Administracinė byla Nr. eA-130-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00451-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 17.7; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinę teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio, Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „K26“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „K26“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „K26“ (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. sausio 22 d. raštą Nr. (33.200)2-249 „Dėl nepritarimo ypatingo viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini)e, statybos projektiniams pasiūlymams“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją priimti naują sprendimą ir patvirtinti (pritarti) UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ parengtus ir 2020 m. sausio 8 d. visuomenei pristatytus ypatingo viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos, projektinius pasiūlymus; 3) priteisti iš Administracijos pareiškėjo naudai 123 600 Eur žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.       Jis nuosavybės teise valdo 0,5716 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), taip pat pastatą – viešbutį ir jam priklausantį statinį – hidroforinę (toliau – ir Statiniai, esamas pastatas). Statiniai buvo statomi nustatyta tvarka, gavus statybos leidimą ir buvo pradėti statyti 1988 m. sausio 22 d., statyba nebaigta (baigtumas 61–63 proc.) ir sustabdyta 1997 m.

2.2.       Kauno miesto valdybos 1999 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 904 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ prie esamo pastato naujai suformuotam Sklypui buvo patvirtintas detalusis planas (toliau – ir 1999 m. detalusis planas). Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad prie esamo pastato naujai suformuotas Sklypas yra skirtas 500 vietų viešbučio statybai. Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) valdybos 2002 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 886 „Dėl Kauno miesto valdybos 1999 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 904 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo“ pakeitimo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detaliojo plano pakeitimas (toliau – ir 2002 m. Detalusis planas, Detalusis planas). Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje yra nustatyta Sklypo naudojimo paskirtis, būdas, užstatymo tankis, statybos zona, servitutai, taip pat yra nurodyta esamas viešbučių paskirties pastatas – viešbutis „Britanika“. Tvirtinant Detaliojo plano sprendinius, tiek 1999 m., tiek 2002 m., Sklypas buvo užstatytas Statiniais. Sklypui galioja Savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 patvirtintas Kauno miesto bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas). Taip pat nagrinėjamoje teritorijoje galioja 2013 m. sausio 17 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-22 patvirtintas Aukštybinių pastatų specialusis planas (toliau – ir Aukštybinių pastatų specialusis planas).

2.3.       Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 9 d. pritarė pareiškėjo pateiktai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai (toliau – ir Užduotis), kurioje nurodyti projektuojamų statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo parametrai. Vadovaudamasis Užduotimi, pareiškėjas 2019 m. liepos mėn. parengė pirmąją projektinių pasiūlymų versiją (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai-1) ir 2019 m. liepos 20 d. pradėjo jų viešinimo procedūras. Projektinių pasiūlymuose-1 buvo numatyta projektuoti ir statyti pastatus, kurių antžeminė užstatymo linija neatitiktų Detaliojo plano, dėl to buvo gauti gretimų pastatų ir žemės sklypų savininkų sutikimai. Projektuotojas (pareiškėjo pavedimu) 2019 m. rugsėjo 16 d. į informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė Projektinius pasiūlymus-1, tačiau atsakovas atsisakė juos viešinti. Dėl to pareiškėjas pateikė projektuotojui užduotį pakoreguoti šiuos projektinius pasiūlymus taip, kad būtų atsižvelgta į visus atsakovo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendime nurodytus atmetimo motyvus. UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ (toliau – ir Projektuotojas) parengė ir 2020 m. sausio 8 d. pristatė visuomenei ypatingo viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos, projektinius pasiūlymus (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai-2), pažymint projektinius sprendinius dėl Detaliojo plano taikymo ir gretimų žemės sklypų ir statinių savininkų sutikimo neprivalomumo.

2.4.       Administracija 2020 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. (33.200)2-249 nurodė, kad nesutinka pritarti UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ 2020 m. sausio 8 d. pristatytiems ypatingo viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos, Projektiniams pasiūlymams- 2. Sprendime buvo išdėstytos šios nepritarimo Projektiniams pasiūlymams-2 prielaidos: 1) nėra pateikti duomenys, kad Projektiniai pasiūlymai-2 yra suderinti su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, o gretimai esančios valstybinės žemės patikėtinio 2019 m. rugpjūčio 26 d. sutikimas projektuoti ir statyti statinius yra negaliojantis; 2) pareiškėjo planuojamas techninio projekto rengimas negalimas, kadangi galiojantys teritorijų planavimo dokumentai nenumato visų esminių Sklypo tvarkymo ir naudojimo sprendinių (galiojančiame Detaliajame plane nenustatytas Sklypo užstatymo intensyvumas ir aukštingumas), todėl turėtų būti atliekamas galiojančio Detaliojo plano koregavimas.

2.5.       Pareiškėjas su tokia atsakovo nuomone nesutiko, kadangi byloje surinkti įrodymai ir galiojantis teisinis reguliavimas patvirtina, jog nėra pagrindo keisti ar koreguoti Detaliojo plano. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad Projektiniuose pasiūlymuose-2 suplanuota statybos veikla bus vykdoma Sklype, užstatytame Statiniais. Šie Statiniai yra pažymėti tiek 1999 m. detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, tiek ir 2002 m. Detaliajame plane, todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju atlikti 2002 m. Detaliojo plano korektūros nėra pagrindo. Pagal Projektiniuose pasiūlymuose-2 nurodytus projektuojamų pastatų sprendinius yra numatoma projektuoti ir statyti statinius, esamų Statinių vietoje, nekeičiant faktinio Sklypo naudojimo būdo, nedidinant (priešingai – sumažinant) esamo Statinių aukščio, sumažinant Sklypo užstatymo intensyvumą ir nepažeidžiant galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų teritorijos (Sklypo) naudojimo reglamentų. Be to, Projektinius pasiūlymus-2 pareiškėjas parengė, vadovaujantis Administracijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. patvirtinta projektinių pasiūlymų rengimo Užduotimi. Tvirtinant Užduotį, atsakovas įvertino Sklype galiojančius jo tvarkymo ir naudojimo reglamentus ir pritarė esamai situacijai, konstatuodamas, jog galiojantys teritorijų planavimo dokumentai leidžia, jų nekoreguojant, vykdyti pareiškėjo suplanuoto statinio projektavimą.

2.6.       Kadangi Sklype esamas pastatas buvo pradėtas statyti dar iki Detaliojo plano patvirtinimo, Sklypo užstatymo intensyvumas ir leistinas aukštis nustatytini iš Detaliojo plano pagrindinio brėžinio, o būtent jo eksplikacijos, kurioje nurodoma, kad Sklypas jau užstatytas „Esamu pastatu“. Detaliojo plano rengėjas pasirinko tokią informacijos pateikimo formą, kadangi sudėtinga tiksliai apskaičiuoti esamo pastato užstatytą plotą (dėl nevientiso perimetro kontūro) bei esant skirtingiems pastato stogo konstrukcijų aukščiams.

2.7.       Atsižvelgiant į tai, kad tiek Detaliajame plane, tiek ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose buvo nurodyta esamo pastato statyba, laikytina kad šių dokumentų sprendiniai negali būti aiškinami atskirai nuo minimo viešbučio pastato sprendinių. Pareiškėjo teigimu, yra pagrįsta laikyti, kad Bendruoju planu nustatytas Sklypo užstatymo intensyvumo rodiklis, o specialiuoju planu (Aukštybinių pastatų specialusis planas) nustačius aukštingumo reikalavimus (kurie pripažįstami Bendrojo plano dalimi), nėra pagrindo papildomai koreguoti ar keisti Detaliojo plano reglamentų, todėl atsakovas neturėjo teisės priimti Sprendimą dėl to, kad neva Detaliajame plane nebuvo nustatytų leistino pastatų aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentų. Dėl to pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiu, jog, neparengus esamo Detaliojo plano korektūros ar jo nepakeitus, negali vykdyti Projektiniuose pasiūlymuose-2 nurodytų statinių projektavimo ir statybos. Atsižvelgiant į tai, kad esamo viešbučių paskirties pastato matmenys (aukštis ir intensyvumas) yra didesni nei projektuojamo pastato, laikytina, kad atsakovas Projektinius pasiūlymus-2 atmetė nepagrįstai.

2.8.       Yra nepagrįstas ir kitas atsakovo Sprendimo motyvas, kad nebuvo pateikti duomenys, jog Projektiniai pasiūlymai-2 suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra pagrindo gauti atsakovo nurodomų sutikimų. Nagrinėjamoje teritorijoje tvarkymą ir naudojimą reglamentuoja Detalusis planas, kuriame yra nustatyta esamo viešbučių paskirties pastato statybos zona ir statybos linija, šie sprendiniai Projektiniuose pasiūlymuose-2 nėra keičiami, todėl pareiškėjas neprivalėjo pateikti jokių sutikimų, susijusių su projektuojamų pastatų statyba. Projektinių pasiūlymų-2 vienas iš tikslų buvo suprojektuoti naują statinį taip, kad nebūtų pažeista Detaliuoju planu nustatyta užstatymo zona, taip pat nebūtų pažeidžiami greta esančių sklypų savininkų ar naudotojų interesai.

2.9.       Parengtuose Projektiniuose pasiūlymuose-1 buvo nustatyta, jog naujai planuojamo pastato statybai bus poreikis keisti Detaliajame plane nustatytą užstatymo zoną, tačiau, prasidėjus konfliktams su atsakovu, Projektiniai pasiūlymai-1 buvo koreguojami ir jie buvo pristatyti visuomenei viešojo svarstymo su visuomene metu 2020 m. sausio 8 d. Rengiant aktualią Projektinių pasiūlymų-2 redakciją, būsimo užstatymo zona buvo koreguojama su tikslu išvengti trečiųjų asmenų, tame tarpe ir atsakovo sutikimo gavimo. Suinteresuotų asmenų, tame tarpe ir NŽT, sutikimai buvo išduoti dar iki Projektinių pasiūlymų-2 pateikimo viešinti, t. y. kuomet Projektiniuose pasiūlymuose-1 buvo numatyta išplėsti Detaliajame plane esančią užstatymo zoną, priartinat ją arčiau Sklypo ribų. Tačiau, parengus Projektinius pasiūlymus-2 ir patraukus numatomo pastato statybos zoną į Sklypo vidurį, tokių sutikimų net ir nereikia, kadangi statybos norminiai atstumai iki Sklypo ribos yra išlaikomi.

2.10.       R. A. Petraitienės, UAB „Spaineta“ ir NŽT sutikimai statybai šalia Sklypo ribos buvo gauti tuomet, kai pareiškėjas ketino projektuoti ir statyti pastatą, nesilaikant Detaliajame plane nustatytos užstatymo zonos. Tačiau, parengus Projektinius pasiūlymus-2, buvo atsitraukta nuo Sklypo ribų, projektuojamą statinį nurodant Detaliuoju planu nustatytoje užstatymo zonoje. Tai reiškia, kad tretieji asmenys sutiko su netgi labiau neigiamai jų interesus įtakojančiais Projektinių pasiūlymų-1 sprendiniais. Todėl laikytina, kad, pareiškėjui atitraukus projektuojamo statinio kontūrą į Sklypo vidų, yra ne tik laikomasi su šiais asmenimis sutartų projektavimo sąlygų, tačiau ir pagerinama būsima jų padėtis. Be to, sutikimai buvo reikalingi Projektinių pasiūlymų-1 sprendiniams įgyvendinti (patraukiant planuojamo pastato statybos zoną arčiau Sklypo ribų), o Projektiniuose pasiūlymuose-2 šią zoną sutapatinus su Detaliojo plano nustatyta statybos zona – jokių sutikimų nereikėjo.

2.11.       Dėl atsiradusių nuostolių ir turtinės žalos atlyginimo pareiškėjas paaiškino, kad jo investiciniai planai buvo derinami su atsakovu dar 2018 m. antrojoje pusėje–2019 m. pradžioje. Matydamas Savivaldybės tarybos palaikymą pareiškėjo planams pastatyti pastatą vietoje esamo viešbučio „Britanika“, pareiškėjas užbaigė derybas su tarptautiniu viešbučių tinklu „Hilton“ ir 2019 m. birželio 29 d. sudarė franšizės sutartį tarp UAB „K26“ ir tarptautinio viešbučių tinklo „Hilton“ franšizės valdytoju Hilton Worldwide Manage Ltd. (toliau ir – ir Franšizės sutartis). Franšizės sutarties pagrindu pareiškėjas įsipareigojo iki 2022 m. gegužės 31 d. pastatyti Projektiniuose pasiūlymuose-2 nurodytą viešbučio pastatą ir vykdyti jame veiklą suteiktos franšizės pagrindu. 2019 m. liepos 20 d. Kauno miesto tarybai buvo pristatytas statinio projektas (Projektiniai pasiūlymai-1), kuriam Savivaldybės taryboje pritarta vienbalsiai. Savivaldybės taryba 2019 m. liepos 23 d. priėmė pareiškėjui palankų sprendimą Nr. T-393 „Dėl sutikimo statyti naujus statinius arba užbaigti statinių statybą žemės sklype (duomenys neskelbtini), mažesniais negu norminiai atstumais iki žemės sklypo ribos“. Tačiau atsakovo pozicija pasikeitė, kuomet 2019 m. rugsėjo 10 d. įvykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas Nr. TR-430, sustabdantis minėtą Savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. T-393.Vėliau atsakovas priėmė 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą viešinti pateiktus projektinius pasiūlymus, tačiau vis dėl to atsakovas tai leido padaryti ir Projektiniai pasiūlymai-2 buvo viešinami 2020 m. sausio 8 d. Tokia atsakovo nenuosekli pozicija ir galiausiai Sprendimas dėl Projektinių pasiūlymų-2 netvirtinimo leidžia daryti išvadą, kad atsakovas kryptingai siekia pakenkti pareiškėjo teisėtiems interesams, nežiūrint to, kad dėl tokios atsakovo veiklos pareiškėjas patirs nuostolių, susijusius su Franšizės sutarties vykdymu. Dėl atsakovo neteisėto ir nepagrįsto Sprendimo pareiškėjas negali vykdyti projektavimo ir statybos darbų, kurie turėjo būti pradėti dar 2019 m. rugpjūčio mėn., o galutinis statybos užbaigimas buvo numatytas 2022 m. gegužės 31 d. Yra akivaizdu, kad iki nurodyto termino Projektiniuose pasiūlymuose-2 nurodyto pastato projektavimas ir statyba negalės būti užbaigti.

2.12.       Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jis be realaus pagrindo atsisako suderinti Projektinius pasiūlymus-2, ir taip sudaryti pagrindą pareiškėjui vykdyti tolimesnius statinio projektavimo etapus bei statybas. Kadangi pagal Franšizės sutartį pareiškėjas turėjo sumokėti už franšizę jos valdytojui Hilton Worldwide Manage Ltd. 123 600 Eur, laikytina, kad dėl neteisėto Sprendimo priėmimo neribotam laikui buvo nukeltas investicinio projekto vykdymas, kuriam pareiškėjas nepagrįstai išleido 123 600 Eur (mokėjimai atlikti 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 8 d.). Šie mokėjimai turėtų būti vertintini kaip pareiškėjo nuostoliai, kadangi dėl Spendimo priėmimo pareiškėjas negalėjo vykdyti suplanuotos veiklos, o sumokėtų franšizės mokesčių pareiškėjas neatgaus, nežiūrint į tai, kad projektuojamo pastato statybos darbai nėra pradėti ir pajamos iš viešbučio veiklos nėra gaunamos.

3.       Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.       Nei 1999 m. Detalusis planas, nei 2002 m. Detalusis planas nenumato žemės sklypo leistino užstatymo intensyvumo ir pastatų aukščio, todėl bet kokiai statybai Sklype yra reikalinga inicijuoti 2002 m. Detaliojo plano pakeitimą, papildomai nustatant būtinuosius teritorijos naudojimo reglamentus. Detalieji planai yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems asmenims, būtent detaliųjų planų pagrindu ir jų sprendiniams įgyvendinti yra rengiami statinių projektai ir išduodami statybą leidžiantys dokumentai. Tai reiškia, kad, jeigu žemės sklypui yra patvirtintas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, projektuojant ar statant yra būtina vadovautis tokio detaliojo plano sprendiniais. Projektiniai pasiūlymai negali nukrypti nuo detaliojo plano sprendinių ar juos pakeisti, jais negali būti ištaisytos jokios detaliojo plano klaidos ar kiti trūkumai. Esant galiojančiam detaliajam planui projektiniai pasiūlymai rengiami tik tuo atveju, kai projektuojamas visuomenei svarbus statinys siekiant iš anksto viešai visuomenei pristatyti tokio svarbaus objekto sprendinius, kurie bet kuriuo atveju turi būti parengti būtent pagal detaliojo plano sprendinius.

4.2.       Žemės sklype, kurio detalusis planas yra parengtas, užstatymo intensyvumą ir leistiną pastatų aukštį numatyti kitame dokumente nei detalusis planas negalima. Atsižvelgiant į tai, kad Sklype yra parengtas Detalusis planas, jame statyba negali būti vykdoma, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, t. y., vykdant statinių projektavimo ir statybos darbus turi būti remiamasi būtent detaliojo plano sprendiniais ir negali būti tiesiogiai taikomi aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Be to, nei Bendrasis planas, nei Aukštybinių pastatų specialusis planas nenumato galimybės Sklype statyti tokio aukščio pastatus, kokie yra numatyti projektiniuose pasiūlymuose. Todėl pareiškėjas visais atvejais turi projektuoti naują pastatą esamo nebaigto statyti pastato vietoje ir gauti statybą leidžiantį dokumentą naujo pastato statybos darbams. Kaip nurodyta Aukštybinių pastatų specialiajame plane ir Bendrajame plane, naujų aukštybinių pastatų statyba kultūros paveldo objekto teritorijoje, t. y. Naujamiestyje, į kurią patenka Sklypas, neleidžiama.

4.3.       Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, neva 1999 m. Detaliojo plano ir 2002 m. Detaliojo plano sprendiniai leidžia išsamiai apskaičiuoti ir parinkti pastatų aukščio ir užstatymo intensyvumo sprendinius Sklype, yra ydingi ir prieštarauja tiek bendrai logikai, tiek teisės aktų reikalavimams. Pats pareiškėjas nurodė, kad pastatų aukščio ir užstatymo intensyvumo rodiklius skaičiuoja ne pagal 1999 m. ir 2002 m. Detaliųjų planų sprendinius, o pagal tai, kokie yra nebaigto statyti pastato parametrai šiuo metu. Tai, kad kuriuos nors rodiklius galima apskaičiuoti natūroje, išmatavus esamą pastatą, nereiškia, kad tokie rodikliai savaime „atsiranda“ ir detaliajame plane ar gali jį pakeisti. Detaliojo plano sprendiniais turi būti vadovaujamasi nepriklausomai nuo to, kokie statiniai faktiškai yra pastatyti konkrečiame žemės sklype, koks jų baigtumo procentas ir kokie anksčiau buvo numatyti šių pastatų parametrai ir (ar) kiti užstatymo sprendiniai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, nesant galiojančio statybos leidimo, leidžiančio pabaigti anksčiau pradėto statyti ir nebaigto statyti pastato statybos darbus ar leidžiančio vykdyti pabaigto statyti pastato rekonstravimą, būtina rengti naują statinio projektą naujo pastato statybai ir gauti naują statybos leidimą, o visa tai daryti pagal tokių veiksmų atlikimo metu (t. y. dabar) galiojantį teisinį reglamentavimą. Tokiais atvejais privaloma laikytis žemės sklypui parengto ir galiojančio detaliojo plano reikalavimų ir jame nustatytų rodiklių, o, jeigu jie netinka ar detalusis planas nenumato visų privalomų sprendinių, būtina pirmiausia keisti ar koreguoti tokio detaliojo plano sprendinius.

4.4.       Atsakovas pagrįstai rėmėsi Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktų normomis, kadangi reikalavimas suderinti projektinius pasiūlymus su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose numatytais asmenimis yra nustatytas Statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR „Statinio projektavimas“) 60 punkte, o pareiškėjas nepateikė tokį suderinimą patvirtinančių dokumentų. Sisteminis teisės normų aiškinimas paneigia skunde deklaratyviai pateiktą pareiškėjo poziciją. STR „Statinio projektavimas“ 60 punkte pateikta nuoroda į Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktus nereiškia, kad šie suderinimai turi būti pateikti tik tada, kai statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento. STR „Statinio projektavimas“ 60 punkte numatyta, kad statytojas kartu su prašymu informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus turi pateikti, be kita ko, dokumentus, patvirtinančius, „kad projektiniai pasiūlymai suderinti su Statybos įstatymo [5.1] 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis“. Taip pat pačiame STR „Statinio projektavimas“ 60 punkte nurodyta, kad reikalavimas pateikti Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų asmenų suderinimus „taikomas rengiant naujų statinių ir rekonstruojamų statinių ar statinių dalių (kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas) projektinius pasiūlymus <...>“. Tai paneigia pareiškėjo aiškinimą, neva jis neprivalėjo pateikti Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų asmenų derinimus, kadangi jie pagal Statybos įstatymą yra privalomi tik tada, kuomet statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento. Taigi Savivaldybės administracija aiškiai, motyvuotai ir pagrįstai Sprendime nurodė, kad būtent dėl minėto STR „Statinio projektavimas“ 60 punkte imperatyvaus reikalavimo pareiškėjas privalėjo pateikti Administracijai valstybinės žemės, su kuria iš visų pusių ribojasi Sklypas, patikėtinio (NŽT) sutikimą dėl statybos pagal pateiktus projektinius pasiūlymus neišlaikant norminių atstumų iki valstybinės žemės. Pareiškėjo anksčiau gautas NŽT sutikimas negali būti laikomas tinkamu suderinimu STR „Statinio projektavimas“ 60 punkto bei Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktų prasme, nes NŽT sutikimu buvo pritarta visai kito dokumento sprendiniams, t. y. detaliojo plano brėžiniui su koreguojama užstatymo zona, kurie skiriasi nuo Projektinių pasiūlymų-2 sprendinių ir juose nurodyto užstatymo rodiklio.

4.5.       NŽT sutikimas buvo išduotas užstatymo zonos koregavimui detaliajame plane, pareiškėjui siekiant atlikti detaliojo plano keitimą, kuris neturi nieko bendro su Projektinių pasiūlymų-2 sprendiniais. Pareiškėjas siekia dar 2019 m. rugpjūtį gautą NŽT sutikimą detaliojo plano koregavimui prilyginti Projektinių pasiūlymų-2, kurie buvo parengti tik 2020 m. sausį, derinimui. NŽT, išduodama sutikimą, net neturėjo ir dėl to net negalėjo įvertinti Projektinių pasiūlymų-2, ir juo labiau – jiems pritarti. Taigi pareiškėjas nebuvo gavęs NŽT pritarimo būtent Projektiniuose pasiūlymuose-2 nurodytiems sprendiniams ir juose numatytam norminių atstumų neišlaikymui nuo projektuojamų pastatų iki valstybinės žemės ribos.

4.6.       Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus atsakovė prašė atmesti, nes teismas negali atlikti Administracijai pavestų viešojo administravimo funkcijų bei nurodyti patvirtinti Projektinius pasiūlymus-2.

4.7.       Atsakovo teigimu, pareiškėjo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas. Pareiškėjas neįrodė nei vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybė sąlygų

4.8.       Atsakovas negali būti įpareigotas padengti pareiškėjo sumokėtą frančizės paraiškos mokestį, nes tokiu atveju pareiškėjas nepagrįstai praturtėtų (sutaupytų) atsakovo sąskaita. Atsakovas nedalyvavo ir nedalyvauja pareiškėjo investicinių planų įgyvendinime. Atsakovas taip pat negali būti įpareigotas padengti šį mokestį teismo sprendimu, nes tokio teismo sprendimo pasekme būtų tai, kad pareiškėjui vienokiu ar kitokiu būdu realizavus savo susitarimą su Hilton Worldwide Manage Ltd (duomenų apie tai, kad būtų nutraukta Frančizės sutartis nėra pateikta), už tai bus sumokėjęs atsakovas, nors tam nėra jokio – nei faktinio, ne teisinio. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad neva dėl Sprendimo jis negali vykdyti projektavimo ir statybos darbų. Pareiškėjas gali vykdyti projektavimo darbus su sąlyga, kad vadovausis galiojančių teisės aktų reikalavimais, o statybos darbų pareiškėjas negalėjo ir negali vykdyti negavęs statybos leidimo.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) rašytiniuose paaiškinimuose prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

6.       NŽT rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2019 m. liepos 29 d. gavo 2019 m. liepos 26 d. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 70-2-2721, kuriame nurodoma, jog Savivaldybės taryba sutinka, kad UAB „K26“, teisės aktų nustatyta tvarka parengusi ir suderinusi dokumentus ir gavusi NŽT sutikimą, statytų naujus statinius arba užbaigtų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) statybą Sklype mažesniais nei norminiai atstumais iki Sklypo ribos, nepažeisdama Savivaldybės ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. UAB „K26“ 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikė NŽT prašymą išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. NŽT 2019 m. rugpjūčio 26 d. išdavė sutikimą statyti statinius žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. 8ST-429-( 14.8.5.). Jame nurodoma, kad Kauno miesto skyrius, atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateiktą prašymą ir Brėžinį (žymuo – 0480-00-TP-SP-01) (toliau – ir Brėžinys), Savivaldybės tarybos 2019 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. T-393 „Dėl sutikimo statyti naujus statinius arba užbaigti statinių statyba žemės sklype (duomenys neskelbtini), mažesniu negu norminiai atstumais iki žemės sklypo ribos“, besiribojančio valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkės – UAB „Spaineta“, 2019 m. rugpjūčio 8 d. sutikimą, besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 30 dalies nuomininkės – Ritos Audros Petraitienės, įgalioto asmens 2019 m. rugpjūčio 9 d. sutikimą, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 2019 m. liepos 12 d. pateikto Brėžinio derinimą, neprieštarauja, kad UAB „K26“ pagal pateiktą Brėžinį statytų statinius Sklype, neišlaikydama norminių atstumų iki sklypo ribos, žemės sklypo plane ties koordinuotais taškais 3-2-1 ir 1-18-17-16-15-14, jei tokia statyba nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų bei neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

7.       Pasak NŽT, pareiškėjo prašymas įpareigoti Administraciją priimti naują sprendimą ir patvirtinti (pritarti) UAB „Architektų biuras G. N.s ir partneriai“ parengtus ir 2020 m. sausio 8 d. visuomenei pristatytus ypatingo viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos projektinius pasiūlymus, yra atmestinas kaip nepagrįstas ir pažeidžiantis konstitucinį valdžių padalijimo principą. NŽT Kauno miesto skyriui po 2019 m. rugpjūčio 26 d., t. y. po sutikimo Nr. 8ST-429-(14.8.5.) išdavimo datos, UAB „K26“ naujų Sklype planuojamų statyti statinių projektinių pasiūlymų nepateikė ir skyrius išdavė minėtą sutikimą pagal konkrečiai nurodytą ir UAB „K26“ pateiktą brėžinį (žymuo – 0480-00-TP-SP-01). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nagrinėjamu atveju teismas turėtų įvertinti planuojamų statinių parametrų pokytį pagal pateiktus projektinių pasiūlymų brėžinius ir spręsti besiribojančių žemės sklypų savininkų ir / ar naudotojų sutikimų privalomumo klausimą.

II.

8.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „K26“ skundą patenkino iš dalies – panaikino Savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (33.200)2-249 „Dėl nepritarimo ypatingo viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektiniams pasiūlymams“; įpareigojo Administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagal savo kompetenciją pritarti UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ parengtiems ir 2020 m. sausio 8 d. visuomenei pristatytiems ypatingo viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos, projektiniams pasiūlymams; kitą skundo dalį atmetė. Teismas pareiškėjo ir atsakovo prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.

9.       Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilęs dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo atsakovas nepritarė pareiškėjo parengtiems ir 2020 m. sausio 8 d. viešojo susirinkimo metu paskelbtiems Projektiniams pasiūlymams-2, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimą atsakovas motyvavo tuo, kad nėra pateikti duomenys, jog Projektiniai pasiūlymai-2 suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis bei tai, kad galiojančiame Detaliajame plane nepakanka privalomųjų teritorijos naudojimo reglamentų (leistino pastatų aukščio ir leistino žemės sklypo užstatymo intensyvumo), todėl turėtų būti atliekamas galiojančio Detaliojo plano koregavimas.

10.       Pasisakydamas dėl būtinumo koreguoti Detalųjį planą, teismas pažymėjo, jog atsakovo aiškinimas, kad pareiškėjas pirmiausia turėjo koreguoti galiojantį Detalųjį planą, nustatydamas jame trūkstamus statinių aukščio ir žemės sklypo užstatymo intensyvumo reglamentus, nėra pagrįstas ir laikytinas formaliu, nes atsakovas neatsižvelgė į tai, kad Projektiniuose pasiūlymuose-2 suplanuota statybos veikla bus vykdoma Sklype, užstatytame Statiniais bei į pačios Savivaldybės priimtus teritorijų planavimo dokumentus, kurie galioja Sklype, bei Užduotimi nustatytus privalomuosius reikalavimus projektinių pasiūlymų rengimui.

10.1.       Rengiant 2002 m. Detalųjį planą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 „Dėl laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 6 ir 7 punktais, detaliajame plane privalėjo būti nurodytas, be kita ko, statinių aukštis (aukštų skaičius arba metrai) ir užstatymo intensyvumas (indeksas), bet tai nebuvo padaryta. Tačiau teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju šių duomenų (aukštų ar metrų ir indekso) Detaliajame plane nenurodymas nėra esminis, dėl kurio būtų reikalinga koreguoti Detalųjį planą. Šią išvadą teismas grindė aplinkybėmis, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Sklype Statiniai buvo statomi nustatyta tvarka, gavus statybos leidimą ir buvo pradėti statyti 1988 m., o jų statyba nebuvo užbaigta ir sustabdyta 1997 m. Šalys sutinka, kad esamas neužbaigtas statyti viešbutis yra pastatytas teisėtai, kaip ir teisėtai atlikta jo registracija Nekilnojamojo turto registre. Sklypo užstatymo rodikliai buvo nustatyti dar Kauno miesto valdybos 1999 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 904 patvirtintu detaliuoju planu. Šio plano aiškinamajame rašte ir pagrindiniame brėžinyje buvo pažymėtas 500 vietų viešbutis, kurio paskirtis – kita, ir kurio statybą buvo numatoma pratęsti. Vėliau Savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 886 buvo patvirtintas Detalusis planas, kuriuo iš dalies buvo pakeistas 1999 m. detalusis planas, tačiau Sklypo užstatymo sprendiniai liko tokie patys – nebaigto statyti viešbučio užstatymo intensyvumo ir aukščio reglamentai pažymėti kaip „esami pastatai“.

10.2.       Detaliajame plane žymėjimu „Esami pastatai“ yra reglamentuojama faktinė padėtis, kurios keisti nebuvo planuojama, t. y. Detalusis planas rėmėsi 1988 m. statyto, bet neužbaigto viešbučio duomenimis, siekiant, kad tvirtinamas teritorijų planavimo dokumentas nepažeistų iki jo priėmimo susiklosčiusios faktinės situacijos. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl to, jog Statiniai po Detaliojo plano patvirtinimo nebuvo statomi ir jų faktinė padėtis nepasikeitė iki šiol. Be to, parinkti aptariamus Detaliojo plano reglamentus neprieštaravo ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlikusios institucijos (2002 m. – Kauno apskrities viršininko administracija), o patį Detalųjį planą patvirtino Kauno miesto savivaldybės valdyba. Detaliajame plane nustačius leistino pastatų aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentus, juos pažymint žyma „Esami pastatai“, buvo įteisinti faktiniai esamo viešbučio duomenys. Būtent šio pastato egzistavimas Sklype ir yra „atspirties taškas“ šalims, nustatant galimus jo sutvarkymo (statybos užbaigimo) reikalavimus. Dėl šių priežasčių, pareiškėjas pagrįstai, rengdamas projektinius pasiūlymus ir siekdamas išlaikyti ir neviršyti esamo pastato užstatymo intensyvumo ir aukščio, inventorizavo ir išmatavo esamą pastatą, kas leido palyginti esamų ir projektuojamų pastatų bei Sklypo užstatymo rodiklius. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčijo inventorizuotų pastatų rodiklių, o teismas neturi pagrindo abejoti jų tikslumu.

10.3.       Pareiškėjas Projektiniais pasiūlymais-2 sumažino esamo pastato aukštį nuo 48,77 m iki 38,5 m, o Sklypo užstatymo intensyvumą (2.21) paliko tokį patį, koks yra esamas faktinis (kadastrinis) sklypo užstatymo intensyvumas (2.21). Projektiniuose pasiūlymuose-2 numatyti projektuojamo pastato bei Sklypo užstatymo intensyvumo rodikliai neprieštarauja šioje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (Detaliajam planui, Bendrajam planui bei Aukštybinių pastatų specialiajam planui). Teismas vertino, kad Projektiniai pasiūlymai-2 atitinka tiek galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, tiek ir į faktinę situaciją, kuri įteisinta Detaliajame plane pažymint leistino aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentus žyma – „Esami pastatai“.

10.4.       Sprendime atsakovas be pagrindo nurodė koreguoti Detaliojo plano sprendinius, nes visiškai neatsižvelgė į tai, kad galiojančio Detaliojo plano sprendiniai leidžia išsamiai apskaičiuoti (kas ir buvo pareiškėjo padaryta inventorizavus esamą situaciją) ir parinkti leistiną pastato aukštį ir Sklypo užstatymo intensyvumą. Be to, Bendruoju planu nustačius galimą Sklypo užstatymo intensyvumo rodiklį, o specialiuoju planu (Aukštybinių pastatų specialusis planas) nustačius aukštingumo reikalavimus (kurie pripažįstami Bendrojo plano dalimi), nėra pagrindo papildomai koreguoti ar keisti Detaliojo plano reglamentų, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 17 straipsnio 4 dalies 2 punktą, detalieji planai nerengiami, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai.

10.5.       Tikrinant Užduotį ir ją derinant, atsakovas turėjo pareigą įvertinti jos atitikimą teritorijos planavimo dokumentams ir, jeigu būtų nustatęs, kad Užduotis Detaliojo plano ar kito galiojančio dokumento neatitinka – nebūtų Užduočiai pritaręs. Tą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas vyriausiasis architektas N. Valatkevičius. Be to, vienintelis įpareigojimas, kuris buvo išdėstytas atsakovo patvirtintoje Užduotyje – koreguoti Detaliuoju planu nustatytą užstatymo zoną, nes pareiškėjas tuo metu ketino jos nesilaikyti, tačiau Užduotyje atsakovas nenurodė, kad, siekiant įgyvendinti aptariamą projektą, būtų pagrindas koreguoti Detalųjį planą, nustatant aukščio (aukštingumo) ir užstatymo intensyvumo parametrus. Tai reiškia, kad pats atsakovas sutiko, jog esami Sklypo tvarkymo ir naudojimo reglamentai yra pakankami ir aiškūs, pareiškėjui projektuojant projektiniuose pasiūlymuose nurodytą statinį. Todėl teismas pripažino, kad, tvirtinant Užduotį, atsakovas įvertino Sklype galiojančius jo tvarkymo ir naudojimo reglamentus ir pritarė esamai situacijai, konstatuodamas, jog galiojantys teritorijų planavimo dokumentai leidžia, jų nekoreguojant, vykdyti pareiškėjo suplanuoto statinio projektavimą.

11.       Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad pareiškėjas privalėjo pateikti Savivaldybei valstybinės žemės, su kuria iš visų pusių ribojasi Sklypas, patikėtinio (NŽT) sutikimą dėl statybos pagal pateiktus projektinius pasiūlymus neišlaikant norminių atstumų iki valstybinės žemės. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Sklypas patenka į Kauno miesto centro teritoriją, o Aukštybinių pastatų specialiajame plane suteiktas prioritetas esamo pastato užbaigimui, dėl to vertintina, kad Aukštybinių pastatų specialiajame plane yra nustatytas leidimas statyti aukštybinį pastatą (užbaigti statybą), todėl Detaliuoju planu patvirtinus tiek aukščio (aukštingumo) reikalavimus, tiek užstatymo tankį, intensyvumą ir statybos zoną, Projektiniuose pasiūlymuose-2 nurodyto pastato statybai kaimyninių sklypų savininkų sutikimai nėra ir nebuvo reikalingi (STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.4 p.).

12.       Teismas taip pat pažymėjo, kad suinteresuotų asmenų, tame tarpe ir NŽT, sutikimai buvo išduoti dar iki Projektinių pasiūlymų-2 pateikimo viešinti, t. y. kuomet Projektiniuose pasiūlymuose-1 buvo numatyta išplėsti Detaliajame plane esančią statybos zoną, priartinant ją arčiau Sklypo ribų. Tačiau, parengus Projektinius pasiūlymus-2, buvo atsitraukta nuo Sklypo ribų, projektuojamą statinį nurodant Detaliuoju planu nustatytoje užstatymo (statybos) zonoje, o tai reiškia, kad gretimų besiribojančių sklypų ir pastatų savininkai bei valdytojai sutiko netgi su labiau neigiamai jų interesus įtakojančiais Projektinių pasiūlymų-1 sprendiniais. Todėl teismas vertino, kad, pareiškėjui atitraukus projektuojamo statinio kontūrą į Sklypo vidų, yra ne tik laikomasi su šiais asmenimis sutartų projektavimo sąlygų, tačiau ir pagerinama būsima jų padėtis.

13.       Pripažinęs atsakovo Sprendimo motyvus (nėra pateikti duomenys, kad Projektiniai pasiūlymai-2 suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis bei tai, kad turėtų būti atliekamas galiojančio Detaliojo plano koregavimas) neteisėtais bei nepagrįstais, teismas sprendė, kad yra pagrindas panaikinti Sprendimą.

14.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus, teismas nustatė, kad Savivaldybės taryba 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-393 išreiškė sutikimą, kad pareiškėjas, teisės aktų nustatyta tvarka parengęs ir suderinęs dokumentus bei gavęs NŽT sutikimą, statytų naujus statinius arba užbaigtų statinių statybą mažesniais negu norminiai atstumai iki Sklypo ribos. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 9 d. pritarė pareiškėjo pateiktai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai ir pažymėjo, kad Užduotis neprieštarauja Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano bei Savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 2013–2023 m. sprendiniams. Užduotyje nebuvo jokio reikalavimo koreguoti ar keisti Detaliojo plano sprendinius. Vienintelis įpareigojimas, kuris buvo išdėstytas atsakovo patvirtintoje Užduotyje – koreguoti Detaliuoju planu nustatytą užstatymo zoną, jeigu pareiškėjas ketina jos nesilaikyti, tačiau nei leistino aukščio, nei užstatymo tankumo ir intensyvumo reglamentų keisti ar nustatyti nenurodė. Tai reiškia, kad pats atsakovas sutiko, jog esami Sklypo tvarkymo ir naudojimo reglamentai yra pakankami ir aiškūs, pareiškėjui projektuojant Projektiniuose pasiūlymuose-1 nurodytą statinį. Užduotis buvo patvirtinta didesniems nei Projektiniuose pasiūlymuose-2 projektuojamo pastato reglamentams. Parengus Projektinius pasiūlymus-2, atsakovas leido juos viešinti, o po jų viešinimo 2020 m. sausio 8 d. pateikė savo siūlymus, kuriuose nebuvo užsimenama apie sprendinius, kuriais atsakovas motyvuoja Sprendime, t. y. nenurodyta, kad nepateikti duomenys, jog Projektiniai pasiūlymai-2 suderinti su besiribojančių sklypų asmenimis bei tai, jog turėtų būti atliekamas galiojančio Detaliojo plano koregavimas (dėl planuojamo statyti pastato aukščio ir žemės sklypo užstatymo intensyvumo reglamentų nebuvimo). Sprendime nėra pateiktas nė vienas motyvas, jog Projektiniai pasiūlymai-2 neatitinka atsakovo pritartai Užduočiai. Atsakovo pozicija dėl pareiškėjo vystomo projekto žemės sklype pasikeitė, tačiau nei atsakovas atsiliepime į skundą, nei liudytojas N. Valatkevičius nepaaiškino dėl kokių priežasčių, priešingai, liudytojas patvirtino, kad po pritarimo Užduočiai teisinis reglamentavimas nepasikeitė, o tik pasikeitė Savivaldybės tarybos požiūris į planuojamą vystyti projektą.

15.       Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą atsakovui atsisakyti pritarti Projektiniams pasiūlymams-2, o aptarti atsakovo nenuoseklūs veiksmai patvirtina, kad jis be teisėto ir pagrįsto pagrindo, atsisako atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Teismas vertino, kad tai prasilenkia su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų principų turiniu. Teismas pažymėjo, jog atsakovo argumentai leidžia teismui daryti išvadą, kad ir šiuo metu nesirengiama pritarti projektiniams pasiūlymams, o ieškoma priežasčių ir argumentų priimti neigiamą sprendimą. Siekdamas tinkamai apginti pareiškėjo interesus ir išvengti dar vieno teisminio proceso (tikėtina, kad atsakovas gali vėl atsisakyti pritarti projektiniams pasiūlymams), teismas atsakovą įpareigojo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais patvirtinti Projektinius pasiūlymus-2 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 3, 4 p.).

16.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą, teismas nurodė, kad, nors byloje konstatuota, jog atsakovas, Sprendimu nepritardamas projektiniams pasiūlymams, elgėsi neteisėtai ir nepagrįstai, tačiau Savivaldybės sprendimai nenulėmė ir neprisidėjo prie pareiškėjo valios sudaryti Franšizės sutartį susiformavimo (Franšizės sutartis, kuria pareiškėjas įsipareigojo sumokėti 123 600 Eur, buvo sudaryta 2019 m. birželio 29 d.). Pareiškėjo valia sudaryti Franšizės sutartį susiformavo dar prieš atsakovui priimant bet kokius administracinius sprendimus. Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjas sumokėjo Franšizės administravimo mokestį dviem atskirais mokėjimais – 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 8 d., t. y., kai jau buvo pasikeitęs atsakovo požiūris į pareiškėjo planuojamą vystyti projektą. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas, sumokėdamas Franšizės mokestį, pats elgėsi neatsargiai, prisiėmė galimą riziką. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas neįrodė, kad jis iš tikrųjų patyrė 123 600 Eur žalą. Pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie patvirtina pinigų pervedimą, tačiau pateikė tik išrašą iš Franšizės sutarties. Teismas akcentavo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatytos franšizės paraiškos mokesčio mokėjimo sąlygos, įskaitant ir tai, ar šis mokestis negalėtų būti grąžintas pareiškėjui, jei būtų išpildomos kokios nors Franšizės sutarties sąlygos. Nenustatęs visų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (žalos, priežastinio ryšio), teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti patirtą turtinę žalą.

17.       Teismas pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkino, nustatęs, kad pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, konstatavęs, kad atsakovas šiuo atveju neįrodė, kad jo vidiniai resursai yra nepakankami tinkamai apginti savivaldybės interesus teisme. Teismas vertino, kad atsakovas šioje byloje turėjo pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti save, nepasitelkiant advokatų.

III.

18.       Pareiškėjas UAB „K26“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą, priteisiant iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui UAB „K26“ 123 600 Eur žalos atlyginimą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

19.1.       Egzistuoja visos viešosios atsakomybės sąlygos. Jis skunde teismui paaiškino, kad Franšizės sutartimi jis įsipareigojo sumokėti 123 600 Eur franšizės paraiškos mokestį bendrovei Hilton Worldwide Manage Limited ir kartu su skundu pateikė įrodymus, jog šią sumą sumokėjo dviem mokėjimais, t. y. 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 8 d. po 61 800 Eur. franšizės paraiškos mokesčio mokėjimo sąlygos buvo aptartos Franšizės sutarties priede. Pareiškėjas, pagal Franšizės sutartį mokėdamas 123 600 Eur franšizės paraiškos mokestį, sąžiningai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Todėl teismo sprendime pateiktas vertinimas, kad pareiškėjas, sumokėdamas minėtą mokestį, elgėsi neatsargiai, laikytinas nepagrįstu. Vadovaujantis Franšizės sutarties 14.1.1 papunkčiu, bendrovė gali bet kuriuo metu nutraukti Franšizės sutartį apie tai įspėjusi pareiškėją raštu, jei pareiškėjas nesumoka kokių nors pagal Franšizės sutartį mokėtinų sumų. Taigi, tuo atveju, jei pareiškėjas būtų veikęs pagal teismo sprendime siūlomą elgesio modelį, t. y., būtų nemokėjęs franšizės paraiškos mokesčio, tai reikštų Franšizės sutarties pažeidimą, kuris, sudarytų pagrindą nutraukti Franšizės sutartį bei, tikėtina, lemtų dar didesnius pareiškėjo nuostolius.

19.2.       Nepagrįstas teismo sprendime nurodytas argumentas, kad pareiškėjas, sumokėdamas minėtą mokestį (pagal Franšizės sutartį), prisiėmė galimą riziką. Toks teismo vertinimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015, 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020). Pasak pareiškėjo, jis su skundu nepateikė tik tos Frančizės sutarties dalies, kurioje yra konfidenciali informacija. Franšizės sutarties dalyje, kuri nebuvo pateikta, nėra jokių nuostatų, susijusių su franšizės paraiškos mokesčio mokėjimu ar šio mokesčio grąžinimu. Franšizės paraiškos mokesčio mokėjimo sąlygos aptartos Franšizės sutarties priede, kuris buvo pateiktas teismui. Teismas, abejodamas pareiškėjo paaiškinimais, kad jis negaus pagal Franšizės sutartį sumokėto 123 600 Eur franšizės paraiškos mokesčio, galėjo (turėjo) reikiamus įrodymus surinkti savo iniciatyva, pvz., priimdamas nutartį dėl teismo pavedimo (ABTĮ 56 str. 5 d., 63 str. 1 d.), tačiau apsiribojo vien prielaida (spėjimu), jog pareiškėjas galbūt galės susigrąžinti minėtą sumą.

19.3.       Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA602-1209/2012, pareiškėjas nurodo, kad, nustatant priežastinį ryšį pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Todėl priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Nagrinėjamu atveju teismas sprendime nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. konstatavo, jog atsakovo Sprendimas, kuriuo jis neteisėtai ir nepagrįstai nepritarė Sklype projektuojamo viešbučių paskirties pastato projektiniams pasiūlymams, buvo priimtas neatsižvelgiant į pačios Savivaldybės priimtus teritorijų planavimo dokumentus, t. y. į Detalųjį planą, Bendrąjį planą ir Specialųjį planą. Būtent Savivaldybės institucijų patvirtinti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai (jų sprendiniai), t. y. Detalusis planas, Bendrasis planas ir Specialusis planas suteikė pareiškėjui teisėtus lūkesčius, kad jis galės vykdyti planuojamą veiklą ir prisiimti atitinkamus Franšizės sutartyje numatytus įsipareigojimus.

19.4.       Dar iki Franšizės sutarties sudarymo Projektuotojas komunikavo su Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus specialistais ir aiškinosi dėl galimybių projektuoti ir statyti viešbučių paskirties pastatą Sklype. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas, vyriausiasis architektas Nerijus Valatkevičius, kuris buvo apklaustas kaip liudytojas šioje byloje, duodamas parodymus nurodė, kad buvo gavęs ir derinęs bent tris projektinių pasiūlymų (kuriuose numatomas viešbučių paskirties pastatas Sklype) versijas. Atsižvelgdamas į Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus derinimo metu reiškiamą teigiamą poziciją dėl rengiamų projektinių pasiūlymų, taip pat į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, pareiškėjas sudarė Franšizės sutartį bei pagrįstai tikėjosi vykdyti suplanuotą veiklą. Taigi, Savivaldybė tiek patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, tiek savo veiksmais derinant projektinius pasiūlymus buvo suteikusi teisėtus lūkesčius, kad pareiškėjas galės įgyvendinti projektiniuose pasiūlymuose numatytus sprendinius ir prisidėjo prie pareiškėjo nuostolių atsiradimo.

20.       Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo UAB „K26“ skundas, ir priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti pareiškėjo skundą visa apimtimi. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

21.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

21.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sklype nėra galimybės užbaigti statyti ar rekonstruoti esamą nebaigtą statyti pastatą. Teismo Sprendimo teiginiai, kad „<...> esamas neužbaigtas statyti viešbutis yra pastatytas teisėtai, kaip ir teisėtai atlikta jo registracija Nekilnojamojo turto registre“ nėra korektiški, nes esamas pastatas nėra pastatytas, kadangi jis buvo statomas, bet statyba nebuvo užbaigta, t. y. pastatas nebuvo pastatytas, nes registruotas jo baigtumas tik 61 proc. ir jis nėra bei negali būti nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti (priduotas). Šio pastato statybai išduotas statybos leidimas taip pat nebegalioja, pastatas net negali būti užbaigtas statyti nesant galiojančio statybos leidimo. Remiantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) 53 punktu, nėra galimas joks nebaigtų statyti pastatų rekonstravimas. Pareiškėjas planuoja griauti esamą pastatą ir statyti naują aukštybinį pastatą. Šias aplinkybes patvirtino ne tik byloje surinkti rašytiniai įrodymai, bet ir apklausti liudytojai – architektas G. N. bei Savivaldybės vyriausiasis architektas N. Valatkevičius.

21.2.       Teismas šioje byloje privalėjo teisiškai vertinti, ar Sklype pagal teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius yra galima būtent naujo aukštybinio pastato statyba, tačiau teismas tokio teisinio įvertinimo neatliko, nepagrįstai taikė tas teisės normas ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kurie reguliuoja tik pastatų rekonstrukcijos ir (ar) statybos užbaigimo klausimus, t. y. taikė netinkamas materialinės teisės normas ir netaikė tų teisė normų, kurias privalėjo taikyti. 

21.3.       Bendrojo plano ir Aukštybinių pastatų specialiojo plano sprendiniai negali būti taikomi tiesiogiai Sklype planuojamai veiklai, kai yra patvirtintas ir galioja 2002 m. Detalusis planas, ir nenumato galimybės statyti naujus aukštybinius pastatus Sklype. Priešingai nei nurodė teismas, pagal Savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 patvirtinto bendrojo plano ir šiuo metu galiojančio Savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūra (Bendrasis planas), Pagrindinio brėžinio sprendinius, Sklypas patenka į funkcinę zoną – pagrindinio centro zoną; taip pat į kultūros paveldo vietovę. Pagal Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelę bei aiškinamąjį raštą, šioje funkcinėje zonoje numatomas leistinas užstatymo intensyvumas (UI) ir užstatymo aukštis nustatomas kultūros paveldo specialiais planais arba vertingųjų savybių vertinimo aktais, jei teritorija patenka į Senamiesčio ir Naujamiesčio teritorijas. Ginčo Sklypas patenka į Naujamiesčio teritoriją. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje nurodyta, kad šioje funkcinėje zonoje aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiame plane aukštybinių pastatų nenumatyta. Sklype esantis nebaigtas statyti aukštybinis pastatas – viešbutis „Britanika“, pavaizduotas Aukštybinių pastatų specialiajame plane ne kaip galimas statyti naujas aukštybinis pastatas, o tik pažymėtas kaip esamas nebaigtas statyti aukštybinis pastatas (raudona spalva). Tai koreliuoja su Bendrajame plane nurodyta informacija, jog Aukštybinių pastatų specialiajame plane šioje teritorijoje aukštybinių pastatų statyba nenumatyta ir negalima. Tačiau teismas į šiuos Bendrojo plano ir Aukštybinių pastatų specialiojo plano sprendinius visiškai neatsižvelgė, vertindamas galimybes Sklype statyti naują aukštybinį pastatą. Remdamasis TPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 3 dalimi, 19 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 20 straipsnio 1 dalimi, atsakovas nurodo, kad Sklype yra parengtas Detalusis planas, todėl statyba Sklype negali būti vykdoma, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais.

21.4.       Teismas Sprendime nepagrįstai padarė išvadą, kad 2002 m. Detaliajame plane leistino pastatų aukščio ir užstatymo intensyvumo reglamentai buvo nustatyti juos pažymint žyma „Esami pastatai“ ir kad tokiu būdu buvo įteisinti faktiniai esamo viešbučio duomenys ir kad būtent nebaigto statyti viešbučio egzistavimas Sklype yra „atspirties taškas“ šalims, nustatant galimus jo sutvarkymo (statybos užbaigimo) reikalavimus. Teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi Sklype nebegaliojančiu ir nebetaikytinu ankstesniu detaliuoju planu, t. y. 1999 m. Detaliuoju planu. Šis detalusis planas neteko galios, kai buvo patvirtintas ir įsigaliojo 2002 m. Detalusis planas nustatė tik Sklypo užstatymo proc., šio sklypo naudojimo paskirtis ir galimus naudojimo būdus. Jokie kiti Sklypo užstatymo reglamentai, tarp jų – ir leidžiamas maksimalus pastatų aukštis bei užstatymo intensyvumas nebuvo numatyti. 2002 m. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pavaizduotame teritorijos tvarkymo režimo žymėjime nurodyti statinių aukščio bei užstatymo intensyvumo rodiklių laukeliai palikti tušti ir pastarieji rodikliai apskritai nebuvo nustatyti, nes jie nenurodyti ir jokioje 2002 m. Detaliojo plano teksto dalyje. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pats pareiškėjas dar iki projektinių pasiūlymų parengimo šios aplinkybės neginčijo, ir pats 2019 m. spalio 2 d. rašte Savivaldybei pripažino, kad 2002 m. Detaliajame plane nėra numatytas užstatymo intensyvumas ir statinių aukštis.

21.5.       Remdamasis Reglamento 6 ir 7 punktais, atsakovas pažymi, kad 2002 m. Detaliajame plane privalėjo būti nurodytas, be kita ko, statinių aukštis ir užstatymo intensyvumas, tačiau tai nebuvo padaryta. Šiuo metu galiojantys teisės aktai konkrečiai numato, kad tokie detaliojo plano trūkumai, kai jame nėra nustatyto privalomo teritorijos tvarkymo režimo, neleidžia įgyvendinti detaliojo plano ir pirmiausia turi būti taisomi tokie detaliojo plano trūkumai pagal tam skirtas specialiąsias teisės aktų taisykles, t. y. atitinkamai keičiant ar koreguojant detalųjį planą. Taigi ta aplinkybė, kad 2002 m. Detalusis planas buvo patvirtintas su esminiais trūkumais ir šiuo metu yra galiojantis, neatleidžia pareiškėjo nuo TPĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos vadovautis privalomuoju teritorijos tvarkymo reglamentu, kuris gali būti nustatytas tik detaliuoju planu. Teismas sprendime nepaisė visų šių taisyklių.

21.6.       Teismo sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų bei prieštarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Projektiniai pasiūlymai negali nukrypti nuo detaliojo plano sprendinių ar juos pakeisti, jais negali būti ištaisytos jokios detaliojo plano klaidos ar kiti trūkumai dar ir dėl to, kad projektinių pasiūlymų rengimo funkcija yra visai kita. Esant galiojančiam detaliajam planui, projektiniai pasiūlymai rengiami tik tuo atveju, kai projektuojamas visuomenei svarbus statinys, siekiant iš anksto viešai visuomenei pristatyti tokio svarbaus objekto sprendinius, kurie bet kuriuo atveju turi būti parengti būtent pagal detaliojo plano sprendinius. Atsakovas remiasi Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi, STR „Statinio projektavimas“ 60 punktu, 13 priedo 3 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-69-756/2018.

21.7.       Savivaldybė niekada nebuvo išdavusi jokių patvirtinimų, sukuriančių kokias nors pareiškėjo teises ar teisėtus lūkesčius įgyvendinti projektiniuose pasiūlymus nurodytus projektinius sprendinius. Būtent ginčo projektiniai pasiūlymai buvo parengti ir tapo žinomi Savivaldybei tik 2019 m. gruodžio 13 d., kai pareiškėjas pateikė prašymą paviešinti Sklype planuojamų statyti statinių projektinius pasiūlymus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pats pareiškėjas parengė projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kurią Savivaldybė tik suderino 2019 m. rugpjūčio 9 d. Pačioje Užduotyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad „projekto sprendiniai turi užtikrinti teritorijų planavimo dokumentais nustatytų reglamentų vykdymą“. Atsakovo suderinta Užduotis yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris sudarė pagrindą pareiškėjui pradėti rengti projektinius pasiūlymus. Todėl atsakovas, suderindamas Užduotį, kai dar net nebuvo parengti jokie konkretūs projektinių pasiūlymų sprendiniai, objektyviai negalėjo iš anksto įvertinti būsimų projektinių pasiūlymų sprendinių atitikimo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams ir net neturėjo jokio teisinio pagrindo pareiškėjui išduoti tokį patvirtinimą. Be to, Savivaldybė 2019 m. spalio 30 d. pateikė atsakymą į pareiškėjo 2019 m. spalio 2 d. raštą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad pareiškėjas nepaaiškina, kokiais teritorijų planavimo dokumentais vadovaujantis jis mano, kad Sklype yra leidžiama statyti tokio aukščio ir užstatymo intensyvumo statinius, kurie yra projektuojami. Savivaldybė dar šiame atsakyme atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turėtų svarstyti 2002 m. Detaliojo plano koregavimo būtinybę.

21.8.       Teismas nepagrįstai palaikė pareiškėjo poziciją, kad nebūtina kreiptis į kaimyninių žemės sklypų (teritorijų) savininkus ir valdytojus dėl sutikimo gavimo ir nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo parengtiems projektiniams pasiūlymams yra taikytina išimtis, numatyta STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (toliau – ir STR „Visuomeninės paskirties statiniai“) 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.4 punkte. Atsakovas pažymi, kad nei Bendrasis planas, nei Aukštybinių pastatų specialusis planas nenumato galimybės Sklype statyti naujus aukštybinius pastatus, o pareiškėjas Sklype planuoja naujo aukštybinio pastato statybą. Būtent pastatų aukštis lemia gretimų sklypų savininkų interesus dėl norminių atstumų iki jų sklypų neišlaikymo. Todėl, nesant 2002 m. Detaliajame plane nustatyto jokio leidžiamo maksimalaus pastatų aukščio ir vien tik pažymėjus jame statybos zoną, apskritai net negalima įvertinti, koks norminis atstumas būtų taikomas ir turėtų būti išlaikomas iki gretimų sklypų (teritorijų) ribos pagal teisės aktų reikalavimus. Taigi šiuo atveju vien statybos zonos rodiklis nėra ir negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu išimčiai dėl norminių atstumų neišlaikymo nuo pastatų iki žemės sklypo ribų taikyti. Projektiniuose pasiūlymuose suprojektuoto naujo aukštybinio pastato aukštis sudaro 38,35 m. Teismui parodymus davęs paties pareiškėjo pasamdytas architektas G. N. nurodė, kad „kai pastato aukštis 38,35 m, tam, kad būtų išlaikyti STR numatyti norminiai atstumai nuo tokio pastato iki gretimų sklypų ribos, būtina atsitraukti 17,92 m“. Tačiau pagal projektinius pasiūlymus suprojektuotas aukštybinis pastatas yra vos 6–8 metrų atstumu nuo rytinėje Sklypo pusėje esančių žemės sklypų. Šiuo atveju pagal projektinius pasiūlymus nėra išlaikomi privalomi norminiai atstumai, todėl pareiškėjui buvo būtina gauti gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų (valdytojų) sutikimus dėl projektiniuose pasiūlymuose numatyto naujo aukštybinio pastato priartėjimo iki kaimyninių žemės sklypų mažesniu nei norminis atstumu, ir konkrečiai dėl tokio atstumo, koks numatytas būtent šiuose projektiniuose pasiūlymuose.

21.9.       Pareiškėjas dėl projektiniuose pasiūlymuose numatyto norminių atstumų neišlaikymo privalėjo gauti žemės sklypo, kadastro Nr. 1901/0176:5, savininko ir valdytojo sutikimus. Šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas NŽT. Taip pat pagal panaudos sutartį šis žemės sklypas yra perduotas naudotis Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui; žemės sklypo, kadastro Nr. 1901/0176:15, savininko ir valdytojo sutikimus. Šis žemės sklypas nuosavybės teise taip pat priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas NŽT bei pagal sudarytą nuomos sutartį yra išnuomotas UAB „Spaineta“; nesuformuotos valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) gatvėje, valdytojo, t. y. NŽT, pritarimą projektinių pasiūlymų sprendiniams. Tačiau teismas šias aplinkybes nepagrįstai ignoravo ir net neatsižvelgė į trečiojo suinteresuoto asmens NŽT pateikto atsiliepimo šioje byloje argumentus, kad „po 2019 m. rugpjūčio 26 d., t. y. po sutikimo Nr. 8ST-429-(14.8.5.) išdavimo datos, UAB K26 naujų Žemės sklype planuojamų statyti statinių projektinių pasiūlymų nepateikė ir Skyrius išdavė minėtą sutikimą pagal konkrečiai nurodytą ir UAB K26 pateiktą brėžinį (žymuo – 0480-00-TP-SP-01).“ Teismas net neįvertino šio Brėžinio išdavimo aplinkybių ir jo turinio bei visiškai neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, o būtent kad: Brėžinyje nėra nurodyta nei naujo aukštybinio pastato vieta, nei jo aukštis ir atstumai iki gretimų sklypų; šis Brėžinys net nėra projektinių pasiūlymų sudėtinė dalis; Brėžinys rengtas visiškai kitu tikslu ir net kitos procedūros (t. y. teritorijų planavimo dokumento koregavimo proceso) metu. Brėžinio pavadinime net konkrečiai nurodyta, kad tai yra „Detalusis planas su tikslinama užstatymo zona“; pats pareiškėjas atsisakė savo planų koreguoti statybos zoną, ir šios procedūros, kuriai buvo gavusi NŽT pritarimą ant Brėžinio, net nepabaigė, o ginčo projektiniai pasiūlymai buvo parengti pagal 2002 m. Detaliajame plane nustatytą esamą statybos zoną.

21.10.       Teismas nepagrįstai įpareigojo Savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagal savo kompetenciją pritarti projektiniams pasiūlymams. Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ne tik dėl to, kad projektiniai pasiūlymai negali būti tvirtinami, kol nebus ištaisyti minėti esminiai trūkumai ir prieštaravimai imperatyviems teisės aktų reikalavimams, bet ir dėl to, kad teismas neturi kompetencijos vykdyti Savivaldybės kompetencijai priskirtas funkcijas, tarp jų ir spręsti dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams išdavimo galimybės bei imperatyviai įpareigoti Savivaldybę patvirtinti projektinius pasiūlymus.

22.       Pareiškėjas UAB „K26“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

23.       Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad Savivaldybė 2019 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. 70-27-239 pati nurodė Bendrojo ir Aukštybinių pastatų specialiojo plano taikymą rengiant projektinius pasiūlymus: „Užduotis neprieštarauja Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano bei Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 2013-2023 m. sprendiniams”, ir „<...> projekto sprendiniai turi užtikrinti teritorijų planavimo dokumentais nustatytų reglamentų vykdymą.“ Dėl to pareiškėjas nesutinka su Savivaldybės teiginiais, esą vadovautis Bendruoju planu ir Aukštybinių pastatų specialiuoju planu nėra pagrindo. TPĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Taigi, Bendrasis planas ir Aukštybinių pastatų specialusis planas yra taikytinas visa apimtimi. Šiame specialiajame plane yra pabrėžiama, kad Sklype projektuojamam pastatui galimas aukštis gali būti ne mažesnis nei esamo viešbučio pastato „Britanika“. 

24.       Pareiškėjas akcentuoja, kad Detaliojo plano tikslas nebuvo nustatyti esamų Statinių sprendinių, tačiau tikslas buvo pakeisti (nustatyti) buvusias Sklypo ribas. Atsakovui buvo žinomi ir aiškūs Sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimai ir dėl to nei iki Užduoties patvirtinimo nei ją tvirtinant, jis nereiškė reikalavimo keisti ar koreguoti Detalųjį planą. Dėl visų Savivaldybės pateiktų argumentų, susijusių su poreikiu koreguoti Detalųjį planą yra pasisakęs Savivaldybės vyriausiasis architektas N. Valatkevičius. Jis pažymėjo, kad Detaliojo plano įgyvendinimo tinkamumo klausimai buvo sprendžiami dar iki Projektinių pasiūlymų 1 ir 2 išdavimo, Savivaldybei tvirtinant Užduotį. Tvirtinant Užduotį Savivaldybė įvertino Sklype galiojančius jo tvarkymo ir naudojimo reglamentus ir pritarė esamai situacijai, konstatuodamas, jog galiojantys teritorijų planavimo dokumentai leidžia, jų nekoreguojant, vykdyti pareiškėjo suplanuoto statinio projektavimą.

25.       Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo teiginiai dėl Detaliajame plane neva nenumatytų kitų reglamentų – galimų užstatymo tipų, statinių statybos ribos ir kt. ir argumentai atsirado tik Savivaldybės procesiniuose dokumentuose, tačiau Sprendime apie tai nebuvo nurodyta. Todėl nėra pagrindo vertinti šių Savivaldybės apeliaciniame skunde nurodytų teiginių pagrįstumo.

26.       Pareiškėjo teigimu, Savivaldybė, pritarusi Užduočiai ir leidusi viešinti projektinius pasiūlymus, o vėliau jų nederindama, elgėsi ne tik nenuosekliai, tačiau ir nesąžiningai, piktnaudžiaudama jai suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais. Abu liudytojai byloje patvirtino, kad dar iki Projektinių pasiūlymų-1 parengimo ir pateikimo pareiškėjo investiciniai planai Sklype buvo derinami su atsakovu ir dar 2018 m. antrojoje pusėje–2019 m. pradžioje, kuomet projekto autorius architektas Gintautas N. 2019 m. liepos 20 d. Kauno miesto tarybai pristatė statinio projektą (Projektinius pasiūlymus-1) ir prašė leisti statyti pastatus Sklype, juos nežymiai atitraukiant nuo Sklypo ribos. Kaip tik po tokio pristatymo, pateikus Savivaldybei, taip pat ir visuomenei projektinius pasiūlymus, buvo pradėtas rengti atitinkamo sprendimo projektas, kuriam Savivaldybės taryboje pritarta vienbalsiai. Užduotis yra galiojanti, ir nei pareiškėjas, nei Savivaldybė nėra jos panaikinusi. Dėl to laikytina, kad Savivaldybė pati pripažįsta, jog Užduotis gali būti įgyvendinta, ką pareiškėjas ir padarė parengdamas ir viešindamas Projektinius pasiūlymus-2. Leidimas viešinti Projektinius pasiūlymus-2 iš esmės parodo, kad Savivaldybė jau yra atlikusi preliminarų vertinimą, kadangi ji negalėjo leisti viešinti Projektinių pasiūlymų-2, jeigu jie prieštaravo Užduočiai ar kitiems privalomiems reikalavimams.

27.       Pareiškėjas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl gretimų žemės sklypų valdytojų pritarimo gavimo. Pareiškėjas nurodo, kad posėdžio metu architektas G. N. paliudijo, kad, rengiant aktualią Projektinių pasiūlymų-2 redakciją, būsimo užstatymo zona buvo koreguojama turint tikslą išvengti trečiųjų asmenų, taip pat ir atsakovo, sutikimų gavimo. Savivaldybės tarnautojas Kauno miesto vyriausiasis architektas N. Valatkevičius patvirtino, kad, rengiant Projektinius pasiūlymus-1, pagrindine netvirtinimo priežastimi buvo trečiųjų asmenų sutikimų projektuoti statinius tariamas nebuvimas. Tačiau visi reikalingi sutikimai buvo išduoti dar iki Projektinių pasiūlymų-2 viešinimo. Pareiškėjas tvirtina, kad pateikė į bylą visų trečiųjų asmenų sutikimus, kurie buvo reikalingi Projektiniams pasiūlymams-1 įgyvendinti. Pareiškėjas akcentuoja, kad sutikimai buvo reikalingi Projektinių pasiūlymų-1 sprendinių įgyvendinimui (patraukiant planuojamo pastato statybos zoną arčiau Sklypo ribų), o Projektiniuose pasiūlymuose-2 šią zoną sutapatinus su Detaliojo plano nustatyta statybos zona – jokių sutikimų nereikėjo. 

28.       Dėl įpareigojimo Savivaldybei atlikti veiksmus pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas Savivaldybės veiksmus pagrįstai įvertino kaip nenuoseklius, kadangi viena vertus Savivaldybė leido rengti Projektinius pasiūlymus 1 ir 2, tačiau vėliau persigalvojo ir nusprendė suvaržyti tokią pareiškėjo teisę. Tokių Savivaldybės veiksmų negalėjo paaiškinti nei Savivaldybės atstovai, nei vyriausiasis Savivaldybės architektas N. Valatkevičius. Pasak pareiškėjo, administracinis teismas turi teisę išeiti už pareikšto skundo ribų, todėl šioje byloje nustačius, kad Projektiniai pasiūlymai-2 yra teisėti ir pagrįsti, turi būti įgyvendinti STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas“ 14 ir 67 punktai ir per 5 dienas šie projektiniai pasiūlymai turi būti suderinti jiems pritariant. Įpareigojus Savivaldybę pritarti Projektiniams pasiūlymams-2, buvo užkirstas kelias kilti naujoms byloms tuo pačiu pagrindu, sprendžiant tolimesnius projektavimo klausimus, kadangi, vadovaujantis STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas“, projektinių pasiūlymų parengimas ir derinimas yra pirmoji techninio projekto rengimo stadija.

29.       Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pareiškėjo apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

30.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo bei laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde klaidinančiai teigiama, jog vyriausiasis architektas Nerijus Valatkevičius, kuris buvo apklaustas kaip liudytojas, duodamas parodymus neva nurodė, kad buvo gavęs ir derinęs bent tris projektinių pasiūlymų (kuriuose numatomas viešbučių paskirties pastatas žemės sklype) versijas. Atsakovas pažymi, kad tokių duomenų byloje nėra, liudytojas tokių parodymų nedavė, o byloje esanti medžiaga patvirtina visiškai priešingas aplinkybes, t. y. kad vyriausiasis architektas atsisakė pritarti pareiškėjo projektiniams pasiūlymams, dėl ko ir kilo ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Taigi pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia teiginiais, kurie neatitinka tikrovės.

31.       Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog administracinis teismas pagal ABTĮ privalo būti aktyvus, visiškai neatsižvelgia į nagrinėjamos bylos dalyje kilusio ginčo pobūdį – šioje bylos dalyje iškilo klausimas dėl žalos atlyginimo priteisimo, kas yra civiliniai teisiniai santykiai. Civiliniuose teisiniuose santykiuose šalys yra lygios bei dalyvauja lygiais pagrindais, todėl visa apimtimi galioja rungimosi principas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, šiuo atveju taikytina bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Pareiškėjas į bylą nepateikė nei Franšizės sutarties, nei B priedėlio, kuriame, kaip matyti iš sutarties teksto, turėtų būti pažymėta viešbučio vieta Sklype ir kiti reikalavimai projektuojamam viešbučiui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad likusioje Franšizės sutarties dalyje tariamai nėra jokių reikšmingų nuostatų, tačiau šių pareiškėjo teiginių negali patikrinti nei teismas, nei atsakovas. Taigi pareiškėjo reikalavimas prisiteisti iš atsakovo 123 600 Eur žalą yra nepagrįstas, prieštaraujantis suformuotai teismo praktikai ir bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 

32.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 22 d. rašto Nr. (33.200)2-249 „Dėl nepritarimo ypatingo viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektiniams pasiūlymams“ (Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl su tuo susijusių reikalavimų (i) įpareigoti Administraciją priimti naują sprendimą – patvirtinti (pritarti) UAB „Architektų biuras G. N. ir partneriai“ parengtus ir 2020 m. sausio 8 d. visuomenei pristatytus ypatingo viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos, projektinius pasiūlymus (Projektiniai pasiūlymai-2) bei (ii) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 123 600 Eur dėl neteisėto Sprendimo priėmimo patirtai turtinei žalai atlyginti.

33.       Ginčijamu Sprendimu atsisakyta pritarti (nepritarta) Projektiniams pasiūlymams‑2 motyvuojant aplinkybėmis, kad: (1) nėra pateikti dokumentai, pagrindžiantys, kad projektiniai pasiūlymai yra suderinti su Statybos įstatymo (toliau tekste remiamasi 2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2573 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punkte nurodytais asmenimis; (2) galiojančiame ginčo teritorijos detaliajame plane nėra nurodytas leidžiamas pastatų aukštis ir šios teritorijos užstatymo intensyvumas, t. y. nėra nustatyti visi privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai.

34.       Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą iš esmės konstatuodamas, kad pagal aktualias įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nuostatas pareiškėjui nekilo pareiga suderinti Projektinius pasiūlymus-2 su minėtais asmenimis, o galiojančiame detaliajame plane minėti reikalavimai (pastatų aukštis ir užstatymo intensyvumas) nustatyti netiesiogiai. Pareiškėjo prašymą dėl (turtinės) žalos atlyginimo šis teismas atmetė kaip nepagrįstą.

35.       Apeliacinius skundus pateikė tiek atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas, tiek pareiškėjas, prašydamas priimti naują sprendimą dalyje, kuria netenkintas jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo.

V.

36.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovo atsisakymo pritarti (sprendimo nepritarti) pareiškėjo pateiktiems Projektiniams pasiūlymams-2 teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausia kyla klausimai dėl (1) reikalavimo detaliajame plane nustatyti ginčo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus (pastatų aukštį ir užstatymo intensyvumą), siekiant vykdyti Projektiniuose pasiūlymuose-2 nurodytą statybą, ir (2) vertinimo, ar šie reikalavimai (sprendiniai) yra nustatyti šiuo metu galiojančiame detaliajame plane.

37.       Nustatyta, kad šiuo metu ginčo sklype esantis nebaigtas statyti viešbučio pastatas (toliau – ir Pastatas) buvo pradėtas statyti 1988 m. ir jo statybos sustabdytos 1997 m. (baigtumas – 63 proc.); nebaigti statyti statiniai (Pastatas ir hidroforinė siena) perduoti Kauno miesto valdybai.

38.       Kauno miesto valdybos 1999 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 904 buvo patvirtintas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas (1999 m. Detalusis planas), kuriuo buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas prie nebaigto statyti „<...> 500 vietų viešbučio <...>“.

38.1.       Šio detaliojo plano Aiškinamojo rašto dalyje „Esama padėtis“, be kita ko, nurodyta, kad „<...> žemės sklypo <...>, skirto 500 vietų viešbučio statybai raudonųjų linijų planas buvo išduotas <...> 1986 [m.] <...> ir suderinus 500 vietų viešbučio <...> projektą 1988 [m.] buvo išduotas leidimas statybai. <...> Šiuo metu pastatyti pagrindiniai viešbučio korpusai ir CPP bei hidroforinės sienos. <...> Pagrindinė viso kvartalo ir Kęstučio g. atkarpos dominantė – nebaigtas statyti viešbutis <...>.“

38.2.       To paties Aiškinamojo rašto dalyje „Projektiniai sprendiniai“, be kita ko, nurodyta, kad <...> sklypo užstatymo procentas – 43%, tame tarpe po pastatais – 31%. Projektuojamo sklypo paskirtis – kitai paskirčiai:        kitiems gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti (402), komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti (409) – viešbučio statybai. Pagrindinis įėjimas į viešbutį numatomas iš Kęstučio gatvės. Siekiant atstatyti Kęstučio gatvės atkarpoje itin sujauktą liniją, siūlomas užstatymo pritraukimas prie gatvės, numatant galimybę keleivių privežimui prie viešbučio durų. Įvažiavimai į vidinį kiemą bei požeminius parkingus numatomi iš (duomenys neskelbtini) <...>.“

39.       Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 886 buvo pakeistas 1999 m. Detalusis planas, patikslinant ginčo žemės sklypo ir gretimų sklypų ribas bei pažymint kelio servitutą (2002 m. Detalusis planas). Šio plano brėžinyje žymėjimu „Esami pastatai“ buvo pažymėta nebaigto statyti viešbučio pastato vieta ir kontūrai, o Aiškinamajame rašte paminėtas nebaigtas statyti Pastatas (leidžiamas pastatų aukštis ir užstatymo intensyvumas, skirtingai nei gretimiems žemės sklypams, ginčo sklypui eksplicitiškai nebuvo nurodyti).

40.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2002 m. Detaliojo plano Aiškinamajame rašte pažymėta, kad šis planas parengtas, be kita ko, vadovaujantis „<...> sklypo suformavimo prie esamo pastato Kęstučio g. 26, detaliuoju planu, rengtu 1999 m. SĮ „Kauno planas“ <...>“. Tai bei šio teritorijų planavimo dokumento grafinėje ir tekstinėje dalyse pateikiamos nuorodos į nebaigtą statyti Pastatą sudaro pagrindą iš esmės pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad aiškinant 2002 m. Detaliojo plano sprendinius, be kita ko, yra aktualus ir 1999 m. Detalusis planas.

41.       2008 m. birželio 30 d. perdavimo–priėmimo aktu ginčo žemės sklype esantys pastatai buvo perduoti nuosavybės teise UAB „Britanika“. 2017 m. gruodžio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. RK-7263 ginčo žemės sklypas buvo parduotas šiai bendrovei.

42.       2018 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4479 UAB „Britanika“ perleido nuosavybės teises į aptariamus statinius bei ginčo žemės sklypą pareiškėjui.

43.       2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakovas pritarė pareiškėjo pateiktai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai (Užduotis), kurioje nurodyta informacija, kad rengiamas projektas – viešbučių paskirties pastato ginčo sklype, statybos užbaigimas; statybos rūšis – nauja statyba. Nurodyta, kad pastatą sudarys du korpusai – dvylikos aukštų viešbutis su konferencijų sale bei septynių aukštų korpusas su administracinės paskirties patalpomis, apjungti bendru požeminiu aukštu (planuojamas pastato plotas – 19 695 kv. m; administracinio korpuso aukštis – 23,60 m, viešbučio – 38,5 m, užstatymo intensyvumas – 263 proc., užstatymo tankumas – 57 proc.).

44.       Parengtuose ir pateiktuose Projektiniuose pasiūlymuose-2, kuriems atsakovas atsisakė pritarti ginčijamu Sprendimu, be kita ko, buvo nurodyta, kad: planuojamą statyti pastatą sudarys du korpusai – 12 aukštų viešbutis su konferencijų sale (aukštis – 38,35 m) bei 6 aukštų korpusas su administracinės paskirties patalpomis (aukštis – iki 22 m) (abu korpusai apjungiami bendru požeminiu aukštu); bendras projektuojamo pastato plotas – 17 275,05 m2; viešbutyje numatomas numerių skaičius – 213.

Dėl reikalavimų teritorijų planavimo dokumentams, siekiant vykdyti ginčo statybą

45.       Svarbu pažymėti, kad, kaip aiškiai matyti iš Projektinių pasiųlymų-2 (be kita ko, vertinant juose pateiktą informaciją apie esamą Pastatą ir planuojamą statyti pastatą) bei neneigia pats pareiškėjas, planuojamomis statybomis yra siekiama nugriauti šiuo metu ginčo sklype esančius statinius ir vietoj jų pastatyti naują pastatą, t. y. nagrinėjamu atveju ginčas kyla ne dėl šiuo metu ginčo sklype esančio nebaigto statyti Pastato (viešbučio) statybos (statybos užbaigimo), bet dėl naujo statinio statybos, kaip ši sąvoka apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje („<...> statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį <...>“). Pareiškėjo planuojama visiškai naujo pastato statyba akivaizdžiai negali būti pripažinta šiuo metu ginčo sklype esančio viešbučio pastato, t. y. kaip savarankiškai suformuoto nekilnojamojo turto objekto, statybos darbų tąsa (siekiu užbaigti pradėtas statybas).

46.       Aplinkybė, jog pareiškėjas nesiekia užbaigti šiuo metu ginčo sklype esančio pastato (nebaigto statyti viešbučio) statybos, bet planuoja pastatyti visiškai naują pastatą, be kita ko, reiškia, kad nagrinėjamu atveju, pirma, ginčo teisinių santykių vertinimas turi būti atliekamas tik planuojamos veiklos žemės sklype aspektu, kas, be kita ko, reiškia, kad aktualiais galėtų būti pripažinti tik su žemės sklypo, o ne jame šiuo metu stovinčio pastato naudojimu susiję teisėti interesai bei lūkesčiai. Antra, tampa visiškai neaktualios kitas statybos rūšis, kaip antai rekonstrukcija ar kapitalinis remontas, reglamentuojančios įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nuostatos, įskaitant ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, kuriuos mini proceso šalys.

47.       Išplėstinė teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad pareiškėjo planuojama vykdyti ūkinė veikla (naujo pastato statyba) laikytina Teritorijų planavimo įstatymo (toliau tekste remiamasi 2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija, išskyrus atskirai nurodytus atvejus) 2 straipsnio 25 dalyje nurodytu teritorijos vystymu, kuris šio įstatymo taikymo tikslais suprantamas kaip „<...> planuojamos teritorijos ekonominės, socialinės ir (ar) aplinkos būklės urbanistiniai kokybiniai pokyčiai ir kiekybinė plėtra.“

48.       Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustatė, kad „detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose <...> teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas <...> (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus)“. Taigi, išskyrus cituotoje nuostatoje minimas išimtis, pagal bendrą taisyklę buvo privalu turėti detalųjį planą, siekiant vykdyti tokią veiklą, kokia nurodyta Projektiniuose pasiūlymuose-2.

49.       Sprendžiant dėl privalomo turėti detaliojo plano turinio, pažymėtina, kad vienas iš detaliojo planavimo uždavinių – nustatyti užstatytų ir numatomų užstatyti teritorijų naudojimo reglamentus (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 6 d. 2 p.). Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, leistinas pastatų aukštis (2 p.) bei leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas (4 p.) yra fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai. Tai, kad detaliuosiuose planuose nustatomas privalomas teritorijos naudojimo reglamentas nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, nurodyta ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės), 261 punkte.

50.        Savo ruožtu, atsižvelgiant į tai, kad detalieji planai įgyvendinami išduodant statybą leidžiančius dokumentus Statybos įstatymo nustatyta tvarka, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra neprivalomi (Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 2 d. 2 p. (2019 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIII-2148 redakcija), konstatuotina, jog pagal bendrą taisyklę, siekiant vykdyti ginčo statybas, buvo reikalingas galiojantis detalusis planas, kuriame būtų nustatyti visi privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, įskaitant nurodytus Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose.

51.       Pastarųjų reikalavimų (sprendinių) nebuvimas detaliajame plane laikoma šio teritorijų planavimo dokumento spraga, kuri Taisyklių 254 punkte (aplinkos ministro 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. D1‑757 redakcija) apibrėžiama kaip „padėtis, kai detaliajame plane dėl besikeičiančių teritorijų planavimo teisinio reguliavimo, techninių ar kitų priežasčių nėra nustatyto kurio nors vieno ar kelių privalomų teritorijos naudojimo reglamento reikalavimų (išskyrus atvejus, kai detaliajame plane nenustatyti visi Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodyti privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai).“

52.       Pažymėtina, kad ši spraga pildoma (šalinama) koreguojant (jei tokie pakeitimai nekeičia planavimo dokumento esmės) patį detalųjį planą (Taisyklių 318.4.2 p. (aplinkos ministro 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. D1-759 redakcija).

53.       Proceso šalių argumentų dėl galimybės (tiesiogiai) vadovautis savivaldybės bendrojo plano sprendiniais kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad skirtingo lygmens teritorijų planavimo dokumentų tarpusavio santykį taikant (įgyvendinant) jų sprendinius apibrėžianti Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis (2018 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-1320 redakcija) aiškiai nustato, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. Be to, Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnis, be kita ko, įtvirtina, kad jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, susijusius su valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentais. Patys detalieji planai galioja neterminuotai (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d.).

54.       Pareiškėjas nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės išimtį, įtvirtintą to paties straipsnio 4 dalies 2 punkte, pagal kurią „detalieji planai nerengiami, <...> jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai“.

55.       Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisės į statybą urbanizuotoje vietovėje realizavimo atveju ši įstatymo nuostata turi būti aiškinama kartu su Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, numatančia galimybę tiesiogiai taikyti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, tik tais atvejais, kai „<...> neparengti detalieji planai <...>“ (pastaruoju aspektu, be kita ko, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3655-624/2020 44 p.). Tuo tarpu kiekvienas galiojančiame detaliajame plane nustatytas privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimas, įskaitant ir spragos atvejį, gali būti keičiamas tik teisės aktų nustatyta tvarka atliekant atitinkamus to detaliojo plano pakeitimus (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1152-520/2021 79 p. ir jame nurodytą šio teismo jurisprudenciją).

56.       Taigi, esant galiojančiam 2002 m. Detaliajam planui, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo sprendinių (pastatų aukščio ir užstatymo intensyvumo) nepagrįstai rėmėsi (tiesiogiai taikė) Bendrojo plano bei Aukštybinių pastatų specialiojo plano sprendiniais. Be to, aptartas reguliavimas eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl proceso šalių argumentų, susijusių su pastaraisiais (aukštesnio lygmens, nei galiojantis detalusis planas) teritorijų planavimo dokumentais, ir (ar) vertinti juose įtvirtintų sprendinių turinį.

Dėl ginčo sprendinių (ne)buvimo galiojančiame detaliajame plane

57.       Vienas esminių tarp šalių kilusio ginčo aspektų yra tai, ar galiojančiame detaliajame plane, t. y. 2002 m. Detaliajame plane yra nustatyti ginčo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai (Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 1 d.) – pastatų aukštis ir užstatymo intensyvumas.

58.        Konkrečiai atsakovas laikosi pozicijos, kad 2002 m. Detaliajame plane šie reikalavimai (sprendiniai) nebuvo ir nėra nustatyti, todėl šis teritorijų planavimo dokumentas turi būti keičiamas arba koreguojamas iki projektinių pasiūlymų teikimo tvirtinti (pritarti). Savo ruožtu pareiškėjas iš esmės teigia, kad aptariami reikalavimai (sprendiniai) yra nustatyti netiesiogiai (implicitiškai) ir yra išvestiniai iš sutartinio žymėjimo „Esami pastatai“ brėžinyje, t. y. kad aptariami teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai nustatomi pagal faktinius brėžinyje pažymėto Pastato (nebaigto statyti viešbučio) parametrus, kurie buvo apskaičiuoti prieš teikiant Projektinius pasiūlymus-2.

59.        Šiais aspektais apžvelgiant teisinį reguliavimą, galiojusį rengiant bei tvirtinant 2002 m. Detalųjį planą, paminėtina, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 5 punktu (2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2041 redakcija), detalusis planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Detalieji planai – dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis, rengiami žemėtvarkos projektai, taip pat statybos projektai, visuomenės poreikiams paimama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas; šie planai yra dokumentai, kurie suteikia teises fiziniams ir juridiniams asmenims plėtoti veiklą žemės sklype (Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalys (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. I-1120 redakcija).

60.       Kaip buvo patikslinta Detaliųjų planų taisyklių, patvirtintų statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159, 5 ir 6 punktuose, detaliojo planavimo tikslas – atlikus procedūrinius veiksmus nustatyti ir įteisinti planuojamos teritorijos raidos sąlygas, įvertinančias teritorijos geografinę padėtį ir ypatumus, aplinkosauginius ir paminklosauginius padėtį ir ypatumus (5 p.); detaliojo plano sprendiniai nustato (keičia arba papildo) teritorijos tvarkymo režimą (6 p.).

61.       Teritorijos tvarkymo režimo turinys buvo apibrėžtas Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 (toliau – ir Reglamentas), 4.4 punkte, pagal kurį šis režimas – „detaliojo plano dokumentų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statybų ar kitokios veiklos projektus“; šis režimas, be kita ko, apėmė privalomuosius teritorijos tvarkymo režimo reikalavimus, kurie visais atvejais turėjo būti privalomai nurodyti (Reglamento 4.5 p.) bei nustatyti kiekvieno detaliojo planavimo objekto (teritorija, žemės sklypas ar jų grupė) atveju (Reglamento 6 p.).

62.       Reglamento 7 punktu šiems privalomiesiems reikalavimams, be kita ko, priskirti statinių aukštis ir užstatymo intensyvumas, kurie privalėjo būti pažymėti pagrindiniame brėžinyje bei aprašyti aiškinamajame rašte (Reglamento 13 p.). Teritorijos tvarkymo režimui brėžinyje nurodyti turėjo būti naudojami sutartiniai ženklai (spalvos ir simboliai), privalomieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai – skaičius nurodomas šablone (Reglamento 14 p.).

63.       Taigi, apžvelgiamu laikotarpiu galiojusios ir detalųjį planavimą reglamentavusios norminių aktų nuostatos įtvirtino, pirma, reikalavimą visuose detaliuosiuose planuose nustatyti tokius planuojamos teritorijos tvarkymo režimo reikalavimus (sprendinius), kaip pastatų aukštis ir užstatymo intensyvumas, bei, antra, nustatė, kad šie sprendiniai turi būti nurodyti pagrindiniame brėžinyje (brėžiniuose) ir aprašyti aiškinamajame rašte (taip pat žr. Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. I-1120 redakcija). Patys šie sprendiniai privalėjo būti išreikšti konkrečiais skaičiais, t. y. pastatų aukštis – metrais, šį rodiklį (esant poreikiui) papildomai konkretizuojant aukštų skaičiumi ar kitais panašiais parametrais (Reglamento 7.2 p.); užstatymo intensyvumas – indeksu, kuris nurodo didžiausią leistiną bendrą grindų visuose pastatų aukštuose plotą kartu su viso sklypo plotu (Reglamento 7.4 p.).

64.       Tačiau 2002 m. Detaliajame plane, kaip ir 1999 m. Detaliajame plane, aptariami sprendiniai – pastatų aukštis ir užstatymo intensyvumas – nėra (nebuvo) nei nurodyti (pažymėti) brėžinyje, nei aprašyti šio teritorijų planavimo dokumento aiškinamajame rašte (šie sprendiniai (teritorijos tvarkymo reikalavimai) iš viso nėra jokia forma tiesiogiai minimi; nei 2002 m. Detaliajame plane, nei 1999 m. Detaliajame plane nėra nurodyta, kad ginčo reikalavimai (pastatų aukštis ir užstatymo intensyvumas) atitinka faktinius Pastato parametrus).

65.       Sutartiniu žymėjimu „Esami pastatai“ Pastato vietos ir kontūro pažymėjimas 2002 m. Detaliojo plano brėžinyje, taip pat nebaigto statyti viešbučio paminėjimas šio plano Aiškinamajame rašte (akivaizdžiai atliktas atskleidžiant esamą padėtį), negali būti pripažinti nustatančiais aptariamus teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus – toks aptariamų sprendinių žymėjimas ne tik nebuvo ir nėra numatytas norminiuose aktuose (byloje taip pat nėra duomenų, kad toks žymėjimas praktikoje yra įprastas ir visiems suprantamas), bet ir pats aiškinimas, kad tokiu žymėjimu yra nustatomi aptariami sprendiniai, apskritai nėra galimas ir pateisinamas. Iš tiesų, aptariami detaliojo plano sprendiniai (teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai), kaip darantys tiesioginę įtaką asmenų teisėms ir pareigoms, turi būti itin tikslūs ir nepalikti vietos dviprasmiam interpretavimui (šiuo klausimu, be kita ko, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-806-822/2020 49 p.). Pripažinimas, kad galiojančiame detaliajame plane pareiškėjo nurodomu žymėjimu yra įtvirtinamos žemės naudotojų ir valdytojų teisės ir pareigos plėtojant ir vykdant veiklą suplanuotoje teritorijoje, jau pats savaime, ypač atsižvelgiant į neterminuotą šio teritorijų planavimo dokumento galiojimą, implikuotų teisinį neapibrėžtumą, dėl kurio teisinių santykių dalyviams apribojama galimybė numatyti, koks elgesys bus laikomas neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų – teisinis aiškumas ir apibrėžtumas reikalauja, kad detaliojo plano sprendiniai ir jais remiantis priimami administraciniai aktai nekeltų abejonių asmenims, siekiantiems plano pagrindu įgyvendinti savo teises, todėl tokie teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, kaip pastatų aukštis ir užstatymo intensyvumas, turėtų būti nustatyti eksplicitiškai bei suprantamai (šiuo klausimu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-100-822/2022 32 p.).

66.       Papildomai akcentuotina ir tai, kad, kaip minėta, pareiškėjas siekia ne užbaigti Pastato statybą, bet ginčo žemės sklype pastatyti visiškai naują pastatą. Tuo tarpu iš 1999 m. Detaliojo plano matyti, kad šis teritorijų planavimo dokumentas buvo rengtas norint suformuoti žemės sklypą prie Pastato bei šio detaliojo plano sprendiniais siekta išimtinai su konkretaus pastato („<...> 500 vietų viešbučio <...>“, aiškiai pažymėto brėžinyje bei identifikuoto Aiškinamajame rašte; taip pat suformuoto kaip savarankiško nekilnojamojo turto objekto) statyba (statybos užbaigimu) susijusių tikslų. Pats sprendimas nenustatyti ginčo sprendinių, kaip teismo posėdžio metu paliudijo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas (vyriausiasis architektas) N.s V. bei 2020 m. spalio 28 d. paaiškinimuose nurodė A. K., buvo susijęs būtent su aplinkybėmis, kad nebuvo atlikti faktinio Pastato ploto ir aukščio skaičiavimai (matavimai), t. y. sprendimas nesilaikyti Reglamento reikalavimų (juos pažeisti) taip pat buvo išimtinai susijęs su minėtu Pastatu. Pastebėtina ir tai, kad iš byloje pateiktų 1998 m. birželio 19 d. Savivaldybės su investuotoju UAB „Britanika“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties dėl viešbučio statybos užbaigimo bei atsakovo 2022 m. gegužės 16 d. pateiktos informacijos, susijusios su šios sutarties vykdymu, galima daryti objektyviai pagrįstą išvadą, kad 1999 m. Detalusis planas išimtinai buvo skirtas konkretaus Pastato – 500 vietų viešbučio – statybai. Atitinkamai visa tai lemia, kad Projektiniuose pasiūlymuose-2 nurodytos veiklos vykdymo tikslais sprendžiant dėl ginčo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimų (pastatų aukščio ir užstatymo intensyvumo) (ne)buvimo galiojančiame detaliajame plane, nėra reikšmingi teritorijų planavimo dokumentuose aprašyti ir išimtinai su Pastatu susijusios veiklos aspektai, kurie negali būti aiškiai išskirti kaip savarankiški ir taikomi bet kokiai kitai veiklai, kaip antai naujų pastatų statybai, ginčo žemės sklype.

67.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog galiojančiame detaliajame plane yra nustatyti privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, būtini pareiškėjui siekiant realizuoti Projektiniuose pasiūlymuose-2 nurodytą veiklą (naujo pastato statybą). Todėl ginčijamas atsakovo Sprendimas atsisakyti tvirtinti minėtus pasiūlymus aptariamais pagrindais pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl šio administracinio sprendimo panaikinimo.

68.       Išplėstinė teisėjų kolegija atskirai pastebi, kad pareiškėjo argumentai, susiję su jo lūkesčiais plėtoti (vykdyti) veiklą (statyti) ginčo žemės sklype, galėtų būti reikšmingi teritorijų planavimo procedūrų, atliktinų, be kita ko, siekiant sudaryti teisines prielaidas naujų pastatų statybai, metu (keičiant, koreguojant ar panaikinant galiojantį detalųjį planą) – ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais šie pareiškėjo argumentai nepaneigia imperatyvių įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatų dėl sąlygų naujai statybai ginčo žemės sklype.

VI.

69.       Savo sprendimą nepritarti Projektiniams pasiūlymams-2 atsakovas, kaip minėta, taip pat grindė aplinkybe, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie šių pasiūlymų suderinimą su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, kaip to reikalauja aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punktas.

70.       Šiuo klausimu išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto, Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91, 3 priedo 1.1 punktu (aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. D1-139 redakcija), atsakovo nurodyta pareiškėjo pareiga tiesiogiai priklauso nuo statomo (planuojamo statyti) pastato aukščio – pagal bendrą taisyklę ši pareiga kyla atveju, kai nėra paisoma nustatytų normatyvinių atstumų, kurie apskaičiuojami atsižvelgiant į statinio aukštį. Savo ruožtu aplinkybė, kad šiame baigiamajame teismo akte buvo pripažinta, jog Projektiniai pasiūlymai-2 negalėjo būti įgyvendinti nepašalinus galiojančio detaliojo plano spragos, be kita ko, susijusios su leistinu pastatų aukščiu, lemia, kad nagrinėjamu atveju iš esmės nėra prielaidų atlikti vertinimo dėl aptariamos pareigos suderinti (gauti sutikimus). Kitaip tariant, neišsprendus klausimo dėl galimo statyti naujo pastato aukščio, nėra pagrindo (galimybės) spręsti (vertinti) ir pasisakyti dėl aptariamų statytojo pareigų santykiuose su besiribojančių sklypų savininkais (naudotojais, valdytojais). Todėl ši ginčijamo Sprendimo dalis vertintina kaip perteklinė, nesukelianti jokių savarankiškų teisinių pasekmių pareiškėjui, o proceso šalių argumentų vertinimas šioje dalyje yra beprasmis ir nedarantis įtakos administracinio sprendimo teisėtumui.

71.       Dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti jam (galimai) patirtos turtinės žalos atlyginimą, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju šis reikalavimas kildinamas išimtinai iš ginčijamo Sprendimo neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju pripažinus, jog šis administracinis sprendimas iš esmės yra teisėtas bei pagrįstas, nėra pagrindo konstatuoti viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, iš kurių pareiškėjas kildina galbūt patirtą žalą, buvimo, t. y. nėra vieno iš privalomų elementų savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti (Civilinio kodekso 6.271 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

VII.

72.       Atsakovas pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurias sudaro jo patirtos atstovavimo išlaidos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 5 d.).

73.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA‑3140‑556/2019 66 p. ir jame nurodytą teismo jurisprudenciją).

74.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai, įvertinęs viešai prieinamą informaciją apie Administracijos struktūrą ir konstatavęs, kad jos (Administracijos) Teisės ir konsultavimo skyriuje dirbantys darbuotojai galėjo atstovauti atsakovo interesams byloje, o pats byloje nagrinėtas ginčas buvo tiesiogiai susijęs su jo (atsakovo) kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi. Regionų apygardos administracinis teismas taip pat akcentavo, kad byloje kilęs teisinis ginčas nėra tiek sudėtingas, jog atstovavimas naudojantis esamais vidiniais resursais nebūtų buvęs pakankamas, byla nebuvo itin sudėtinga teisės aiškinimo ir taikymo aspektais.

75.       Išplėstinė teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovas šiuo atveju neįrodė, jog jo vidiniai resursai yra nepakankami, ir tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokatų dalyvavimas) sudarė sąlygas tinkamai apginti savivaldybės interesus teisme. Todėl pagrįstai buvo atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą atlyginti aptariamas bylinėjimosi išlaidas. Atitinkamai spręstina, kad ne tik šis teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti aptariamų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet ir, iš esmės vadovaujantis tais pačiais argumentais (jų atskirai nekartojant), atsisakytina priteisti ir apelianto Administracijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „K26“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.“

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „K26“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Ramūnas Gadliauskas

        Dainius Raižys

        Milda Vainienė

Virginija Volskienė