Civilinė byla Nr. 2-2589-650/2014

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01588-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 63; 113.2; 116.5

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S   U Ž  A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui G. L., į procesą įtrauktam trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės,

n u s t a t ė:

ieškovas R. B. prašo atidalinti ieškovo R. B. suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., iš žemės sklypo, kadastro Nr. sklypą  (duomenys neskelbtini), esančio. sklypą  (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., pagal parengtą detalaus teritorijos planavimo dokumentą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-17 įsakymu Nr. A-XXX ir, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus 2012-12-27 sprendimu Nr. 31SK-(14.31.110.)-XXX patvirtintus žemės sklypų kadastro duomenis. Ieškovas prašo, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas tinkamai (CPK 130 str. tvarka), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį.

Į procesą įtrauktas trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Gavuds nurodytų žemės sklypų kadastro duomenų bylas buvo konstatuota, kad žemės sklypų kadastro duomenų bylos parengtos tinkamai, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas 2012 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 31SK-(14.31.110.)-XXX dėl žemės sklypo, kadastro Nr. sklypą  (duomenys neskelbtini), esančio sklypą  (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., pertvarkymo padalijimo būdu į du žemės sklypus ir patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „RM projektai“ matininkės G. V. 2012 m. gruodžio 17 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Tiek žemės sklypo, esančio sklypą  (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., tiek ir žemės sklypo, esančio sklypą  (duomenys neskelbtini)Šiaulių r. sav., žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktuose, sutikdami su paženklintų žemės sklypų ribomis yra pasirašę ir ieškovas, ir atsakovas, todėl ginčo dėl žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu į atskirus žemės sklypus tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo.

Atsakovui įteiktame pranešime dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo išaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., nesant atsakovo prašymo nepriimti sprendimo už akių, o ieškovui prašant priimti tokį sprendimą, priimtinas sprendimas už akių.

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas R. B. nuosavybės teise valdo 1200/2499 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. AAAA, esančio sklypą  (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone. Atsakovas G. L. nuosavybės teise valdo 1299/2499 dalis to paties žemės sklypo. Siekiant suformuoti du atskirus sklypus tarp turto bendrasavininkų buvo pradėta detalaus planavimo procedūra, parengtas ir patvirtintas atitinkamas planas, naujai suformuotiems sklypams suteikti adresai:  ieškovo sklypui – adresas A., atsakovo sklypui – Adresas B. Kol vyko detalaus plano rengimo ir tvirtinimo procedūros, 2012-11-20 nekilnojamojo turto registre atsirado įrašas apie disponavimo teisės apribojimą 1299/2499 dalims žemės sklypo, kurio unikalus numeris AAAA, esančio adresu A. Areštą taikė Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje 2-693-291/2013, kaip laikinąsias apsaugos priemones, kreditoriaus Z. D. prašymu. Areštas galioja ir šiuo metu. Dar laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos kitoje civilinėje Nr.2-11775-901/2013, kurios galios iki visiško atsakovo atsiskaitymo su kreditoriumi. Esant tokiai situacijai, ieškovas R. B. mėgino realizuoti savo teises, nesikreipdamas su šiuo ieškiniu ir tuo tikslu gavo iš teismo paaiškinimą, kad jo valdomai sklypo daliai areštas nėra taikomas bei, gavo visų suinteresuotų asmenų (atsakovo kreditoriaus Z. D., atsakovo sutuoktinės K. L. bei antstolio) sutikimus, kad jie neprieštarauja, jog būtų vykdomas ieškovo sklypo dalies atidalinimas.

Atlikus kadastrinius matavimus ir parengus žemės sklypo kadastro duomenų bylą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui buvo paduotas prašymas patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Patikrinus bylą nurodyta, kad žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengtos tinkamai. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daik­tinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre matyti, kad ieškovui R. B. nuosavybės teise priklauso 1200/2499 dalių žemės sklypo, atsakovui G. L. - 1299/2499 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. AAAA, kadastrinis Nr. sklypą  (duomenys neskelbtini), esančio adresu A (b. l. 7-8).

Iš pateiktos au ieškiniu žemės sklypo kadastro duomenų bylos matyti, kad buvo atlikti minėto žemės skly­po kadastriniai matavimai, parengtas žemės sklypo padalinimo planas. Sklypo bendrasavininkiai R. B. ir G. L. dalyvavo matavime, sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei pla­nuose pasirašė. Nacionalinės žemės tar­ny­bos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas 2012 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą nr. 31SK-(14.31.110.)XXXX dėl žemės sklypo, kadastro Nr. sklypą  (duomenys neskelbtini), esančio Šiaulių r. sav., pertvarkymo padalijimo būdu į du žemės sklypus ir patvirtinto šių žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „RM projektai“ matininkės G. V. 2012 m. gruodžio 17 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąly­gų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo prin­ci­pą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kon­kre­čiai nagrinėjamoje byloje – teisę perplanuoti bendrą žemės sklypą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo są­lygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus, ir toks bendraturčių nesutikimas su ieškiniu turi būti pro­tingai motyvuotas. Žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant no­ta­riškai tvirtinamą sutartį. Sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės skly­po dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami su­for­muotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Lie­tu­vos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalis).  Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir ribo­ženk­lių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savinin­kui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ri­bos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sis­te­moje (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punk­tas).

Kaip matyti iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo – pažymėjimo apie nekil­noja­mo­jo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, ginčo žemės sklypas su­for­muotas atliekant kadastrinius matavimus. Atsakovas, gavę procesinius dokumentus (b. l. 32), atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl da­ry­tina išvada, kad UAB „RM projektai“ matininkės G. V. atlikti žemės sklypo kadas­t­ri­niai matavimai bei parengtas žemės sklypo planas atsakovui yra priimtinas. Atsakovas pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei plane, kas rodo, jog ginčo dėl žemės klypo pertvarkymo padalijimo būdu į atskirus žemės sklypus tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo.Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog UAB „RM projektai“ atliktas žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimas bei parengtas žemės sklypo planas šalims yra priimtini, akivaizdžiai nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškinys tenkintinas.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos ir dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 144 Lt žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straips­nis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 da­lis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 285, 286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

            Ieškinį tenkinti visiškai.

           Atidalinti ieškovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) suformuotą 1200 kv. m žemės sklypą A., iš žemės sklypo, kadastro Nr. sklypą  (duomenys neskelbtini) , esančio sklypą  (duomenys neskelbtini)., kurio 1299/2499 dalių bendrasavininkas yra atsakovas G. L., gim. sklypą  (duomenys neskelbtini) , pagal parengtą detalaus teritorijos planavimo dokumentą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-06-17 įsakymu Nr. A-XXX ir, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus 2012-12-27 sprendimu Nr. 31SK-(14.31.110.)-XXX patvirtintus žemės sklypų kadastro duomenis.

           Priteisti iš atsakovo G. L., gim., sklypą  (duomenys neskelbtini) ieškovui R. B., gim. sklypą  (duomenys neskelbtini), 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Alma Jurgelienė