 304090343) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. gruodžio 30 d. Luminor banke, dokumento Nr. 1869.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Donatas Šernas