Civilinė byla Nr. e2A-549-544/2023

       Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00145-2023-0

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.;

                                 2.4.4.2.; 3.3.1.13.; 3.3.1.18.1

                                                           (S)

 

 

 

PANEVĖŽIO apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 7 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ir atsakovo M. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2228-783/2023 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui M. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, kredito unijai ,,Kupiškėnų taupa“, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugų skyrius.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė D. V. (toliau – ir ieškovė) pateiktu ieškiniu prašė: nutraukti (duomenys neskelbtini) su atsakovu M. V. (toliau – ir atsakovas) Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką; atsakovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo; nutraukus santuoką vaikų – M. V. (gimusios (duomenys neskelbtini), K. V. (gimusios (duomenys neskelbtini) ir J. V. (gimusios (duomenys neskelbtini) – gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti vaikams išlaikymą iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant lėšų, skirtų vaikams išlaikyti, tvarkytoja uzufrukto teise; santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti po 1/2 dalį, atsakovui tenkančiai nekilnojamojo turto daliai nustatyti uzufruktą, suteikiantį ieškovei atsakovui priklausančiu turtu naudotis iki (duomenys neskelbtini) (kol J. V. sulauks pilnametystės); santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – 2000 Eur vertės automobilį VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – priteisti atsakovui, ieškovei iš atsakovo už šiam atitenkantį didesnės vertės turtą priteisti 1000 Eur kompensaciją; prievolę atsiskaityti su kredito unija „Kupiškėnų taupa“ pagal 2017 m. liepos 18 d. būsto kredito sutartį palikti ieškovės ir atsakovo solidaria prievole; nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes.

2.       Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kredito unija ,,Kupiškėnų taupa“ pateiktu atsiliepimu sutiko, kad nutraukus šalių santuoką jų prievolė kreditoriui liktų solidaria šalių prievole.

4.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugų skyrius pritarė ieškovės reikalavimams, susijusiems su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo jiems priteisimu bei ieškovės reikalavimu nustatyti uzufruktą atsakovui po santuokos nutraukimo jam atitenkančiai nekilnojamojo turto daliai.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovės D. V. ieškinį tenkino iš dalies:

5.1.        Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės D. V. ir atsakovo M. V., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5.2.       Po santuokos nutraukimo ieškovei D. V. ir atsakovui M. V. paliko santuokines V. ir V. pavardes.

5.3.       Nustatė nepilnamečių vaikų M. V. (gimusios (duomenys neskelbtini), K. V. (gimusios (duomenys neskelbtini) ir J. V. (gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. V.

5.4.       Priteisė iš atsakovo M. V. materialinį išlaikymą M. V., K. V. ir J. V., naudai po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2023 m. vasario 10 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šias lėšas uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės pavesta tvarkyti vaikų motinai D. V.

5.5.       Padalino santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą ir:

5.5.1.                      Ieškovei D. V. priteisė 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 13500 Eur vertės (trylikos tūkstančių penkių šimtų eurų); 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; 

5.5.2.                      Atsakovui M. V. priteisė 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 13500 Eur vertės (trylikos tūkstančių penkių šimtų eurų); automobilį VOLVO V70, VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų vertės) vertės.

5.5.3.                      Nustatė, jog prievolė kredito unijai „Kupiškėnų taupa“ pagal 2017 m. liepos 18 d. Būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidari, šią prievolę kreditoriui abi šalys grąžina pagal su kredito unija „Kupiškėnų taupa“ sutartyje nustatytą tvarką.

5.6.       Kitą ieškinio dalį atmetė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Be kitų teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir motyvų, teismas, nustatydamas iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo bedarbiai, jiems buvo mokamos nedarbo draudimo išmokos (atsakovui – 993,46 Eur per mėnesį, ieškovei – 320,10 Eur už 2023 m. gegužės mėnesį), ieškovė, be bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu valdomo turto, turi ir asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis (200 Eur) kiekvienam vaikui neviršija vienam iš tėvų tenkančio teismų praktikoje suformuoto orientacinio dydžio vienam vaikui, atsakovas dėl tokio dydžio prieštaravimų nepateikė, todėl teismas šį reikalavimą patenkino.  

7.       Teismas, nors ir nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo pajamas sudarė 993,46 Eur nedarbo draudimo išmoka ir kad prašomo priteisti išlaikymo vaikams dydis sudaro daugiau nei 60 procentų šios išmokos, tačiau, įvertinęs, kad 2022 metais atsakovo draudžiamosios pajamos sudarė 33 593,52 Eur, konstatavo, jog atsakovas turi galimybes dirbti pakankamai gerai apmokamą darbą ir į jo dabartines atsakovo pajamas, nustatydamas išlaikymo dydį, neatsižvelgė.

8.       Spręsdamas ieškovės reikalavimą nustatyti uzufruktą atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančiai nekilnojamojo turto daliai iki jauniausios dukters J. V. pilnametystės teismas nustatė, jog ieškovė, be bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu valdomo turto, turi ir kito nekilnojamojo turto – 3/8 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

9.       Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), esančiame name gyvena ieškovės močiutė, kuri ieškovei priklausančia turto dalimi naudojasi uzufrukto teise. Tačiau 1/4 daliai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisė ten gyvenančiai ieškovės motinai nėra nustatyta. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis pastarajai ieškovei priklausančiai turto daliai yra suteiktas šeimos turto statusas, kuris nepanaikintas. Teismas nurodė, kad šalims priklausantis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra pakankamai didelio ploto (gyvenamojo namo naudingas plotas yra 112,29 kv. m, gyvenamasis plotas – 78,87 kv. m),  kurio turi užtekti  šalių ir jų vaikų gyvenimui. Todėl teismas nusprendė, kad teisinio pagrindo nustatyti ieškovei uzufruktą atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančiai nekilnojamojo turto daliai nėra pagrindo.

I.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovė D. V. (toliau – ir apeliantė) prašo Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2228-783/2023 panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11.       Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jos ieškinio reikalavimo nustatyti uzufruktą atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančiai nekilnojamojo turto daliai iki jauniausios dukters J. V. pilnametystės, todėl neužtikrino nepilnamečių vaikų interesų apsaugos ir tuo iš esmės neatskleidė bylos esmės.  Paaiškina, kad teismui šalių gyvenamą namą padalinus po 1/2 dalį susidaro situacija, kai ieškovė savo namo dalyje turės gyventi su trimis vaikais ir jiems neteks nei po 10 kv. m. ploto, o atsakovas savo namo dalyje gyvens vienas, be to, jis konfliktiškas, piktnaudžiauja alkoholiu, o tai akivaizdžiai pažeidžia vaikų interesus.

12.       Apeliantės vertinimu, teismas išsamiai neištyrė aplinkybių dėl vaiko interesų įgyvendinimo ir jų teisių apsaugos, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –  CK) 3.3 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus ir neatskleidė bylos esmės. Mano, kad, nors nepareiškė ieškinio reikalavimo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju tvarką, tačiau teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 2-3 dalimis, šeimos byloje, siekdamas apsaugoti vaikų teises ir prioritetinius interesus, savo iniciatyva turėjo viršyti pareikšto ieškinio reikalavimus ir priimti sprendimą nustatyti naudojimosi namu tvarką. Nenustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos tarp šalių gali kilti konfliktai, o šalių nepilnamečiai vaikai nuolat matys alkoholiu piktnaudžiaujantį, konfliktišką tėvą.

13.       Apeliaciniu skundu atsakovas M. V. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš jo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas, priteisiant iš jo išlaikymą  kiekvienam vaikui po 100 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.

14.       Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.5 straipsnio, 3.192 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nukrypo nuo aktualiu klausimu formuojamos teismų praktikos, nes iš jo priteisė 200 Eur išlaikymą kiekvienam iš trijų nepilnamečių vaikų, pagrįstą tik ieškovės prašymu, jo neprieštaravimu ir 2002 metų pajamomis, kurių jis galbūt niekada nebegaus, nes 2023 m. pradžioje neteko darbo. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į dabartines jo pajamas ir turtinę padętį, todėl priteisto išlaikymo dydis yra neproporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jo turtinei padėčiai ir turi būti sumažintas iki 100 Eur periodinės išmokos dydžio per mėnesį kiekvienam vaikui.

15.       Apeliantas nurodo, kad teismas, nustatydamas išlaikymo nepilmnnamečiams vaikams dydį, vertino tik tuo metu gautą 993,46 Eur nedarbo išmoką, tačiau ji kiekvieną mėnesį mažėja ir iš esmės visa išmoka tenka vaikams. Paaiškino, jog gyvena mažame mieste, kuriame rasti geriau apmokamą darbą sudėtinga. Be to, jis turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų už įsigytą automobilį, kuriuo vežioja vaikus į mokyklą ir darželį, moka būsto, kuriame gyvena ir vaikai, paskolos  įmokas, taip prisidėdamas prie vaikų gerbūvio ir išlaikymo.   

16.       Atsiliepimų į apeliacinius skundus byloje nepateikta.    

Teisėjų kolegija        

k o n s t a t u o j a :

 

I.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl nagrinėdamas apeliacinius skundus remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

19.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas nustatyti uzufruktą po santuokos nutraukimo atsakovui tenkančiai ½ nekilnojamojo turto daliai (ieškovės apeliacinis skundas), tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis perdiodinėmis išmokomis (atsakovo apeliacinis skundas) bei teismo sprendimo dalies, kuria teismas be pagrindo netaikė CPK 376 straipsnio 2-3 dalies nuostatų ir, viršydamas pareikštus reikalavimus, savo iniciatyva  nutraukdamas šalių santuoką nenustatė tarp šalių padalijamo namo su priklausiniais ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos (ieškovės apeliacinis skundas), teisėtumo ir pagįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20.       Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimą dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokos išrašą bei banko sąskaitų išrašus.

21.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (LAT 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (LAT 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

22.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė nedalyvaujant apeliantui, kad naujų įrodymų turinys susijęs su apeliacinio skundo argumentais, įrodymai teikiami šeimos byloje nepiktnaudžiaujant teise, apelianto pateiktus dokumentus priima ir vertina juos kitų byloje esančių įrodymų visumoje pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo dalies, susijusios su uzufrukto (ne)nustatymu ir šios bylos dalies esmės neatskleidimo

23.       Minėta, kad apeliantė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino jos ieškinio reikalavimo nustatyti uzufruktą atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančiai nekilnojamojo turto daliai iki šalių jauniausios dukters J. V. pilnametystės, ir nurodo, kad dėl to neatskleista šios bylos dalies esmė, uzufrukto nenustatymas pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, nes nutraukiant šalių santuoką jai priteistoje ½ dalyje nekilnojamojo turto ji turės gyventi su trimis vaikais, tuo tarpu atsakovas jam priteistoje ½ nekilnojamojo turto dalyje gyvens vienas, o vaikai matys konfliktišką tėvą ir jo piktnaudžiavimą alkoholiu.  

24.       Bylos duomenys rodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama sprendimo dalimi nusprendė, jog šalių nepilnamečių vaikų interesai ir teisė į gyvenamąjį būstą gali būti (bus) užtikrinti ir nenustačius ieškovės prašomo uzufrukto atsakovo turtui, nes ieškovė, su kuria nustatoma vaikų gyvenamoji vieta, pati nuosavybės teise valdo ir po santuokos nutraukimo valdys dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, be to, turi kito tinkamo nuolatinai gyventi nekilnojamojo turto.

25.       Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 13 straipsniuose nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šiose normose nurodytų principų – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tuo pirmiausia turi pasirūpinti vaiko tėvai. Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas). Šių teisės normų įgyvendinimas užtikrina vaiko teisę į būstą ir tinkamų jo vystymuisi sąlygų sudarymą.

26.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad uzufrukto teise sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, gali pasinaudoti tada, kai jis neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti. Ši teisės norma apsaugo vaiko teisę į gyvenamąjį būstą tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų gyvenamojo būsto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma būtent su tuo iš tėvų, o kito iš tėvų nuosavybės teisė apribojama, nustatant gyvenamosios patalpos uzufruktą (CK 3.86 straipsnio 2 dalis, 4.141 straipsnio 1 dalis) (LAT 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2006; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę (LAT 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktas).

27.       Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pažymi, kad ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo, turėjo pareigą įrodyti, bet neįrodė, jog šalių nepilnamečiai vaikai gali būti aprūpinti gyvenamąja patalpa tik nustatant uzufruktą į atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančiai nekilnojamojo turto daliai bei kad nepilnamečiai vaikai negali būti aprūpinti gyvenamąja patalpa kitokiu būdu (CPK  178 straipsnis).

28.       Pažymėtina, kad minėtose CK trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką (CK 3.71, 3.86 straipsniai), įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga nustatyti uzufruktą, ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui.

29.       Bylos duomenys rodo, kad šalys ir jų trys nepilnametės dukros gyvena name su priklausiniais, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki santuokos nutraukimo priklausė šalims. Iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad, teismui nutraukus santuoką, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs gyvenamasis namas ir kitas nekilnojams turtas adresu (duomenys neskelbtini) tarp jų padalintas lygiomis dalimis (po 1/2 dalį). Teismo sprendimo dalis, kuria taip padalintas šalių santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas, apeliaciniais skundais neapskųsta, todėl įsiteisėjus pirmosios instancijos teismui sprendimui ieškovei nuosavybės teise priklausys 1/2 dalis minėto gyvenamojo namo ir kito nekilnojamojo turto. Šia ieškovei priklausančia turto dalimi gali naudoti šalių nepilnamečiai vaikai, kuriems, be kita ko, nėra atimta galimybė naudotis ir atsakovui nuosavybės teise priklausančia minėto turto dalimi.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė  nuosavybės teise valdo ir daugiau nekilnojamojo turto – 3/8 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/4 dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovas jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Nors byloje esančiais duomenimis nustatyta (duomenys neskelbtini), esančiame name gyvena ieškovės močiutė, kuri ieškovei priklausančia 3/8 turto dalimi naudojasi uzufrukto teise, tačiau 1/4 daliai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisė ten gyvenančiai ieškovės motinai nėra nustatyta. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys rodo, kad ieškovei priklausančiai 1/4 daliai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) yra suteiktas ir šeimos turto statusas.

31.       Teisėjų kolegijos vertinimu, buvusių sutuoktinių konfliktiški santykiai ir/ar tam tikras nederamas elgesys savaime nėra pakankamas pagrindas nei nukrypti nuo šeimos poreikiams sukurto turto padalijimo natūra, nei nuo turto lygių dalių padalijimo principų, nei yra savarankiškas pagrindas nustatyti uzufruktą.

32.       Vadovaudamasi aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir nustatytomis aplinkybėmis 23-31 nutarties punktai), teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė, su kuria nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, turi ir ateityje turės galimybę užtikrinti savo ir nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą savo nuosavybės teise valdomo turto pagrindu ir be uzufrukto nustatymo atsakovui tenkančiai minėto nekilnojamojo turto daliai. Nustačius uzufruktą į atsakovui teismo sprendimu priteisiamą gyvenamojo namo dalį būtų iš esmės pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, nes toks nuosavybės teisių suvaržymas būtų neproporcingas.

33.       Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė ar juo labiau šalių nepilnamečiai vaikai nenustačius uzufrukto teisės gali likti be gyvenamojo būsto. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl uzufrukto nustatymo atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančiai nekilnojamojo turto daliai, materialinės bei proceso teisės normų, reglamentuojančių uzufrukto nustatymą bei įrodinėjimo procesą, nepažeidė, jas tinkamai aiškino ir taikė, todėl padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog nėra pagrindų nustatyti ieškovės prašomą nustatyti servitutą.

34.        Apeliantė skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas toje bylos dalyje, kurioje sprendė dėl uzufrukto nustatymo, neatskleidė bylos esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiam argumentui pritarti pagrindo nenustatė.

35.       Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti esmines teisines ir faktines bylos aplinkybes, nes nuo to priklauso tinkamas bylos teisinių santykių kvalifikavimas, taigi ir bylos esmės atskleidimas. Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šią bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir nustatė bylos teisinių santykių kvalifikavimui reikšmingų faktinių ir teisinių bylos aplinkybių visumą, nurodė įrodymus, kuriais vadovavosi ir kuriuos atmetė, savo išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo, todėl atskleidė bylos esmę, įskaitant ir jos dalį pagal reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo.  Todėl apeliantės nurodomo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto esminio proceso teisės normų pažeidimo nepadarė.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo dalies, susijusios su CPK 376 straipsnio nuostatų (ne)taikymu

36.       CPK 376 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

37.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantės argumento, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CPK 376 straipsnio nuostatų ir, net nesant pareikšto ieškinio, savo iniciatyva nenustatė namo naudojimosi tarp šalių tvarkos, pažymi, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.49, 3.49 straipsniai). Taigi, santuokos nutraukimo metu būsto naudojimosi tvarkos klausimas nėra neatskiriama sudėtinė dalis klausimų, kuriuos privalo išspręsti teismas nutraukdamas šalių santuoką.

38.       Šioje byloje ieškinys dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo nebuvo pareikštas, o pareikštame ieškinyje nurodant jo faktinį pagrindą nebuvo išdėstytos aplinkybės, susijusios su ginču dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos. Dėl minėtų aplinkybių nepasisakė atsakovas, jos nepaaiškėjo ir teismo posėdžio metu. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo nei pagrindo, nei teisės savo iniciatyva, nesant pareikšto ieškinio faktinio pagrindo ir iškelto ginčo, spręsti reikalavimą, kurio spręsti niekas neprašo.

39.       Kitas aspektas tas, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika, LAT 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023). Tik nustačius faktą, kad šalys tarpusavyje negali sutarti dėl vieno iš jų (ar abiejų) pasiūlytos tvarkos, šalys turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl ginčo išsprendimo.

40.       Kadangi aptariamas klausimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ir CPK 312 straipsnyje įtvirtintu draudimu apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dėl apeliantės reikalavimo nustatyti padalinto gyvenamojo namo naudojimosi tvarką plačiau nepasisako.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams

41.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantas M. V. yra nepilnamečių dukrų M. V. (gimusios (duomenys neskelbtini), K. V. (gimusios (duomenys neskelbtini) ir J. V. (gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2023 m. birželio 7 d. sprendimu priteisė iš apelianto materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. vasario 10 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šias lėšas uzufrukto teise iki vaikų pilnametystės pavesta tvarkyti vaikų motinai D. V.

42.       CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

43.       Nagrinėjamoje byloje apeliantas neginčija savo pareigos teikti materialinį išlaikymą savo nepilnametėms dukroms, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismo priteistas 200 Eur kas mėnesį mokamos išlaikymas kiekvienam vaikui yra per didelis ir neproporcingas jo pajamoms bei turtinei padėčiai. Apeliantas išlaikymą kiekvienam vaikui prašo sumažinti iki 100 Eur per mėnesį.

44.       Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (LAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

45.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 ir joje nurodyta teismų praktika).

46.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1014 „Dėl 2023 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 840 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 633,20 Eur. Atėmus 85,75 Eur dydžio išmoką vaikui, gaunamą iš savivaldybių biudžetų, vieno vaiko išlaikymo, teikiamo abiejų tėvų, poreikis 2023 m. pirmą pusmetį buvo ne mažesnis nei 547 Eur (547,45 Eur). Taigi vidutiniškai kiekvienam iš tėvų tenkančio išlaikymo dalis sudaro apie 274 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš apelianto nepilnamečių dukrų išlaikymui priteista po 200 Eur išlaikymo suma yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesio algos, taigi, ši išlaikymo suma iš esmės patenkina tik būtinuosius vaikų poreikius.

47.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš apelianto priteistino išlaikymo dydžio, teisingai įvertino tą aplinkybę, kad apeliantas, nors sprendimo priėmimo metu yra bedarbis ir gauna tik 993,46 Eur nedarbo išmoką, tačiau per 2022 metus jo gautų pajamų dydis iš darbo teisinių santykių (33 593,52 Eur) sudaro pagrindą pagrįstai manyti, jog apeliantas turi galimybes ir įvairiapusę patirtį dirbti geriau apmokamą darbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvusias atsakovo pajamas, nustatydamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas  pagįstai vertino, bet nelaikė esminiu įrodymų, lemiančiu nustatomo išlaikymo dydį.

48.       Apeliantas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad sprendimo priėmimo metu jam mokėta 993,46 Eur nedarbo išmoka kiekvieną mėnesį mažėja bei kad jis vykdo neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus. Tačiau šios aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžio. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdams į tai, jog minėta išmoka ir mažinama dėl to, kad asmenys būtų suinteresuoti grįžti į darbo rinką. Pagal bylos duomenis, apeliantas yra sąlyginai jauno amžiaus, darbingas (nėra duomenų apie darbingumo lygio sumažėjimą), pagal praeities darbo istoriją turi realias galimybes dirbti ir gauti tokį darbo užmokestį, kuris patenkintų ir jo, ir vaikų bent jau būtinus poreikius ir užtikrintų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.

49.       Teisėjų kolelgijos vertinimu, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Šiuo atveju visos abejonės dėl apelianto turtinės padėties vertintinos vaikų naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

Dėl bylos procesinės baigties

50.       Į esminius apeliacinių skundo argumentus atsakyta, kiti (likę) apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo vertinimui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

51.       Taigi, atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tiek atsisakęs tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą nustatyti uzufruktą atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančiai nekilnojamojo turto daliai, tiek vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nustatant priteistino išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, nepadarė apeliaciniuose skunduose nurodytų teisės normų pažeidimų, nesuklydo vertindamas byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52.       Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai atmetami, atsiliepimai į skundus nepateikti, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos ir nepriteisiamos.  

53.       Nustatyta, kad atsakovas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. liepos 12 d. nutartimi buvo atleistas nuo 51 Eur  žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už pateiktą apeliacinį skundą. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš atsakovo priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 51 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

 

                              Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2023 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistu.

             Priteisti valstybei iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51 Eur (penkiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Žyminį mokestį į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokas kodas 5660.

                     Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

        

 

Teisėjai                                    Ramunė Čeknienė

  

                        Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

                                                                                                            

                                                                                                              Dalia Pranckienė