(S)
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 7 d.
Vilnius
Vilniaus m. 4 apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Josifo Gigevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-00132-12, kurioje
D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1970 m. rugpjūčio 16 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 164 straipsnyje padarymu,
n u s t a t ė :
D. S. vengia pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent:
jis, pagal 2003-11-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo privalėjo kas mėnesį mokėti periodines lėšas po 150 Lt L. S. naudai dukrai G. S., gim. 1995-11-14, išlaikyti iki jos pilnametystės, tačiau pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2004-07-20 Vykdomąjį raštą Nr. N2-7437-28 vengia šios pareigos, reguliariai nemoka lėšų vaikui išlaikyti ir neteikia kitos būtinos materialinės paramos, todėl pagal 2008-02-21 Vaikų išlaikymo fondo sprendimą Nr. 1.35-1325 nuo 2008-01-23 G. S. kiekvieną mėnesį mokama po 150 Lt dydžio išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Tokiu būdu 2011m. lapkričio mėn. D. S. įsiskolinimas Vaikų išlaikymo fondui yra 6943,55 Lt (b.l. 68-70).
Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.
Kaltinamasis D. S. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, prisipažino bei parodė, kad 1995-08-05 jis sudarė santuoką su L. S.. 1995-11-14 santuokoje gimė dukra G. S.. 2003-11-26 santuoka buvo nutraukta. Pagal teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo jis turi mokėti lėšas dukrai išlaikyti, po 150 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Kai jis dirbo, pinigai buvo išskaičiuojami iš atlyginimo. Pinigų dukrai išlaikyti jis nemoka apie pusantrų metų, nes darbo metu nukrito nuo stogo ir susižalojo. Po traumos pablogėjo regėjimas, šiuo metu jis negali surasti darbo. Darbo biržoje jis neregistruotas, nes prarado savo asmens dokumentą. Jo įmonė yra senai likviduota, nes nebuvo jokio pelno, šioje įmonėje jis jokio atlyginimo nėra gavęs. Jo dukrą maždaug kartą per savaitę atvažiuoja pas jį, jis duoda jai pinigų tiek kiek gali, tai 50 Lt, tai 70 Lt. Kai suras darbą, pradės mokėti lėšas dukrai išlaikyti ir įsiskolinimui padengti.
Kaltinimą taip pat grindžia:
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM įgaliotos atstovės, liudytojos I. A. parodymai, iš kurių matyti, kad 2008-01-01 įsigaliojus Vaikų išlaikymo fondo įstatymui, kuriuo valstybė įsipareigojo esant įstatyme nustatytiems pagrindams, suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t.y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus, kai jis šios pareigos nevykdo (nemoka išlaikymo) arba vykdo netinkamai (moka dalį nustatyto išlaikymo), kartu įgydama teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 procentus metinių palūkanų. 2008-01-23 į Fondų administraciją su prašymu kreipėsi L. S., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo dukrai G. S., gim. 1995-11-14, kadangi buvęs sutuoktinis D. S., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal teismo sprendimą nemoka lėšų vaiko išlaikymui. Šis L. S. prašymas buvo išnagrinėtas ir 2008-02-21 buvo priimtas sprendimas Nr.1.35-1325 mokėti G. S., gim. 1995-11-14, 150 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras LR vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokas, t.y. iki vaikų pilnametystės arba kai skolininkas pradeda ir moka išmokas vaikų išlaikymui. Skolininkui D. S. Fondo administracija 2008-02-29 išsiuntė raštą „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo skyrimo“ Nr. 1.39-433 bei priimto sprendimo nuorašą. Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 str. 1 d., Fondo administracija, įstatymo nustatyta tvarka mokanti išmokas iš vaikų išlaikymo fondo ir įgyvendinanti Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas iš vaikų išlaikymo fondo ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. D. S. įsiskolinimą sudaro G. S. išmokėtos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo, t.y. iki 201112-23 yra išmokėta 6943,55 Lt. Įsiskolinimą sudaro išmokėtų išmokų suma ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta, nes jos skaičiuojamos nuo išmokėtų išmokų sumų nuo jų išmokėjimo iki visiško išieškojimo iš skolininko. Pažymėtina, kad visos šios aplinkybės rodo, jog D. S. vengia išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pats Vaikų išlaikymo fondas skolininko neieško, tačiau pagal įstatymą turi pareigą kreiptis į antstolius dėl išmokėtų iš fondo sumų išieškojimo iš skolininko, taip pat turi teisę kreiptis, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas skolininko atžvilgiu pagal LR BK 164 str. Fondo administracija nereikš civilinio ieškinio D. S. baudžiamojoje byloje (b.l. 14-15).
Liudytojos L. S. parodymai, iš kurių matyti, kad 1995-08-25 susituokė su D. S.. 1995-11-14 santuokoje gimė dukra G. S.. 2003-12-27 santuoka su D. S. buvo nutraukta. Po skyrybų D. S. privalėjo mokėti lėšas dukrai išlaikyti po 150 Lt kas mėnesį. Su D. S. jie išsiskyrė dėl to, kad D. S. nebuvo pareigingas žmogus, nesirūpino šeimos gerove, neturėjo pastovaus darbo, dėl ko kildavo įvairių nesutarimų. Po skyrybų kažkokių laikotarpį D. S. dirbo ir iš jo darbovietės jai vieną kartą pervedė apie 1000 Lt dukrai išlaikyti. Po to vėl D. S. nieko nemokėjo. Pradžioje po skyrybų D. S. skambindavo, teiravosi kaip sekasi dukrai, tačiau tai darėsi vis rečiau. Šiuo metu dukra G. su tėvu nelabai nori bendrauti. 2008-01-23 ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, norėdama gauti išmoką dukros išlaikymui. 2008-02-21 jos prašymas buvo tenkintinas ir priimtas sprendimas Nr. 1.35-1325 nuo 2008-01-23 mokėti jos dukrai G. S. 150 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo už kiekvieną praėjusį mėnesį, kol atsiras LR vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti ar nutraukti išmokos mokėjimą. Šios išmokos yra pervedamos į jos banko sąskaitą (b.l. 17).
Liudytojos G. S. parodymai, iš kurių matyti, kad D. S., gim. 1970 m., yra jos tėvas. 2003 m. jos tėvai išsiskyrė. Jos tėvas surado kitą moterį, ten gimė du vaikai. Maždaug prieš 5 metus ji pradėjo bendrauti su savo seserimi ir broliu. Jie gyvena Pavilnyje. Paskutiniu metu jos tėvas su šia moterimi negyvena. Jis gyvena Pavilnyje. Kartais ji nuvažiuoja aplankyti brolio ir sesers, iš mandagumo užeina pas tėvą pasisveikinti. Tėvas ne karto nebuvo davęs jokių pinigų, jokių dovanų nedovanoja (b.l. 23).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo D. S. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojų I. A., L. S. ir G. S. parodymais.
Kaltinamojo įvykdyta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, kadangi jis, žinodamas apie teismo sprendimu priteistą iš jo išlaikymą, ilgą laiką, t.y. daugiau kaip tris mėnesius, sąmoningai nemokėjo išlaikymo nepilnametei dukrai, nedirba nuo 2008 metų liepos mėnesio, darbo biržoje nesiregistruoja.
Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., todėl baustinas.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b.l. 76), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 80), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (b.l. 78, 79).
Prokuroras siūlo skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pats kaltinamasis sutinka, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam prokuroro prašomą bausmę.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, jog kaltinimas pagal pateiktus duomenis pagrįstas, veikos kvalifikacija teisinga, su prokuroro pasiūlyta bausme yra pagrindas sutikti, todėl galima priimti teismo baudžiamąjį įsakymą (LR BPK 420 str. 1 d. 1 p.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 - 421 str., str., teismas
n u s p r e n d ė :
D. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti D. S., kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę Vilniaus m. 4 apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
6. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
Jeigu asmuo po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski