Civilinė byla Nr. e2A-1071-796/2022

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21767-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.8.8; 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.5; 2.6.16.5; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 15 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621 straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dneprochem Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dneprochem Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei NT rinkos centrui dėl skolos priteisimo.

        Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Dneprochem Baltic“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB NT rinkos centro 18 601,86 Eur skolą, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2014 m. gegužės 18 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. UCS/NT/2014-05-18 (toliau – ir Nuomos sutartis) su UAB „UCS Baltic“ dėl 244,25 kv. m bendro ploto patalpų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), esančių pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A7p, adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), nuomos. 2016 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Patalpas UAB „UCS Baltic“ pardavė O. M. (O. M.), o šis 2020 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Patalpas pardavė UAB „Kelma“. O. M., atsakovė ir UAB „Kelma“ 2020 m. sausio 10 d. sudarė priedą Nr. 7 prie Nuomos sutarties dėl teisių ir pareigų perėmimo, pagal jį šalys užfiksavo UAB „Kelma“ teisių ir pareigų perėmimą iš O. M. Nuomos sutarties pagrindu. UAB „Kelma“ ir atsakovė 2020 m. sausio 10 d. taip pat sudarė priedą Nr. 8 prie Nuomos sutarties, juo UAB „Kelma“ su atsakove susitarė, kad Patalpų mėnesio nuomos kaina yra 2 800 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. kovo 14 d. paskelbus Lietuvoje karantiną ir atsakovei paprašius, UAB „Kelma“ 2020 m. balandžio 1 d. raštu geranoriškai sutiko sumažinti atsakovės mokamą nuomos mokestį 50 proc. iki 1 400 Eur plius PVM per mėnesį, kol Lietuvoje galios paskelbtas karantinas. Po nuomos mokesčio sumažinimo nuomos santykiai toliau tęsėsi, tačiau atsakovė vienašališkai sustabdė Nuomos sutarties vykdymą ir nuomos mokesčio mokėjimą.

3.       Ieškovė taip pat nurodė, kad 2020 m. kovo 10 d. pranešimu informavo atsakovę, jog ketina vykdyti reorganizavimą, jo metu UAB „Kelma“ bus prijungta prie savo vienintelės akcininkės (patronuojančiosios (motininės) bendrovės) ieškovės UAB „Dneprochem Baltic“. Pranešime dėl reorganizavimo buvo nurodyta, kad atsakovė gali susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, UAB „Dneprochem Baltic“ įstatais ir kitais aktualiais dokumentais, tačiau atsakovė neišreiškė noro susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, jokių pastabų dėl UAB „Kelma“ reorganizavimo ir (ar) ketinimo nutraukti Nuomos sutartį nepateikė. 2020 m. gegužės 15 d., užbaigus UAB „Kelma“ reorganizavimą, ieškovė UAB „Dneprochem Baltic“ perėmė visas teises ir pareigas, susijusias su Nuomos sutarties vykdymu. UAB „Dneprochem Baltic“ 2020 m. gegužės 18 d. raštu informavo atsakovę apie įvykusį reorganizavimą ir pasikeitusius rekvizitus mokėjimams pagal Nuomos sutartį atlikti. Atsakovė 2020 m. gegužės 22 d. raštu informavo ieškovę apie ketinimą nutraukti Nuomos sutartį, o 2020 m. birželio 10 d. raštu informavo, kad laiko Nuomos sutartį pasibaigusia, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.494 straipsnio 3 dalimi. Ieškovė nesutiko su atsakovės pozicija ir 2020 m. birželio 15 d. raštu pareikalavo vykdyti galiojančią Nuomos sutartį ir sumokėti iki 2020 m. gegužės 31 d. susidariusį nuomos mokesčio įsiskolinimą, taip pat pateikė atsakovei 2020 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą už 2020 m. birželio mėn. dėl visos nuomos mokesčio sumos (be anksčiau pritaikytos 50 proc. nuomos mokesčio nuolaidos), kadangi nuomotojos UAB „Kelma“ geranoriškai suteikta nuolaida buvo ieškovės panaikinta ir apie tai atsakovė buvo informuota 2020 m. gegužės 28 d. el. laišku. Atsakovė 2020 m. birželio 16 d. el. laišku informavo UAB „Dneprochem Baltic“, kad savo pozicijos ji neketina pakeisti, ir nurodė, jog 2020 m. birželio 22 d. grąžins Patalpas, ir pareikalavo pataisyti 2020 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18/122 dėl nuomos mokesčio mokėjimo ir skaičiuoti nuomos mokestį iki 2020 m. birželio 22 d., pritaikant 50 proc. nuomos mokesčio nuolaidą, su kurios taikymu UAB „Dneprochem Baltic“ kategoriškai nesutinka.

4.       Ieškovės teigimu, įvykus UAB „Kelma“ reorganizavimui, o ne Patalpų pirkimo–pardavimo sandoriui, atsakovė neturėjo teisės pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise ir nutraukti Nuomos sutartį, nes Patalpų savininkas nepasikeitė, nuomos santykiai įvykus reorganizavimui nepasibaigė, ieškovė (patronuojančioji bendrovė) perėmė visas UAB „Kelma“ teises ir pareigas. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių Patalpų nuosavybės perėjimas reorganizavus UAB „Kelma“ gali pakenkti jos interesams ar Nuomos sutarties tęstinumui ir vykdymui. Ieškovė taip pat nurodė, kad Nuomos sutarties 5.3.8 punktu atsakovė galimybės pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise yra atsisakiusi. Nors Nuomos sutarties 5.3.8 punkte nurodyta, kad tik pasikeitus Pastato savininkui, o ne Patalpų savininkui Nuomos sutartis nuomininkui lieka galioti ir nuomininkas atsisako teisės pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise, tačiau, ieškovės teigimu, iš tiesų abi šalys manė ir suprato, kad šalių tikroji valia ir susitarimas sudarant Nuomos sutartį buvo nustatyti, jog nuomininkė atsisako teisės pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatyta teise, kai Patalpos, o ne pats Pastatas pereina naujam savininkui. Atvejis, kad Pastato savininkas pasikeistų, nėra ir nebuvo įmanomas, kadangi Pastatas susideda iš keleto skirtingų patalpų, priklausančių skirtingiems savininkams. Ši nuostata buvo panaudota (parašyta šabloniškai) iš kitos sutarties, tačiau šalys niekada nekėlė jokių klausimų dėl jos vykdymo ir taikymo per laiką keičiantis Patalpų savininkui, tai patvirtina ir faktinis atsakovės elgesys. Ieškovės įsitikinimu, priešingas Nuomos sutarties 5.3.8 punkto aiškinimas būtų nelogiškas, neatitinkantis Nuomos sutarties esmės, faktinio ieškovės ir atsakovės elgesio visu Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, Pastato juridinės ir faktinės būklės, šalių komercinių tikslų ir ketinimų bei susitarimų.

5.       Ieškovės vertinimu, atsakovė nebenorėjo tęsti Nuomos sutarties, nes karantino metu ne tik susidūrė su finansiniais sunkumais tinkamai vykdyti Nuomos sutartį, tačiau perorientavo savo veiklą ir darbo organizavimą, dėl to tokio ploto Patalpos atsakovei tapo nebereikalingos. Ieškovė pažymėjo, kad pagal Nuomos sutarties nuostatas atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą dėl bet kokių priežasčių (įskaitant ir ekonominį nenaudingumą), įspėjusi apie tai nuomotoją ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomos Nuomos sutarties nutraukimo dienos ir sumokėjusi Nuomos sutartyje nustatytą ir iš anksto šalių aptartą Nuomos sutarties nutraukimo mokestį. Atsakovė Nuomos sutartyje nustatytos Nuomos sutarties nutraukimo tvarkos nesilaikė, 2020 m. birželio 22 d. grąžino ieškovei patalpas ir tokiu būdu vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį nuo 2020 m. birželio 23 d. (paskutine Nuomos sutarties galiojimo diena laikoma 2020 m. birželio 22 d.). Atsakovė, nesilaikiusi Nuomos sutarties nutraukimo tvarkos ir neįspėjusi ieškovės prieš 3 mėnesius iki Nuomos sutarties nutraukimo dienos, turi pareigą sumokėti ieškovei iš viso 19 908,53 Eur (10 164 Eur (8 400 Eur + PVM) 3 mėnesių nuomos mokestį; 7 260 Eur (6 000 Eur + PVM) Nuomos sutarties nutraukimo mokestį; 2 484,53 Eur nuomos mokestį už 2020 m. birželio mėnesį, skaičiuojant iki 2020 m. birželio 22 d. (imtinai). Atsakovė 2020 m. birželio 30 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo tik 1 306,67 Eur nuomos mokesčio, apskaičiuoto 2020 m. birželio mėn., todėl liko skolinga 18 601,86 Eur (17 424 Eur už Nuomos sutarties nutraukimą ir 1 177,86 Eur nuomos mokesčio už 2020 m. birželio mėn.).

6.       Atsakovė UAB NT rinkos centras su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš jos 17 424 Eur sumą, remdamasi vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą reglamentuojančiomis Nuomos sutarties nuostatomis, kadangi nagrinėjamu atveju Nuomos sutartis pasibaigė ne atsakovei ją vienašališkai nutraukus, o įstatyme (CK 6.494 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintu pagrindu, Patalpų nuosavybei perėjus iš UAB „Kelma“ naujajai savininkei UAB „Dneprochem Baltic“. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai plačiai interpretuoja Nuomos sutartį, teigdama, kad atsakovė atsisakė pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus Patalpų savininkui. Sutarties 5.3.8 punktas reglamentuoja Nuomos sutarties galiojimą pasikeitus Pastato savininkui, bet ne Patalpų savininkui. Sutartyje nebuvo nustatyta, kad pasikeitus Patalpų savininkui UAB NT rinkos centras neturės teisės pasinaudoti įstatyme nuomininkui suteikta teise reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo. Nuomos sutarties sąlygas pasiūlė, sutartį rengė ir konkrečias sutarties nuostatų formuluotes, įskaitant ir sutarties 5.3.8 punktą, parinko nuomotoja UAB „UCS Baltic“, todėl, kilus nesutarimų dėl Nuomos sutarties 5.3.8 punkto aiškinimo, šis punktas turi būti aiškinamas ne nuomotojos (kuri pasiūlė šią sąlygą ir ją įtraukė į Nuomos sutartį), o nuomininkės (t. y. atsakovės) naudai.

7.       Atsakovė taip pat nurodė, kad Nuomos sutartimi šalių buvo sutarta, jog, vienašališkai nutraukiant Nuomos sutartį, šalis turi pareigą sumokėti tik Sutarties nutraukimo mokestį, kurio dydis susietas su įspėjimo apie Nuomos sutarties nutraukimą laikotarpiu, – Nuomos sutarties 7.5 punktu buvo susitarta dėl pasekmių (sankcijų) – 6 000 Eur Sutarties nutraukimo mokesčio sumokėjimo be papildomų mokesčių ar sankcijų. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš jos ne tik 6 000 Eur plius PVM sumą, bet ir 8 400 Eur plius PVM nuomos mokestį laikytinas nepagrįstu, nesąžiningu ir atmestinu. Be to, ieškovė jau yra išrašiusi ir pateikusi atsakovei apmokėti atskirą sąskaitą už Patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 22 d. Patalpos 2020 m. birželio 22 d. buvo perduotos (grąžintos) ieškovei ir ji nuo tos dienos visa apimtimi disponuoja Patalpomis, atsakovė nuo tos dienos nebesinuomoja Patalpų, dėl to nebeturi pareigos mokėti nuomos mokestį. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo ir net nenurodė, kad dėl to, jog apie Nuomos sutarties nutraukimą jai buvo pranešta 2020 m. gegužės 22 d. ir Patalpos jai perduotos 2020 m. birželio 22 d., o ne dar po 2 mėnesių, ji patyrė kokių nors nuostolių, todėl, elgdamasi sąžiningai ir geranoriškai, Patalpų nuomotoja turėjo galimybę išvengti bet kokių nuostolių, kurie byloje neįrodyti ir net neįrodinėjami, išnuomodama Patalpas kitam asmeniui. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad Sutarties prieduose Nr. 5 ir Nr. 6 Nuomos sutarties nutraukimo mokestis yra nurodomas konkrečiomis ir tiksliomis pinigų sumomis – atitinkamai 4 000 Eur ir (arba) 6 000 Eur. Sutartyje nėra numatyta, kad prie šios sumos papildomai dar turi būti apskaičiuotas (pridedamas) ir PVM mokestis. Dėl to Sutarties nutraukimo mokestis, kuris savo esme atitinka kitos šalies dėl Sutarties vienašališko nutraukimo patirtų nuostolių atlyginimo funkciją, turi būti apskaičiuojamas be PVM.

8.       Atsakovė pabrėžė, kad apie savo reikalavimą ir ketinimą nutraukti Sutartį CK 6.494 straipsnio 3 dalies pagrindu ji ieškovę informavo dar 2020 m. gegužės 22 d., dėl to, net jei egzistuotų pagrindas išvadai, kad sutartis negali būti pripažinta pasibaigusia CK 6.494 straipsnio 3 dalies pagrindu, kad ji turėjo būti nutraukta pagal Sutarties 7.5 punktą, laikytina, kad ieškovė apie sutarties nutraukimą buvo įspėta 2020 m. gegužės 22 d. Tai reikštų, kad Nuomos sutartis buvo nutraukta praėjus 1 mėnesiui po įspėjimo, t. y. ne 3, o 2 mėnesiais anksčiau nei sutartyje numatytas įspėjimo terminas. Atsakovės nuomone, reikalavimas pagal dvi ieškovės išrašytas sąskaitas priteisti nuomos mokestį už tą patį laikotarpį (birželio 1–22 d.) yra aiškiai nepagrįstas. Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti iš jos 1 177,86 Eur nuomos mokestį už 2020 m. birželio 1-22 d. laikotarpį turėtų būti visiškai atmestas, nes ji yra sumokėjusi ieškovei nuomotojos UAB „Kelma“ ir nuomininkės (atsakovės) sutarto dydžio nuomos mokestį už birželio 1–22 d. Kadangi Lietuvoje karantinas tęsėsi iki birželio 16 d., pagal nuomotojos UAB „Kelma“ ir nuomininkės susitarimą, nuomos mokestis proporcingai už birželio 1–16 d. laikotarpį sudarė 746,67 Eur (1 400 Eur / 30 x 16), o už laikotarpį nuo karantino pabaigos, t. y. nuo birželio 17 d., iki patalpų grąžinimo dienos (birželio 22 d.) sudarė 560 Eur (2 800 Eur / 30 x 6). UAB NT rinkos centras sumokėjo ieškovei minėtą 1 306,67 Eur (746,67 Eur + 560 Eur) sumą (be PVM) už laikotarpį iki Patalpų priėmimo–perdavimo. PVM dalies atsakovė negalėjo sumokėti, nes pareiga mokėti PVM jai būtų atsiradusi tik esant tinkamai išrašytai PVM sąskaitai faktūrai, o tokia PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyta ir nebuvo pateikta apmokėti, nors ir buvo prašyta ją pakoreguoti. Atsakovės vertinimu, ieškovės reikalavimas sumokėti 1 177,86 Eur sumą pagal ieškovės sąskaitą, kurioje nurodytas daug didesnis nuomos mokestis, nei buvo sutartas UAB „Kelma“ ir atsakovės, yra nepagrįstas ir atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 4 116,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai teismo motyvai:

9.1.                      Teismas nustatė, kad Patalpų savininkei UAB „Kelma“ pasikeitus į ieškovę UAB „Dneprochem Baltic“ atsakovė UAB „NT rinkos centras“ išreiškė nesutikimą Patalpų nuomos teisinius santykius su ieškove tęsti Nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis. Teismas sutiko su atsakove, kad Nuomos sutartis nuo 2020 m. gegužės 15 d. pasibaigė CK 6.494 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu. Atsakovė, nutraukusi Nuomos sutartį, remdamasi CK 6.494 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę šia nuostata pasinaudoti vadovaudamasi pamatiniu sutarties laisvės principu, įtvirtintu CK 1.2 straipsnyje.

9.2.                      Teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti Nuomos sutartyje įtvirtintų sąvokų – Patalpos ir Pastatas – reikšmėmis, nes jos aiškiai apibūdintos pačioje sutartyje. Tai, kad ieškovei nėra priimtina ir naudinga tai, kad Nuomos sutarties 5.3.8 punkte yra kalbama apie Pastato savininko, o ne Patalpų savininko pasikeitimą, nesudaro pagrindo Nuomos sutartį aiškinti ieškovės prašomu būdu. Ieškovė šios Nuomos sutarties sudaryme, jos sąlygų nustatyme pati nedalyvavo, todėl teismas jos teikiamus samprotavimus dėl Nuomos sutarties 5.3.8 punkte įtvirtintų tikrųjų nuomos sutarties šalių motyvų pripažino nepatikimais. Iš atsakovės paaiškinimų teismas nustatė, kad Nuomos sutarties 5.3.8 punkte įtvirtintą sąlygą pasiūlė pradinis Patalpų nuomotojas, atsakovė ją suprato taip, kaip ji parašyta. Byloje surinkti įrodymai apie šalių elgesį Nuomos sutarties vykdymo metu liudija, kad keičiantis atsakovei išnuomotų Patalpų, ne Pastato savininkui atsakovė kiekvieną kartą iš naujo svarstė dėl naudojimosi teise reikalauti laikyti Nuomos sutartį pasibaigusia. Patalpas įsigijus O. M. ir A. M. ji tokia teise nusprendė nesinaudoti, nors to atskirai ir neįtvirtino, patalpas įsigijus UAB „Kelma“ ji tokia teise taip pat nesinaudojo ir tai įtvirtino raštiškai 2020 m. sausio 10 d. susitarime. Tai liudija, kad Nuomos sutarties 5.3.8 punkte įtvirtinta sąlyga negali būti aiškinama kaip įtvirtinanti atsakovės atsisakymą reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus Patalpų, o ne Pastato savininkui.

9.3.                      Teismo vertinimu, Nuomos sutarties 5.3.8 punkte numatyta sąlyga nėra reikšminga nagrinėjamam ginčui, nes įstatymas apskritai nenumato galimybės atsisakyti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomotų patalpų savininkui. Todėl tokia nuostata, jeigu ji ir būtų įtvirtinta Nuomos sutartyje, būtų niekinė ir negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento.

9.4.                      Teismas, konstatavęs, kad UAB „Kelma“ ir atsakovę saisčiusi Nuomos sutartis pasibaigė nuo 2020 m. gegužės 15 d., atsakovei įgyvendinus teisę reikalauti Nuomos sutarties pabaigos pasikeitus išnuomotų Patalpų savininkui pagal CK 6.494 straipsnio 3 dalį, ieškovės argumentus, jog Nuomos sutartį atsakovė nutraukė su ieškove vienašališkai Nuomos sutarties 7.5 punkto pagrindu, pripažino nepagrįstais. Atitinkamai nepagrįstu teismas pripažino ir ieškovės reikalavimą atsakovei priteisti 17 424 Eur Nuomos sutarties nutraukimo mokestį. Tačiau, siekdamas ginčą išnagrinėti visapusiškai, teismas pasisakė ir dėl esminių ieškovės argumentų, susijusių su minėtu reikalavimu dėl 17 424 Eur Nuomos sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo iš atsakovės. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės 17 424 Eur Nuomos sutarties nutraukimo mokestį, į jį įtraukė 6 000 Eur plius PVM (7 260 Eur) sutarties nutraukimo mokestį pagal Nuomos sutarties 7.5 punktą. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar toks sutarties nutraukimo mokestis turėtų būti apskaičiuojamas su PVM. Teismo vertinimu, Sutarties 7.5 punkte šalys įtvirtino galimybę nutraukti Sutartį vienašališkai nesant jokio Sutarties pažeidimo, todėl teismas sutiko su ieškove, kad šiame punkte minimas Sutarties nutraukimo mokestis yra kompensacija už tinkamai vykdytos Sutarties nutraukimą prieš terminą, o ne netesybos. Teismo vertinimu, tokią šalių valią patvirtina ir kitos Nuomos sutarties nuostatos, kuriose už sutarties pažeidimus yra įtvirtinami ne konkretūs mokesčiai, o netesybos (bauda, delspinigiai).

9.5.                      Kitą ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 17 424 Eur Nuomos sutarties nutraukimo mokesčio dalį sudarė prašymas priteisti trijų mėnesių nuomos mokestį – 8 400 Eur plius PVM (10 164 Eur). Teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti šio 10 164 Eur nuomos mokesčio, nes byloje nustatyta, kad Nuomos sutartis pasibaigė 2020 m. gegužės 15 d., Patalpas atsakovė ieškovei grąžino 2020 m. birželio 22 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. atsakovė toliau naudojosi Patalpomis. To iš esmės neneigia ir ieškovė. Todėl reikalauti nuomos mokesčio iš atsakovės šiuo laikotarpiu Nuomos sutarties ar kitu ieškovės neįvardytu teisiniu pagrindu, sukuriančiu prievolinius santykius, atsakovė neturi teisės. Teismas pažymėjo, kad šį prašomą priteisti nuomos mokestį ieškovė iš esmės vertina kaip negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu atsakovė teise vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį būtų pasinaudojusi joje nustatyta tvarka, t. y. pranešusi apie numatomą Nuomos sutarties nutraukimą ne vėliau kaip 3 mėnesiai iki tol. Teismo vertinimu, toks reikalavimas, jį kvalifikuojant teisiškai, vertintinas ne kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra (priteisti nuomos mokestį), kaip klaidingai nurodo ieškovė, o kaip reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolius negautų pajamų forma). Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. ji pajamų, lygių Nuomos sutartyje įtvirtintam nuomos mokesčiui, negavo dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, tokių aplinkybių net nesiekė įrodinėti. Teismo vertinimu, byloje nustatyta aplinkybė, kad Patalpas ieškovei atsakovė grąžino 2020 m. birželio 22 d. Patalpų perdavimo–priėmimo metu, patvirtina tokio reikalavimo nepagrįstumą, nes byloje iš esmės nėra jokių įrodymų pagrįsti priežastinį ryšį tarp ieškovės nurodomų negautų pajamų ir atsakovės neteisėtų veiksmų, nors tai yra viena iš būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

9.6.                      Dėl ieškovės reikalavimo iš atsakovės priteisti 1 177,86 Eur skolą už Patalpų nuomą 2020 m. birželio 1–22 dienomis teismas nurodė, kad ieškovės 2020 m. gegužės 28 d. pareiškimas apie vienašališkai priimtą sprendimą nuo 2020 m. birželio 1 d. netaikyti susitarimo dėl 50 proc. nuomos mokesčio nuolaidos, kol Lietuvos Respublikoje galios karantinas, vertintinas kaip akivaizdus CK 6.59 straipsnyje įtvirtinto draudimo vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, pažeidimas iš ieškovės pusės. Teismo vertinimu, Nuomos sutarties šalių derybų būdu pasiektas žodinis sutarimas dėl Nuomos sutartyje numatyto nuomos mokesčio mažinimo 50 proc., iki Lietuvos Respublikoje galios karantinas, yra ne vienašalis Patalpų savininko sprendimas, o šalių sudarytas jų pasirašytos Nuomos sutarties pakeitimas, kuris yra privalomas Nuomos sutarties šalims. Tai, kad šis Nuomos sutarties pakeitimas nebuvo abiejų šalių pasirašytas, nereiškia jo negaliojimo. Ieškovė nekėlė ginčo dėl atsakovės pateikto nuomos mokesčio (be PVM) už 2020 m. birželio 1–22 dienas apskaičiavimo pagrįstumo (nuomos mokestis už šį laikotarpį sudaro iš viso 1 306,67 Eur). Byloje nėra ginčo, kad šią sumą ieškovei atsakovė sumokėjo. Teismas pažymėjo, kad įrodymai byloje patvirtina, jog apie šį nuomos mokesčio (be PVM) apskaičiavimą atsakovė ieškovę informavo 2020 m. birželio 29 d. raštu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų sureagavusi į atsakovės prašymą pateikti pakoreguotą PVM sąskaitą faktūrą. Kadangi pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą, teismas konstatavo, kad ir ieškovės reikalavimo dalis dėl nuomos mokesčio už 2020 m. birželio 1–22 dienas atsakovei negali būti laikoma pagrįsta tol, kol atsakovei ieškovė neišrašys tinkamos PVM sąskaitos faktūros.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovė UAB „Dneprochem Baltic“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB NT rinkos centro ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.494 straipsnio 3 dalį. Apeliantės nuomone, atsakovė neturėjo teisės reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo CK 6.494 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes, pirma, nebuvo Patalpų nuosavybės perėjimo iš nuomotojo kitam asmeniui (reorganizavimas prijungimo būdu, kai turtas yra išlaikomas patronuojančios bendrovės rankose, o patronuojanti bendrovė perima visą turtą ir pareigas universaliai, negali lemti ir nelemia CK 6.494 straipsnio 3 dalies taikymo). Antra, neegzistavo aplinkybės, dėl kurių nuosavybės teisių perėjimas kitam Patalpų savininkui būtų galėjęs pakenkti atsakovės interesams, dėl to prioritetas turėjo būti teikiamas Nuomos sutarties išsaugojimui. Ieškovės įsitikinimu, siekdama CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu nutraukti sutartį, atsakovė turėjo įrodyti bent dvi aplinkybes, t. y. jog, pirma, nuosavybė faktiškai perėjo naujam juridiniam asmeniui ir naujam nuomotojui; antra, egzistuoja realus pagrindas, dėl kurio toks perėjimas gali pakenkti nuomininko interesams. Tačiau šių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo, o teismas skundžiamame sprendime įtvirtino absoliučią teisę nuomininkui, nesant jokio realaus pagrindo, nepagrįstai nutraukti sutartinius santykius ir nebevykdyti sutartinių įsipareigojimų.

10.2.                      Teismas netinkamai vadovavosi teisės normomis ir teismų praktika, todėl netinkamai aiškino Nuomos sutarties 5.3.8 punktą, šiame punkte vartojamas sąvokas „Patalpos“ ir „Pastatas“, skundžiamame sprendime paneigė ieškovės teisę aiškinti Nuomos sutartį vien todėl, kad ji nedalyvavo jos sudaryme, o tai lėmė klaidingų išvadų byloje padarymą. Nors apeliantė nedalyvavo Nuomos sutarties sudaryme, o pažodžiui skaitant Nuomos sutartį ir yra nurodyta, kad tik pasikeitus Pastato savininkui, o ne Patalpų savininkui Nuomos sutartis nuomininkui lieka galioti ir nuomininkas atsisako teisės pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatyta teise, tačiau, apeliantės nuomone, akivaizdu ir abi šalys manė ir suprato, kad šalių tikroji valia ir susitarimas sudarant Nuomos sutartį buvo numatyti, jog nuomininkas atsisako teisės pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatyta teise, kai Patalpos, o ne pats Pastatas pereina naujam savininkui. Nagrinėjamu atveju nuomos objektas ir išnuomotas daiktas pagal Nuomos sutartį buvo Patalpos. Pastatas niekuomet nebuvo ir net teoriškai negalėjo būti nuomos objektas. Taigi šalys Nuomos sutartimi negalėjo susitarti dėl teisių atsisakymo dėl objekto, kuris nėra ir negali būti sutarties dalykas. Šalys neturėjo ir negalėjo turėti tikslo Nuomos sutartyje numatyti neįgyvendinamą ir netaikytiną nuostatą. Apeliantei akivaizdu, kad šalių susitarimas, įtvirtintas Nuomos sutartyje, buvo dėl Patalpų, o ne dėl Pastato Nuomos sutarties tęstinumo ir CK 6.494 straipsnyje 3 dalyje numatytos teisės atsisakymo, siekiant išsaugoti nuomos santykius.

10.3.                      Nors skundžiamame sprendime nurodyta, kad įstatymas apskritai nenumato galimybės atsisakyti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomotų patalpų savininkui, tačiau, apeliantės nuomone, atsakovė galėjo atsisakyti ir atsisakė teisės reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus Patalpų savininkui. Nuomos sutarties 5.3.8 punkte įtvirtintas priešingas CK 6.494 straipsnio 3 dalies aiškinimas būtų nelogiškas, neatitinkantis Nuomos sutarties esmės, faktinio ieškovės ir atsakovės elgesio visu Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, Pastato juridinės ir faktinės būklės, šalių komercinių tikslų ir ketinimų bei susitarimų.

10.4.                      Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės iš viso 18 601,93 Eur sumą. Atmesdamas šį reikalavimą teismas netinkamai nustatė Nuomos sutarties pasibaigimo momentą ir netinkamai įvertino bylos duomenis. Apeliantės vertinimu, ji visiškai įrodė ir pagrindė reikalavimą priteisti iš atsakovės 18 601,93 Eur sumą.

10.5.                      Nors skundžiamame sprendime teismas nurodo, kad Nuomos sutartis pasibaigė 2020 m. gegužės 15 d., kai UAB „Kelma“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tačiau tai absoliučiai neatitinka CK 6.494 straipsnio 3 dalies normos, kurioje nurodyta, kad išnuomoto daikto nuosavybės perėjimas iš nuomotojo kitam asmeniui yra pagrindas nuomos sutarčiai pasibaigti, jeigu to reikalauja nuomininkas. Nors atsakovė teigia, kad apie reikalavimą ir ketinimą nutraukti Nuomos sutartį informavo ieškovę 2020 m. gegužės 22 d., tačiau tuo metu atsakovė tik išreiškė ketinimą / svarstymą, tačiau Nuomos sutarties nenutraukė. Tik nuo 2020 m. birželio 22 d., kai atsakovė grąžino Patalpas ieškovei, tapo žinoma, kad atsakovė nutraukia Nuomos sutartį. Tai reiškia, kad atsakovė vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį nuo 2020 m. birželio 23 d. (paskutine Nuomos sutarties galiojimo diena laikoma 2020 m. birželio 22 d.). Būtent Patalpų grąžinimas reiškė, kad nuo šios datos atsakovė nutraukia Nuomos sutartį. Nuo šios datos yra skaičiuojami atsakovės mokėtini mokesčiai.

10.6.                      Nustatytas 3 mėnesių pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą laikotarpis yra procedūrinis terminas, skirtas šalims pasirengti nutraukti Nuomos sutartį, sklandžiai ją nutraukti ir užsitikrinti tolesnį funkcionavimą ją nutraukus. Taigi, abi šalys tokiu susitarimu susitarė ir suprato, kad ieškovės praradimai (atsakovei nutraukus Nuomos sutartį anksčiau sutarto nuomos termino) turi būti kompensuoti taip pat gaunant nuomos mokestį 3 mėnesių įspėjimo laikotarpiu. Ieškovė, teikdama reikalavimą dėl 3 mėnesių nuomos mokesčio, kuris sudaro 8 400 Eur plius PVM (iš viso – 10 164 Eur) sumą, neteikė reikalavimo įvykdyti prievolę natūra, nes prievolės įvykdymas natūra reikštų, kad atsakovė privalo vykdyti Nuomos sutartį ir naudotis Patalpomis. Tačiau tai nėra būtina, nes atsakovė galėjo rinktis, būti ar nebūti Patalpose šiuo laikotarpiu, bet atsakovė bet kuriuo atveju privalo šiuo laikotarpiu mokėti nuomos mokestį. Kadangi atsakovė nuomos mokesčio už tuos 3 mėnesius ieškovei nesumokėjo, ieškovė liko negavusi pajamų, todėl minėta suma yra negautos pajamos, kurias sumokėti atsakovė privalo remiantis CK 6.245–6.249 straipsniuose įtvirtintomis sąlygomis.

10.7.                      Šioje byloje nustačius, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti Nuomos sutarties įvykus UAB „Kelma“ reorganizavimui, atsakovė turėjo teisę nutraukti Nuomos sutartį šios sutarties 6 priedo 3 punktu aptartu atveju, už tai susimokėdama ieškovei iš anksto aptartą 6 000 Eur plius PVM (iš viso – 7 260 Eur) mokestį. Ieškovės vertinimu, teismas teisingai nurodė, kad Nuomos sutarties nutraukimo mokestis apskaičiuotinas su PVM, kadangi tai nėra netesybos, o tai yra mokestis (kompensacija) už tinkamai vykdytos sutarties nutraukimą.

10.8.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė apie Nuomos sutarties nutraukimą pranešė 2020 m. birželio 22 d. grąžindama Patalpas ieškovei, nesilaikydama Nuomos sutartyje aiškiai numatytos tvarkos. Tačiau atsakovei nedingo pareiga sumokėti mokesčius, kuriuos ji turėjo ir privalėjo sumokėti nutraukdama Nuomos sutartį, ir šie atsakovės mokėtini mokesčiai yra lygūs 17 424 Eur sumai.

10.9.                      Apeliantė dėl 1 177,86 Eur nuomos mokesčio už 2020 m. birželio mėn. Patalpų nuomą skunde nurodė, kad nuomotoja UAB „Kelma“ 2020 m. balandžio 1 d. raštu geranoriškai sutikusi sumažinti atsakovės mokamą nuomos mokestį 50 proc. iki 1 400 Eur plius PVM per mėnesį, kol Lietuvos Respublikoje galios karantinas, atliko vienašalį sandorį (CK 1.63 straipsnio 3 dalis), kuris lygiai taip pat vienašališkai galėjo būti pakeistas, panaikintas. Ieškovė panaikino vienašalį sandorį, taip pat nurodė tokio sprendimo priežastis. Ieškovės vertinimu, ji turėjo teisę panaikinti vienašalį sandorį. Ieškovė 2020 m. gegužės 28 d. el. laišku informavo atsakovę, kad nuomotojos UAB „Kelma“ geranoriškai suteikta nuolaida bus nebetaikoma nuo 2020 m. birželio 1 d., todėl ieškovė turi pagrįstą teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų 1 177,86 Eur nuomos mokestį už laikotarpį iki 2020 m. birželio 22 d.

11.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

11.1.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.494 straipsnio 3 dalį ir padarė klaidingas išvadas, jog sutartis pasibaigė nuomininko reikalavimu Patalpų nuosavybės teisei perėjus iš vienos savininkės kitai savininkei. Atsakovės vertinimu, patalpų nuosavybei perėjus iš UAB „Kelma“ naujajai savininkei UAB „Dneprochem Baltic“ ir atsakovei išreiškus reikalavimą dėl nuomos santykių pasibaigimo, Nuomos sutartis pasibaigė įstatyme (CK 6.494 straipsnio 3 dalis) numatytu pagrindu.

11.2.                      Apeliaciniame skunde CK 6.494 straipsnio 3 dalis interpretuojama klaidingai, tokiu būdu, kuris iškraipo ir net paneigia pačią šios teisės normos esmę, nustato jos taikymui papildomas šioje teisės normoje nenumatytas sąlygas.

11.3.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai, vadovaujantis vien subjektyvia apeliantės nuomone, teigiama, kad aiškindamas Nuomos sutarties 5.3.8 punktą teismas pažeidė sutarties aiškinimo taisykles, paneigė ieškovės teisę aiškinti sutartį, netinkamai vadovavosi teisės normomis ir teismų praktika. Apeliantės pateikiamas subjektyvus, bylos duomenims prieštaraujantis Nuomos sutarties 5.3.8 punkto aiškinimas teismo buvo laikytas nepatikimu ne todėl, kad apeliantė neva neturi teisės aiškinti sutartį, o todėl, kad apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jos nurodomas sutarties aiškinimas atitiko tikrąją sutarties šalių valią, tikruosius ketinimus, ir paneigiančių atsakovės byloje teiktus paaiškinimus.

11.4.                      Apeliantės pateikiamas Sutarties 5.3.8 punkto ir jame vartojamų sąvokų „Pastatas“ ir „Patalpos“ aiškinimas prieštarauja ne tik Nuomos sutartyje pateiktam šių sąvokų apibrėžimui, bet ir byloje esančių duomenų visumai, šalių elgesiui sutarties vykdymo metu, patalpų nuomotojo ir buvusio jų savininko atstovo paaiškinimams ir kt. Apeliaciniame skunde nesutikimas su teismo išvada, kad Nuomos sutartimi atsakovė nebuvo atsisakiusi ir negalėjo atsisakyti teisės reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus Patalpų savininkui, grindžiamas ir naujais, įrodinėjant ieškovės poziciją dėl sutarties aiškinimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės nenurodytais argumentais dėl nuomos sutarčių reikšmės nekilnojamojo turto rinkoje.

11.5.                      Priešingai, nei teigia apeliantė, Nuomos sutartis nebuvo atsakovės vienašališkai nutraukta. Nuomos sutartis pasibaigė CK 6.494 straipsnio 3 dalies pagrindu, dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė neturi pareigos mokėti apeliantei ieškiniu prašytų priteisti sumų dėl tariamo vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo. Apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovės 18 601,93 Eur sumą teismo atmestas teisėtai ir pagrįstai. Nesant neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo apeliantė neįgijo teisės reikalauti jokių ieškinyje nurodytų sumų priteisimo.

11.6.                      Apeliantė neįrodė byloje reikštų reikalavimų, pvz., dėl 10 164 Eur nuomos mokesčio skolos. Ieškovė nesąžiningai prašė priteisti nuomos mokestį už laikotarpį, kai Patalpos jau buvo grąžintos apeliantei; reiškė reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo už tą patį laikotarpį pagal skirtingas sąskaitas; nebuvo įrodinėjama, kad 10 164 Eur suma yra apeliantės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negautos pajamos. Apeliantė neįrodinėjo ir kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Perėmusi Patalpas apeliantė jas galėjo nuomoti ir taip gauti nuomos mokestį.

11.7.                      Teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl 1 177,86 Eur nuomos mokesčio už Patalpų nuomą birželio mėn. priteisimo.

IV. Bylos proceso eiga

12.       Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2022 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-17-253/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑236‑823/2022, buvo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties dalis, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo dalis atmesti UAB „Dneprochem Baltic“ ieškinio reikalavimus dėl 10 164 Eur nuomos mokesčio ir 7 260 Eur sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo iš UAB NT rinkos centro ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir ši bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kita Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad apeliacijos objektą sudarančios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

16.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K‑3-236-823/2022 (toliau – ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis), panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo dalis atmesti UAB „Dneprochem Baltic“ ieškinio reikalavimus dėl 10 164 Eur nuomos mokesčio ir 7 260 Eur sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo iš UAB NT rinkos centro ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti grąžinta tik nurodyta bylos dalis; kita Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties dalis palikta nepakeista. Taigi apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 17 424 Eur priteisimo iš atsakovės.

17.       Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 1 177,86 Eur nuomos mokesčio už 2020 m. birželio mėn. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimai buvo atmesti. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-17-253/2022 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Pažymėtina, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartyje konstatuota, jog teismų procesinių sprendimų dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 1 177,86 Eur nuomos mokesčio skolos priteisimo, nepateko į šios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, ir pripažinta, kad šis reikalavimas laikomas išspręstu galutinai. Atsižvelgiant į tai, kad bylą išnagrinėjus instancine tvarka dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl 1 177,86 Eur nuomos mokesčio už 2020 m. birželio mėn. Patalpų nuomą yra pasisakyta galutinai, jie nebepatenka į apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti grąžintą bylos dalį.

Dėl ginčo esmės

18.       Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB NT rinkos centras 2014 m. gegužės 18 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. UCS/NT/2014-05-18 su UAB „UCS Baltic“ dėl 244,25 kv. m bendro ploto patalpų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A7p, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. Nustatyta, kad UAB „UCS Baltic“ 2016 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Patalpas pardavė O. M. ir A. M.. 2016 m. gruodžio 1 d. tarp O. M. ir atsakovės buvo sudarytas priedas Nr. 5, o 2019 m. spalio 21 d. sudarytas priedas Nr. 6 dėl Nuomos sutarties pakeitimo. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu O. M. ir A. M. perleido Patalpų nuosavybės teisę UAB „Kelma“. Taip pat 2020 m. sausio 10 d. O. M., UAB „Kelma“ ir atsakovė pasirašė Nuomos sutarties priedą Nr. 7 prie Nuomos sutarties dėl teisių ir pareigų perėmimo, juo šalys užfiksavo UAB „Kelma“ (naujosios nuomotojos) iš Nuomos sutarties kylančių teisių ir pareigų perėmimą iš O. M.. UAB „Kelma“ ir atsakovė 2020 m. sausio 10 d. taip pat sudarė priedą Nr. 8 prie Nuomos sutarties, kuriuo UAB „Kelma“ su atsakove susitarė, jog Patalpų mėnesio nuomos kaina yra 2 800 Eur plius PVM. UAB „Kelma“ 2020 m. gegužės 14 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, juridiniam asmeniui pasibaigus po jo reorganizavimo (prijungus UAB „Kelma“ prie jos vienintelės akcininkės – ieškovės).

19.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 22 d. atsakovė grąžino jos nuomotas Patalpas ieškovei. Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl to, koks pagrindas lėmė Patalpų grąžinimą.

20.       Ieškovė ieškinio reikalavimus dėl 10 164 Eur (t. y. 8 400 Eur plius PVM) nuomos mokesčio ir 7 260 Eur (6 000 Eur plius PVM) sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo iš atsakovės UAB NT rinkos centro grindė argumentais, kad atsakovė pagal Nuomos sutarties nuostatas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį anksčiau termino dėl bet kokių priežasčių, įskaitant ir ekonominį nenaudingumą, tačiau nesilaikė Nuomos sutartyje numatytos Nuomos sutarties nutraukimo tvarkos ir 2020 m. birželio 22 d. grąžino UAB „Dneprochem Baltic“ Patalpas, taip atsakovė vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį nuo 2020 m. birželio 23 d. Atsakovė byloje teigė, kad Nuomos sutartis pasibaigė 2020 m. gegužės 15 d. dėl to, kad, pasikeitus Patalpų savininkui, ji, vadovaudamasi CK 6.494 straipsnio 3 dalimi, nuomos teisinių santykių su nauja Patalpų savininke Nuomos sutarties pagrindu tęsti nesutiko ir apie tai informavo ieškovę.

21.       CK 6.494 straipsnis reglamentuoja sutarties galiojimą daikto perėjimo kitam savininkui ar nuomininko mirties atvejais. Pagal CK 6.494 straipsnio 1 dalį, kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešajame registre. CK 6.494 straipsnio 3 dalis nustato, kad išnuomoto daikto nuosavybės perėjimas iš nuomotojo kitam asmeniui yra pagrindas nuomos sutarčiai pasibaigti, jeigu to reikalauja nuomininkas.

22.       Apeliaciniame skunde ieškovė laikėsi pozicijos, kad įvykus UAB „Kelma“ reorganizavimui prijungimo būdu prie ieškovės Patalpų nuosavybė neperėjo naujam asmeniui, kaip tai yra suprantama pagal CK 6.494 straipsnio 3 dalies reguliavimo tikslus. Apeliantė taip pat nurodė argumentus, kad atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, jog egzistuoja realus pagrindas, dėl kurio toks nuosavybės perėjimas naujam nuomotojui gali pakenkti nuomininko interesams.

23.       Pažymėtina, kad šioje civilinėje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartyje ieškovės argumentas, jog CK 6.494 straipsnio 3 dalis šiuo atveju negalėjo būti taikoma, nes išnuomotų patalpų savininkas po reorganizavimo pasikeitė tik formaliai, ieškovei perėmus visas UAB „Kelma“ teises ir pareigas pagal Nuomos sutartį, buvo pripažintas teisiškai nepagrįstu ir konstatuota, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, jog ta aplinkybė, kad ieškovė po reorganizavimo perėmė UAB „Kelma“ teises ir pareigas, nereiškia, jog ieškovė nėra savarankiškas juridinis asmuo. Šioje byloje minėtoje nutartyje kasacinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad CK 6.494 straipsnio 3 dalis nenustato jokių privalomų sąlygų nuomininko teisės reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomoto daikto savininkui įgyvendinimui, pripažino iš esmės teisiškai pagrįsta bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad nuomininkas, reikalaudamas pabaigti nuomos santykius, neprivalo naujajam daikto savininkui nurodyti, dėl kokių priežasčių tęsti nuomos santykių jis nepageidauja, ir kad nuomininko elgesys negali būti laikomas neteisėtu vien dėl to, jog nuomininkas tokių priežasčių nenurodė. Šioje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad pagal CK 6.494 straipsnio 3 dalį nuomininkas turi teisę reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo ir tais atvejais, kai išnuomoto daikto savininkas pasikeičia nuomotojui pasibaigus dėl reorganizavimo. Ši nuomininko teisė pagal įstatymą nėra ribojama jokiomis sąlygomis, išskyrus bendro pobūdžio draudimą piktnaudžiauti teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022, 50 punktas). Taigi pripažintina, kad nurodyti ieškovės apeliacinio skundo argumentai atmesti pagrįstai.

24.       Apeliaciniame skunde ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymas apskritai nenumato galimybės atsisakyti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomotų patalpų savininkui, o tokia nuostata, jeigu ji ir būtų įtvirtinta Nuomos sutartyje, būtų niekinė ir negaliojanti nuo Sutarties sudarymo momento. Nustatyta, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ir pirmą kartą bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad įstatymas neįtvirtina galimybės nuomininkui iš anksto atsisakyti teisės reikalauti sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomotų patalpų savininkui, todėl tokį atsisakymą įtvirtinanti nuomos sutarties nuostata būtų niekinė ir negaliojanti dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Šioje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartyje, išnagrinėjus ieškovės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo, suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė, kad CK 6.494 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, jog pagal ją nedraudžiama komercinės negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalims derybų keliu iš anksto susitarti dėl nuomininko atsisakymo naudotis teise reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomoto daikto savininkui.

25.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovė galėjo atsisakyti ir Nuomos sutartyje atsisakė teisės reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus patalpų savininkui. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog Nuomos sutarties 5.3.8 punkte įtvirtina sąlyga šiam ginčui teisingai išnagrinėti nėra reikšminga, padarė remdamasis motyvais, kad įstatyme apskritai neįtvirtina galimybė nuomininkui atsisakyti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus išnuomotų patalpų savininkui. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta komercinės negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir paminėtą kasacinio teismo suformuluotą taisyklę, nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl Nuomos sutarties 5.3.8 punkte įtvirtintos sąlygos reikšmės šiai bylai išnagrinėti nagrinėjamu atveju pripažintina nepagrįsta.

26.       Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, ar atsakovė Nuomos sutartimi yra atsisakiusi teisės reikalauti sutarties pasibaigimo išnuomotų patalpų savininko pasikeitimo atveju. Byloje šalys skirtingai aiškina Nuomos sutarties 5.3.8 punkte įtvirtintos sąlygos turinį.

27.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino Nuomos sutarties 5.3.8 punkte įtvirtintą sąlygą ir padarė išvadą, kad ši sutarties sąlyga negali būti aiškinama kaip įtvirtinanti atsakovės atsisakymą reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo pasikeitus Patalpų, o ne Pastato savininkui. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino Nuomos sutarties 5.3.8 punkte numatytą sąlygą. Apeliantė nurodo, kad Pastatas susideda iš skirtingų patalpų, priklausančių skirtingiems savininkams, o pats Pastatas neturi savininko, kuris galėtų pasikeisti, todėl nagrinėjamu atveju nėra ir nebuvo įmanomas atvejis, kad Pastato savininkas pasikeistų. Apeliantės teigimu, kai 2014 m. buvo sudaryta Nuomos sutartis tarp atsakovės ir pradinės nuomotojos UAB „UCS Baltic“, šalių tikslas ir buvo susitarti, kad pasikeitus Patalpų savininkui Nuomos sutartis nuomininkui liks galioti ir jis nesieks pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatyta teise.

28.       Nustatyta, kad Nuomos sutarties 5.3.8 punkte yra nurodyta: „Šalys susitaria, kad pasikeitus Pastato, kuriame yra Patalpos, savininkui, ši Sutartis lieka galioti naujam Pastato savininkui. Tuo pačiu Nuomininkas įsipareigoja tęsti nuomos santykius ir laiku bei tinkamai vykdyti savo prievoles pagal šią Sutartį naujo savininko atžvilgiu, taip pat besąlygiškai ir neatšaukiamai atsisako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.494 str. 3 d. numatytos teisės ir nereikalaus šios Sutarties pasibaigimo. Nuomininkas taip pat įsipareigoja Nuomotojui arba naujajam savininkui paprašius, per 3 (tris) darbo dienas pateikti naujajam savininkui rašytinį patvirtinimą apie tai, kad vykdydamas aukščiau šiame punkte nurodytas prievoles, Nuomininkas tęsia nuomos santykius naujojo savininko atžvilgiu bei šios Sutarties nenutrauks.“ Nuomos sutarties 1.1 punkte Pastatas apibrėžtas kaip „pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A7p, adresas: (duomenys neskelbtini)“. Nuomos sutarties 1.1 punkte taip pat nustatyta, kad nuomos objektas yra Pastate esančios 244,25 kv. m bendro ploto Patalpos.

29.       Aiškinant sutartį, nustatant jos šalių valią ir sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtis, atsižvelgtina į sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 5 dalimi, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

30.       Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo metodą, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27, 28 punktus). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalies taisyklė dėl neaiškių ir dviprasmiškų sutarties sąlygų aiškinimo jas pasiūliusios šalies nenaudai (lot. contra proferentem) yra subsidiari sutarčių aiškinimo taisyklė. Ji taikoma, kai nepasiseka išaiškinti sutarties, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnio 1–3 dalyse, t. y. pritaikius tiek subjektyvųjį, tiek objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016, 27 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022, 79 punktas).

31.       Byloje nustatyta, kad Nuomos sutartis dėl Pastate esančių negyvenamųjų Patalpų numos buvo sudaryta 2014 m. gegužės 18 d. tarp atsakovės ir pradinės nuomotojos UAB „UCS Baltic“. Taigi ieškovė sudarant Nuomos sutartį nedalyvavo. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šalių derybas dėl sutarties sudarymo. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad 5.3.8 punkte įtvirtintą sąlygą pasiūlė pradinė Patalpų nuomotoja, o atsakovė ją suprato taip, kaip ji parašyta.

32.       Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad keičiantis išnuomotų Patalpų (ne Pastato) savininkui atsakovė kaskart iš naujo svarstė dėl ketinimo pasinaudoti teise reikalauti laikyti Nuomos sutartį pasibaigusia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartyje šioje byloje pažymėta, kad į bylą pateiktame Nuomos sutarties priede Nr. 6 apskritai nėra jokių sąlygų dėl nuomininkės atsisakymo naudotis CK 6.494 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise, o Nuomos sutarties priedo Nr. 7 1 punkte pateiktas patvirtinimas, kad „nuomininkas sutinka su tokiu teisių ir pareigų perleidimu pagal sutartį“, vienareikšmiškai neįrodo, kad atsakovė būtent sudarant šį priedą atsisakė pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise, o ne patvirtino (įvykdė) ankstesnį iš Nuomos sutarties (jos 5.3.8 punkto) kylantį savo įsipareigojimą. Minėtoje nutartyje nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad šioje byloje tikrieji šalių ketinimai taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo metodą negalėjo būti nustatyti. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad pirmą kartą bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nevertino, kokią prasmę šiai sutarties sąlygai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. netaikė objektyviojo sutarties aiškinimo metodo ir atitinkamai be pakankamo teisinio pagrindo rėmėsi contra proferentem (CK 6.193 straipsnio 4 dalies) taisykle, kuri yra subsidiari sutarčių aiškinimo taisyklė.

33.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors sutarties teksto analizė taikant objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą yra svarbi, nes padeda nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018 49 punktą), objektyvusis sutarties aiškinimo metodas negali būti sutapatinamas vien tik su lingvistine sutarties teksto analize. Taikant objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą turi būti vertinama visuma kriterijų, siekiant atsakyti į klausimą, kaip atitinkamą sutarties sąlygą būtų supratęs analogiškas šalims protingas asmuo. Protingo sutarčių aiškinimo metodas, be kita ko, suponuoja poreikį atsižvelgti į atitinkamo civilinės teisės instituto turinį (prigimtį), įvertinti, kiek jo taikymas konkrečiu atveju atitiks sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į sutarties rūšį, tokiai sutarčiai taikytiną teisinį reguliavimą ir įpareigojimą pagal sutartį atlikti ne tik tai, kas sutartyje tiesiogiai nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutartis negali būti aiškinama tokiu būdu, jog kuri nors jos sąlyga apskritai netektų prasmės, taptų neįmanoma ją įvykdyti ar pasinaudoti iš jos kylančia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022, 78 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34.       Byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti apie tikruosius sutarties šalių ketinimus. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, aiškinant Nuomos sutarties 5.3.8 punkto sąlygą būtina, be kitų kriterijų, įvertinti ir šios sutarties rūšį, tokiai sutarčiai taikytiną teisinį reguliavimą, įvertinti, kokią prasmę šiai sutarties sąlygai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką.

35.       Byloje nustatyta, kad Nuomos sutartyje nurodytas Pastatas yra gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis, pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad Pastatas nei Nuomos sutarties sudarymo metu, nei vėliau neturėjo vieno savininko, t. y. Pastatas, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektas, priklausė jame esančių patalpų savininkams. Taigi atsakovei sudarant Nuomos sutartį nebuvo vienintelio Pastato, kuriame yra išnuomojamos Patalpos, savininko, kuris galėtų pasikeisti. Esant nurodytoms sutarties sudarymo aplinkybėms, nors Nuomos sutarties 1.1 punkte aiškiai apibrėžtos Pastato ir Patalpų sąvokos, tačiau vertinant pažodinę Nuomos sutarties 5.3.8 punkto sąlygos reikšmę, tokia sąlyga netektų loginės prasmės, kadangi, kaip minėta, Pastatas neturėjo ir neturi vieno savininko, nuomotoja nebuvo vienintelė viso Pastato savininkė. Taikant lingvistinį sutarties aiškinimo metodą, pažodžiui aiškinama Nuomos sutarties 5.3.8 punkto sąlygos nuostata susiklosčiusių nuomos teisinių santykių atveju iš esmės neturėtų prasmės ir būtų neįvykdoma.

36.       Svarbia aplinkybe pripažintina tai, kad nagrinėjamu atveju sudaryta negyvenamųjų patalpų komercinės nuomos sutartis ir pagal Nuomos sutartį nuomos santykiai susiklostė tarp dviejų verslo subjektų. Tais atvejais, kai nuomos sutartis sudaroma tarp dviejų verslo subjektų, yra preziumuojama, kad jie abu yra savo veiklos profesionalai ir pajėgūs prisiimti savo veiksmų ar neveikimo riziką. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo nesivadovauti tokia prezumpcija ir vertinti, kad kuri nors viena iš sutartį sudariusių šalių buvo akivaizdžiai silpnesnė. Komercinės paskirties patalpų nuomotojui nuomos teisinių santykių tęstinumas gali būti labai reikšmingas, nes daro tiesioginę įtaką tokios paskirties nekilnojamojo turto paklausai ir vertei, todėl jis gali būti pagrįstai suinteresuotas nuomos sutartyse iš anksto įtvirtinti nuomos santykių tęstinumo garantijas pasikeitus išnuomotų patalpų savininkui. Nagrinėjamu atveju Nuomos sutarties 5.3.8 punkte iš esmės aptartas nuomos sutarties galiojimas pasikeitus nekilnojamojo turto savininkui, taip pat nuomininkės įsipareigojimas tęsti nuomos santykius ir vykdyti savo, kaip nuomininkės, prievoles pagal Nuomos sutartį naujajam savininkui. Taip pat į Nuomos sutarties 5.3.8 punktą buvo įtraukta ir aptarta CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga. Tokios sutartinės nuostatos iš esmės rodo sutarties šalių siekį įtvirtinti nuomos santykių tęstinumo garantijas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Patalpų nuomotojai pagal Nuomos sutartį keitėsi kelis kartus. Kaip nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartyje, atsakovės elgesys keičiantis išnuomotų Patalpų savininkams, o būtent atsakovei sudarant Nuomos sutarties priedus su O. M., taip pat ir atsakovei, O. M. ir UAB „Kelma“ sudarant 2020 m. sausio 10 d. priedą Nr. 7, nelaikytinas patvirtinančiu, kad atsakovė kaskart iš naujo svarstė dėl ketinimo pasinaudoti teise reikalauti laikyti Nuomos sutartį pasibaigusia.

37.       CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Reikšminga tai, kad CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuomininko teisė reikalauti nuomos sutarties pasibaigimo būtent išnuomoto daikto savininko pasikeitimo atveju. Nagrinėjamu atveju nuomos objektas pagal Nuomos sutartį yra ne Pastatas, o atsakovės išsinuomotos Patalpos. Nuomos sutarties 5.3.8 punkte buvo aiškiai įtraukta būtent CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuomininko teisė ir aiškiai aptartas tokios teisės atsisakymas. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.494 straipsnio 3 dalis yra orientuota į išnuomoto daikto savininko pasikeitimo situaciją, taip pat į anksčiau nurodytus motyvus dėl šiuo atveju sudarytos sutarties rūšies (komercinė negyvenamųjų patalpų nuoma), aplinkybes, kurioms esant konkrečiu atveju buvo išnuomotos Patalpos (nuomotojas buvo Patalpų savininkas; nebuvo vieno Pastato savininko), nėra pagrindo vertinti, kad būtent pažodžiui Nuomos sutarties 5.3.8 punkte įtvirtintą sąlygą būtų supratęs ir aiškinęs analogiškas šalims protingas asmuo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis, CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė, būdama verslo subjektas, veikdama rūpestingai ir apdairiai, išsinuomodama Pastate esančias nuomotojui priklausančias Patalpas, konkrečiu atveju neturėjo pagrindo protingai tikėtis kitokio sutartinės sąlygos turinio aiškinimo.

38.       Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliantės argumentus, kad nagrinėjamu atveju šalių susitarimas, įtvirtintas Nuomos sutarties 5.3.8 punkte, iš esmės buvo susitarimas dėl Patalpų Nuomos sutarties tęstinumo ir CK 6.494 straipsnyje 3 dalyje numatytos teisės atsisakymo, siekiant susitarti, kad pasikeitus išnuomoto daikto (Patalpų) savininkui Nuomos sutartis nuomininkei (atsakovei) liks galioti ir ji nesieks pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatyta teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, Nuomos sutarties 5.3.8 punkte numatytas nuomininko įsipareigojimas nuomotojui arba naujajam savininkui paprašius per 3 darbo dienas pateikti rašytinį patvirtinimą, jog, vykdydama šiame punkte nurodytas prievoles, nuomininkė tęsia nuomos santykius su naujuoju savininku ir šios sutarties nenutrauks, nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas. Toks įsipareigojimas, atsižvelgianti į sutarties rūšį (komercinė negyvenamųjų patalpų nuoma), vertintinas kaip papildomas formalus nuomininko veiksmas / įsipareigojimas, esant nuomotojo arba naujojo savininko prašymui (poreikiui), raštu patvirtinti teisės reikalauti Nuomos sutarties pasibaigimo atsisakymą.

39.       Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė Nuomos sutarties 5.3.8 punkte atsisakė CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatytos teisės ir susitarė nereikalauti Nuomos sutarties pabaigos išnuomoto daikto (Patalpų) nuosavybei perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintini pagrįstais ieškovės argumentai, kad atsakovė neturėjo teisės reikalauti laikyti Nuomos sutartį pasibaigusia CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, nes tokios teisės ji atsisakė Nuomos sutarties 5.3.8 punktu. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytų motyvų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Nuomos sutartis pasibaigė nuo 2020 m. gegužės 15 d., atsakovei įgyvendinus teisę reikalauti Nuomos sutarties pabaigos pasikeitus išnuomotų Patalpų savininkui pagal CK 6.494 straipsnio 3 dalį.

40.       CK 6.217 straipsnio 5 dalis numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „UCS Baltic“ Patalpas pardavė O. M. ir A. M.. Tarp O. M. ir atsakovės 2016 m. gruodžio 1 d. buvo sudarytas priedas Nr. 5, o 2019 m. spalio 21 d. – priedas Nr. 6 dėl sutarties pakeitimo, šiais priedais buvo pakeistas Nuomos sutarties 7.5 punktas, numatantis šalių teisę nutraukti Numos sutartį vienašališkai. 2019 m. spalio 21 d. sudaryto priedo Nr. 6 3 punkte šalys susitarė pakeisti Nuomos sutarties 7.5 punktą ir jo sąlygas išdėstyti taip: šalys susitaria, kad bet kuri šalis turi teisę nutraukti Sutartį vienašališkai, nesikreipdama į teismą dėl Sutarties nutraukimo, bet kokiais kitais nei šios sutarties 7.3 ir 7.4 punktuose išvardintais pagrindais, įskaitant ir ekonominį nenaudingumą, pranešdama apie tai kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 3 (tris) mėnesius iki numatomos Sutarties nutraukimo datos ir: a) sumokėdama kitai šaliai 6 000 Eur sutarties nutraukimo mokestį, jeigu sutarties nutraukimo terminas yra iki 2018 m. gegužės 31 d., arba b) sumokėdama kitai šaliai 4 000 Eur sutarties nutraukimo mokestį, jeigu sutarties nutraukimo terminas yra nuo 2018 m. gegužės 31 d. Priedu Nr. 6, pratęsiant Nuomos sutarties terminą iki 2021 m. lapkričio 30 d., Sutarties 7.5 punktas buvo pakeistas numatant, kad nutraukiant Nuomos sutartį iki 2020 m. lapkričio 30 d. nutraukimo mokesčio dydis sudaro 6 000 Eur, o nutraukiant po 2020 m. lapkričio 30 d. – 4 000 Eur.

41.       Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovei UAB „Dneprochem Baltic“ adresuotame 2020 m. gegužės 22 d. pranešime dėl nuomos sutarties pasibaigimo nurodė, kad pasikeitus atsakovės nuomojamų patalpų savininkui, vadovaudamasi CK 6.494 straipsnio 3 dalies nuostatomis, reiškia ketinimą nutraukti nuomos sutartį su UAB „Kelma“. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų ir atsakovės 2020 m. gegužės 25 d. el. laiško turinio matyti, kad atsakovės 2020 m. gegužės 22 d. pranešimas ieškovei išsiųstas 2020 m. gegužės 25 d. el. paštu. Atsakovės vadovas 2020 m. gegužės 25 d. el. laiške nurodė, kad atsakovė nori pasinaudoti CK 6.494 straipsnio 3 dalies nuostatų atsakovei suteikiama teise ir nutraukti su ieškove sudarytą patalpų nuomos sutartį pasikeitus nuomojamų patalpų savininkui. Šiame el. laiške atsakovė taip pat siūlė ieškovei įvairius alternatyvius variantus dėl tolesnių santykių, pvz., ieškovei pageidaujant, atsakovei nedelsiant išsikelti iš Patalpų; atsakovei laikinai, kol ieškovė ras naują nuomininką, likti naudotis Patalpomis arba aptarti tokio pasilikimo terminą ir kitas sąlygas už mažesnį nuomos mokestį; šalims sudaryti visiškai naują nuomos sutartį dėl pusės anksčiau nuomotų patalpų kitomis sąlygomis. Iš ieškovės direktoriaus 2020 m. gegužės 28 d. el. laiško nustatyta, kad ieškovė (nuomotoja) nesutiko su atsakovės pasiūlytomis Nuomos sutarties nutraukimo ar pakeitimo sąlygomis ir nurodė, kad pagal Nuomos sutartį ir šios sutarties priedą Nr. 6 sutartiniai santykiai tęsiasi ir nuomotojas vadovausis pasirašytomis sutartimis ir jose numatytomis sąlygomis, taip pat pažymėjo, kad nuomininkui yra suteikiama teisė nutraukti Nuomos sutartį su visais galiojančiais priedais tik sutartyje numatytomis sąlygomis; ieškovė taip pat pranešė, jog nuo 2020 m. birželio 1 d. nuomotoja nebetaikys 50 proc. nuolaidos nuomos mokesčiui, nurodydama, kad didžioji dalis karantino metu paskelbtų apribojimų yra nutraukti ir karantino laikotarpio pratęsimas yra daugiau susijęs su teisiniais aspektais, o ne su medicininiais ar verslo ribojimais. Iš atsakovės ir ieškovės 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. birželio 5 ir 9 d. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė bandė surasti ir pasiūlyti ieškovei naują Patalpų nuomininką. Pagal Nuomos sutarties 7.6 punkto nuostatas, nuomininkei numatyta teisė pasiūlyti naują nuomininką ir taip palankesnėmis sąlygomis nutraukti savo sutartinius įsipareigojimus. Nustatyta, kad 2020 m. birželio 10 d. pranešimu atsakovė patvirtino, jog laiko Patalpų nuosavybės perėjimą iš UAB „Kelma“ naujajai savininkei UAB „Dneprochem Baltic“ CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu Nuomos sutarčiai pasibaigti, prašė laikyti Nuomos sutartį pasibaigusia nuo Patalpų nuosavybės perėjimo iš UAB „Kelma“ naujam savininkui ieškovei dienos, taip pat informavo ieškovę, kad atsakovė 2020 m. birželio 22 d. 14.00 val. grąžins Patalpas, ir prašė atvykti jų perimti, šalims pasirašant Patalpų priėmimo–perdavimo (grąžinimo) aktą. 2020 m. birželio 15 d. raštu ieškovė pareikalavo iš atsakovės vykdyti galiojančią Nuomos sutartį ir pateikė atsakovei 2020 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18/122 dėl 3 388 Eur sumos už 2020 m. birželio mėn. Patalpų nuomą (be nuolaidos). Atsakovė 2020 m. birželio 16 d. el. laišku informavo ieškovę, kad atsakovės pozicija nesikeičia, ji laiko sutartį pasibaigusia, ir nurodė, jog 2020 m. birželio 22 d. grąžins Patalpas, ir pareikalavo pataisyti 2020 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 18/122. Atsakovė 2020 m. birželio 22 d. Patalpų priėmimo–perdavimo aktu (priedu Nr. 9 prie Nuomos sutarties) Patalpas grąžino ieškovei.

42.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, kad Nuomos sutarties 5.3.8 punktu atsakovė atsisakė CK 6.494 straipsnio 3 dalyje numatytos teisės reikalauti Numos sutarties pabaigos išnuomoto daikto (Patalpų) nuosavybei perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui, nėra pagrindo pripažinti, kad Nuomos sutartis pasibaigė CK 6.494 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta ieškovės argumentus, kad atsakovė Nuomos sutartį su ieškove nutraukė vienašališkai Nuomos sutarties 7.5 punkto pagrindu. Įvertinus bylos duomenis, kad atsakovė savo poziciją dėl Nuomos sutarties pabaigos nuosekliai grindė argumentais, jog Nuomos sutartis pasibaigė CK 6.494 straipsnio 3 dalies pagrindu, atsakovės paminėtos aplinkybės dėl vykusių Patalpų remonto darbų vertintinos kaip neturėjusios esminės reikšmės atsakovės vienašališkam Nuomos sutarties nutraukimui.

43.       Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 17 424 Eur sumą, siejamą su atsakovės Nuomos sutarties vienašališku nutraukimu. Ieškovė nurodė, kad, atsakovei nesilaikant Nuomos sutartyje nustatytos Nuomos sutarties nutraukimo tvarkos ir neįspėjus UAB „Dneprochem Baltic“ prieš 3 mėnesius iki numatytos Nuomos sutarties nutraukimo dienos, atsakovė turi pareigą UAB „Dneprochem Baltic“ sumokėti 6 000 Eur plius PVM (7 260 Eur) Nuomos sutarties nutraukimo mokestį ir sumokėti 3 mėnesių nuomos mokestį, kuris yra lygus 8 400 Eur plius PVM (10 164 Eur). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nors ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 17 424 Eur atmetė kitu pagrindu, tačiau, siekdamas ginčą išnagrinėti visapusiškai, pasisakė ir dėl esminių ieškovės argumentų, susijusių su minėtu reikalavimu.

44.       Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad pagal Nuomos sutarties 7.5 punktą (pakeistą 2019 m. spalio 21 d. priedo Nr. 6 dėl sutarties pakeitimo 3 punktu), atsakovei naudojantis teise nutraukti Nuomos sutartį bet kokiais kitais nei Nuomos sutarties 7.3 ir 7.4 punktuose išvardintais pagrindais, įskaitant ir ekonominį nenaudingumą, atsakovė turėtų mokėti ieškovei 6 000 Eur sutarties nutraukimo mokestį, jeigu sutarties nutraukimo terminas yra iki 2020 m. lapkričio 30 d. Nuomos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė 2020 m. birželio 22 d., kai Patalpos buvo grąžintos ieškovei. Taigi ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 000 Eur sutarties nutraukimo mokestį Nuomos sutarties 7.5 punkto pagrindu yra pagrįstas, dėl to tenkintinas.

45.       Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar toks priteistinas Nuomos sutarties nutraukimo mokestis turėtų būti apskaičiuojamas su PVM. Ieškovė teigė, kad kadangi ieškovė ir atsakovė yra apmokestinami asmenys, įregistruoti PVM mokėtojais, todėl, šalims Nuomos sutarties 6 priedo 3 punkte susitarus dėl Nuomos sutarties nutraukimo mokesčio, ieškovė privalėjo už Nuomos sutarties nutraukimo mokestį išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė su tokia pozicija nesutiko ir nurodė, kad Nuomos sutarties 7.5 punkte nurodytas Nuomos sutarties nutraukimo mokestis yra netesybos.

46.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad prie Nuomos sutarties 7.5 punkte nurodytos 6 000 Eur sutarties nutraukimo mokesčio sumos pridėtina PVM suma. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Nuomos sutarties 7.5 punkte, pakeistame tiek Nuomos sutarties 2016 m. gruodžio 1 d. priedu Nr. 5, tiek ir 2019 m. spalio 21 d. priedu Nr. 6, sutarties šalys, nors ir veikdamos, kaip verslo subjektai, aiškiai nurodė konkrečią fiksuotą sumą (6 000 Eur), jos nesusiejo su jokių kitų mokesčių mokėjimu. Įvertinus tiek pradinę Nuomos sutarties 7.5 punkto sąlygą, tiek vėlesnius jos pakeitimus sutarties priede Nr. 5 ir priede Nr. 6, nenustatyta pagrindo vertinti, kad šalių valia buvo prie nurodytos sumos papildomai pridėti PVM sumą (CK 6.193 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimas papildomai priteisti 1 260 Eur PVM sumą (7 260 Eur – 6 000 Eur) atmestinas kaip nepagrįstas.

47.       Ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo taip pat sudarė prašymas priteisti trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio sumą, lygią 8 400 Eur plius PVM (10 164 Eur). Ieškovės teigimu, tokią sumą atsakovė būtų privalėjusi sumokėti, laikydamasi Nuomos sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. pareigos pranešti apie numatomą sutarties nutraukimą ieškovei ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomos sutarties nutraukimo datos. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad apie Nuomos sutarties nutraukimą jai galutiniai tapo žinoma 2020 m. birželio 22 d., kai atsakovė vienašališkai grąžino Patalpas ieškovei. Ieškovė nuo nurodytos datos skaičiuoja trijų mėnesių Patalpų nuomos mokestį (t. y. nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d.), kurį atsakovė būtų turėjusi mokėti, laikydamasi Nuomos sutarties nutraukimo tvarkos. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad jei egzistuotų pagrindas išvadai, jog Nuomos sutartis negali būti pripažinta pasibaigusia CK 6.494 straipsnio 3 dalies pagrindu ir turėjo būti nutraukta pagal Sutarties 7.5 punktą, ieškovė apie Nuomos sutarties nutraukimą buvo įspėta 2020 m. gegužės 22 d.

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovė teigia, kad ieškovę apie Nuomos sutarties nutraukimą įspėjo 2020 m. gegužės 22 d., tačiau iš atsakovės 2020 m. gegužės 22 d. rašto turinio matyti, kad jame išreikštas tik atsakovės ketinimas nutraukti sutartį, konkrečiai nenurodant Nuomos sutarties pabaigos momento. Iš bylos duomenų apie tarp šalių vykusį bendravimą matyti, kad 2020 m. gegužės 25 d. atsakovė taip pat patvirtino ketinimą pasinaudoti teise nutraukti Nuomos sutartį, tačiau nenurodė Nuomos sutarties pabaigos momento, be to, tarp šalių dar vyko derybos dėl atsakovės išsikraustymo ir alternatyvių galimybių nuomotis Patalpas kitomis sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent 2020 m. birželio 10 d. atsakovės pranešimas, kuriame atsakovė prašė laikyti Nuomos sutartį pasibaigusia nuo Patalpų nuosavybės perėjimo iš UAB „Kelma“ naujam savininkui ieškovei dienos, taip pat prašė ieškovės 2020 m. birželio 22 d. 14.00 val. atvykti perimti Patalpų, pasirašant Patalpų priėmimo–perdavimo (grąžinimo) aktą, t. y. numatant Patalpų perdavimo datą, laikytinas aiškiu ieškovės informavimu apie numatomą nuomos santykių pabaigą. Po šio atsakovės pranešimo ieškovė nebeturėjo pagrindo tikėtis, kad Nuomos sutartis tęsis ilgiau kaip 3 mėnesius. Kaip nurodyta anksčiau, byloje nenustatyta pagrindo Nuomos sutartį pripažinti pasibaigusia nuo Patalpų nuosavybės perėjimo iš UAB „Kelma“ naujajai savininkei ieškovei dienos. Faktiškai nuomos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė po 12 dienų – 2020 m. birželio 22 d., kai Patalpos buvo grąžintos ieškovei ir Patalpomis atsakovė nebesinaudojo.

49.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovės reikalavimas dėl trijų mėnesių nuomos mokesčio dydžio – 10 164 Eur (8 400 Eur plius PVM) – sumos priteisimo kvalifikuotinas kaip reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę – priteisti nuostolius negautų pajamų forma. CK 6.245 straipsnio 3 dalis numato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

50.       CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 4 dalis numato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

51.       Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Nagrinėjamu atveju galiojančiame Nuomos sutarties 7.5 punkte buvo numatyta sąlyga, kad apie vienašališką sutarties nutraukimą pranešama kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Nagrinėjamu atveju nuomos santykiai tarp šalių pasibaigė praėjus 12 dienų nuo atsakovės pranešimo ieškovei apie numatomą nuomos santykių pabaigą dienos. Atsakovė, vienašališkai nutraukdama Nuomos sutartį, privalėjo laikytis Nuomos sutarties nutraukimo tvarkos, numatytos Nuomos sutarties 7.5 punkte (Nuomos sutarties priedo Nr. 6 3 punkte), tačiau šios tvarkos nesilaikė ir Nuomos sutartį nutraukė ir Patalpas grąžino ieškovei anksčiau Nuomos sutartyje numatyto įspėjimo termino (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Atsakovei laikantis galiojančiame Nuomos sutarties 7.5 punkte numatytos tvarkos, ieškovė būtų gavusi Nuomos sutartyje numatytą nuomos mokestį dar 3 mėnesius (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Patalpų nuomos terminas buvo ilgesnis (pagal Nuomos sutarties priedo Nr. 6 1 punktą, patalpos išnuomotos iki 2021 m. lapkričio 30 d.), ieškovė turėjo pakankamą pagrindą tikėtis gauti nurodytą nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį. Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Atsakovės argumentai, kad ieškovė, perėmusi Patalpas, jas galėjo nuomoti ir taip gauti nuomos mokestį, nagrinėjamu atveju atmestini, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog pati atsakovė dar iki nuomos santykių pabaigos bandė Patalpoms ieškoti naujų nuomininkų, tačiau jų rasti nepavyko. Darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

52.       Byloje nustatyta, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei nuomos mokestį už naudojimąsi Patalpomis 2020 m. birželio 1–22 dienomis. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad, atsakovei nesilaikius Nuomos sutartyje numatyto informavimo apie vienašališką sutarties nutraukimą termino, ieškovei kompensuotinas nuomos mokestis (nuostoliai) už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. Pasibaigus Lietuvos Respublikoje paskelbtam karantinui (nuo 2020 m. birželio 17 d.), pagal Nuomos sutartį nuomos mokestis sudarė 2 800 Eur plius PVM. Taigi už 2020 m. birželio mėn. 23–30 d. laikotarpį nuomos mokestis sudarė 746,64 Eur plius PVM ((2 800 Eur / 30 d.) x 8 d.), už 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesių laikotarpį – 5 600 Eur plius PVM ir už 2020 m. rugsėjo 1–10 d. laikotarpį – 933,30 Eur plius PVM ((2 800 Eur / 30 d.) x 10 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių negautų nuomos mokesčio pajamų forma priteisimo pripažintinas iš dalies pagrįstu ir ieškovei iš atsakovės priteistina 8 808,73 Eur (7 279,94 Eur plius PVM) suma.

53.       Ieškovė ieškiniu pareiškė prašymą priteisti 6 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalių reglamentavimu, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

54.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė CK 6.494 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisės normą, taip pat netinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, dėl to nepagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimų dalį dėl 14 808,73 Eur sumos priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o apeliacijos objektą sudaranti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

56.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

57.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi perdavus civilinės bylos dalį iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, šalių kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktas spręsti apeliacinės instancijos teismui.

58.       Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, atsakovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 18 601,86 Eur sumą. Pripažintinus pagrįsta ieškovės ieškinio reikalavimų dalį dėl 14 808,73 Eur sumos (6 000 Eur + 8 808,73 Eur), byloje patenkinta 79,61 proc. ir atmesta 20,39 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų.

59.       Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 457 Eur žyminio mokesčio, taip pat turėjo 7 249,72 Eur advokatės pagalbos išlaidų teikiant konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, 16,46 Eur kitų išlaidų. Įvertinus ieškovės 2021 m. sausio 22 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo detalizuotas sumas, nurodytas aplinkybes, tai, kad į šias išlaidas įtrauktos teisinių paslaugų teikimo ieškovei išlaidos iki civilinės bylos iškėlimo, taip pat Rekomendacijų 2 dalies, 8.2, 8.3, 8.17, 8.19 punktų nuostatas, darytina išvada, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos viršija maksimalius nurodytus dydžius, dėl to mažintinos iki 6 000 Eur. Ieškovės prašymuose priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodytos 16,46 Eur kitos (papildomos) išlaidos nedetalizuotos, nepagrįstas jų būtinumas, dėl to jos nepriskirtinos prie CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytų būtinų ir pagrįstų išlaidų. Taigi pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 6 457 Eur. Pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 4 116,99 Eur advokato pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teisme ir pasirengimą teismo posėdžiui. Pirmosios instancijos teisme, proporcingai tenkintai ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 5 140,42 Eur; proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 839,45 Eur.

60.       Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 457 Eur žyminio mokesčio, taip pat turėjo 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo rengimą. Taigi apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 272 Eur. Atsakovė patyrė 2 344,98 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Iš atsakovės patektos teisinių paslaugų suvestinės nustatyta, kad beveik visos atsakovės išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą patirtos 2021 m. IV ketvirtį (2021 m. spalio 6 d.). Kadangi atsakovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą ir pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį galimą priteisti maksimalų dydį, apskaičiuojant priteistiną bylinėjimosi išlaidų dalį remiamasi maksimaliu rekomenduotinu dydžiu – 2 036,32 Eur. Apeliacinės instancijos teisme proporcingai tenkintai apeliacinio skundo reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 808,74 Eur; proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai atsakovei iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 420,71 Eur.

61.       Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 419 Eur žyminį mokestį, duomenų apie su kasaciniu skundu susijusias kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovė patyrė 1 818,63 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Įvertinus tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑236‑823/2022, dalis bylos grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodytos šalių išlaidos taip pat paskirstytinos atsižvelgiant į nustatytas proporcijas – ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 333,57 Eur, atsakovei iš ieškovės priteistina 370,82 Eur.

62.       Iš viso byloje ieškovei iš atsakovės priteisina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 7 282,73 Eur (5 140,42 Eur + 1 808,74 Eur + 333,57 Eur), atsakovei iš ieškovės – 1 630,98 Eur (839,45 Eur + 420,71 Eur + 370,82 Eur). Šalių bylinėjimosi išlaidos, kaip vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, įskaitytinos ir ieškovei UAB ,,Dneprochem Baltic“ iš atsakovės UAB NT rinkos centro priteistinas 5 651,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621 straipsnio 4 dalimi, 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Dneprochem Baltic“ ieškinio reikalavimai dėl 10 164 Eur nuomos mokesčio ir 7 260 Eur sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo iš uždarosios akcinės bendrovės NT rinkos centro, pakeisti ir ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dneprochem Baltic“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės NT rinkos centro 14 808,73 Eur (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus aštuonis eurus 73 ct) skolos ir 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (14 808,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dneprochem Baltic“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centras“ naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dneprochem Baltic“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės NT rinkos centro 5 651,75 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai          Marius Dobrovolskis

         Kristina Domarkienė

         Jolanta Gailevičienė