Civilinė byla Nr. 2A-367/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6;
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,
dalyvaujant ieškovo atstovams, Vladui-Antanui Jakaičiui, advokatei Marinai Laurinaitienei,
atsakovo atstovei Vilmai Kolpakovienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilkaviškio siuvimo akcinės bendrovės „Žemkalnija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1321-260/2010 pagal ieškovo Vilkaviškio siuvimo akcinės bendrovės „Žemkalnija“ ieškinį atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas - VĮ Valstybės turto fondas).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai kreipėsi Vilkaviškio siuvimo AB „Žemkalnija“ ir prašė priteisti iš atsakovo 143 552,29 Lt žemės nuomos mokesčio permoką už 2004 – 2008 metus, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad pagal valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, sudarytą 1998 m. birželio 11 d. su Marijampolės apskrities viršininko administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriumi, jis 99 metams ne aukciono tvarka išsinuomojo 6,2739 ha žemės sklypą, esantį Vytauto g. 4, Vilkaviškyje. Pagal sutartį kiekvienais metais ieškovas mokėjo po 50 945,98 Lt žemės nuomos mokesčio, nes nuomos sutartyje žemės sklypas pagal tuo metu galiojančią įvertinimo metodiką buvo įvertintas 1 052 791,78 Lt. 2008 m. lapkričio 26 d. ieškovas raštu kreipėsi į Marijampolės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu informuoti apie nuomojamos žemės vertės pasikeitimą per visą nuomos laikotarpį. Marijampolės apskrities viršininkas 2008 m. gruodžio 8 d. Įsakymu Nr. 621, vadovaudamasis Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 1999 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 324 patvirtintais bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientais sklypo padėčiai įvertinti, patikslino valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties 3 punktą, vietoje anksčiau nurodytos 1 052 791,78 Lt sklypo kainos nurodydamas 388 198 Lt kainą. 2008 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 670 ieškovas kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad įmonei turėjo būti perskaičiuota nuomojamos žemės vertė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 205. 2008 m. gruodžio 30 d. raštu atsakovas atsisakė perskaičiuoti nuomojamos žemės vertę, motyvuodamas tuo, kad jis neturi teisės keisti žemės nuomos sutarties sąlygų. 2009 m. sausio 7 d. raštu ieškovas kreipėsi į Marijampolės apskrities viršininko administraciją, prašydamas informuoti apie pasikeitusias nuomojamos žemės vertes. 2009 m. sausio 19 d. raštu Marijampolės apskrities viršininko administracija nurodė, kad žemės vertė turėjo būti paskaičiuota tik pagal pareiškėjo prašymą, o 2009 m. kovo 12 d. raštu papildomai informavo, kad nuo 2004 lapkričio 18 d atsirado pareiga valstybinės žemės nuomotojui perskaičiuoti žemės nuomos mokesčio dydį.
2009 m. birželio 30 d. raštu Nr. 439 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti įstatymo nustatyta tvarka per 2004 - 2008 metus susidariusią žemės nuomos mokesčio permoką. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2009 m. liepos 16 d. raštu Nr. 08(4.1) SD-1681 atsisakė grąžinti permokėtą žemės nuomos mokestį, motyvuodama tuo, kad Apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. ŽV-621 įsigaliojo tik nuo 2008 m. gruodžio 22 d. ir jis atgaline tvarka negalioja, o įsakymų, nustatančių tuometines žemės vertes, nėra.
Ieškovas 2009 m. spalio 6 d. raštu kreipėsi į Marijampolės apskrities viršininko administraciją, prašydamas pateikti atsakovo įsakymą dėl nuomojamos žemės nominalios vertės 2004-2008 metais, tačiau, atsakydama į šį ieškovo raštą, administracija 2009 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. SD-1112-5007 informavo, kad savivaldybės administracijai pareikalavus pateikti Marijampolės apskrities viršininko įsakymą, to padaryti negali, nes įsakymai atgaline data negalioja.
Ieškovo teigimu, Marijampolės apskrities viršininko administracija privalėjo nuo 2004 metų perskaičiuoti jo nuomojamos žemės vertę net nesant nuomininko prašymo, nes tokia pareiga jai, kaip valstybinės žemės nuomotojui, atsirado nuo 2004 metų, pakeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pardavimo ir nuomos“ 38.11 punktą. Administracija, nors ir pavėluotai, bet įvykdė valstybinės žemės nuomotojui Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatytą pareigą ir kreipėsi į Vilkaviškio savivaldybės administraciją su prašymu peržiūrėti ieškovo sumokėto žemės nuomos mokesčio dydį už 2004 - 2008 metus ir grąžinti ieškovui permokėtas sumas. Pasak ieškovo, savivaldybės pareiga grąžinti žemės nuomos mokesčio permoką nustatyta Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos, patvirtintos Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. B-TS-735, 41 ir 42 punktais, todėl, ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisakė grąžinti jam 143 552,29 Lt dydžio žemės nuomos mokesčio permoką už 2004 - 2008 m.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 3 d. sprendimu ieškovo Vilkaviškio siuvimo AB „Žemkalnija“ ieškinį atmetė.
Teismas ieškovo reikalavimus pripažino nepagrįstais, atsižvelgęs į tai, kad sudarant 1998 m. birželio 11 d. žemės nuomos sutartį, nuomojamo žemės sklypo kaina buvo apskaičiuojama pagal Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“, ir atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo“, 2004 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Nr. IX-1983) reglamentavimą. Teismas nustatė, kad ieškovas pats užpildydavo žemės nuomos mokesčio už 2004-2008 metus deklaracijas, t. y. pats apskaičiuodavo žemės mokesčio dydį, deklaracijose nurodydavo apmokestinamos žemės sklypo dalies vertę, o ši vertė atitiko indeksuotą žemės sklypo vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008 gruodžio 12 d. išraše. Todėl, teismo teigimu, negalima pripažinti, kad ieškovas sumokėjo žemės mokesčio per daug ir turi būti jam grąžinta mokesčio permoka. Ieškovo argumentus, kad žemės nuomotojas trečiasis asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija 2004 metais privalėjo perskaičiuoti nuomojamo žemės sklypo vertę, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalies (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2004 m. vasario 21 d.) bei nuo 2004 m. lapkričio 18 d. galiojančių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 38 punkto 11 papunkčio nuostatos, nustačiusios, jog valstybinės žemės nuomos sutartyse turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, numatė tik teisę ir galimybę nuomotojui perskaičiuoti žemės sklypo vertę, tačiau ne jo pareigą tai padaryti. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija, gavęs ieškovo prašymą, tokia teise pasinaudojo ir 2008 m. gruodžio 18 d. patikslino ieškovui išnuomoto valstybinės žemės sklypo vertę. Pripažinti, kad trečiasis asmuo turėjo pareigą tą padaryti dar 2004 metais, teismo teigimu, nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Vilkaviškio siuvimo AB „Žemkalnija“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį patenkinti. Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
- Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepermokėjo žemės mokesčio. Tokia išvada prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams: Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 1999 m. birželio 30 sprendimui Nr. 324 „Dėl žemės sklypo vertės pataisos koeficientų nustatymo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. birželio 10 d. raštui Nr. 4B-(10.5.)-698, Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymui Nr. ŽV-621.
- Teismas nepagrįstai nusprendė, kad perskaičiuoti žemės nuomos mokestį nuomotojas neprivalėjo. Apelianto nuomone, subjektyviai pasinaudoti teise pakeisti žemės nuomos mokestį ar atsisakyti tai daryti valstybinės žemės nuomotojas negali, nes jo funkcijas šioje srityje reglamentuoja norminiai teisės aktai (Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442). Trečiasis asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija privalėjo perskaičiuoti valstybinės žemės sklypo vertę dar 2004 metais.
- Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Marijampolės apskrities viršininko administracija, šiuo atveju valstybinės žemės nuomotojas, pripažino, kad nuomininkas 2004 - 2008 m. nepagrįstai permokėjo žemės nuomos mokestį. Tuo tarpu žemės nuomos mokesčio administratorius Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, nebūdama valstybinės žemės nuomotoju, nepagrįstai atsisako grąžinti permoką ieškovui, tuo pažeisdama ne tik ieškovo teises, bet ir norminius teisės aktus bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kuriais privalo vadovautis šalys, vykdant valstybinės žemės nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
- Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neteisingai skaičiavo reikalaujamą priteisti žemės nuomos mokesčio permoką. Ieškiniu reikalaujama grąžinti permoka kildinama tik iš vieno valstybinės žemės sklypo, esančio Vytauto g. 4, Vilkaviškyje, nuomos. Ieškovo nuomojamo sklypo, esančio Basanavičiaus g. 5, Kybartuose, mokėtina žemės mokesčio suma niekada nesikeitė, todėl žemės nuomos mokesčio permokos dėl šio sklypo nesusidarė.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
- Apeliantas žemės nuomos mokestį apskaičiavo ir sumokėjo teisingai: 2004 – 2008 metais jis pats teikė užpildytą žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo deklaraciją, kurioje sklypo vertė buvo nurodoma tokia, kokia nurodyta nuomos sutartyje – 1 684 466,86 Lt. Nekilnojamojo turto registre įrašas apie žemės sklypo, esančio Vytauto g. 4, Vilkaviškyje, vertės pakeitimą įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 22 d., Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymas Nr. ŽV-621 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo“ įsigaliojo nuo jo pasirašymo ir jo galiojimas atgal negalimas.
- Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalį, kuri įsigaliojo nuo 2004 m. vasario 21 d., ir į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties 19 punkte numatyta, kad sutartis gali būti pakeista arba papildyta sutarties šalių raštišku susitarimu, darytina išvada, jog tiek nuomotojas, tiek nuomininkas turėjo teisę inicijuoti sutarties pakeitimą, numatant joje nuomotojo teisę kas 3 metai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Tik 2008 m. lapkričio 26 d. ieškovas pateikė prašymą perskaičiuoti nuomojamo žemės sklypo vertę Marijampolės apskrities viršininko administracijai, kuri tenkindama prašymą, 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. ŽV-621 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties patikslinimo“ pakeitė išnuomoto žemės sklypo nominalią kainą: vietoj 1 052 791,78 Lt nurodant 388 198,00 Lt. Tik įstatymo nustatyta tvarka pakeitus žemės sklypo vertę, atsirado teisinis pagrindas perskaičiuoti valstybinės žemės nuomos kainą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilkaviškio siuvimo akcinės bendrovės „Žemkalnija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, ieškovo ieškinį, kuriuo ieškovas reikalavo priteisti žemės nuomos mokesčio permoką už 2004 - 2008 metus, atmetė, padaręs išvadą kad negalima pripažinti, jog ieškovas nepagrįstai sumokėjo žemės nuomos mokesčio per daug ir kad ieškovas tokio mokesčio permoką grąžinti reikalauja nepagrįstai. Nesutikdamas su tokia išvada, ieškovas savo apeliaciniu skundu teigia, kad ši išvada prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams: Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 1999 m. birželio 30 sprendimui Nr. 324, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. birželio 10 d. raštui Nr. 4B-(10.5.)-698, Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymui Nr. ŽV-621, iš kurių, ieškovo teigimu, matyti, kad jis eilę metų mokėjo pernelyg didelį žemės nuomos mokestį. Tačiau su tokiu ieškovo teiginiu sutikti nėra pagrindo.
Pagal CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostatą, valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.
1998 m. birželio 11 d. tarp ieškovo ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus sudarytos valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties 17 punktu buvo nustatyta, kad žemės nuomininkas (ieškovas) įsipareigoja laiku mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės mokestį.
Ieškovo minimu Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 1999 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 324 ,,Dėl Vilkaviškio rajono miestų zonavimo kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu schemų tvirtinimo“ buvo patvirtintos Vilkaviškio rajono miestų zonavimo kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu schemos ir nustatyti bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai. Tačiau šiuo sprendimu niekaip nebuvo pakeista 1998 m. birželio 11 d. tarp ieškovo ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyriaus sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, tuo labiau teisės aktų nustatyta tokio valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Pažymėtina, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba nėra šios sutarties šalis ir sutarties pakeitimo inicijuoti ji negalėjo.
Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. ŽV-621 buvo patikslinta ieškovo nuomojamo valstybinio žemės sklypo nominali kaina ir nustatyta, kad šio žemės sklypo nominali kaina yra 38 8198 Lt.
Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, sudarant 1998 m. birželio 11 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sutartį, nuomojamo žemės sklypo kaina buvo apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 nustatytą metodiką. Ši metodika buvo pakeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, pagal kurio 2.1.5 punkto nuostatą šiuo nutarimu nustatyta metodika taip pat buvo taikoma ir apskaičiuojant išsinuomotų iš valstybės žemės sklypų apmokestinamąją vertę žemės mokesčio ir žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės nuomą dydžiams nustatyti. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiga pagal naują metodiką perskaičiuoti anksčiau išnuomoto žemės sklypo vertę šiuo nutarimu nuomotojui nebuvo nustatyta.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 buvo nustatytos žemės nuomos mokesčio tarifo metams ribos: šis mokestis turėjo būti ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka (2 p.), o savivaldybių, kurių teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryboms suteikta teisė nustatyti konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą (3 p.). Šiuo nutarimu taip pat buvo nustatyta, kad juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį (6 p.).
Taigi, nei vienas teisės aktas, reglamentavęs žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo tvarką, neįpareigojo žemės nuomotojo perskaičiuoti nuomojamos žemės nominalią kainą, nuo kurios yra skaičiuojamas žemės mokestis. Priešingai, juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, buvo įpareigoti patys apskaičiuoti žemės nuomos mokesčio dydį pagal Vyriausybės nustatytą tvarką.
2004 m. sausio 7 d. įstatymu pakeitus Žemės įstatymą, šio įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje taip pat buvo nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, o tokio sklypo nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Taigi, žemės įstatymo pakeitimu įstatymo leidėjas įtvirtino nuostatą, kad nuomos sutartyse turi būti numatoma nuomotojo teisė, bet ne pareiga perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ši įstatymo nuostata buvo įtvirtinta po šioje byloje nagrinėjamos nuomos sutarties sudarymo, bei į aptariamos nuomos sutarties 19 punkto nuostatą, pagal kurią ši sutartis gali būti pakeista arba papildyta tik bendru sutarties šalių susitarimu, darytina išvada, kad tokia nuomotojo teisė šioje sutartyje galėjo būti nustatyta tik šalių susitarimu. Taigi, aplinkybė, kad Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. ŽV-621 buvo patikslinta ieškovo nuomojamo valstybinio žemės sklypo nominali kaina ir nustatyta, kad šio žemės sklypo nominali kaina yra 38 8198 Lt, nereiškia, kad nuo šios žemės sklypo kainos nuomos mokestis už nuomojamą žemės sklypą turėjo būti skaičiuojamas iki šio įsakymo priėmimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1442 patvirtinus naujas naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisykles, šių taisyklių 38 punkte buvo nustatyti nauji reikalavimai valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygoms. Šio punkto 11 papunktyje, reglamentuojančiame žemės nuomos mokesčio dydį ir mokėjimo terminus, be kita ko, buvo nustatyta, jog valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodoma, kad savivaldybės tarybai pakeitus žemės nuomos mokesčio tarifą, sumažinus žemės nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, taip pat pakeitus žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus, šios sutarties šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais; valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Akivaizdu, kad šios poįstatyminio teisės akto nuostatos, kaip ir šioje nutartyje minėta Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalies nuostata, reglamentuojančios valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygas, turi būti taikomos toms sutartims, kurios sudaromos šioms normoms įsigaliojus. Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjama 1998 m. gruodžio 8 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sutartis buvo sudaryta dar iki minėtų nuostatų įsigaliojimo, todėl tokios nuostatos galėjo būti įtvirtintos tik šalių susitarimu (CK 1.7 str. 2 d., 6.157 str. 2 d., 1998 m. birželio 11 d. valstybinės žemės nuomos sutarties 19 p.). Todėl trečiasis asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija, kaip valstybinės žemės nuomotojas, pagal minėtų teisės aktų nuostatas įgijo teisę, bet ne pareigą perskaičiuoti išnuomoto žemės sklypo vertę.
Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad trečiasis asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracija, kaip valstybinės žemės nuomotojas, pripažino, jog ieškovas 2004 – 2008 m. nepagrįstai permokėjo žemės nuomos mokestį. Priešingai, trečiasis asmuo, atsakydamas į ieškovo raštus dėl žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo, tiek 2009 m. sausio 19 d. raštu Nr. SD-11-146 (b.l. 18.), tiek ir 2009 m. kovo 12 d. raštu Nr. SD-8-793 (b.l. 20), nurodė, kad priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1442, buvo įtvirtinta tik nuomotojo teisė, bet ne pareiga perskaičiuoti nuomojamo žemės sklypo vertę, kad vertė galėjo būti perskaičiuota abiejų šalių susitarimu bei kad 2008 m. lapkričio 26 d. ieškovui išreiškus valią, žemės sklypo vertė buvo perskaičiuota. Analogiškos pozicijos trečiasis asmuo laikėsi ir savo atsiliepime į ieškinį. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad trečiasis asmuo 2009 m. birželio 18 d. raštu kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją su prašymu peržiūrėti 2004-2008 m. ieškovo sumokėto žemės nuomos mokesčio dydį, negali būti vertinama kaip šio mokesčio permokėjimo fakto pripažinimas ir įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui turėti negali.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas nepagrįstai sumokėjo žemės nuomos mokesčio per daug, yra pagrįsta ir šios išvados pagrindu ieškinį, kuriuo buvo reikalaujama priteisti iš atsakovo nuomos mokesčio permoką, pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai, t.y. bylą iš esmės išnagrinėjo teisingai.
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo reikalaujamą grąžinti žemės nuomos mokesčio permoką. Tačiau nenustačius pagrindo priteisti sumokėtą žemės nuomos mokestį (šio mokesčio dalį, kurią ieškovas vertina kaip mokesčio permoką), aplinkybė, ar ši permoka buvo skaičiuojama teisingai, reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei bylos baigčiai neturi, todėl dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija nepasisako.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Kazys Kailiūnas
Donatas Šernas