Civilinė byla Nr. 3K-3-397/2014

Proceso Nr. 2-55-3-00222-2010-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

114.8.4, 114.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaras Kryževičius (kolegijos pirmininkas), Rimvydo Norkaus ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Alma littera“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Arpresa“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Alma littera“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Arpresa“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Viva Littera“ ir T. M. dėl nesąžiningos konkurencijos bei turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasaciniu skundu keliamas klausimas dėl 67 611,02 Lt žalos atlyginimo priteisimo, ieškovų pateiktų įrodymų ir atsakovų atsiliepime į ieškinį išreikštos pozicijos vertinimo (nevertinimo) pažeidžiant teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą.

Byloje nustatyta, kad nuo 2005 m. UAB „Alma littera“, o nuo 2009 m. – „Alma littera“ įmonių grupei priklausanti bendrovė „Arpresa“, organizuoja ,,Didįjį žaidimą“ kaip knygų prekybos modelį. Atsakovas T. M. pagal darbo sutartį UAB „Alma littera“ dirbo nuo 2004 m. balandžio 8 d. vykdomojo direktoriaus pavaduotoju pardavimams, šias pareigas ėjo iki 2008 m. rugsėjo 15 d. Pasibaigus darbo teisiniams santykiams, T. M. nuo 2008 m. rugsėjo 22 d. ieškovui UAB „Alma littera“ papildomai teikė pagal sutartį konsultacines paslaugas individualios veiklos pagrindu. Nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2009 m. balandžio 24 d. T. M. taip pat ėjo „Didįjį žaidimą“ tuo metu vykdžiusio ieškovo UAB „Arpresa“ direktoriaus pareigas. T. M. 2004–2009 metų laikotarpiu einant vadovaujamas pareigas ieškovų bendrovėse jis buvo atsakingas už „Didžiojo žaidimo“ projekto organizavimą ir vykdymą. 2009 m. liepos 30 d. T. M. įsteigė UAB „Viva Littera“, kuri 2009 m. pabaigoje ėmėsi organizuoti „Viva žaidimą“. Ieškovai teigia, kad „Viva žaidimas“ savo turiniu ir forma sutampa su ieškovų vykdomu „Didžiuoju žaidimu“, o dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos jie negavo 3 961 856 Lt grynojo pelno, tačiau teismo prašė priteisti tik 500 000 Lt negauto pelno atlyginimą. Kadangi atsakovai nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. organizavo ,,Viva žaidimą“ ir gavo 430 469 Lt pardavimo pajamų bei 2833 Lt grynojo pelno, ieškovai taip pat prašė priteisti 2833 Lt UAB „Viva Littera“ gautą turtinę naudą. Be to, ieškovai nurodė, kad atsakovas naudojosi apeliantų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ir kitais nesąžiningais veiksmais klaidino vartotojus, siekdamas tapti konkuruojančiu subjektu, todėl jie patyrė 67 611,02 Lt išlaidų, susijusių su šios informacijos eliminavimu (išlaidos televizijai, skelbimai spaudoje, strateginio plano, tekstų televizijos reportažams, straipsnių rengimas ir jų platinimas). Iš viso ieškovai iš atsakovų prašė priteisti 570 444,02 Lt ir 6 proc. procesines palūkanas, taip pat pripažinti, kad atsakovai T. M. ir UAB ,,Viva Littera“, organizuodami ir vykdydami ,,Viva žaidimą“, nesąžiningai konkuruoja su ieškovais bei įpareigoti atsakovus nutraukti nesąžiningos konkurencijos su ieškovais veiksmus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, konstatavęs, kad ieškovai neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo, atsakovų veiksmuose nenustatytas sąžiningos konkurencijos reikalavimų pažeidimas, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies: uždrausti atsakovui UAB „Viva Littera“ vykdyti „Viva žaidimą“; priteisti solidariai iš atsakovų T. M. ir UAB „Viva Littera“ 18 958 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad T. M. įsteigta bendrovė jo buvusios darbovietės medžiaga naudojosi ir ji buvo reikšminga jo įsteigtos bendrovės veiklai bei konkrečiai „Viva žaidimo“ vykdymui, nors T. M. tuo metu dar buvo saistomas sutartinio įsipareigojimo saugoti konfidencialią ieškovo informaciją, įskaitant „Didžiajame žaidime“ naudojamų marketinginių specifinių priemonių, kurios yra viešai neskelbiamos, visumą, skirtą paveikti vartotojus, kad jie dalyvautų būtent šiame žaidime ir tokiu būdu įsigytų siūlomų prekių. Atsakovų pasirinktos tam tikros sąsajos bendrovių pavadinimuose („Alma littera“ – „Viva Littera“), galinčiuose bent tam tikrai daliai vartotojų sukelti jei ir ne tapatumo, tai artimų ryšių asociacijas, reklaminio pobūdžio sąsajos – abiejuose žaidimuose vokų žymėjimas tikrais ar panašiais į tikrus antspaudais su ryškiais užrašais, frazėmis, personalizuoti laiškai potencialiems pirkėjams, panašūs apdovanojimo dokumentai, identiškos vertės didieji prizai, reklaminės medžiagos struktūra ir pan. rodo tam tikrą kryptingumą nesąžiningos konkurencijos linkme, dėl to yra pagrindas uždrausti vykdyti „Viva žaidimą“.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovai neįrodė, jog dėl atsakovų veiksmų negauta 3 961 856 Lt grynojo pelno. UAB „Arpresa“ pardavimo pajamos 2009 m. buvo 13 692 251 Lt, o grynasis pelnas – 1 803 703 Lt, t. y. 13 proc. nuo pardavimo pajamų. Darant prielaidą, kad UAB „Viva Littera“ gautos visos pardavimo pajamos, jai nekonkuruojant, būtų atitekusios UAB „Arpresa“, ši bendrovė būtų gavusi 430 469 Lt didesnes pardavimo pajamas, t. y. 14 122 720 Lt, o grynasis pelnas galėtų būti didesnis ir siekti 1 835 954 Lt sumą (13 proc. nuo bendros pardavimo pajamų sumos). Dėl to yra pagrindas manyti, kad geriausiu atveju UAB „Arpresa“ grynasis pelnas būtų padidėjęs 32 250 Lt (1 835 954 Lt - 1 803 703 Lt). Kita vertus, nėra jokių patikimų duomenų, kad visi UAB „Viva Littera“ klientai būtinai būtų dalyvavę „Didžiajame žaidime“, todėl UAB „Arpresa“ pajamos nebūtų padidėjusios. Teisėjų kolegija sprendė, kad 32 250 Lt suma mažintina iki 16 125 Lt, taip pat priteisiant UAB „Viva Littera“ gautą iš nesąžiningos konkurencijos grynąjį pelną 2833 Lt, iš viso – 18 958 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nors ieškovai, reikalaudami 67 611,02 Lt žalos atlyginimo, pateikė įrodymus, iš jų nematyti, kad šios išlaidos buvo skirtos būtent atsakovo veiksmų eliminavimui, o ne ieškovų organizuoto žaidimo reklamai, todėl atmetė šį reikalavimą (CPK 12, 178 straipsniai).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovai kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovų 67 611,02 Lt išlaidų atlyginimą ir priteisti jį bei bylinėjimosi išlaidas, taip pat pridėti prie bylos medžiagos dokumentus, patvirtinančius ieškovų papildomų išlaidų sąsajumą su atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovai 2011 m. lapkričio 4 d. atsiliepime į 2011 m. rugsėjo 28 d. ieškinio papildymą nurodė, kad ieškovų 67 611,02 Lt išlaidos vartotojų informavimui buvo beprasmės ir nereikalingos, žiniasklaidos priemonėmis paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad įvairius pardavimo skatinimo žaidimus ir pardavimus paštu Lietuvoje vykdyti teisę turi tik ieškovai, dėl to tokios ieškovų išlaidos negali būti priteistos. Taigi atsakovai nesutiko su tuo, kad jie turėtų atlyginti nurodytas išlaidas, nes laikėsi pozicijos, jog jie neatliko neteisėtų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, tačiau pripažino faktą, kad ieškovų papildomai patirtos išlaidos yra susijusios su atsakovų organizuotu žaidimu „Viva žaidimas“. Šalims pripažinus nurodytą faktą, nesant ginčo dėl išlaidų sąsajų su atsakovų neteisėtais veiksmais, ši aplinkybė, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 5 punkto ir 187 straipsnio nuostatomis, turėtų būti laikoma neįrodinėtina.

2. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų prašomas priteisti 67 611,02 Lt žalos atlyginimas nėra susijęs su atsakovų neteisėtais nesąžiningos konkurencijos veiksmais, jų eliminavimu. Nurodytos išlaidos atsakovų informacijos paneigimui ir vartotojų informavimui, naudojant įvairias žiniasklaidos priemones, laikytinos protingomis išlaidomis, skirtomis ieškovams daromos žalos prevencijai ir jos sumažinimui. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis, šios išlaidos turi būti priteistos iš atsakovų solidariai.

3. Ieškovams apeliacinio skundo argumentais nekeliant ginčo dėl 67 611,02 Lt išlaidų pobūdžio ir jų sąsajų su atsakovų organizuotu žaidimu „Viva žaidimas“, taip pat nesant CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas, apeliacinės instancijos teismas neturėjo nagrinėti nurodytos sąsajos klausimo.

4. Apeliacinės instancijos teismas turėjo užtikrinti, kad proceso šalys galėtų įgyvendinti CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, ir, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius arba paneigiančius ieškovo išlaidų sąsajumą su atsakovo neteisėtais veiksmais, jų eliminavimu.

Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas bei nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovai pažymi, kad jie niekada nepripažino, jog ieškovų patirtos 67 611,02 Lt išlaidos yra susijusios su atsakovų veiksmų padarinių eliminavimu. Šios ieškovų išlaidos buvo skirtos jų potencialiems klientams pritraukti ir informuoti, t. y. ieškovų vykdomam „Didžiajam žaidimui“ reklamuoti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš ieškovų pateiktų įrodymų nematyti, jog šios išlaidos buvo skirtos būtent atsakovo veiksmų eliminavimui, o ne jų organizuoto žaidimo reklamai. Atsakovų nuomone, kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl to, ar ieškovų 67 611,02 Lt išlaidos yra susijusios su atsakovų veiksmų eliminavimu – fakto klausimas, kurių kasacinis teismas netiria (CPK 353 straipsnis). Be to, šis ieškovų argumentas užfiksuotas tik jų kasaciniame skunde. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovai nenurodė, kad atsakovai būtų pripažinę jų nurodytą aplinkybę, todėl atsakovai neturėjo galimybės į jį atsikirsti ir paneigti, o teismai – jį įvertinti.

2. Atsakovų nuomone, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neperžengė apeliaciniame skunde ieškovų nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, nes ieškovai apeliaciniame skunde laikėsi savo pozicijos dėl prašomos priteisti žalos dydžio. Dėl to apeliacinės instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl visų ieškovų reikalavimų, įskaitant apeliaciniame skunde nurodytą reikalavimą priteisti 570 444,02 Lt sumą, į kurią akivaizdžiai įtraukta 67 611,02 Lt.

3. Ieškovams buvo sudarytos galimybės teikti įrodymus ir jie šiomis galimybėmis pasinaudojo, o suteikdamas jiems išskirtinę teisę teikti papildomus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas būtų buvęs šališkas ir pažeidęs CPK 12 bei 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl fakto pripažinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

Kasatorių nuomone, atsakovai atsiliepime į ieškinio papildymą pripažino faktą, kad ieškovų papildomai patirtos išlaidos yra susijusios su atsakovų organizuotu žaidimu „Viva žaidimas“, todėl ši aplinkybė, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 5 punkto ir 187 straipsnio nuostatomis, turėtų būti laikoma neįrodinėtina.

Pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. CPK 187 straipsnyje įtvirtinta: šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą; teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo konstatuotas konkretaus byloje reikšmingo fakto pripažinimas reiškia, jog dėl tokio fakto neliko šalių ginčo, kartu – šalių pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tokį faktą. Fakto pripažinimas gali lemti bylos baigtį, t. y. pripažinto fakto reikšmė byloje gali būti didelė. Dėl to teismas fakto pripažinimą gali konstatuoti, kai tam yra visos įstatyme nustatytos sąlygos.

Iš CPK 187 straipsnio nuostatų matyti, kad fakto pripažinimą galima konstatuoti, jei yra šios sąlygos (toliau – Sąlygos): 1) šalis žodžiu teismo posėdyje ar raštu procesiniame dokumente aiškiai išreiškė valią pripažinti faktą; 2) šalis aiškiai apibrėžė pripažįstamą faktą; 3) teismas nustato, kad tokio valios išreiškimo nelėmė apgaulė, smurtas, grasinimai, suklydimas ar siekimas nuslėpti tiesą; 4) teismas nustato, kad pripažinimas atitinka kitus bylos duomenis.

Proceso šalies pareiškimas, kad ji pripažįsta konkretų faktą, sukuria teismui pareigą įsitikinti, kad pripažinimas išreikštas sąžiningai, laisva šalies valia ir atitinka bylos aplinkybes. Tik įvykdęs šią pareigą teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Būtina prielaida teismo galimybei tokią pareigą įvykdyti yra aiškus, nedviprasmiškas šalies valios pripažinti faktą išreiškimas, nes, nesant aiškių požymių, kad tokia pareiga teismui kilo, jis neturi galimybės ją konstatuoti ir vykdyti. Jei byloje dalyvaujantis asmuo, suinteresuotas fakto nustatymu, mano, kad šalis išreiškė fakto pripažinimą, tačiau tai padarė neaiškiai ir teismas to neidentifikavo kaip fakto pripažinimo, toks asmuo turėtų imtis iniciatyvos, kad visi neaiškumai būtų pašalinti ir būtų suformuotas aiškus pagrindas teismui spręsti, ar įvykdytos visos CPK 187 straipsnyje reikalaujamos sąlygos faktą laikyti pripažintu.

Įstatyme nekonkretizuota, kokia forma fakto pripažinimas turi būti pareikštas, nenustatyta jokia privaloma procesinio dokumento forma šiam veiksmui atlikti, todėl jis gali būti atliktas tiek žodžiu, tiek raštu procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje, atsiliepime į ieškinį, dublike, triplike, rašytiniuose dalyvaujančio byloje asmens paaiškinimuose), tačiau turi būti aišku, kad šalis siekia pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo poziciją byloje. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas Sąlygas, fakto pripažinimu nelaikytinos vienos šalies teiginių interpretacijos, suformuluotos kitos šalies. Kasatorių teiginys, kad atsakovai pripažino, jog jų veiksmai lėmė kasatorių 67 611,02 Lt išlaidas, yra būtent jų išvada, padaryta analizuojant ir interpretuojant atsakovų argumentų procesiniuose dokumentuose reikšmę. Patys ieškovai tokio teiginio nesuformulavo. Pažymėtina, kad, net ir esant tokiam atsakovų teiginiui, jis savaime nebūtų pagrindas teismui konstatuoti atitinkamą faktą esant nustatytą, neįsitikinus visų pirmiau nurodytų Sąlygų buvimu. Nagrinėjamoje byloje atsakovų teiginys, kad jų veiksmai lėmė ieškovų 67 611,02 Lt išlaidas, reikštų ir atitinkamos apimties ieškovų reikalavimo pripažinimą, tačiau byloje yra priešingi duomenys – atsakovai nuosekliai laikėsi pozicijos, kad visi ieškinio reikalavimai nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje atsakovų argumentai, kasatorių interpretuojami kaip fakto pripažinimas, neatitinka pirmiau išvardytų Sąlygų, kurioms esant galima laikyti, kad šalis pripažino faktą ir teismui kilo pareiga vertinti tokio pripažinimo priimtinumą. Nurodytuose atsakovų argumentuose ne tik neišreikšta jų valia pripažinti konkretų faktą, bet ir aiškiai neapibrėžtas faktas, kasatorių įvardijamas kaip pripažintas, nes neaiški menamo pripažinimo apimtis, t. y. ar visas ieškovų papildomas išlaidas atsakovai pripažįsta pagrįstomis, jei ne visas, tai kokias.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsakovams neišreiškus apibrėžto fakto aiškaus pripažinimo, ieškovams nekėlus klausimo dėl teismo pareigos konstatuoti fakto pripažinimą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, teismai neturėjo pagrindo tokį klausimą spręsti. Taigi kasatorių argumentas, kad teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 5 punkto ir 187 straipsnio nuostatas, yra nepagrįstas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovai teigia, kad jie apeliacinio skundo argumentais nekėlė ginčo dėl 67 611,02 Lt išlaidų pobūdžio ir jų sąsajų su atsakovų organizuotu žaidimu „Viva žaidimas“, todėl apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl nurodytos sąsajos, peržengė apeliaciniame skunde nustatytas ribas, pažeisdamas CPK 320 straipsnio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos apibrėžtos CPK 320 straipsnyje, pagal kurį šis teismas yra saistomas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo, taip pat turi pareigą patikrinti, ar neegzistuoja absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti nustatytas bylos aplinkybes, pateikti įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas, įvertinimą bei argumentus, dėl kurių atmetė kai kuriuos įrodymus (CPK 321 straipsnio 4 dalis). Motyvuotu pripažįstamas tik toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriame argumentuotai įvertinti visi – tiek faktiniai, tiek teisiniai, apeliacinio skundo argumentai.

Ieškovai apeliaciniu skundu prašė jiems priteisti iš atsakovų 570 444,02 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad prašomą priteisti sumą sudaro: 500 000 Lt žalos atlyginimas, 2833 Lt – UAB ,,Viva Littera“ gautas pelnas ir 67 611,02 Lt – papildomos ieškovų išlaidos. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodė, kad jie ir toliau palaiko visus argumentus dėl patirtos ir prašomos priteisti žalos dydžio, kurie yra išdėstyti ieškovų 2012 m. rugsėjo 28 d. ieškinio papildyme ir 2012 m. vasario 6 d. papildomuose paaiškinimuose, tačiau proceso koncentruotumo tikslais šių argumentų nekartoja. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškovų reikalavimo priteisti 570 444,02 Lt sumą pagrįstumo klausimą, privalėjo pasisakyti dėl šios sumos sudėtinės dalies – ieškovų nurodomos 67 611,02 Lt patirtos žalos sąsajų su atsakovų neteisėtais veiksmais, nes išvadai, kad žala priteistina, būtina konstatuoti, jog ją lėmė neteisėti asmens veiksmai (šioje byloje – atsakovų veiksmai vykdant „Viva žaidimą“) (CK 6.247 straipsnis). Taigi ieškovų argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl jų reikalaujamų priteisti papildomų 67 611,02 Lt išlaidų sąsajų su atsakovų neteisėtais veiksmais, peržengė apeliacinio skundo ribas, yra nepagrįstas. Priešingai, nenagrinėdamas kasatorių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl patirtos žalos ir prašymo tenkinti ieškinio reikalavimus visa apimtimi ir nenurodydamas sprendime jį pagrindžiančių argumentų, teismas būtų pažeidęs civilinio proceso normų reikalavimus, reglamentuojančius bylos nagrinėjimo ribas ir sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų prašomas priteisti 67 611,02 Lt žalos atlyginimas nėra susijęs su atsakovų neteisėtais nesąžiningos konkurencijos veiksmais, jų eliminavimu.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškovų reikalavimą priteisti atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, tyrė ir vertino ieškovų pateiktus įrodymus, įskaitant įrodymus dėl jų reikalavimo priteisti 67 611,02 Lt sumą. Teismas įvertino ieškovų pirmosios instancijos teismui pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, patvirtinančius reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų apmokėjimą, atsižvelgdamas į tai, kad dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad šios išlaidos būtų patirtos siekiant pašalinti atsakovų neteisėtų veiksmų padarinius, turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovai neįrodė reikalavimo priteisti 67 611,02 Lt pagrįstumo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas (CPK 176, 185 straipsniai).

Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėjo pasiūlyti jiems pateikti papildomų įrodymų, jei manė, kad pateiktųjų nepakanka įrodyti patirtus 67 611,02 Lt nuostolius.  Teisėjų kolegija nurodo, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis), todėl kasatorių argumentas dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos siūlyti pateikti naujus įrodymus, neatitinka civilinio proceso normų nuostatų ir yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovams atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam turi būti žinomi CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai šalims (jų atstovams) procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, pateikti byloje įrodinėjamoms aplinkybėms patvirtinti reikšmingus duomenis. Kasatoriai įrodymus (publikacijų spaudoje kopijas), kurie, jų teigimu, įrodo patirtus papildomus nuostolius, pridėjo prie kasacinio skundo, nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jų nepateikė. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis); kasacinis teismas apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu; jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis), todėl neturi procesinės teisės priimti naujus įrodymus, iš naujo įvertinti byloje surinkus įrodymus ir nustatyti kitokias, negu nustatė žemesnės instancijos teismai, aplinkybes. Teisėjų kolegija, laikydamasi civilinio proceso normų nustatytų kasacinės bylos nagrinėjimo ribų, dėl prie kasacinio skundo pridėtų dokumentų pagrįstumo (nepagrįstumo) nepasisako.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Netenkinus kasacinio skundo naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atsakovai, prašydami priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, atsakovo UAB ,,Viva Littera“ patirtas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad UAB ,,Viva Littera“ už advokato pagalbą sumokėjo 450 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, sprendžia, kad, netenkinant kasacinio skundo, atsakovų prašymas tenkintinas.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 56,94 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti UAB ,,Viva Littera“ (j. a. k. 302422900) iš UAB „Alma littera“ (j. a. k. 120029537) ir UAB „Arpresa“ (j. a. k. 225319260) po 225 (du šimtus dvidešimt penkis) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš UAB „Alma littera“ (j. a. k. 120029537) ir UAB „Arpresa“ (j. a. k. 225319260) po 28,47 Lt (dvidešimt aštuonis litus 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams UAB ,,Viva Littera“ ir T. M. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų ir turtinių teisių už 67 611,02 Lt, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, areštą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti turto arešto aktų registro duomenų bazės tvarkymo įstaigai – Centrinei hipotekos įstaigai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Gintaras Kryževičius

Rimvydas Norkus

Vincas Verseckas