Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nutarimas byloje [N-575-3305-09].doc
Bylos nr.: N-575-3305-09
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-3305/2009

Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2.

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2009 m. sausio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimo L. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

 

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyriaus pareigūnas 2006 m. balandžio 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą individualios įmonės „Kompiuterio langas“ savininkui L. P. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2004 m. sausio 20 d. Draugystės g. 22, Mažeikių mieste, žodžiu susitarė su R. V. dėl valytojos darbo, jo atlikimo tvarkos ir apmokėjimo, bet nesudarė rašytinės darbo sutarties bei neįformino kitų reikalingų dokumentų ir leido R. V. dirbti nelegalų darbą. R. V. dirbo be darbo sutarties nuo 2004 m. sausio 20 d. iki 2006 m. kovo 24 d. kiekvieną dieną po 2 - 4 valandas, penkias dienas per savaitę. Už darbą savininkas kiekvieną mėnesį jai mokėjo 150 Lt dydžio atlygį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. P. prašė administracinę bylą nutraukti. Paaiškino, kad R. V. yra jo brolio D. P. uošvienė. Ji įmonėje „Kompiuterio langas“ nedirbo. Valytojos šioje įmonėje apskritai nebuvo, nes savo darbo vietas susitvarkydavo patys darbuotojai. Paaiškino, kad R. V. naudojosi įmonės teikiamomis interneto paslaugomis ir už jas mokėjo lengvatinį mokestį. Broliui išėjus iš darbo, R. V. lengvata nebebuvo taikoma.

 

II.

 

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimu nutarė L. P. paskirti pagal ATPK 413 str. 1 d. administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad atmeta liudytojų J. R. , A. J. , R. G. , M. R. , P. T. , A. S. , R. J. , I. P. , D. G. ir G. M. parodymus, kad įmonėje iki 2006 m. pavasario valytoja nedirbo. Teismas pažymėjo, kad šių liudytojų darbdaviu buvo ir (ar) šiuo metu yra administracinėn atsakomybėn traukiamas L. P. . Teismo vertinimu, objektyvūs įrodymai patvirtina nukentėjusiosios R. V. paaiškinimus, kad ji dirbo valytoja, pati pirko valymo priemones. Nors L. P. teigė, kad valymo priemones pirko vadybininkai ir kad įmonė turi tai patvirtinančias sąskaitas, tačiau jų teismui nepateikė. Liudytojais apklausti įmonės darbuotojai paaiškino, kad darbo sutartyse nebuvo numatyta, kad darbo vietą jie turės valytis patys. Valytoja įmonėje buvo įdarbinta tik po Darbo inspekcijos atlikto patikrinimo nuo 2006 m. pavasario. Teismas nurodė, kad remiasi R. V. paaiškinimais, kad 2005 m. rudenį jai išvalius įmonės patalpą dvylikaaukščiame pastate, įmonės savininkas pritaikė nuolaidą už teikiamas interneto paslaugas. Todėl teismas konstatavo, kad L. P. padarė ATPK 413 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, nes būdamas individualios įmonės „Kompiuterio langas“ savininku 2004 m. sausio 20 d. Draugystės g. 22, Mažeikių mieste, žodžiu susitarė su R. V. dėl valytojos darbo, jo atlikimo tvarkos ir apmokėjimo, bet nesudarė rašytinės darbo sutarties bei neįformino kitų reikalingų dokumentų ir leido R. V. dirbti nelegalų darbą įmonės naudai. Teismas konstatavo, kad R. V. dirbo be darbo sutarties nuo 2004 m. sausio 20 d. iki 2006 m. kovo 24 d. kiekvieną dieną po 2 - 4 valandas, penkias dienas per savaitę, už darbą kiekvieną mėnesį jai buvo mokamas 150 Lt dydžio atlygis. Teismas nurodė, kad skirdamas nuobaudą atsižvelgia į tai, jog byloje nėra L. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, jis nėra anksčiau baustas administracine tvarka.

 

III.

 

Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Apelianto teigimu, teismas neteisingai vertino bylos įrodymus ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Teismas be pagrindo atmetė jo ir dar dešimties liudytojų nuoseklius parodymus, kad R. V. nedirbo jo vadovaujamoje įmonėje. Jokia valytoja įmonėje nedirbo iki 2006 m. balandžio 7 d. Administracines patalpas valydavo jo žmona. Teismas taip pat nemotyvuotai rėmėsi R. V. ir jos dukters E. P. parodymais. R. V. teisme duoti paaiškinimai neatitinka tikrovės ir yra prieštaringi – nors ji teigė, kad Darbo biržoje nėra registruota, tačiau ši įstaiga patvirtino, kad ji buvo užsiregistravusi nuo 1999-09-21 iki 2006-04-26. Teismas taip pat nepagrįstai kaip neesminį liudytojos suklydimą vertino ir prieštaringus bei nenuoseklius R. V. paaiškinimus apie tai kiek ir kada ji mokėjo už įmonės teikiamas interneto paslaugas. Apelianto įsitikinimu, administracinė byla turi būti nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Valstybinės darbo inspekcijos Telšių skyrius atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos įsitikinimu, teismas tinkamai vertino įrodymus. Pažymi, kad nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad kas nors būtų valęs bendro naudojimo patalpas. L. P. žmonos I. P. paaiškinimai, kad ji valė minėtas patalpas, niekuo nepagrįsti. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad R. V. realiai dirbo įmonėje apmokamą darbą nesudarius darbo sutarties.

 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:                               IV.

 

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje kyla įrodymų pakankamumo problema.

Be liudytojos R. V. parodymų byloje nėra jokių kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ji nuo 2004 m. sausio 20 d. iki 2006 m. kovo 24 d. dirbo L. P. įmonėje valytoja. R. V. dukros E. P. parodymai tokiais negali būti laikomi dėl jos asmeninio suinteresuotumo šioje byloje. Be to, nors E. P. patvirtino R. V. darbą L. P. įmonėje, tačiau E. P. paaiškinimai apie tai, kada ir kur ji matė dirbant R. V. yra nekonkretūs (t. 2, b.l. 20). Pirmą kartą apklausiama teisme E. P. patvirtino, jog apie savo mamos R. V. darbą žino iš jos bei savo vyro D. P. žodžių (t. 1, b.l. 50, 64), taigi kyla abejonių dėl to, ar liudytojos E. P. parodymai gali būti laikomi tiesioginiu įrodymu. Duodama parodymus teisme E. P. nurodė eilę aplinkybių, apie kurių egzistavimą jai tiesiogiai negalėjo būti žinoma ir liudytoja nenurodė iš kur jai apie šias aplinkybes tapo žinoma (pavyzdžiui, apie tai kas ir kokį atlyginimą mokėjo R. V. , koks buvo jos darbo laikas, kokias darbo priemones ir kur pirkdavo R. V. , kaip už jas būdavo kompensuojama (t. 2, b.l. 20). Dėl paminėtų priežasčių liudytojos E. P. parodymai negali būti laikomi patikimais.

Mažiausiai šios bylos baigtimi suinteresuotais liudytojais teismas laiko D. G. bei G. M. , kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu L. P. darbo santykiais, o taip pat nėra susiję ir su juo ar R. V. giminystės ryšiais (t. 2, b.l. 23-24). Minėti liudytojai teisme patvirtino, kad jie nematė, jog R. V. būtų valiusi įmonės patalpas, kai jie dirbo L. P. įmonėje; paaiškino, kad valytoja įmonėje nedirbo, jie patys savo iniciatyva tvarkėsi ir valėsi savo darbo vietas.

Taigi byloje yra tik iš vieno asmens (R. V. ) gauti kaltinantys duomenys, kurių kiti įrodymai nepatvirtina, o apeliantas juos ginčija. Pirmosios instancijos teismo surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai, prieštaravimų tarp kaltinančių ir teisinančių liudytojų parodymų nepašalina. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad R. V. naudojosi L. P. įmonės teikiamomis interneto paslaugomis ir už tai įvairiu laikotarpiu mokėdavo mažiau nei kiti įmonės klientai, leidžia tiktai daryti prielaidą, kad tokiu būdu galimai buvo atsiskaitoma už jos nelegalų darbą įmonėje. Tačiau tokios prielaidos nėra pakankamos konstatuoti R. V. nelegalų darbą ir už tai patraukti L. P. administracinėn atsakomybėn.

Vertinant nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad L. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama.

Vadovaudamasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

L. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną L. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai                                                                      Antanas Ablingis

 

 

                                                                      Ričardas Piličiauskas

 

 

                                                                      Virgilijus Valančius