Civilinė byla Nr. e2-778-1097/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00523-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.2.4.11

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 28 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Daivai Vasiliauskei, Vidui Čerkauskui,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lignas“ atstovui advokatui Karoliui Merkevičiui,

atsakovės SIA ,,BIC“ atstovui advokatui Dainiui Kenstavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lignas“ ieškinį atsakovei SIA „BIC“ dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų, negrąžinto avanso ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lignas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei SIA ,,BIC“ (toliau – atsakovė) dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų, negrąžinto avanso ir nuostolių atlyginimo priteisimo, patikslinusi reikalavimą, prašydama priteisti iš atsakovės 9 292,25 Eur kaip įgytus be teisinio pagrindo, 7 975 Eur negrąžinto avanso, 93 894,51 Eur nuostolių, susijusių su elementinio fasado gamybos darbais, 10,5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad nuo 2016 m. veikia ir specializuojasi medinių fasadų bei karkasų sistemų projektavimo, tiekimo, valdymo ir montavimo srityse. 2021 m. kovo 25 d. su Švedijoje registruota bendrove Lignas AB sudarė sutartį Nr. 0014-21-PPS, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti fasado projektavimo paslaugas ir pagaminti fasado konstrukcijas aukščiausiam Skandinavijos regione statomam pastatui „Karlatornet“ (toliau – Projektas). Ieškovės įsipareigojimai Projekte buvo suplanuoti pagal griežtą kalendorinį grafiką, iš kurio matyti, kad elementinio fasado gamyba buvo numatyta laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d. bei nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. Grafike numatyta, kad tam tikrą dalį elementinio fasado pagaminus, jis iš karto yra pradedamas montuoti Projekto objekte, kol likusi dalis yra toliau gaminama, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. Elementinio fasado gamybos ir montavimo darbų terminų pagrindu ieškovė parengė Projekto įgyvendinimui reikalingo elementinio fasado gamybos grafiką, pagal kurį pirmojo etapo elementinio fasado gamybos darbai turėjo būti užbaigti ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 29 d., o paskutiniojo – ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 24 d.

3.       Ieškovė nurodė, kad Projekto įgyvendinimui (elementinio fasado gamybai) ieškovei reikėjo medžiagų – metalo ruošinių – tiekėjo, todėl ieškovė 2021 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi su užklausa į atsakovę dėl komercinio pasiūlymo pateikimo. Ieškovės užklausoje buvo nurodyti reikalingi ruošinių parametrai, kiekiai bei pristatymo terminai. 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė pagal ieškovės suformuotą užklausą pateikė komercinį pasiūlymą Nr. BID00007264, kuriame nurodė, kokiomis kainomis sutinka gaminti ir pristatyti ruošinius. Remiantis šiuo komerciniu pasiūlymu, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. sausio 1 d. ieškovė pateikė atsakovei 69 užsakymus dėl ruošinių gamybos ir pristatymo. Kiekvienas užsakymas tarp šalių buvo suderintas individualiai, numatant konkrečius užsakomus gaminti ruošinius, jų kiekius, kainas ir pristatymo terminus. Visi užsakymai po jų patvirtinimo ieškovės buvo apmokėti avansu pagal atsakovės išrašomas išankstines (proforma) sąskaitas faktūras. Užsakymai atsakovei buvo teikiami ir ruošinių pristatymo datos pagal užsakymus buvo nustatomos atsižvelgiant į ieškovės elementinio fasado gamybos grafiką.

4.       Ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus: vėluodavo pristatyti užsakytus ruošinius; ruošinių pakavimo sąrašuose nurodydama, kad pristatomas visas užsakymas, faktiškai pristatydavo tik dalį užsakymo (dalį užsakyto ruošinių kiekio); pakuodama sumaišydavo ruošinius iš skirtingų užsakymų; dalies užsakytų ruošinių iš viso nepristatė. Atsakovei vėluojant pristatyti ruošinius, tai atsiliepė ieškovės įsipareigojimų Projekte vykdymui. Ieškovė pirmojo etapo elementinį fasadą planavo pagaminti ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 29 d. Su atsakove buvo atitinkamai sutarta, kad šiam etapui visi reikalingi ruošiniai turi būti pristatyti ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 20 d. Tačiau atsakovė nė vieno ruošinio pagal užsakymus nepristatė laiku; visi nurodyto etapo individualūs užsakymai vėlavo nuo 1 iki 64 dienų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė atitinkamai pavėlavo pagaminti pirmojo etapo elementinius fasadus ir juos pristatyti montavimui į Projekto objektą. Ieškovė, atsižvelgdama į besitęsiančius atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimus, 2021 m. gruodžio 14 d. atliko detalią atsakovės pristatytų ruošinių inventorizaciją ir nustatė, kad atsakovė patikrinimo datai laiku nepagamino ir nepristatė 137 vnt. ruošinių pagal įvairias ruošinių pozicijas. Vėliau šis kiekis išaugo iki 506 vnt. ruošinių. Ieškovė raštu informavo atsakovę apie susidariusią situaciją, įskaitant ir tai, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atsiradęs atsakovės vėlavimas gali lemti, kad ieškovė, kaip rangovė, vėluos tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus prieš savo pačios užsakovą. 2021 m. gruodžio 21 d. raštu atsakovė po šalių įvykusio susitikimo informavo ieškovę, jog pripažįsta, kad dalies ruošinių nepristatė ir šis neprastatymas yra vertinamas kaip atsakovės skola ieškovei, tačiau, atsakovės teigimu, kita dalis ruošinių esą buvo pagaminta ir išsiųsta ieškovei. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

5.       Ieškovė nurodė, kad siekiant tinkamai vykdyti Projektą ieškovei teko visus trūkstamus (nepristatytus) ruošinius užsakyti pakartotinai ir dar kartą už juos sumokėti. Be to, atsakovė dėl nepristatytų ruošinių (toje dalyje su kuria sutiko) kreditinės sąskaitos ieškovei niekada neišrašė ir sumokėtų avansu pinigų ieškovei iki šiol negrąžino. Atsižvelgiant į tai, jog nepaisant ieškovės nuolatinių raginimų ir pastabų atsakovė ir toliau tinkamai neįvykdė priimtų užsakymų (buvo toliau vėluojama, pristatomi ne pilni užsakymai, dalis užsakymų iš viso nepristatyta, sumaišyti skirtingų užsakymų ruošiniai ir kt.), ieškovė suprato, jog dirbant tokiu būdu ji nespės laiku įvykdyti savo įsipareigojimų Projekte, todėl buvo priversta, nors to neplanavo, nuo 2022 m. gruodžio 12 d. metalo ruošinius pradėti užsakinėti iš kito medžiagų tiekėjo – UAB „KG Constructions“, o bendradarbiavimą su atsakove nutraukti, t. y. nebeteikti jokių naujų ruošinių užsakymų. Be to, atsakovei netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus ieškovė taip pat atsidūrė tokioje padėtyje, nors to nenumatė ir neplanavo, jog buvo priversta kuo skubiau sudaryti rangos sutartis su dviem subrangovais – UAB „Glasma service“ ir UAB „KG Constructions“, jog jie padėtų ieškovei laiku pagaminti Projekto 11-17 etapams numatytus elementinio fasado kiekius. UAB „KG Constructions“ atliko 14-17 Projekto etapų elementinio fasado gamybos darbus, UAB „Glasma service“ – 11-13 Projekto etapų elementinio fasado gamybos darbus.

6.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 9 329,52 Eur, kaip įgytus be teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalis). Ieškovės teigimu, 2021 m. lapkričio 22 d. apmokant atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras nuo Nr. BID21000888 iki Nr. BID21000900, o kartu su jomis ir sąskaitą Nr. BID21000865, dėl techninės klaidos buvo atliktas 11 918,00 Eur dydžio didesnis mokėjimas, nei bendra šių apmokėjimui pateiktų sąskaitų faktūrų suma. Bendra faktinė sąskaitose faktūrose nurodyta mokėtina suma sudarė 33 365,63 Eur, o ieškovė faktiškai sumokėjo atsakovei 45 246,41 Eur. Iš 11 880,78 Eur permokos sumos išskaičius atsakovės patirtas išlaidas už ruošinių transportavimo paslaugas, yra gaunama 9 329,52 Eur permoka, kuri kvalifikuotina kaip be teisinio pagrindo atsakovės įgytos lėšos. Šalių ginčo dėl šios permokos iš esmės nėra; permokos faktą ir jos dydį savo 2022 m. birželio 10 d. rašte nurodė, pripažino ir patvirtino pati atsakovė, tačiau, ieškovei ne kartą pareikalavus, šios sumos atsakovė iki šiol nėra grąžinusi. Dėl to ją prašoma priteisti iš atsakovės kaip gautą be teisinio pagrindo.

7.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 7 975 Eur negrąžintą avansą. Ieškovės teigimu, tai yra avansu ieškovės atsakovei sumokėta suma už 506 vnt. ruošinių, kurių atsakovė ieškovei nepristatė. Ieškovės teigimu, ruošinių nepristatymo faktą atsakovė pripažino ir patvirtino 2021 m. gruodžio 21 d. atsakydama į ieškovės pretenziją. Be to, nors likusios dalies ruošinių nepristatymo atsakovė nepripažįsta, tai neriboja ieškovės teisės reikšti reikalavimą dėl sumokėto avanso grąžinimo. Aplinkybę, jog ieškovė šių ruošinių negavo, patvirtina tas faktas, jog visus nurodytus ruošinius ieškovė užsakė pakartotinai ir antrą kartą už juos sumokėjo.

8.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 93 894,51 Eur nuostolių dėl subrangovų UAB „KG Constructions“ ir UAB „Glasma service“ samdymo elementinio fasado gamybai, atlyginimą. Ieškovės teigimu, atsakovei netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus ieškovė atsidūrė tokioje padėtyje, nors to nenumatė ir neplanavo, jog buvo priversta sudaryti rangos sutartis su dviem subrangovais – UAB „Glasma service“ ir UAB „KG Constructions“, jog jie padėtų ieškovei laiku pagaminti Projekto 11-17 etapams numatytus elementinio fasado kiekius. Kitu atveju, ieškovė vien tik savo jėgomis nebūtų laiku įvykdžiusi savo Projekte prisiimtų įsipareigojimų ir dėl to būtų patyrusi dar didesnių nuostolių. Prašomus priteisti nuostolius sudaro subrangovams už darbus sumokėtos sumos – 36 729,31 Eur UAB „Glasma service“ ir 57 136,20 Eur UAB „KG Constructions“. Šie nuostoliai yra nulemti atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), t. y. netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo – užsakymų pagrindu užsakytų ruošinių nepristatymo ir vėlavimo juos pristatyti, kurie nulėmė, jog įpusėjus Projekto įgyvendinimui ieškovė buvo priversta pakeisti ne tik ruošinių tiekėją, bet ir skubiai samdyti subrangovus elementinio fasado gamybai. Nurodyti nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) yra priežastiniame ryšyje (CK 6.247 straipsnis) su atsakovės neteisėtais veiksmais. Atsakovės (kaip skolininkės) kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra verslininkė, jai civilinė atsakomybė atsiranda ir taikoma be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Ieškovės teigimu, egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 93 894,51 Eur ieškovės patirtiems nuostoliams atlyginti.

9.       Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai susiklostę tarp dviejų ūkio subjektų, atsakovei įsipareigojant ieškovei už atlygį pagaminti ir pristatyti gaminius, vertintini kaip komercinis sandoris Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, prašė priteisti iš atsakovės 10,5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

10.       Atsakovė SIA ,,BIC“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11.       Atsakovės teigimu, ieškovės reikalavimas dėl 9 329,52 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo nepagrįstas, nes pagal atsakovės pateikiamą šalių tarpusavio atsiskaitymų suvestinę, kurioje matyti užsakymų numeriai, datos, sumos, išrašytų sąskaitų numeriai, datos, sumos bei atlikti mokėjimai, matyti, jog ieškovė yra permokėjusi atsakovei 9 292,25 Eur sumą. Nors ši suma yra panaši į ieškovės reikalaujamą priteisti sumą, bet matyti, jog tikroji 9 292,25 Eur permoka gaunama ne dėl ieškovės nurodyto vieno mokėjimo, bet dėl visos ieškovės bei atsakovės tarpusavio įsipareigojimų vykdymo istorijos. Ieškovės reikalavimas priteisti 9 329,52 Eur sumą nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o atsakovė nėra skolinga ieškovei nurodytos sumos. Be to, ieškovė niekada nebuvo prašiusi atsakovės grąžinti permokėtą pinigų sumą. Ieškovei nepaprašius minėtos sumos grąžinti, atsakovė neturi nei teisės, nei pareigos savavališkai atlikti kokius nors mokėjimus ieškovei. Ieškovė, permokėjusi minėtą sumą, turi pasirinkimo galimybę arba naudoti šią sumą vėlesniems užsakymams, arba, nusprendus, jog užsakymų daugiau nepateiks, pateikti atsakovei rašytinį prašymą dėl permokos grąžinimo. Nagrinėjamu atveju atsakovės atžvilgiu negalėtų būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, nes nėra šio instituto taikymo sąlygų: šalis siejo tarpusavio sutartiniai teisiniai santykiai; ieškinio pareiškimo metu ieškovė nebuvo pateikusi jokių reikalavimų atsakovei dėl galimai permokėtų lėšų grąžinimo, todėl permokėtos sumos laikytinos avansu atsakovei už būsimus užsakymus ir, nepareiškus reikalavimo jas grąžinti, atsakovės nepagrįstas praturtėjimas neegzistavo pareiškiant ieškinį.  

12.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė nėra sumokėjusi 7 975 Eur už tariamai nepristatytus 506 ruošinius, todėl ieškinys aptariamoje dalyje turėtų būti atmestas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė nepristatė 506 vnt. ruošinių, nes faktiškai atsakovė nepristatė tik 10 vnt. ruošinių. Be to, atsakovė niekada neišrašė sąskaitų ieškovei už nepristatytus 10 vnt. ruošinių bei nereikalavo už juos sumokėti; atsakovės nepristatyti 10 ruošinių nėra įtraukti į ieškovės ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymų suvestinę. Taigi, nėra 7 975 Eur kaip negrąžinto avanso už tariamai nepristatytus 506 ruošinius, ir, net įvertinus atsakovės nepristatytus 10 ruošinių matyti, kad tarpusavio balansas patvirtina, jog ieškovė yra permokėjusi atsakovei 9 292,25 Eur, tačiau nėra pateikusi prašymo minėtą sumą grąžinti.

13.       Atsakovė argumentavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 93 894,51 Eur, kaip nuostolių, susijusių su elementinio fasado gamybos darbais, atlyginimo nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų (CK 6.246 straipsnis), t. y. nenurodė ir neįrodė, kokius konkrečiai ruošinius atsakovė nepristatė, kokius konkrečiai ruošinius atsakovė vėlavo pristatyti. Ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė atsakovės kaltės (CK 6.248 straipsnis). Ieškovė neįrodinėjo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, t. y. nenurodė, kaip konkrečiai atsakovės ruošinių nepristatymas lėmė ieškovei žalą (CK 6.247 straipsnis). Jei atsakovė nepristatė ruošinių, ieškovė nenurodė, ar ji ėmėsi papildomų priemonių, kad tie ruošiniai būtų pristatyti, t. y. ar siuntė atsakovei priminimus ar prašymus pristatyti nepristatytus ruošinius. Tuo atveju, jei ieškovė žalą kildina iš to, kad atsakovė vėlavo pristatyti tam tikrus ruošinius, nėra aišku, kokią konkrečiai žalą ieškovė patyrė būtent dėl vėlavimo gauti ruošinius.

14.       Atsakovės teigimu, ieškinio dalis dėl nuostolių priteisimo turėtų būti atmesta, nes ieškovė neįrodė patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis). Iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra aišku, kokias konkrečiai prekes ji užsakė iš UAB „Glasma service“ ir UAB „KG Constructions“; nenurodžius, kokias konkrečiai prekes atsakovė vėlavo pristatyti, tampa neaišku, kodėl ieškovė pirko iš trečiųjų asmenų prekes, kurios buvo (kad ir pavėluotai) atsakovės pristatytos. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra aišku, kokią konkrečiai žalą patyrė ieškovė, nes vien tai, kad ieškovė išleido tretiesiems asmenims tam tikras pinigų sumas, nereiškia, jog buvo patirta žala. Žala galėtų būti patirta tik tuo atveju, jeigu ieškovė tretiesiems asmenims būtų sumokėjusi daugiau nei atsakovei už tam tikras prekes; ieškovė teoriškai galėtų reikalauti tik kainų skirtumo (kas būtų reali žala), bet ne visos sumos sumokėjimo tretiesiems asmenims. Ieškovės pateikti įrodymai dėl tariamos žalos yra abstraktūs. Iš UAB „Glasma service“ sąskaitų matyti, kad buvo išrašytos sąskaitos už elementinio fasado gamybą, elementinio fasado pakavimą, profilių klijavimą, transportavimo paslaugas, profilių frezavimą, sandėliavimą, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent minėtas paslaugas ir prekes užsakė pas atsakovę, o pastaroji būtų pažeidusi sutartį ir minėtų paslaugų nesuteikusi. Dalyje dėl mokėjimo UAB „KG Constructions“ ieškovė pateikė tik nepasirašytą 2022 m. liepos 26 d. buhalterinės pažymos projektą. Nepasirašytas dokumentas neturi jokios teisinės galios ir negali būti įrodymas civilinėje byloje. Be to, iš pažymos visiškai neaišku, kaip yra gaunama pažymoje nurodyta 57 136,20 Eur suma.

15.       Dubliku ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą, prašydama priteisti iš atsakovės 9 292,25 Eur kaip įgytus be teisinio pagrindo, 7 975 Eur negrąžiną avansą, 93 894,51 Eur nuostolių atlyginimą, 10,5 proc. procesinių palūkanų.

16.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai ginčija reikalavimą dėl lėšų, įgytų be teisinio pagrindo, priteisimo, nes ieškovė 2021 m. lapkričio 22 d. atsakovei sumokėjo 45 246,41 Eur sumą, mokėjimo nurodyme aiškiai pažymėta mokėjimo paskirtis, o iš ieškovės pateiktų visų mokėjimo paskirtyje nurodytų atsakovės išrašytų išankstinių sąskaitų ir iš atsakovės pateiktos mokėjimų suvestinės, matyti, kad bendra mokėtina suma pagal nurodytas išankstines sąskaitas buvo 33 365,68 Eur. Priešingai nei atsiliepime dėsto atsakovė, ieškovei atlikus mokėjimą negalėjo likti neapmokėta išankstinė sąskaita Nr. BID21000899 už 37,27 Eur, nes ieškovės sumokėtų lėšų užteko visų mokėjimo pavedime nurodytų išankstinių sąskaitų sumos apmokėjimui. Šiuo atveju nagrinėjamam ginčui yra aktuali bendra 11 880,73 Eur permokėta suma apmokant išankstines sąskaitas. Tą pripažįsta ir pati atsakovė. Iš atsakovės pateiktos atsiskaitymų suvestinės paaiškėjo, jog iš 11 880,73 Eur permokėtos sumos atsakovė išskaičiavo 3 183,87 Eur jos patirtų išlaidų, o ieškovė yra permokėjusi dar papildomą 595,39 Eur sumą, todėl bendra ieškovės atsakovei permokėta suma yra ne ieškinyje nurodyta 9 329,52 Eur, bet 9 292,25 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė niekada nereikalavo grąžinti permokėtų sumų, nes ieškovė dar 2022 m. liepos 4 d. rašte nurodė, jog negali suprasti, kodėl atsakovė iki šiol negrąžino pripažįstamos permokos. Jokio papildomo prašymo, reikalavimo ar pretenzijos ieškovei teikti atsakovei dėl šios sumos nebereikėjo. 

17.       Ieškovė nurodė, kad reikalavimas dėl avanso, sumokėto už nepristatytus ruošinius, priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsakovės pozicija dėl nepristatytų ruošinių yra nenuosekli: 2021 m. gruodžio 21 d. raštu atsakovė po šalių įvykusio susitikimo informavo ieškovę, jog pripažįsta, kad nepristatė 26 ruošinių ir šis neprastatymas yra vertinamas kaip atsakovės skola ieškovei, tačiau kita dalis ruošinių esą buvo pagaminta ir išsiųsta ieškovei. Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovės pateiktoje užsakymų ir pristatymų suvestinėje yra nurodomi kiti duomenys dėl tų pačių pozicijų nei 2021 m. gruodžio 21 d. rašte. Toks atsakovės pozicijos nenuoseklumas leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovė nepagrįstai ir nesąžiningai neigia ir likusį nepristatytą ruošinių kiekį (480 vnt.), kurį ieškovė užsakė ir apmokėjo atsakovei avansu. Be to, atsakovė nepagrįstai nurodė, jog nepristatyti 10 ruošinių nėra įtraukti į šalių tarpusavio atsiskaitymų suvestinę. Visi užsakymai, kurių ruošinių atsakovė nepristatė, yra įtraukti tiek į ieškovės, tiek į atsakovės pateiktas tarpusavio atsiskaitymų suvestines. Visi ieškovės mokėjimai atsakovei buvo vykdomi avansu, todėl, jei ruošiniai buvo užsakyti ir užsakymas patvirtintas, o mokėjimas buvo atliktas, tai atsakovei nepristačius užsakytų ir avansu apmokėtų ruošinių kiekio, atsakovė privalo grąžinti ieškovei už ruošinius avansu sumokėtas sumas. 

18.       Ieškovė argumentavo, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai patvirtina esant visas atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį net neginčija, jog vėlavo pristatyti ieškovės užsakytus ruošinius, o dalies ruošinių iš viso nepristatė. Ieškovės suvestinėje pateikti duomenys parodo, kiek dienų atsakovė vėlavo pristatyti konkrečius ruošinius pagal konkrečius ieškovės užsakymus ir sutartas pristatymo datas, taip pat konkrečius nepristatytus ruošinius iš aukščiau minėto 506 nepristatytų ruošinių skaičiaus. Ieškovė pateikė CMR važtaraščius bei atskirais atvejais konkrečių užsakymų ruošinių pakavimo lapus, kurie kartu su užsakymų ir pristatymų suvestine patvirtina ruošinių pristatymo vėlavimo faktą. Taigi, yra įrodyta, kad atsakovė vėlavo laiku ir tinkamai vykdyti iš ieškovės gautus užsakymus, ir tai yra atsakovės neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Apie tai, jog dėl vėlavimo vykdyti užsakymus ieškovė gali patirti nuostolių, atsakovė buvo įspėta tiek žodžiu, tiek raštu. Ieškovė ieškinyje išsamiai ir detaliai išdėstė šalių sutartinių santykių vykdymo eigą ir šių santykių vykdymo eigoje dėl atsakovės netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo kilusius padarinius – ieškovė buvo priversta nuo 2022 m. sausio 10 d. nutraukti bendradarbiavimą su atsakove ir pradėti užsakinėti ruošinius iš kito tiekėjo; 2022 m. sausio ir vasario mėn. ieškovė fiksavo savo darbuotojų prastovas ir galiausiai buvo priversta kuo skubiau sudaryti rangos sutartis su dviem subrangovais, jog jie padėtų ieškovei laiku pagaminti Projekto 11-17 etapams numatytus elementinio fasado kiekius. Viso to būtų pavykę išvengti, jeigu atsakovė būtų tinkamai ir laiku vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė, būdama verslininkė ir savo srities profesionalė, negalėjo nesuvokti, kad jai vėluojant pristatyti ruošinius (o dėl to šioje byloje iš esmės net nėra ginčo) ieškovė gali patirti didelių nuostolių. Ieškovės nuostolius, kuriuos ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės nagrinėjamu atveju, sudaro tik subrangovų samdymo kaštai, kuriuos patvirtina UAB „KG Constructions“ ir UAB „Glasma service“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai.

19.       Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20.       Atsakydama į ieškovės argumentus dėl reikalavimo priteisti be pagrindo įgytas lėšas, atsakovė nurodė, kad ieškovei nepaprašius grąžinti minėtos 9 292,25 Eur sumos, atsakovė neturi nei teisės, nei pareigos savavališkai atlikti kokius nors mokėjimus ieškovei. Ieškovė, permokėjusi minėtą sumą, turi pasirinkimo galimybę arba naudoti šią sumą vėlesniems užsakymams, arba, nusprendus, jog užsakymų daugiau nepateiks, pateikti atsakovei rašytinį prašymą dėl permokos grąžinimo. Tokio rašytinio ieškovės prašymo dėl permokos grąžinimo atsakovė nėra gavusi, todėl teisėtai ir pagrįstai neatliko jokių veiksmų su gauta permoka. Taip pat, atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė atsakovės nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo sąlygų.

21.       Atsakovės teigimu, ieškovė nėra sumokėjusi 7 975 Eur už tariamai nepristatytus 506 ruošinius, todėl ieškinys aptariamoje dalyje turėtų būti atmestas. Atsakovė nepristatė tik 10 ruošinių ir niekada neišrašė sąskaitų ieškovei už šiuos nepristatytus ruošinius bei nereikalavo už juos sumokėti. Net įvertinus atsakovės nepristatytus 10 ruošinių matyti, kad šalių tarpusavio balansas patvirtina, jog ieškovė yra permokėjusi atsakovei, tačiau nėra pateikusi prašymo permokos sumą grąžinti. 

22.       Atsakovė prašė atmesti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nurodydama, kad nesutikimo su šiuo reikalavimu motyvus detaliai išdėstė atsiliepime į ieškinį. Papildomai atsakovė nurodė, kad tam tikrais atvejais iš tiesų buvo nedidelis gaminių pristatymo vėlavimas, tačiau lygiai taip pat buvo atvejų, kai gaminiai būdavo pristatyti anksčiau nei sutarta. Visos pristatymo datos yra nurodytos atsakovės pateiktoje sandorių santraukoje, kurios duomenys patvirtina, kad vėlavimai buvo nedideli ir negalėjo sukelti ieškovei ieškinyje deklaruojamų nuostolių. Ieškovė, nurodydama, kad buvo priversta nutraukti bendradarbiavimą su atsakove ir kitiems projekto etapams reikalingus ruošinius, kurie dar nebuvo užsakyti pas atsakovę, užsakinėti iš kito tiekėjo, patvirtina, jog tam tikrų užsakymų ieškovei net nebuvo pateikusi, ir atsakomybę atsakovei kildina iš nepateiktų užsakymų. Atsakovė nurodė, kad šalys nebuvo sudariusios sutarties, pagal kurią atsakovė būtų buvusi įpareigota vykdyti darbus pagal ieškovės suplanuotą gamybos grafiką. Priešingai – ieškovė atsakovei pateikdavo atskirus (individualius) užsakymus, ir šalys tardavosi tik dėl konkrečių užsakymų vykdymo terminų bei sąlygų. Jeigu ieškovei būtų buvę aktualu, kad tam tikri gaminiai būtų pagaminti tam tikromis datomis, ieškovė galėjo iš karto tai aptarti sutartyje, arba pateikti vieną užsakymą, kuriame nurodytų visų gaminių pageidaujamas pristatymo datas. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad su viena iš bendrovių (UAB „KG Constructions“), kurią ieškovė nurodo turėjusi pasitelkti, ieškovė yra neatsiejamai susijusi, nes minėta bendrovė ir ieškovė priklauso tai pačiai įmonių grupei. Sutartis tarp ieškovės ir UAB „KG Constructions“ yra sudaryta tarp susijusių asmenų, kurie abu yra suinteresuoti sutartyje fiksuoti kuo didesnes kainas bei apimtis tam, kad ieškovė turėtų galimybę kelti nepagrįstai didelius reikalavimus atsakovei. Be to, atsakovės teigimu, jeigu ieškovė savo nuostolius kildina iš to, kad atsakovė vėlavo pristatyti prekes, ieškovė privalėjo nurodyti aiškiai, kurias konkrečiai prekes atsakovė vėlavo pristatyti. Tokiu atveju tampa nebeaišku, kodėl ieškovė pirko iš trečiųjų asmenų prekes, kurios buvo (kad ir pavėluotai) pristatytos atsakovės. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra aišku, kokią konkrečiai žalą patyrė ieškovė. Vien tai, kad ieškovė išleido tretiesiems asmenims tam tikras pinigų sumas, nereiškia, jog buvo patirta žala. Žala galėtų būti patirta tik tuo atveju, jeigu ieškovė tretiesiems asmenims būtų sumokėjusi daugiau, nei atsakovei už tam tikras prekes. Kitaip tariant, ieškovė teoriškai galėtų reikalauti tik kainų skirtumo (kas būtų reali žala), bet ne visos sumos sumokėjimo tretiesiems asmenims.

23.       Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas prašė tenkinti patikslintus ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais. Argumentavo, kad ieškinio reikalavimas dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo yra pagrįstas, nes susidariusios permokos atsakovė nėra grąžinusi ir neginčija. Permoka, tikėtina, yra susidariusi iš dviejų dalių: buhalterinės klaidos ir atšaukus avansu apmokėtus užsakymus. Vis dėlto, atsakovei neginčijant permokos dydžio, jos susidarymo pagrindas neturi teisinės reikšmės. Taip pat nurodė, kad ieškovės pateikta suvestinė lentelė patvirtina, kad atsakovė nepristatė 506 vnt. ruošinių, todėl turi grąžinti už juos sumokėtą avansą. Ieškovės atstovo teigimu, ieškovė negali įrodyti to, ko nebuvo, t. y. to, jog negavo užsakytų ruošinių. Aplinkybę, kad nurodytus ruošinius pristatė, turi įrodyti atsakovė. Atsakovės pateikti pakavimo lapai ir CMR važtaraščiai nepatvirtina, kad ieškovė gavo lapuose nurodytą ruošinių kiekį, nes ne visi deklaruoti ruošiniai buvo pristatyti. Šalys nebuvo sutarusios, kad ieškovė pretenzijas dėl (ne)pristatytų ruošinių turėtų reikšti per kokį nors terminą, o pristatant didelį kiekį ruošinių yra neekonomiška ir neprotinga kiekvieną kartą juos visus tikrinti; ieškovės atstovas CMR važtaraščiuose patvirtino gautas ruošinių pakuotes (paletes), tačiau jose supakuoti ruošiniai priėmimo metu tikrinti nebuvo. Ruošinių trūkumas paaiškėjo vėliau, ieškovei atlikus sandėlio inventorizaciją. Paaiškindamas dėl reikalavimo atlyginti nuostolius, ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad nėra duomenų apie ieškovės vykdytų projektų apimtis, jiems reikalingą darbuotojų skaičių ar kt., taip pat nėra duomenų dėl to, kada gamybos procesas pagal Projektą pradėjo išsibalansuoti, tačiau ieškovė planavo visus darbus atlikti su turimais resursais. Tai, kad to padaryti nepavyko dėl atsakovės vėlavimo pristatyti ruošinius, patvirtina įrodymų visuma, loginė veiksmų seka ir vėlavimo pristatyti ruošinius faktas, vėlavimų sistemiškumas. Ieškovės atstovo teigimu skirtumas tarp fasado surinkimo darbų savikainos šiuos darbus atliekant ieškovei savo jėgomis ir išlaidų subrangovams samdyti nepadengtų patirtų nuostolių – papildomų fasado surinkimo kaštų, nes ieškovė subrangovų samdyti neplanavo ir, juos samdydama, nieko nesutaupė, o patyrė papildomų išlaidų. Dėl to ieškovė savo darbų atlikimo savikainos nevertina ir jos nesieja su prašomais atlyginti nuostoliais, todėl duomenų apie tai neteikia. Ieškovės patiriami kaštai darbuotojams ir darbų atlikimui savo jėgomis yra pastovūs, tačiau dėl atsakovės vėlavimo pateikti ruošinius, susikaupė neatliktų darbų kiekis, kurio ieškovė, siekdama įvykdyti savo prievoles Projekte, nebegalėjo atlikti savo jėgomis ir buvo privesta pasitelkti subrangovus. Faktiškai patirtos išlaidos turi būti atlygintos visa apimtimi. 

24.       Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad pirmu ieškinio reikalavimu prašoma priteisti permoka egzistuoja, tačiau atsakovė neturėjo prievolės jos išmokėti ieškovei, nes ieškovė to neprašė. Tuo tarpu kiti du ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti kaip neįrodyti. Atsakovė nepristatė ieškovei tik 10 vnt. užsakytų ruošinių; kitos dalies pristatymą patvirtina atsakovės pateikti pirminių dokumentų rinkiniai pagal kiekvieną iš ieškovės fiksuojamų nepristatytų ruošinių poziciją suvestinėje. Ieškovė turėjo pareigą prekių pristatymo metu žymėti nepristatytus gaminius ir informuoti apie tai atsakovę. Ieškovė turėjo pareigą sutikrinti pristatomus gaminius ir iš karto reikšti dėl to pretenzijas. To nepadariusi ieškovė prisiėmė riziką. Atsakovė duomenis apie (ne)pristatytus gaminius galutinai susistemino tik bylos nagrinėjimo metu, todėl šalių susirašinėjimo metu nurodytos aplinkybės, susijusios su gaminių (ne)pristatymu, nepaneigia atsakovės byloje formuluojamos pozicijos. Už nepristatytus 10 vnt. ruošinių atsakovė nėra išrašiusi ieškovei sąskaitų ir apmokėjimo už juos nereikalavo, t. y. avansas už juos nebuvo mokėtas. Atsakovės atstovas argumentavo, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstas, nes nebuvo įrodytas prašomų nuostolių ir atsakovės vėlavimo teikti ruošinius priežastinis ryšys bei žalos dydis. Ieškovė neįrodė, kad buvo pajėgi visus prisiimtus projektus vykdyti savo jėgomis ir neplanavo samdyti subrangovų. Ieškovė nepateikė duomenų apie fasado surinkimo darbų savikainą, todėl nėra aiškus jos padidėjusių išlaidų šiems darbams dydis. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti visas išlaidas už fasado surinkimo darbus, atliktus subrangovų, nes šių darbų kaina buvo įskaičiuota į projektą. Jei šiuos darbus būtų atlikusi pati ieškovė savo jėgomis, tai jai taip pat būtų kainavę ir ieškovė būtų turėjusi išlaidų. Atsakovės atstovo teigimu, iškovė galėtų reikalauti tik kainų skirtumo tarp fasado surinkimo darbų savikainos, šiuos darbus atliekant ieškovei savo pajėgumais, ir išlaidų tretiesiems asmenims. Be to, subrangovai, būdami specializuoti ar dėl savo organizacinių pajėgumų, tam tikrus darbus galėjo atlikti ir pigiau, nei juos būtų atlikusi pati ieškovė. Nesant duomenų apie ieškovės savo jėgomis atliekamų darbų kainą, tempą ir kt., nėra pagrindo spręsti nei dėl nuostolių dydžio, nei dėl jų priežastinio ryšio su ruošinių pristatymo vėlavimu. Atsižvelgiant į sutarčių uždarumo principą, į tai, jog šalys bendravo atskirų užsakymų pagrindu, nėra nuostolių numatomumo kriterijaus, nes atsakovė nebuvo informuota ir negalėjo tikėtis tokios apimties galimų nuostolių. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vėlavimas pristatyti ruošinius, dėl buvusios popandeminės situacijos ir sutrūkusių tiekimo grandinių, buvo nuo pat pirmų užsakymų vykdymo, tačiau ieškovė tai toleravo, jai tai buvo priimtina, nes ji ir toliau teikė užsakymus atsakovei. Dėl to atsakovė negalėjo numatyti galinčių atsirasti nuostolių.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

 

25.       Nagrinėjamu atveju rašytinė bylos medžiaga ir procesiniai šalių dokumentai, teikti paaiškinimai, sudaro pagrindą nustatyti faktines ginčo aplinkybes:

25.1.                      2021 m. kovo 25 d. ieškovė su Švedijoje registruota bendrove Lignas, AB sudarė sutartį Nr. 0014-21-PPS, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti fasado projektavimo paslaugas ir pagaminti fasado konstrukcijas statomam pastatui „Karlatornet“ (toliau – Projektas). Ieškovės įsipareigojimų Projekte vykdymas buvo suplanuotas pagal nustatytą kalendorinį grafiką (e. t. 1, b. l. 18-22), pagal kurį elementinio fasado gamyba numatyta laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d. bei nuo 2021 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. Ieškovė, remdamasi Projekto vykdymo grafiku, parengė Projekto įgyvendinimui reikalingo elementinio fasado gamybos grafiką, pagal kurį pirmojo etapo elementinio fasado gamybos darbai turėjo būti užbaigti iki 2021 m. rugsėjo 29 d., o paskutiniojo – iki 2022 m. kovo 24 d. (e. t. 1, b. l. 28-69).

25.2.                      2021 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė el. paštu pateikė atsakovei užklausą dėl komercinio pasiūlymo metalo ruošiniams tiekti pateikimo (e. t. 1, b. l. 70-75). Užklausoje nurodyta, kad ieškovė ieško metalo lakštų tiekėjo projektui ,,Karlatonet“, taip pat nurodytas bendras produkcijos kiekis, tipiniai brėžiniai, pristatymo adresas ir datos, įvardijant savaites ir pristatytinos produkcijos kiekį procentais.

25.3.                      2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą Nr. BID00007264 (e. t. 1, b. l. 76-77). Pasiūlyme atsakovė nurodė produkcijos kiekius, kainas, bendrą sumą (iš viso – 403 358 Eur).

25.4.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys vykdė veiklą atskirų ieškovės atsakovei teiktų užsakymų dėl metalo ruošinių pagrindu. Ieškovė, atsižvelgdama į savo Projekto vykdymo grafiką, formavo ir teikė atsakovei užsakymus dėl ruošinių; kiekvienas užsakymas šalių buvo individualiai suderinamas, numatant konkrečius užsakomus gaminti ruošinius, jų kiekius, pristatymo terminus. Užsakymai po jų patvirtinimo ieškovės buvo apmokami pagal atsakovės avansu išrašomas išankstines sąskaitas faktūras. Gavusi avansu apmokėjimą, atsakovė paruošdavo užsakymą, supakuodavo ir perduodavo vežti ieškovei. Perdavusi ruošinius, atsakovė išrašydavo sąskaitas faktūras už pateiktus gaminius.

25.5.                      Į bylą pateikti duomenys apie ieškovės nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2022 m. sausio 10 d. atsakovei pateiktus 69 užsakymus dėl ruošinių gamybos (e. t. 5, b. l. 64-152); už užsakytus ruošinius atsakovės išrašytos išankstinės sąskaitos (e. t. 1, b. l. 312-346); ruošinių pakavimo lapai ir CMR važtaraščiai (e. t. 1, b. l. 100-250). Ieškovė į bylą pateikė jos suvestinių duomenų pagrindu parengtą užsakymų suvestinę, iš kurios matyti, kad ieškovė teikė atsakovei atskirus užsakymus dėl metalo ruošinių gamybos ir pristatymo; suvestinėje fiksuotos užsakytų ruošinių sutartos pristatymo datos, faktinio pristatymo datos, vėluotų pristatyti ruošinių vėlavimo trukmė, taip pat pažymėti užsakyti ir avansu apmokėti, tačiau, ieškovės teigimu, nepristatyti ruošiniai (e. t. 1, b. l. 78-88). 

25.6.                      2021 m. gruodžio 14 d. pranešimu dėl netinkamo produktų tiekimo ieškovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad tiekėja ne visada tinkamai įvykdo sutartą užsakymą, o pristatytas prekes lydintys dokumentai ne visada atitinka faktą ir pirkėja negauna iš tiekėjos to, ko tikėjosi. Rašte ieškovė nurodė, jog pagrindinė problema yra ta, jog tiekėja parengia pakavimo lapus pagal patvirtintus užsakymus, tačiau faktiškai pristatytos prekės neatitinka pakavimo lapuose nurodytos informacijos (pvz., pagal pakavimo lapą visas užsakymas turi būti įvykdytas, nors faktiškai užsakymas įvykdytas tik iš dalies, prekės pristatomos pagal kitą užsakymą nei nurodyta pakavimo lape, pristatyti prekių kiekiai neatitinka deklaruotų kiekių ir kt. Ieškovė nurodė, kad dėl to prekių pristatymas tapo nekontroliuojamas ir tapo neaišku, kurios prekės jau pristatytos, o kurios dar turi būti pristatytos, nes prekės dokumentuose neatitinka faktiškai pristatytų prekių. Rašte ieškovė nurodė, kad, siekdama įvertinti faktinę situaciją, pirkėja atliko jau pristatytų prekių inventorizaciją ir palygino jas su pristatytomis prekėmis, deklaruotomis pakavimo lapuose. Tai atlikus, buvo nustatyta, kad pagal dokumentus prekių parduota daugiau nei faktiškai pristatyta ir pirkėja sumoka už prekes, kurių iš tikrųjų negauna. Ieškovė rašte pažymėjo, kad dėl tokios situacijos ji patiria tiesioginių nuostolių, nes, negavusi prekių, negali tinkamai įvykdyti įsipareigojimų savo rangovams, be to, moka už prekes jų negaudama. Tikėdamasi konstruktyvaus situacijos sureguliavimo, ieškovė paskyrė šalių atstovų susitikimą (e. t. 1, b. l. 251-256).

25.7.                      2021 m. gruodžio 21 d. atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės raštą, nurodydama, kad atsakovė baigė vidaus auditą dėl visų pagamintų ir išsiųstų dalių ir nustatė, kad nėra pateikta 26 vnt. ruošinių, o visa kita buvo pagaminta ir ieškovei išsiųsta. Taip pat atsakovė nurodė, kad gali užtikrinti ženklinimą ir pakavimą pagal ieškovės reikalavimus, pateikė pasiūlymus dėl ženklinimo, paprašė atsiųsti išsamią pakavimo instrukciją, kuria atsakovė galės remtis būsimiems pristatymams (e. t. 1, b. l. 257-259). 

25.8.                      2022 m. sausio 28 d. ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. 2201 už vėlavimą pristatyti prekes 6 750 Eur sumai (e. t. 1, b. l. 260).  

25.9.                      2022 m. vasario 7 d. raštu atsakovė nurodė ieškovei, kad atsakovė negali daryti įtakos pasaulinei ekonominei situacijai dėl žaliavų prieinamumo ir tiekimo rinkoje, o 2021 m. pabaiga bei 2022 m. pradžia kelia papildomų iššūkių, be pandemijos, susiduriama su dideliu žaliavų trūkumų ir su tuo susijusiu staigiu kainų šuoliu, situaciją rinkoje pablogino kilusi energetikos krizė ir infliacija. Atsakovė nurodė dedanti visas pastangas, kad ieškovės pristatymo grafikas būtų įvykdytas laiku ir visa apimtimi, o kai kurie nežymūs nukrypimai nuo pristatymo grafiko atsirado dėl to, kad rinkoje nėra medžiagų ir tiekėjai nesilaiko pristatymo grafikų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė nurodė nepriimanti 2022 m. sausio 28 d. sąskaitos faktūros Nr. 2201 ir ją grąžino (e. t. 1, b. l. 266-267).

25.10.                      2022 m. vasario 28 d. ieškovė patikė atsakovei pranešimą dėl nuostolių, nurodydama, kad tiekėja nevykdo savo įsipareigojimo pristatyti prekes sutartu laiku ir dėl to pirkėja patiria nuostolių, nes negali laiku įvykdyti savo įsipareigojimų. Ieškovė nurodė nesutinkanti su atsakovės 2022 m. vasario 7 d. rašte nurodytomis sąskaitos faktūros Nr. 2201 grąžinimo priežastimis (koronoviruso pandemija, energetikos krizė ir infliacija, medžiagų neprieinamumas rinkoje ir tiekėjų nesilaikomi pristatymo grafikai), nes nurodytos priežastys nelaikytinos ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių nebūtų taikoma pardavėjos atsakomybė. Ieškovė prašė pristatyti prekes pagal užsakymus sutartais terminais ir apmokėti 2022 m. sausio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2201 arba pasiūlyti kitą žalos atlyginimo būdą (e. t. 1, b. l. 268-271).

25.11.                      2022 m. kovo 2 d. ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. 2201 už vėlavimą pristatyti prekes 11 250 Eur sumai (e. t. 1, b. l. 262).

25.12.                      2022 m. gegužės 23 d. ieškovė pateikė atsakovei pranešimą dėl žalos atlyginimo, nurodydama, kad pirkėja įvykdė visus savo įsipareigojimus tiekėjai ir avansu sumokėjo už prekes, tačiau tiekėja nuolat pažeidinėjo savo įsipareigojimus: nuolat vėlavo pristatyti prekes, užsakymai buvo nepilni, tiekėja supainiojo užsakymus, faktiškai pristatytos prekės neatitiko pakavimo lapuose nurodytos informacijos, prekės buvo pristatytos pagal kitą užsakymą nei nurodyta pakavimo lape, nustatyti prekių kiekiai neatitiko deklaruotų kiekių, tiekėja nepristatė prekių, už kurias buvo sumokėta ir kt. Ieškovė nurodė, kad dėl šių tiekėjos veiksmų patyrė nuostolių, nes negalėjo laiku vykdyti savo įsipareigojimų; negavusi prekių negalėjo pati atlikti objekto fasado elementų gamybos ir dažnai turėjo stabdyti gamybos darbus; siekdama tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus trečiosioms šalims, buvo priversta nedelsdama samdyti subrangovus fasado elementų gamybai; pirkėjai teko papildomai sumokėti fasado elementų montuotojams statybvietėje už laikotarpį, kai jie negalėjo atlikti montavimo darbų, nes nebuvo pristatyti gaminiai. Ieškovė nurodė patyrusi 92 000 Eur papildomų išlaidų: 74 220 Eur papildomų išlaidų subrangovams už fasado elementų gamybą, 7 975 Eur už nepristatytas prekes, už kurias jau buvo sumokėta; 6 336 Eur papildomų išlaidų už montavimą statybvietėje; 4 140 Eur papildomų išlaidų už netvarkingos dokumentacijos tvarkymą. Ieškovė pareikalavo padengti šiuos nuostolius (e. t. 1, b. l. 293-296).

25.13.                      2022 m. birželio 10 d. raštu atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenziją, atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad šalių bendradarbiavimas buvo vykdomas pagal komerciniame pasiūlyme Nr. BID00007264 nustatytas sąlygas, užsakymai buvo vykdomi apmokant iš anksto, sutartis nebuvo sudaryta, prekės buvo gaminamos pagal specifikacijas ir brėžinius, pridėtus prie ieškovės užsakymų. Atsakovė nurodė padariusi viską, kad priimti užsakymai būtų pristatyti sutartais terminais, tačiau, vykdant užsakymus, terminams dažnai įtakos turėjo ieškovės techninėje dokumentacijos esančios klaidos, kurios buvo aptiktos programuojant dalių gamybai skirtas stakles ir dėl to prireikė papildomo laiko klaidoms ištaisyti, o tai sukėlė sutrikimų planuotame gamybos procese. Be to, užsakymų priėmimo proceso metu buvo nustatyta, kad tam tikrų užsakymų dalių matmenys ir konfigūracija skyrėsi nuo komerciniame pasiūlyme nurodytų dalių – šiems užsakymams reikėjo įsigyti nestandartinių dydžių metalo lakštų, kurie nebuvo rezervuoti, juos buvo sunku gauti rinkoje, o tai natūraliai turėjo įtakos pristatymo terminams, apie kuriuos ieškovė buvo informuota. Atsakovės vertinimu, pretenzijoje pateikti kaltinimai yra nepagrįsti ir tai yra nesusipratimas, kilęs dėl netinkamos komunikacijos ir netobulų vidinių procedūrų. Atsakovė pabrėžė, kad visi gauti užsakymai buvo visiškai įvykdyti. Taip pat pranešė, kad ,,UAB „Lignas“ 2022 m. birželio 10 d. duomenimis turi 9 292,25 Eur permoką, kuri susidarė dėl 2021 m. lapkričio 22 d. atlikto klaidingo pavedimo (išankstinė sąskaita faktūra BID21000865 apmokėta du kartus, atėmus klaidingai neapmokėtą išankstinę sąskaitą faktūrą BID21000899, atėmus įskaitomas transportavimo sąskaitas faktūras).“ Atsižvelgdama į nurodytą ir į tai, kad atsakovė neprisiėmė atsakomybės už ieškovės sandorius su trečiosiomis šalimis, atsakovė laikė pretenziją nepagrįsta (e. t. 1, b. l. 297-300).

25.14.                      2022 m. liepos 4 d. raštu ieškovė pakartotinai pareikalavo atsakovės atlyginti žalą (e. t. 1, b. l. 301-306). Atsakydama į atsakovės pretenzijas dėl techninės dokumentacijos klaidų, ieškovė nurodė, jog buvo atlikti tik keli techninės dokumentacijos pakeitimai; tai galėjo sudaryti apie 5 proc. visų užsakymų ir neturėjo įtakos užsakymų įvykdymo terminams. Atsakovė turėjo galimybę tartis dėl naujų terminų, tačiau to nepadarė, todėl negali remtis šia aplinkybe. Be to, ieškovės teigimu, atsakovė privalėjo tinkamai bendradarbiauti ir informuoti apie vėlavimą įvykdyti užsakymą. Atsakydama į pretenzijas dėl nestandartinių metalo lakštų dydžių, ieškovė nurodė, jog nestandartinių dydžių faktas atsakovei buvo žinomas kiekvieno individualaus užsakymo patvirtinimo metu, todėl atsakovė, patvirtindama užsakymą, įvertino tiek gaminių metalo dydį, tiek galimybę atlikti darbus sutartu terminu. Atsakydama dėl 2021 m. spalio mėnesio sąskaitų faktūrų, ieškovė nurodė, jog yra apmokėjusi išankstines sąskaitas faktūras, todėl už visas prekes buvo sumokėta prieš pradedant gamybą. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad jai nesuprantama, kodėl atsakovė iki šiol negrąžino ieškovei pripažįstamos 9 292,25 Eur permokos. Apibendrindama ieškovė nurodė, jog atsakovės teiginiai neįrodo ieškovės kaltės; priešingai, tik patvirtina, jog būtent atsakovė yra atsakinga už užsakymų įvykdymo vėlavimą. Rašto priede ieškovė nurodė nepristatytų ruošinių sąrašą (nepristatyti 137 vnt.) (e. t. 1, b. l. 307-309).

25.15.                      2022 m. liepos 8 d. raštu atsakovė atmetė ieškovės pretenziją kaip nepagrįstą. Atsakovė pabrėžė, kad šalims yra privalomos tik abiejų šalių sutartos ir patvirtintos prekių pristatymo sąlygos; pirkėjos pasiūlytos, bet tiekėjos nepatvirtintos prekių pristatymo sąlygos nėra privalomos tiekėjai. Atsakovė nurodė, kad pagrindinės priežastys, kodėl nepavyko laikytis preliminarių užsakymo įvykdymo terminų, buvo ta aplinkybė, kad pirkėja pakeitė pradinio užsakymo specifikaciją ir kad pirkėjos techninėje dokumentacijoje buvo daug klaidų, kurias pirkėja turi žinoti; pirkėja savo pranešime neneigia techninės dokumentacijos klaidų ir pakeitimų. Pirkėja negali remtis šalių sutartomis užsakymo sąlygomis, jeigu užsakymo turinys buvo pakeistas jį vykdant pagal pačios pirkėjos nurodymus arba dėl pirkėjos pateiktos techninės dokumentacijos klaidų. Pirkėjai pakeitus anksčiau sutarto užsakymo turinį, būtent pirkėja turėjo susitarti dėl pakeistų užsakymų naujų įvykdymo terminų, jei jie buvo tokie svarbūs pirkėjai. Pirkėja negalėjo nesuprasti, kad pasikeitus užsakymo turiniui, pasikeis ir jo vykdymo sąlygos. Tiekėjos duomenimis, visi užsakymai įvykdyti pilnai, nepristatytų prekių nėra (e. t. 1, b. l. 310-311).

26.       Ieškovė kreipėsi į teismą, reikšdama tris ieškinio reikalavimus, t. y., prašydama priteisti iš atsakovės: 1) 9 292,25 Eur kaip įgytus be teisinio pagrindo, 2) 7 975 Eur negrąžinto avanso, 3) 93 894,51 Eur nuostolių, susijusių su elementinio fasado gamybos darbais; taip pat prašydama priteisti iš atsakovės 10,5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27.       Atsakovė, pripažindama esant pirmuoju ieškinio reikalavimu prašomą priteisti permoką, su kitais ieškinio reikalavimais nesutiko, prašydama juos atmesti kaip neįrodytus.

28.       Kilusio ginčo kontekste pažymėtina, kad iš esmės šalių ginčas kilo dėl faktinių aplinkybių – ieškovės sumokėtos permokos (ne)buvimo bei susidarymo pagrindo, negrąžinto avanso sumos (ne)buvimo ir ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydžio bei priežastinio ryšio su atsakovės vėlavimu pristatyti užsakytus metalo ruošinius. Ginčui kilus dėl nustatytinų reikšmingų faktinių aplinkybių, esminę reikšmę tokiam ginčui išspręsti turi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės.

29.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).

31.       Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

32.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).

33.       Nagrinėjamu atveju yra kilęs dviejų juridinių asmenų, verslo subjektų ginčas, susijęs su jų tarpusavio verslo santykiais. Tokio pobūdžio ginčas yra dispozityvus. Nagrinėjant šią bylą, teismas ne kartą siūlė šalims aktyviau naudotis savo teise bei pareiga įrodinėti; bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, siūlant papildomai teikti duomenis, iš kurių teismas galėtų nustatyti ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes. Šalys, išklausiusios keltus klausimus, pabrėžė įrodinėjimo proceso ribotumą ir materialiosios tiesos nustatymo negalimumą ar neekonomiškumą tam tikrais atvejais; neteikė papildomų duomenų, argumentuodamos sudėtinga jų surinkimo procedūra, reikalingų atlikti vidinių tyrimų apimtimi ir pan. Tokiame kontekste teismas, turėdamas pareigą išspręsti kilusį ginčą, remiasi jam pateikta medžiaga ir pirmiau aptartu pagrįsto įsitikinimo standartu, o šalims tenka rizika dėl jų pasirinkimo naudojantis įrodinėjimo teise bei pareiga neteikti tam tikrų duomenų, susijusių su bylai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl reikalavimo priteisti 9 292,25 Eur, kaip įgytus be teisinio pagrindo

34.       Ieškovė, remdamasi CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, patikslintu ieškinio reikalavimu prašė priteisti iš atsakovės 9 292,25 Eur, kaip įgytus be teisinio pagrindo. Grįsdama šį reikalavimą, ieškovė argumentavo, kad dėl techninės klaidos atliekant mokėjimus buvo sumokėta daugiau ir susidarė permoka. Šią permoką, ieškovės teigimu, atsakovė turi grąžinti ieškovei kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas.

35.       Atsakovė neginčijo, kad yra susidariusi 9 292,25 Eur ieškovės permoka atsakovei; pateikė šią permoką patvirtinančius savo skaičiavimų duomenis (e. t. 2, b. l. 69-71). Atsakovė prašė atmesti šį ieškovės reikalavimą argumentuodama, kad ieškovė nebuvo pateikusi prašymo grąžinti permokėtą sumą, todėl atsakovė neturėjo pagrindo ją mokėti; be to, atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai ieškinį grindžia nepagrįsto praturėjimo teisiniu institutu, nes šiuo atveju nėra šio teisinio instituto taikymo sąlygų.

36.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atmesti šio ieškovės reikalavimo.

37.       Pirma, byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad, įvertinus ieškovės atliktus mokėjimus atsakovei ir abiejų šalių pateiktus apibendrintus duomenis apie tarpusavio atsiskaitymus, yra susidariusi nurodyto dydžio permoka. Šalys skirtingai aiškino jos atsiradimo aplinkybes: ieškovė nurodė, kad, apmokant konkrečias sąskaitas, dėl techninės klaidos sumokėta didesnė suma, taip pat pripažino, jog dalis nurodytos sumos gali būti susidariusi dėl atšauktų užsakymų; atsakovė nurodė, kad permoka gauta ne dėl ieškovės nurodyto vieno mokėjimo, bet dėl visos ieškovės bei atsakovės tarpusavio įsipareigojimų vykdymo istorijos; atsakovės teigimu, ji 2022 m. birželio 10 d. rašte buvo nurodžiusi, kad ieškovė 2022 m. birželio 10 d. duomenimis turi 9 292,25 Eur permoką, kuri susidarė dėl 2021 m. lapkričio 22 d. atlikto klaidingo pavedimo (išankstinė sąskaita faktūra Nr. BID21000865 apmokėta du kartus, atėmus klaidingai neapmokėtą išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. BID21000899, atėmus įskaitomas transportavimo sąskaitas faktūras). Vis dėlto, nepaisant skirtingai aiškinamo nurodytos permokos sumos susidarymo pagrindo, šalims neginčijant permokos fakto ir dydžio, pritartina ieškovės teiginiams, jog, siekiant išspręsti šalių tarpusavio atsiskaitymo klausimą, aktuali bendra permokėta suma, kurios, kaip minėta, šalys neginčija.

38.       Antra, nepagrįsti ir bylos duomenų neatitinka atsakovės teiginiai, kad ieškovė nereiškė pretenzijų dėl permokos grąžinimo, nes, kaip matyti, ieškovė dėl atsakovės pripažįstamos permokos sumos grąžinimo buvo nurodžiusi 2022 m. liepos 4 d. pretenzijoje dėl žalos atlyginimo (e. t. 1, b. l. 301-306). Atsakovei 2022 m. liepos 8 d. raštu atmetus ieškovės pretenziją visa apimtimi, ieškovė pateikė ieškinį, kuriame suformulavo ir reikalavimą grąžinti permokėtą sumą. Atsakovės teiginiai, kad permokėta suma galėtų būti vertinama kaip avansinė įmoka už būsimus užsakymus, vertintini kaip hipotetiniai ir neatitinkantys buvusios situacijos, nes, kaip matyti, šalių tarpusavio bendradarbiavimo santykiai nutrūko, be to, nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju užsakymai po jų patvirtinimo ieškovės buvo apmokami avansu pagal atsakovės išrašomas išankstines sąskaitas faktūras. Taigi, buvo atliekami ne abstraktūs avansiniai mokėjimai, o apmokamos konkrečios išrašytos išankstinės sąskaitos. Atitinkamai, permokos susiformavimas nesudaro pagrindo atsakovei atsisakyti grąžinti permokos sumą remiantis hipotetiniais ateities užsakymais.

39.       Trečia, atsakovės argumentai dėl reikalavimo grąžinti šią neginčijamą permokos sumą teisinio kvalifikavimo ir pagrindų taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą nebuvimo atmestini kaip neatitinkantys reikalavimo turinio ir esmės.  

40.       Atsakovė pagrįstai nurodo, kad aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, jog, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Taip pat atsakovė pagrįstai nurodo teismų praktikoje formuojamas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022; 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023).

41.       Vis dėlto, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad ieškovė reikalavimo negalėjo grįsti CK 6.237 straipsnio nuostatomis ir, atitinkamai, jog dėl to jos reikalavimas turėtų būti atmestas. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pirmiau išvardintų ketvirtosios, penktosios ir septintosios sąlygų, tačiau, teismo vertinimu, su tuo susiję atsakovės argumentai netiksliai atspindi faktinę situaciją ir pareikšto reikalavimo pobūdį.

42.       Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį, kuria remiasi ieškovė, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalis sieję tarpusavio sutartiniai teisiniai santykiai buvo grindžiami ne viena sudaryta sutartimi dėl ruošinių tiekimo, o atskirais ieškovės atsakovei formuluojamais užsakymais. Kiekvienas užsakymas šalių buvo suderintas individualiai, numatant konkrečius užsakomus gaminti ruošinius, jų kiekius, kainas ir pristatymo terminus, užsakymai po jų patvirtinimo ieškovės buvo apmokami avansu pagal atsakovės išrašomas išankstines sąskaitas faktūras. Atsižvelgiant į tai, pripažintini pagrįstais ieškovės teiginiai, kad lėšos, kurios atsakovės buvo gautos ieškovei viršijant konkrečių užsakymų apmokėjimą pagal konkrečias išankstines sąskaitas, dėl kurių šalys buvo sutarusios, atsakovei buvo sumokėtos be teisinio pagrindo. Dėl to nėra pagrindo pritarti atsakovei, jog neegzistuoja ketvirtoji sąlyga – apmokant konkrečias sąskaitas papildomai sumokėta suma (permoka) traktuotina kaip gauta be teisinio pagrindo. Nėra šalių ginčo dėl to, kad permokos faktas fiksuotas abiejų šalių apskaitoje, o atsakovė jos ieškovei nėra grąžinusi. Taigi, permoka egzistuoja pareiškiant ieškinį. Atsižvelgiant į šalis siejusių teisinių santykių pobūdį ir pagrindą – jų bendradarbiavimas buvo tęstinis, tačiau formuluojamas kiekvieno atskiro užsakymo pagrindu – nėra prielaidų manyti, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą CK 6.237 straipsnio pagrindu, siektų išvengti kitų CK normų taikymo ar turėtų kitą pagrindą tokiam reikalavimui pareikšti.

43.       Šios išvados nepaneigia atsakovės pateikti paaiškinimai, kuriuos pripažino ir ieškovė, kad, vykstant šalių bendradarbiavimo santykiams, dalis permoka įvardijamos sumos, vis dėlto, galėjo atsirasti ir dėl atšauktų užsakymų. Atsakovei buvo pasiūlyta teikti papildomus įrodymus ir duomenis, pagrindžiančius jos teiginius dėl kitokio nurodytos sumos susidarymo pagrindo, tačiau atsakovė, siedama šį reikalavimą su antruoju ieškinio reikalavimu ir argumentuodama, kad dalis pirmu reikalavimu prašomos priteisti sumos susidarė dėl avansu sumokėtų sumų už nepristatytus ruošinius, šiems teiginiams pagrįsti įrodymų – pirminių duomenų, skaičiavimų ar kt. – nepateikė (CPK 178 straipsnis).

44.       Apibendrinant nurodytą, atsižvelgiant į tai, kad, pagal CK 6.237 straipsnio 5 dalį nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo nuostatos taikytinos ir tais atvejais, kai reikalavimas susijęs su prievolės šalių tarpusavio atsiskaitymais, o atsakovė neginčijo prašomos priteisti permokos fakto ir dydžio, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 9 292,25 Eur suma, kaip be teisinio pagrindo įgytos lėšos (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimo priteisti 7 975 Eur negrąžintą avansą

45.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 7 975 Eur negrąžintą avansą, nurodydama, kad ši suma buvo ieškovės avansu sumokėta atsakovei už 506 vnt. ruošinių, kurių atsakovė nepristatė. Aplinkybę, kad atsakovė nepristatė 506 vnt. ruošinių, ieškovė grindė su ieškiniu pateikdama susistemintą ieškovės parengtą užsakymų-pristatymų suvestinę (e. t. 1, b. l. 78-99). Ieškovės teigimu, 26 vnt. ruošinių nepristatymo faktą atsakovė pripažino ir patvirtino 2021 m. gruodžio 21 d. atsakydama į ieškovės pretenziją. Be to, nors likusios dalies ruošinių nepristatymo atsakovė nepripažįsta, tai neriboja ieškovės teisės reikšti reikalavimą dėl sumokėto avanso grąžinimo. Ieškovės teigimu, aplinkybę, jog ieškovė šių ruošinių negavo, patvirtina tas faktas, jog visus nurodytus ruošinius ieškovė užsakė pakartotinai ir antrą kartą už juos sumokėjo.

46.       Atsakovė, ginčydama šį ieškovės reikalavimą, argumentavo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė nepristatė 506 vnt. ruošinių, nes faktiškai atsakovė nepristatė tik 10 ruošinių, ką, atsakovės teigimu, patvirtina jos pateikta nepristatytų ruošinių santrauka (e. t. 2, b. l. 74). Be to, atsakovė niekada neišrašė sąskaitų ieškovei už nepristatytus 10 vnt. ruošinių bei nereikalavo už juos sumokėti; atsakovės nepristatyti 10 vnt. ruošinių nėra įtraukti į ieškovės ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymų suvestinę.

47.       Taigi, byloje kilo šalių ginčas dėl dviejų faktinių aplinkybių: 1) ar pagrįsti (atitinka tikrovę) ieškovės teiginiai, kad buvo nepristatyta 506 vnt. ruošinių; 2) atsakovei pripažįstant, jog 10 vnt. ruošinių pristatyta nebuvo, ar ieškovė yra už juos sumokėjusi pagal avansines sąskaitas faktūras (jei taip, ar šios sumos nėra įskaitytos už kitus užsakymus ir / ar grąžintos).

 Taip pat nagrinėjamu atveju reikšminga įrodinėjimo dėl ruošinių (ne)pristatymo pareigos paskirstymo taisyklė, nes ieškovė argumentuoja, kad jai negali būti priskirta pareiga įrodyti tai, ko nebuvo, o tuo tarpu atsakovei, kaip pardavėjai, tenka pareiga įrodyti prekių pristatymo pirkėjai faktą.

48.       Bylos medžiaga – pirmiau aptarti šalių susirašinėjimai raštais – patvirtina, kad šalys turėjo nesklandumų įforminant tarpusavio santykius bei vedant užsakymų–tiekimų apskaitą. Įvertinus susirašinėjimo turinį, matyti, jog tam tikra dalimi dėl dokumentų neapibrėžtumo atsakingos abi teisinių santykių šalys. Dėl to ieškovės argumentai, kad atsakovės pozicija nepristatytų ruošinių skaičiaus klausimu buvo nenuosekli, nepatvirtina ieškovės teiginių dėl nepristatytų ruošinių skaičiaus. Kaip matyti, ieškovė skirtinguose raštuose taip pat įvardijo skirtingus skaičius.

49.       Aplinkybei dėl nepristatytų ruošinių skaičiaus pagrįsti abi šalys pateikė suvestinius vykdytų užsakymų duomenis, kurie nėra prieštaringi ta prasme, kad abejose suvestinėse fiksuojami ginčijami užsakymai (e. t. 1, b. l. 78-99; e. t. 2, b. l. 69-71). Ginčas kilęs dėl to, kad ieškovė, remdamasi savo parengtos suvestinės duomenimis (e. t. 1, b. l. 79-99) ir aplinkybe, jog atsakovė pripažino ruošinių nepristatymo faktą, teigia esant nepristatytus 506 vnt. ruošinių bei reikalauja grąžinti už juos sumokėtą sumą. Atsakovė, ginčydama šį reikalavimą, kartu su tripliku ir papildomais dokumentais pateikė pirminių dokumentų paketus, kurie patvirtina šalių bendravimo dėl ginčo ruošinių seką: užsakymo formavimą, ruošinių pakavimo lapus, ruošinių vežimo CMR važtaraščius ir už juos išrašytas sąskaitas (e. t. 2, b. l. 105-159; e. t. 4, b. l. 3-147). Ieškovė šių atsakovės pateiktų pirminių dokumentų neginčijo, tačiau, neigdama šių ruošinių pristatymą, ieškovė rėmėsi tuo, kad atsakovei, kaip pardavėjai, kyla pareiga įrodyti prekių pristatymą, o pateikti CMR važtaraščiai, kurie pasirašyti ieškovės atstovo, ieškovės teigimu, nepatvirtina prekių, įvardintų pakavimo lapuose, pristatymo. Ieškovė paaiškino, kad, atlikusi inventorizaciją savo sandėlyje, nustatė užsakytų ruošinių trūkumą ir negali įrodyti to, ko nėra, todėl, ieškovės vertinimu, atsakovė turėtų paneigti ruošinių trūkumą įrodydama, kad ruošinius pristatė.

50.       Kaip minėta, civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

51.       Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pagal CK 6.333 straipsnio 7 dalį laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu nurodyta sutartyje, daiktas. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal dispozityvią CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatą daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Perduoti daiktą pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų. Tinkamai įvykdžius šią prievolę, pirkėjui pereina nuosavybės teisė į pirkimo–pardavimo sutarties objektą. Pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui daiktą ir nuosavybės teisę į jį nurodyta CK 6.317 straipsnyje, kiti straipsniai detalizuoja pardavėjo pareigos perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jų įvykdymą (daiktų perdavimo vieta ir momentas nustatyti CK 6.318 straipsnyje, daiktų perdavimo terminas – CK 6.319 straipsnyje, pardavėjo pareiga patvirtinti daiktų nuosavybės teisę aprašyta CK 6.321 straipsnyje). Daikto perdavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir pirkto daikto realų perdavimą. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ne tik veiksmus, kurie reikalingi daiktui faktiškai perduoti, bet ir daikto valdymo perdavimą pirkėjui, bei bet kokių pirkėjo valdymo teisės kliūčių pašalinimą, kad pirkėjas galėtų valdyti daiktą nuosavybės teise. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys.

52.       Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus faktinę aplinkybę, jog ruošinių trūkumo faktą ieškovė nustatė po prekių perdavimo jai momento (t. y. nekonkretizuotu ir neįrodytu laiku po prekių gavimo atlikusi inventorizaciją savo sandėlyje) pripažintina, kad, priešingai, nei nurodo ieškovė, įrodinėjimas, jog ji negavo užsakymuose ir pakavimo lapuose, kurie nurodyti ir CMR važtaraščiuose, pagal kuriuo ieškovė priėmė atvežtas prekes, įvardintų ruošinių, negali būti suprantamas kaip reikalavimas įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovė 506 vnt. ruošinių nepristatymo faktą iš esmės įrodinėjo išvestiniu dokumentu – savo parengta lentele, atspindinčia užsakymų vykdymą. Tuo tarpu atsakovė pateikė pirminius dokumentus, kurie patvirtina ruošinių pateikimo ieškovei eigą: užsakymą, pakavimą, kiekviename pakavimo lape nurodytų ruošinių perdavimą vežti ir pristatymą ieškovei. Iš pateiktų CMR važtaraščių matyti, kad važtaraščiuose buvo konkrečiai įvardinti pakavimo lapai, kuriuose fiksuoti siunčiami ruošiniai, o ieškovės atstovas savo parašais važtaraštyje patvirtino tinkamą prekių perdavimą (e. t. 2, b. l. 105-159, e. t. 4, b. l. 3-147).

53.       Įvertinęs tokią situaciją, teismas pripažįsta pagrįstais atsakovės teiginius, kad pateikti pirminiai dokumentai, patvirtinantys ruošinių pristatymą ieškovei, laikytini pakankamais įrodyti prekių pristatymą pagal važtaraščiuose įvardijamus pakavimo lapus. Tuo tarpu ieškovė, priėmusi pristatytas prekes ir vėliau ginčydama aplinkybę, jog CMR važtaraščiais pristatyti ir pakavimo lapuose nurodyti ruošiniai jai buvo realiai pristatyti, turėjo pareigą įrodyti, kokie konkrečiai ruošiniai pristatyti nebuvo, t. y. po tinkamo prekių perdavimo ieškovei, jai perėjo pareiga pagrįsti teiginius dėl priimtų prekių trūkumo.  

54.       Pritartina ieškovės teiginiams, kad iš esmės CMR važtaraštis yra vežimo teisiniams santykiams įforminti skirtas dokumentas, tačiau tai nepaneigia pirkėjo pareigos tinkamai priimti pristatytas prekes, t. y. operatyviai patikrinti jų atitiktį užsakymui, kiekį, kokybę ir pan., bei dėl to per protingą terminą pareikšti pretenzijas pardavėjui. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad šalių bendradarbiavimas nevyko itin sklandžiai – iš šalių susirašinėjimo raštais matyti, jog kilo klausimų dėl dokumentų tvarkymo, pakavimo įforminimo ir kt. Tačiau situacijoje, kai ieškovė, priėmusi pristatytas prekes ir operatyviai dėl konkrečių pristatymų (pakavimo lapuose nurodytų prekių) nepareiškusi pretenzijų, vėliau kelia klausimą dėl ruošinių trūkumo, rizika dėl tokio prekių trūkumo ir jo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis). Pritartina atsakovei, kad inventorizavimo dokumentas taip pat nėra skirtas prekių priėmimui-perdavimui įforminti. Tai yra dokumentas, aprašantis ir fiksuojantis pačios ieškovės sandėlyje turimus ruošinius, todėl vien aplinkybė, kad nustatytas jų trūkumas, nepatvirtina, jog toks trūkumas atsirado dėl atsakovės kaltės ruošinių nepateikus. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, ieškovei pavėluotai keliant pretenzijas dėl ruošinių trūkumų, neišsklaidytos ir nepaneigiamos galimybės, kad ruošiniai galėjo būti prarasti pačios ieškovės gamybos procese, netinkamai sandėliuojant ar dėl kitų priežasčių.

55.       Šios išvados nepaneigia ieškovės teiginiai, kad atsakovė pripažino ruošinių trūkumų faktą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors atsakovė pripažino nepristačiusi dalies ruošinių (26 ar 10 vnt.), tačiau ji nuosekliai ginčijo ieškovės nurodomą aplinkybę dėl tokio didelio kiekio (136 ar 501 vnt.) ruošinių nepristatymo.

56.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės pateikti pirminių dokumentų rinkiniai dėl ieškovės įvardijamų nepristatytais ruošinių, kuriuose pateikiami tarpusavyje susieti nurodytų ruošinių užsakymai, pakavimo lapai ir CMR važtaraščiai, o pastaruosiuose kiekviename konkrečiai nurodyti pakavimo lapai, pagal kuriuos vykdytas prekių vežimas, leidžia pagrįstai manyti, kad įvardijami ruošiniai buvo pristatyti ieškovei (CPK 185 straipsnis). Ieškovė, priėmusi prekes pagal konkrečius važtaraščius ir pakavimų lapus, tokios išvados nepaneigė ir priešingai neįrodė. Dėl to pripažintinas neįrodytu ieškovės teiginys, kad atsakovė nepristatė 506 vnt. ruošinių.

57.       Šios išvados nepaneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, kad dėl didelio pristatomų ruošinių kiekio yra neekonomiška ir sudėtinga jų pristatymo metu patikrinti CMR važtaraščių pagrindu perduodamus ruošinių paketus. Viena vertus, ieškovė, dėl ekonomiškumo apsispręsdama netikrinti jai perduodamų prekių, prisiima su tuo susijusią riziką. Kita vertus, tokioje situacijoje pretenzijos dėl nepristatytų prekių galėtų būti reiškiamos per protingą, maksimaliai operatyvų terminą nuo prekių pristatymo, gavėjai sutikrinus gautus ruošinius, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, o pretenzijos pareikštos po ieškovės sandėlyje atliktų inventorizacijų. Nurodytos išvados taip pat nepaneigia ieškovės argumentai, kad ji turėjo ruošinius užsakyti dar kartą, nes vien tai, jog ruošinių pasigedo ieškovė nenustatytu terminu atlikusi savo sandėlio inventorizaciją, savaime nepaneigia to, jog atsakovė užsakytus ruošinius tinkamai pristatė.

58.       Kita vertus, atsakovei pripažįstant 10 vnt. ruošinių nepristatymo faktą, teismas neturi pagrindo juo abejoti (CPK 187 straipsnis). Atitinkamai, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, už šiuos 10 vnt. ruošinių pagal šalių tarpusavio santykių seką sumokėtas avansas turėtų būti ieškovei grąžintas. Atsakovė pateikė duomenis, kad buvo nepristatyti 10 vnt. ruošinių už 452,49 Eur (e. t. 5, b. l. 155-158). Ieškovei šių duomenų nepaneigus ir kitaip neįrodžius, ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės kaip negrąžintas avansas už užsakytus, bet nepristatytus ruošinius.

59.       Šios išvados nepaneigia atsakovės teiginiai, kad už nepristatytus ruošinius atsakovė nebuvo išrašiusi ieškovei sąskaitų ir nebuvo jų įtraukusi į šalių tarpusavio atsiskaitymų suvestinę (e. t. 2, b. l. 69-71), o sumokėtas avansas buvo panaudotas kaip mokėjimas pagal kitus užsakymus. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad, šalims bendraujant seka, kai buvo formuojamas užsakymas, išrašoma ir apmokama išankstinė sąskaita, tada siunčiamos prekės ir išrašoma galutinė sąskaita, aplinkybė, jog už užsakytus, tačiau nepristatytus, ruošinius nebuvo išrašyta galutinė sąskaita, savaime nepaneigia to, jog už užsakytas prekes buvo sumokėta pagal išankstinę sąskaitą. Atsakovė argumentuodama, jog reikalavimas dėl avanso už nepristatytas 10 vnt. ruošinių turi būti atmestas, nurodė, kad avansu už šiuos ruošinius sumokėta suma buvo įskaityta į avansus pagal kitus užsakymus ir / arba patenka į pirmu ieškinio reikalavimu prašomą priteisti sumą, tačiau atsakovė nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų ar skaičiavimų.

60.       Dėl to, nesant ginčo ir atsakovės pateiktoms suvestinėms taip pat patvirtinant, jog 10 vnt. ruošinių pristatyta nebuvo, o atsakovei neįrodžius, kad už šiuos ruošinius ieškovė būtų nesumokėjusi pagal susiklosčiusią šalių bendravimo praktiką avansiniu mokėjimu ir / ar kad ši sumokėta suma būtų įskaityta už kitus užsakymus ir / ar grąžinta ieškovei, taip pat nepateikus įrodymų bei skaičiavimų, kurie pagrįstų, jog už nurodytus 10 vnt. ruošinių sumokėta ir ieškovei negrąžinta avanso suma patektų į ieškinio pirmuoju reikalavimu prašomą priteisti permokos sumą, pripažintina, kad ieškovė pagrįstai teigia, jog pagal CK 6.330 straipsnio 1 dalį, kai pardavėjas, pažeisdamas sutartį, perduoda pirkėjui mažesnį, negu nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų kiekį, pirkėjas turi teisę, jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, arba reikalauti perduoti jam trūkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokėti kainą, o jei kaina jau sumokėta, – reikalauti ją grąžinti ir atlyginti nuostolius. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškinio reikalavimas dėl nepanaudoto avanso grąžinimo tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 452,49 Eur avanso, sumokėto už nepristatytus 10 vnt. ruošinių, suma.

Dėl nuostolių atlyginimo

61.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 93 894,51 Eur nuostolių, patirtų dėl subrangovų UAB „KG Constructions“ ir UAB „Glasma service“ samdymo elementinio fasado gamybai, atlyginimą. Ieškovės teigimu, atsakovei netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. sistemingai ir nuolat vėluojant pristatyti užsakytus ruošinius – ieškovė atsidūrė tokioje padėtyje, nors to nenumatė ir neplanavo, jog buvo priversta sudaryti rangos sutartis su subrangovais UAB „Glasma service“ ir UAB „KG Constructions“, jog jie padėtų ieškovei laiku pagaminti Projekto 11-17 etapams numatytus elementinio fasado kiekius. Kitu atveju, ieškovė vien tik savo jėgomis nebūtų laiku įvykdžiusi savo Projekte prisiimtų įsipareigojimų ir dėl to būtų patyrusi dar didesnių nuostolių. Ieškovės teigimu, nuostolius sudaro subrangovams už nurodytus darbus sumokėtos sumos – 36 729,31 Eur UAB „Glasma service“ ir 57 136,20 Eur UAB „KG Constructions“. Šie nuostoliai yra nulemti atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), t. y. netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo – užsakymų pagrindu užsakytų ruošinių nepristatymo ir vėlavimo juos pristatyti, kurie nulėmė, jog įpusėjus Projekto įgyvendinimui ieškovė buvo priversta pakeisti ne tik ruošinių tiekėją, bet ir skubiai samdyti subrangovus elementinio fasado gamybai. Ieškovės teigimu, egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl iš atsakovės ieškovei turi būti priteista 93 894,51 Eur ieškovės patirtiems nuostoliams atlyginti.

62.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo atvejų, kai atsakovė vėlavo pristatyti ieškovės užsakytus ruošinius. Taigi, atsakovės neteisėti veiksmai sutartinės civilinės atsakomybės prasme pasireiškė įsipareigojimo užsakyme sutartu laiku pristatyti ruošinius ieškovei nevykdymu. Nors šalių nurodytose suvestinėse skiriasi suskaičiuotas vėluotų pristatyti gaminius dienų skaičius, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovei paaiškinus, kad bet koks, net ir vienos dienos, atsakovės vėlavimas turėjo tiesioginę įtaką elementinio fasado gamybos procesui, nes ieškovė, sutartu laiku negavusi ruošinių iš atsakovės, negalėjo pagaminti galutinio gaminio pagal iš anksto parengtą gamybos grafiką, o reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo grindžiamas vėlavimo faktu ir vėlavimų sistemingumu, tikslus vėluotų pristatyti gaminius dienų skaičius nėra teisiškai reikšmingas. 

63.       Ieškovė reikalavimą atlyginti padarytus nuostolius grindė argumentuodama, kad prašomų priteisti nuostolių – išlaidų subrangovams samdyti – atsiradimą nulėmė tai, jog vėlavimo pristatyti ruošinius atveju suplanuotą gaminio gamybą reikėjo nukelti kitai datai, kai tuo tarpu tą kitą datą jau buvo suplanuota kitų gaminių gamyba; ieškovės teigimu, per vieną dieną įvykdyti dviejų dienų gamybos plano nepadidinus gamybos našumo nėra įmanoma, todėl dėl tokio atsakovės vėlavimo kaupėsi nepagaminti gaminių kiekiai ir ieškovei teko samdyti subrangovus Projekto grafikui pasivyti ir fasado montavimo darbams atlikti, nors to ieškovė neplanavo. Ieškovė argumentavo, kad prašomus priteisti nuostolius nulėmė atsakovės vėlavimo pristatyti ruošinius mastas ir sistemiškumas, pakartotinumas.

64.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pripažįsta pagrįstais atsakovės teiginius, kad, nepaisant atsakovės vėlavimų pristatyti ruošinius faktų, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio ir prašomos priteisti žalos dydžio bei jo sąsajos su nurodomais neteisėtais veiksmais (vėlavimu pristatyti ruošinius).

65.       Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

66.       Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).

67.       Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Taigi, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.).

68.       Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, sutartinės verslininko civilinės atsakomybės atveju turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Šis kriterijus reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023).

69.       Nagrinėjamu atveju ieškovė priežastinį atsakovės neteisėtų veiksmų (vėlavimo teikti ruošinius) ir atsiradusių nuostolių (išlaidų samdant subrangovus) ryšį grindė plačiai argumentuodama ir paaiškindama, kad būtent dėl atsakovės vėlavimo pristatyti ruošinius faktų ir jų pasikartojimo atsirado būtinybė samdyti subrangovus, ko iš pradžių, planuodama vykdyti Projektą, ieškovė neplanavo ir neketino daryti. Dėl to, ieškovės teigimu, visos subrangovams samdyti patirtos išlaidos laikytinos atsakovės vėlavimo teikti ruošinius nulemtais nuostoliais. 

70.       Teismo vertinimu, vien vėlavimo faktai, kad ir pasikartojantys, savaime nepatvirtina poreikio samdyti subrangovus, neįvertinus realių buvusių ieškovės Projekto vykdymo planų paskirstant savus gamybinius pajėgumus, taip pat turėtų vidinių gamybinių pajėgumų ir vėlavimų poveikio realioms ieškovės galimybėms toliau vykdyti Projektą savomis jėgomis. Tam, kad būtų galima įvertinti ir nustatyti ieškovės nurodytus teiginius dėl vėlavimų masto įtakos Projekto vykdymo procesui ir ieškovės galimybėms savarankiškai vykdyti Projektą, būtina nustatyti ieškovės tuo metu turėtus gamybinius pajėgumus, pajėgumų poreikį vykdant Projektą ir ieškovės planuotus panaudoti resursus montuojant fasadus Projekte, taip pat nustatyti priežastinį ryšį tarp ruošinių tiekimo vėlavimo ir Projekto vykdymo plano išsibalansavimo apimties. Nustačius šias aplinkybes, turėtų būti įvertintas vėlavimo pristatyti ruošinius sukeltas efektas ir, atitinkamai, to pagrindu sprendžiama dėl priežastinio ruošinių pristatymo vėlavimų ir poreikio samdyti subrangovus ryšio. Tuo tarpu šiuo atveju ieškovė teiginius apie dėl vėlavimo tiekiant ruošinius išbalansuoto Projekto vykdymo grindė logikos dėsniais ir bendrais paaiškinimais argumentuojamais teiginiais. Nesant duomenų apie ieškovės pajėgumus, fasadų montavimo greitį ir Projektui įgyvendinti per dieną reikalingą atlikti darbų kiekį, nėra galimybių įvertinti, ar subrangovų samdymas buvo nulemtas būtent atsakovės vėlavimo teikti ruošinius, o ne atsirado dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, ar nebuvo iš anksto suplanuotas, ar subrangovų samdymo poreikio nesukėlė keli ieškovės vienu metu apsiimti vykdyti projektai ir / ar pervertintos galimybės tai padaryti savo gamybinių resursų apimtimi. Pripažintina, kad vėlavimo faktai ir subrangovų samdymo faktas, nesant duomenų apie planuotą Projekto vykdymo procesą ir ieškovės gamybinių resursų paskirstymą jame, nėra pakankami susieti priežastinio ryšio grandine vėlavimą teikti ruošinius ir subrangovų poreikį. Ieškovė, argumentuodama, kad dėl ruošinių pristatymo vėlavimo buvo sutrikdytas gamybos procesas, ieškovė fiksavo darbuotojų prastovas ir kt., nuostolių, patirtų dėl darbuotojų prastovų (kurie galėtų būti konkrečiai įrodomi), neteikė ir į prašomus atlyginti nuostolius neįtraukė. Tai kelia papildomų abejonių dėl ieškovės išlaidų subrangovams samdyti priežastinio ryšio su ruošinių tiekimo vėlavimu, nes galima situacija, jog, ieškovei lygiagrečiai vykdant kelis projektus, jos darbuotojai atliko darbus kituose projektuose. Neteikiant duomenų apie ieškovės darbų vykdymo pajėgumus, nėra pagrindo nustatyti, jog poreikis samdyti subrangovus kilo būtent dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovė, nurodydama, kad atsakovės vėlavimas teikti ruošinius atsiliepė ieškovės įsipareigojimų Projekte vykdymui, taip pat neteikė tokias pasekmes pagrindžiančių įrodymų, tokių kaip taikytos nuobaudos ar pan., apsiribodama vien darbų atlikimo grafiko kaita, kas, vykdant statybos rangos darbus, taip pat savaime yra gan įprastas ir neišskirtinis atvejis.

71.       Pastebėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, abejones dėl priežastinio ryšio sustiprina ir aplinkybės, jog ieškovė, atsakovei vėluojant vykdyti jau pirmuosius užsakymus, pretenzijų nereiškė, toliau teikė atsakovei užsakymus dėl ruošinių; tuo tarpu nurodyti subrangovai samdyti ne tik tiems Projekto etapams, kuriuose buvo atsakovės vėlavimas tiekti ruošinius, tačiau ir tiems, kai vėlavimo nebuvo; be to, subrangovai taip pat surinkinėjo ir kitus ruošinius, kuriuos teikė ne atsakovė. Siekiant pagrįsti nuostolių priežastinį ryšį tokioje situacijoje, buvo būtina teikti duomenis, patvirtinančius esminį Projekto vykdymo plano išsibalansavimą būtent dėl vėlavimo; ieškovei ne kartą buvo siūlyta tokius duomenis teikti, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo.

72.       Be to, atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalis siejo ne viena sutartis dėl ruošinių gamybos ir teikimo, o atskiri individualiai ieškovės atsakovei teikti užsakymai, nebuvo pakankamai pagrįsta ir tokios apimties nuostolių numatymo iš atsakovės pusės galimybė. Ieškovė, pasirinkusi bendradarbiauti su atsakove atskirų užsakymų pagrindu ir taip išlaikiusi galimybę bet kada atsisakyti šio bendradarbiavimo nepateikiant atsakovei naujų užsakymų (kas galiausiai ir buvo padaryta), kartu neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovė numatys viso Projekto vykdymo eigą ir įvertins galimus nuostolius dėl vėlavimo vykdant konkretų užsakymą šiame kontekste, ypač įvertinus ir tai, jog ieškovė bet kada turėjo galimybę reikalingus ruošinius užsakyti iš kito tiekėjo.  

73.       Sutiktina su atsakove, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė ir dėl atsakovės vėlavimų pristatyti ruošinius patirtų nuostolių dydžio bei jo sąsajos su sumos, išleistos subrangovams samdyti, dydžiu.  

74.       Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

75.       Kita vertus, sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020).

76.       Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nulėmusio neplanuotą subrangovų samdymą, iš viso patyrė 93 894,51 Eur nuostolių, kuriuos sudaro subrangovams už darbus sumokėtos sumos – 36 729,31 Eur UAB „Glasma service“ ir 57 136,20 Eur UAB „KG Constructions“. Nuostolių dydžiui pagrįsti, ieškovė pateikė: 2022 m. sausio – vasario mokėjimo pavedimus UAB ,,Glasma Sevice“ (e. t. 1, b. l. 272-277, 282, 286); 2022 sausio-vasario UAB ,,Glasma servise“ ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras už elementinio fasado gamybą, pakavimą ir transporto paslaugas pagal paslaugų (elementų gamybos) sutartį Nr. 20220106/01, 2022 m. balandžio mėn. sandėliavimo paslaugas (e. t. 1, b. l. 278-281, 284, 288); 2022 m. liepos 26 d. buhalterinę pažymą dėl ieškovės ir UAB ,,KG Constructions“ skolų užskaitymo pagal 2022 m. liepos 25 d. sąskaitą (e. t. 1, b. l. 291); UAB ,,KG Constructions“ 2022 m. liepos 25 d. PVM sąskaitą faktūrą už elementų surinkimą ,,Karlatone“ 14, 15, 16, 17 etapai) (e. t. 2, b. l. 92); 2024 m. vasario 15 d. buhalterinę pažymą apie ieškovės ir UAB ,,KG Constructions“ tarpusavio skolų užskaitymo faktą (e. t. 5, b. l. 15); 2022 m. sausio 6 d. ieškovės ir UAB ,,Glasma service“ paslaugų (elementų gamybos) sutartį Nr. 20220106/01 dėl elementų gamybos Projektui (e. t. 4, b. l. 181-183); 2020 m. sausio 30 d. ieškovės ir UAB ,,KG Constructions“ sudarytą Tiekimo sutartį Nr. LIG20/01 (e. t. 4, b. l. 184-185).

77.       Įvertinęs nurodytų dokumentų turinį, teismas pritaria atsakovės argumentams, kad iš pateiktų duomenų nėra įmanoma nustatyti pakankamos sąsajos, jog nurodytos išlaidos atsirado dėl atsakovės vėlavimo pateikti ruošinius pagal ieškovės užsakymus. Iš dalies pateiktų dokumentų nėra aišku, kokiems poreikiams samdyti subrangovai; tam tikri įrodymai dėl žalos abstraktūs ir patvirtina ieškovės ir nurodytų subrangovų tarpusavio bendradarbiavimą, tačiau nėra pakankami nustatyti sąsajas su staigiu ieškovės poreikiu samdyti subrangovus būtent Projekte.

78.       Pažymėtina, kad teismo posėdžių metu ne kartą buvo iškeltas klausimas dėl prašomos priteisti žalos ir jos dydžio priežastinio ryšio su atsakovės vėlavimu pateikti ruošinius, argumentuojant, jog šių aplinkybių neįmanoma nustatyti neturint duomenų apie ieškovės ketintas fasadų montavimo darbams patirti sąnaudas ir, atitinkamai, jų skirtumą nuo patirtųjų samdant subrangovus.

79.       Ieškovė į tai argumentavo, kad ji savo darbuotojams privalėjo mokėti darbo užmokestį nepriklausomai nuo to, jog dėl atsakovės vėlavimo pristatyti ruošinius atitinkamais laikotarpiais nebuvo galima vykdyti iš anksto suplanuotų gaminių gamybos darbų Projekte, todėl, ieškovės teigimu, ieškovės vykdytos elementinio fasado gamybos darbų savikaina neturi jokios teisinės reikšmės. Ieškovės įsigytos subrangovų teiktos elementinio fasado surinkimo / gamybos paslaugos buvo papildomos ir iš anksto neplanuotos ieškovės išlaidos, kurių nebūtų patirta, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovės atstovo teigimu skirtumas tarp fasado surinkimo darbų savikainos šiuos darbus atliekant ieškovei savo jėgomis ir išlaidų subrangovams samdyti nepadengtų patirtų nuostolių – papildomų fasado surinkimo kaštų, nes ieškovė subrangovų samdyti neplanavo ir, juos samdydama, nieko nesutaupė, o patyrė papildomų išlaidų. Dėl to ieškovė savo darbų atlikimo savikainos nevertino, apie ją duomenų neteikė ir jos nesiejo su prašomais atlyginti nuostoliais; taip pat teigė, jog išlaidos subrangovams samdyti laikytinos nuostoliais visa apimtimi.

80.       Teismo vertinimu, ieškovė, laikydamasi tokios pozicijos, iš esmės ignoruoja faktą, kad tam tikrų išlaidų / sąnaudų fasadams surinkti ji vis tiek būtų patyrusi, t. y. tą darbą, ieškovės teigimu, nesant ruošinių tiekimo vėlavimų būtų atlikę jos pačios darbuotojai per ilgesnį laiko tarpą. Taigi, išlaidų darbui atlikti būtų patirta. Kita vertus, ieškovė neteikė duomenų apie darbuotojų prastovas, t. y. neįrodinėjo, kad darbuotojai, vėluojant pristatyti ruošinius, nedirbo su kitais lygiagrečiai vykdomais projektais. Kaip nurodė ieškovė, buvo vykdomi keli projektai lygiagrečiai. Ieškovė pateikė kitų ieškovės vykdytų projektų (,,Turebergs“, ,,N. Z.“) kalendorinius darbo grafikus (e. t. 4, b. l. 179-180) ir paaiškino, jog planavo vystyti projektus tam tikru eiliškumu, paskirstydamas savo pajėgumus, tačiau dėl atsakovės vėlavimo pristatyti gamybai reikalingas medžiagas, Projekto gamybos vykdymas išsibalansavo, susikaupė dideli kiekiai nepagamintų fasadų; ieškovė buvo priversta samdyti subrangovus. Ieškovės teigimu, ,,baigusi projektą ,,Turebergs“, ieškovė savo atsilaisvinusius gamybinius pajėgumus ketino nukreipti į naujai prasidedančio ,,N. Z.“ projekto vykdymą ir lygiagrečiai toliau vykdyti du projektus: Projektą Karlatornet ir ,,N. Z.“. Taigi, kaip matyti, dirbdama su Projektu ieškovė lygiagrečiai dar dirbo ir su kitu projektu, atitinkamai, nebuvo įrodyta, jog ruošinių Projektui nepristatymo laiku ieškovės darbuotojai buvo prastovose ir / ar nevykdė užsakymų kitame projekte. Taigi, neįrodžius prastovų, nepaneigta, kad darbuotojai nebuvo nukreipti kitoms užduotims vykdyti, o vėliau, pasitelkus subrangovus, Projekto užduotys nebuvo įvykdytos greičiau ir terminai išpildyti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad visos subrangovams sumokėtos sumos pilna apimtimi galėtų būti pripažintinos nuostoliais. Tuo tarpu duomenų, kurie leistų nustatyti skirtumą tarp ieškovės planuotų sąnaudų ir jų padidėjimo pasitelkus subrangovus, byloje nebuvo pateikta, nors ieškovei ne kartą siūlyta tai padaryti.

81.       Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintini pagrįstais atsakovės teiginiai, jog nuostoliais susidariusioje situacijoje galėtų būti pripažintas planuotų ir patirtų sąnaudų skirtumas, kurio ieškovė neįrodė. Nesant duomenų apie ieškovės darbuotojų prastovas, nesant duomenų apie ieškovės savo gamybiniais resursais atliekamų fasado surinkimo darbų kainą ir tempą, negalint įvertinti šių kaštų santykio su subrangovams sumokėtomis sumomis, atsižvelgiant į tai, kad, bendrąja prasme, dėl vėlavimo pristatyti ruošinius atliktino darbo nei sumažėjo, nei padaugėjo, t. y. pakito tik darbui atlikti turimas laikas, bet ne jo apimtis, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti kaip nuostolius visas subrangovams samdyti turėtas išlaidas.

82.       Taigi, pritartina atsakovės argumentams, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta žala (jos dydis) ir prašomų priteisti išlaidų priežastinis ryšys su atsakovės vėlavimais teikti ruošinius – nėra aišku, kokią konkrečia žalą patyrė ieškovė, nes vien tai, kad ieškovė išleido tretiesiems asmenims tam tikras sumas, nereiškia, jog buvo patirta žala, t. y. jog šios išlaidos ir poreikis samdyti subrangovus atsirado dėl atsakovės vėlavimo pristatyti ruošinius, ir, atitinkamai, jog visos nurodytos sumos yra susijusios su ginčo Projektu. Pritartina atsakovei, kad žala būtų patirta tuo atveju, jei ieškovė subrangovams būtų sumokėjusi daugiau, nei ketino patirti išlaidų tiems darbams atlikti, t. y. nuostoliais galėtų būti pripažintas skirtumas tarp ketintų ir realiai patirtų sąnaudų darbui pagal Projektą atlikti, nes nuostoliai yra tam tikrų praradimų kompensavimui skirtas teisinis institutas. Nagrinėjamu atveju, neteikiant duomenų apie planuotas išleisti sąnaudas Projektui vykdyti ir šių darbų organizavimą savais gamybiniais pajėgumais bei, atitinkamai, negalėjimo vykdyti tokį planą priežastis bei sąsajas būtent su atsakovės teiktų ruošinių vėlavimu, nėra pagrindo pripažinti įrodytu tiek žalos dydį, tiek priežastinį subrangovams patirtų išlaidų ryšį su vėlavimu teikti ruošinius. Atsižvelgiant į nurodytą, nenustačius būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.  

Dėl procesinių palūkanų        

83.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 10,5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

84.       Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas) taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Tai specialusis įstatymas, nustatantis palūkanų normos skaičiavimą, todėl, į jo reguliavimo apimtį patenkantiems teisiniams santykiams turi būti taikomas šis Įstatymas, o ne bendroji CK 6.210 straipsnio nuostata. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Palūkanų, kurias skolininkas privalo mokėti už pavėlavimą, dydis skaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

85.       Nagrinėjamu atveju galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 2,5 procento, todėl, atsižvelgiant į tai, kad šalių teisiniai santykiai patenka į Įstatymo reguliavimo sritį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 10,5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 1 dalis , 2 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

87.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

88.       Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 19 504,85 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1 809 Eur žyminis mokestis (e. t. 1, b. l. 350), 2 096,93 Eur dokumentų vertimo išlaidos ir 15 598,92 Eur teisinės pagalbos išlaidų; pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (e. t. 4, b. l. 151-157, 196; e. t. 5, b. l. 11, 20-28). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės buvo patirta 133,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (e, t, 2, b. l. 5). Taigi, ieškovė patyrė 19 638,18 Eur bylinėjimosi išlaidų byloje. Įvertinus teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę, atstovo teiktų dokumentų skaičių, teismo posėdžių trukmę bei skaičių, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, ieškovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių, atitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Išlaidos dokumentų vertimui ir procesinių dokumentų įteikimui pripažintinos pagrįstomis, būtinomis ir susijusiomis su bylos nagrinėjimu.  

89.       Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė iš viso 5 655 Eur bylinėjimosi išlaidų: 4 625 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 1 030 Eur dokumentų vertimo išlaidų; pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (e. t. 3, b. l. 73-79; e. t. 4, b. l. 191-193). Įvertinus teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę, atstovo teiktų dokumentų skaičių, teismo posėdžių trukmę bei skaičių, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, atsakovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių, atitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Išlaidos dokumentų vertimui pripažintinos pagrįstomis, būtinomis ir susijusiomis su bylos nagrinėjimu.  

90.       Ieškiniu reikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės bendrai 111 161,76 Eur, o, ieškinį tenkinant iš dalies, priteisiama bendra 9 744,74 Eur suma, t. y. iš viso patenkinta 9 proc. ieškinio. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, ieškovei turėtų būti priteisiama 1 767,44 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovei – 5 146,05 Eur. Atlikus šių priešpriešinių sumų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 3 378,61 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

91.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 10,41 Eur. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

 

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lignas“ (j. a. k. 304420645) iš atsakovės SIA ,,BIC“ (j. a. k. 40003543504) 9 292,25 Eur (devynis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du eurus 25 ct) be pagrindo įgytų lėšų, 452,49 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 49 ct) negrąžinto avanso, 10,5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (9 744,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei SIA ,,BIC“ (j. a. k. 40003543504) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lignas“ (j. a. k. 304420645) 3 378,61 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lignas“ (j. a. k. 304420645) 10,41 Eur (dešimt eurų 41 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                Rūta Latvelė