Civilinė byla Nr. e2S-2783-656/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02424-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.

(S) 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pirmosios instancijos teisme iškelta civilinė byla pagal L. S. ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo R. T. 7 516 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –atsakovo turto areštą 7 516 Eur sumoje. Prašymą grindė tuo, kad ieškinio reikalavimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, atsakovas pripažino skolą, pasirašė susitarimą dėl pinigų grąžinimo, kurio nevykdo, vengia bendrauti su ieškove. Ieškovės teigimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3.       Teismas pripažino ieškinį preliminariai pagrįstu CPK 144 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, atsižvelgiant į tai, ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimą tikėtinai pagrindžiančius įrodymus.

4.       Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kad egzistuoja antroji būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonės taikyti – grėsmė materialinio reikalavimo patenkinimui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrindė atsakovo nesąžiningumo, t. y., kad atsakovas savo turtą bandė slėpti, jį slepia šiuo metu, savo turtą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje. Ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovas nereaguoja į bandymus kontaktuoti ar nevykdo susitarimo dėl pinigų grąžinimo, kuris buvo pasiektas nutraukiant ikiteisminį tyrimą, nepripažino pagrindžiančiomis atsakovo nesąžiningumą. Ieškovės argumentai, kad atsakovas vengia ieškovei sumokėti skolą, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

5.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:

5.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad, atsakovo nereagavimas į ieškovės bandymus su juo kontaktuoti dėl susitarimo dėl pinigų grąžinimo, pasiekto ikiteisminio tyrimo metu, nepagrindžia jo nesąžiningumo. Pažymėjo, atsakovas niekada neginčijo skolos fakto. Galimą atsakovo nesąžiningumą vykdant prievolę patvirtina ir tas faktas, kad ieškovė buvo priversta inicijuoti ginčo teiseną, pareiškiant teismui ieškinį, nes teismas yra panaikinęs teismo įsakymą, nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų. Tikėtina, kad atsakovas vengė priimti procesinius dokumentus.

5.2.                      Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiami ekonomiškumo bei proporcingumo principai. Netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, teismas suteikė prioritetą atsakovui, nors atsakovas negrąžina ieškovei pinigų nuo 2020 metų, naudojasi ieškovės pinigais, nebendradarbiauja, slapstosi.

5.3.                      Sąlyginai nedidelė ieškinio suma nėra priežastis netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą, be to, ieškovė yra vieniša mama, viena auginanti du mažamečius vaikus, o atsakovas, paėmęs jos pinigus, ignoruoja ir slapstosi.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7.       Bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, teisėtumas.

8.       CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika).

9.       Byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako. Byloje bus vertinama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

10.       Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pažymėtina, kad CPK

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovė šioje byloje pareiškė atsakovui turtinį reikalavimą, prašydama iš atsakovo priteisti 7 516 Eur skolą (grąžinti pinigus) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė grėsmę teismo sprendimo įvykdymui sieja ne tik su ieškinio suma, nesant duomenų apie atsakovo turtą, bet ir atsakovo nesąžiningumu.

12.       Egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog tokia grėsmė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2018). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir tuomet, kai esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. 2017 balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017).

13.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, nes nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas savo turtą bandė slėpti, jį slepia šiuo metu, savo turtą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancjos teismo argumentams, kad teismo nurodyti duomenys leistų preliminariai vertinti atsakovo veiksmus kaip nesąžiningus. Tačiau, viena vertus, ieškovei šias aplinkybes sunku įrodyti, nes tokie duomenys apie atsakovo turtą jai nėra prieinami. Kita vertus, atsakovo nesąžiningumą gali pagrįsti ir kitos aplinkybės, nors ir nesusiję su jo turto perleidimu ar apsunkinimu.

14.       Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl pinigų grąžinimo yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl jo pagrįstymas bus įvertintas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Tačiau byloje esantis 2020-10-21 šalių susitarimas dėl skolos grąžinimo (žalos atlyginimo), kaip pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo R. T. yra pripažinęs skolos faktą ir įsipareigojęs ją grąžinti iki 2021-10-22, atsakovo galimas nebendradarbiavimas, galimas slapstymasis nuo ieškovės, leidžia preliminariai vertinti atsakovo veiksmus kaip nesąžiningus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme. Pabrėžtina, kad šis vertinimas neturi jokios įtakos būsimam teismo sprendimui, nes jo metu bus atliktas išsamus įrodymų vertinimas.

15.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovo atžvilgiu iškelta daugiau civilinių bylų, tame tarpe Vilniaus regiono apylinkės teisme byla dėl atsakovo santuokos nutraukimo, kurioje ieškovė nėra įtraukta kaip kreditorė (bylos Nr. e2-174-1141/2022).

16.       Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti galimą atsakovo nesąžiningumą, kas galėtų turėti įtakos teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

17.       Nors ieškinio suma (7 516 Eur) sąlyginai nėra didelė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi daugiau kreditorių, su ieškove neatsiskaito jau ilgą laiko tarpą, nors skolą yra pripažinęs, duomenų apie atsakovo turtinę padėtį teismas neturi, atsiliepimas į atskirąjį skundą šioje byloje nėra pateiktas, todėl spręstina, kad ieškinio suma atsakovui yra reikšminga. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir dėl šios aplinkybės (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

18.       Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu tenkintinas, areštuojant atsakovo turtą ieškinio sumoje  (7 516 Eur) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).

19.       Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, pirmiausia areštuojamas atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos bei turtinės teisės. Areštuotu turtu draudžiama disponuoti, tačiau leidžiama atsakovui jį valdyti ir naudoti bei gauti iš jo pajamas.

20.       Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, o antstolis įpareigotinas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

21.       Kadangi byloje nėra išsamių duomenų apie atsakovo turimą turtą, ieškovei išaiškintina, kad dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo ji turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos (CPK 147 straipsnio 6 dalis).

22.       Ieškovės reikalavimai tenkintini trečiąja eile (CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas, 754 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės L. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo R. T. atžvilgiu tenkinti.

Ieškovės L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 7 516 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Iš areštuoto turto atsakovui leisti atsiskaityti su ieškove, leisti disponuoti antstolio nustatyto dydžio piniginėmis lėšomis, reikalingomis pragyvenimui, atsiskaitymui su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, atsiskaitymui pagal paskolų sutartis.

Išaiškinti ieškovei, kad dėl turto suradimo ir aprašymo ji turi kreiptis į antstolį, kuris privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Pavesti antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovo turtą teismo sprendimui vykdyti nustatyta tvarka.

Išaiškinti atsakovui, kad jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo šios nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.

Turtas areštuojamas galimam trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centrui ir šalims.

Nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėjas                                                                                                                   Andrius Ignotas