Civilinė byla Nr. 2S-73-368/2021

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01292-2015-6

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8.;           

                                                                                                                              3.3.2.4.; 3.3.2.5.                                     

  (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (skolininkės) S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1450-959/2015.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. teismo įsakymu patenkintas kreditoriaus V. L. pareiškimas dėl skolos ir sutartinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. B. (buvusi pavardė – K.) ir nutarta išieškoti iš S. B. kreditoriaus naudai 2985,82 Eur skolos, 114,71 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi patenkintas kreditoriaus V. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – kreditoriaus V. L. reikalavimų įvykdymui užtikrinti nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės S. B. atžvilgiu: areštuoti skolininkei priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą 3100,53 Eur sumai, o jo nesant arba esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti.

3.       2020 m. spalio 23 d. teisme gautas skolininkės S. B. prašymas nustatyti disponuojamą pinigų sumą, nes į atsiskaitomąją sąskaitą gauna lėšas iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos (120,12 Eur vaikų pinigus), iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (112,10 Eur netekto darbingumo išmoka, 70,20 Eur vaiko išlaikymui), darbo užmokestį, kurio dydis priklauso nuo išdirbtų valandų. Skolininkė prašyme nurodo, kad šiuo metu, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės bei antstoliai išskaičiuoja iš neįgalumo pašalpos bei darbo užmokesčio, antstoliai nuo atsiskaitomosios sąskaitos nuima areštą, lieka tik laikinosios priemonės ir taip ji negali disponuoti gaunamomis lėšomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi skolininkės S. B. prašymą atmetė.

5.       Teismas įvertinęs tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartimi jau pasisakyta dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų matyti, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. teismo įsakymas nėra pateiktas vykdyti antstoliams, t. y. antstoliai pagal minėtą teismo įsakymą nesiima jokių priverstinio skolos išieškojimo veiksmų ir nuo skolininkės gaunamų pajamų (socialinių išmokų, nedarbingumo pašalpų, gaunamo darbo užmokesčio) nedaro jokių išskaitymų kreditoriaus naudai, sprendė, kad šiuo metu nėra jokio teisino pagrindo nustatyti konkrečią pinigų sumą, kuria skolininkei būtų leista disponuoti.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Atskiruoju skundu apeliantė (skolininkė) S. B. prašo nustatyti disponuojamą pinigų sumą.

7.       Nurodo, kad 2015 m. lapkričio 4 d. civilinėje byloje Nr. L2-1450-959/2015 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuota jos sąskaita. Į atsiskaitomąją sąskaitą apeliantė gauna lėšas: iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos - socialinę išmoką (vaikų pinigai) 120,12 Eur, iš SODROS - 112,10 Eur (netekto darbingumo, neįgalumo išmoką), iš Vaikų išlaikymo fondo - 70,20 Eur, darbo užmokestį, kurio dydis priklauso nuo išdirbtų valandų. Šiuo metu kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, bei kitų kreditorių pateiktų skolų vykdymą atlieka antstoliai išskaičiuojant iš neįgalumo pašalpos bei darbo užmokesčio, antstoliai nuo atsiskaitomosios sąskaitos atskaito lėšas, lieka tik laikinosios apsaugos priemonės ir taip atsakovė negali disponuoti gaunamomis lėšomis.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

           Atskirasis skundas netenkintinas.

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirojo skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9.       Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl konkrečios pinigų sumos, kuria skolininkei būtų leista disponuoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir atskiruoju skundu prašo nustatyti konkrečią pinigų sumą, kuria jai būtų leista disponuoti.

11.       Byloje nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. teismo įsakymu buvo patenkintas kreditoriaus V. L. pareiškimas dėl skolos ir sutartinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. B. Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi patenkintas kreditoriaus V. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – kreditoriaus V. L. reikalavimų įvykdymui užtikrinti nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės S. B. atžvilgiu: areštuoti skolininkei priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą 3100,53 Eur sumai, o jo nesant arba esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. spalio 8 d. nutartimi, skolininkės S. B. prašymas nebetaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. L2-1450-959/2015 atmestas, nes byloje nepateiktą duomenų apie priimto teismo įsakymo įvykdymą. Teismas nurodė, kad iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad kreditorius dar nėra kreipęsis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal 2015 m. lapkričio 4 d. teismo įsakymą, tačiau CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti dar nėra suėjęs. Be to, skolininkė nepateikė įrodymų, jog yra išnykusios aplinkybės, kurias taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas pripažino kaip keliančias grėsmę teismo sprendimo įvykdymui: iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad skolininkės atžvilgiu vykdoma daugiau nei 20 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

13.       Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, iš teismų informacinės sistemos Liteko, bei antstolių informacinės sistemos, kreditorius V. L., kurio prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dar nėra kreipęsis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal 2015 m. lapkričio 4 d. teismo įsakymą. Tai yra, antstoliai būtent pagal minėtą teismo įsakymą konkrečioje civilinėje byloje Nr. L2-1450-959/2015 nesiima jokių priverstinio skolos išieškojimo veiksmų ir nuo skolininkės gaunamų pajamų (socialinių išmokų, nedarbingumo pašalpų, gaunamo darbo užmokesčio) nedaro jokių išskaitymų kreditoriaus naudai. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo metu nėra jokio teisino pagrindo nustatyti konkrečią pinigų sumą, kuria skolininkei būtų leista disponuoti.

14.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad be šios bylos, jos atžvilgiu antstolių kontorose yra vykdomos dar apie 20 vykdomųjų bylų. Antstolių informacinėje sistemoje yra įdiegtas Laisvai disponuojamos sumos instrumentas, iš kurios skolos nėra išieškomos pagal 2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pakeitimus. Įstatymas įpareigojo mokėjimo paslaugų teikėjus užtikrinti, kad areštuotos sąskaitos savininkas galėtų disponuoti nustatyto dydžio pinigų suma naudodamasis bent mokėjimo kortelėmis (išskyrus kredito korteles), o jei paslaugų teikėjas mokėjimo kortelių neišduoda – kitais būdais. Sklandžiam išieškojimo procesui užtikrinti reikalingas pačios skolininkės aktyvumas. Svarbu operatyviai teikti antstoliams duomenis apie gaunamas ir net apie ateityje planuojamas gauti lėšas, iš kurių skolos nėra išieškomos arba išieškomos ne visa apimtimi.

15.       Pabrėžtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį išieškojimas negalimas iš tokių lėšų: valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; iš išmokų vaikams, mokamų pagal Išmokų vaikams įstatymą; iš išeitinės išmokos; iš sumų, kurios mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; iš kompensacinių išmokų už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą; iš laidojimo pašalpų; iš išmokų, mokamų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą (šalpos pensijų, šalpos našlaičių pensijų ir kt.); iš kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.

16.       Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju, pati skolininkė turi teikti duomenis kitiems antstoliams pagal išieškojimus vykdomus kitose bylose dėl gaunamų lėšų, iš kurių išieškojimas nėra galimas ir prašyti antstolių nustatyti (jei dar ši suma nenustatyta) laisvai disponuojamą pinigų sumą.

17.       Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas sprendžiamu klausimu, todėl priėmė teisėtą, motyvuotą ir teisiškai pagrįstą nutartį. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

                      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1  punktu, Šiaulių apygardos teismas,

       n u t a r i a:

                Atskirąją skundą atmesti.

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius