Civilinė byla Nr. e2-2237-971/2018

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02502-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.16.1; 2.6.16.5; 3.2.6.1

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 2 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,

sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,

dalyvaujant ieškovo BUAB „Progresyvus verslas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, įgaliotai atstovei Marijai Semenčiukaitei,

atsakovės D. G. atstovui advokato padėjėjui Laurynui Vainorui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Progresyvus verslas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 12607,45 Eur skolą, 2269,34 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimų pagal tarp šalių 2012-07-12 ir 2012-11-15 sudarytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis – iš dalies neapmokėjo laikotarpiu nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už patalpų nuomą bei komunalines paslaugas ir liko skolinga ieškovui 12607,45 Eur. Atsakovei pažeidus sutartyse nustatytus mokėjimo terminus, ieškovas priskaičiavo 2269,34 Eur delspinigių (elektroninės bylos priedo b.l., toliau tik – b.l. 23-25).

Atsakovė su pareikštu ieškiniu iš dalies nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad iš bylos medžiagos nematyti, kad atsakovei buvo įteiktos sąskaitos apmokėjimui ir iš vis ar buvo visos sąskaitos įteiktos, kadangi ant pateiktų į bylą sąskaitų nėra atsakovės parašo, patvirtinančio sąskaitos gavimo faktą ir laiką. Teigė, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo yra suėjęs senaties terminas, kurį atsakovė prašo taikyti. Be to, mano, kad sutartyje numatytos 0,1 procento dydžio netesybos yra akivaizdžiai per didelės, nes sudaro 36 procentus per metus. Dėl aiškiai per didelių palūkanų (turėtų būti delspinigių) jos turėtų būti teismo sumažintos iki protingų, jeigu nebūtų taikoma ieškinio senatis reikalavimui dėl palūkanų (turėtų būti delspinigių). Dėl pagrindinio reikalavimo – skolos priteisimo – atsakovė atsiliepime nepasisakė (b.l. 59-60).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 78-82) nurodytais motyvais ir prašė tenkinti ieškinį visiškai, kadangi ieškinys yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais. Nesutiko, kad atsakovė negavo sąskaitų, kadangi pateiktu prašymu dėl įsiskolinimo mokėjimo dalimis atsakovė pripažino, kad yra susidaręs įsiskolinimas. Mano, kad mažinti sutartyse numatytas netesybas nėra pagrindo.

Atsakovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies – sutinka su skola, kuri susidarė iki antrosios sutarties nutraukimo (iki 2013-08-31), o reikalavimo dalis dėl po 2013-08-31 išrašytų sąskaitų yra nepagrįsta, taip pat visiškai nesutinka su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo. Nurodė, kad atsakovei nebuvo pateikta nė viena sąskaita, todėl atsakovė ir nemokėjo. Pats ieškovas pažeidinėjo sutarties 3.3 punktą, kadangi neteikė atsakovei sąskaitų, todėl delspinigių skaičiavimas yra nepagrįstas. Atsakovė patalpomis nesinaudojo nuo 2013-08-09 ir laiko, kad 2012-11-15 sudaryta sutartis buvo nutraukta nuo paties ieškovo nurodytos datos – 2013-08-31. Teismui nusprendus priteisti delspinigius, prašė delspinigių normą mažinti iki 0,01 ar 0,05 procento.              

Ieškinys tenkintinas.

Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Progresyvus verslas“ (šiuo metu bankrutuojanti įmonė, b.l. 26-30) ir atsakovė D. G. 2012-07-12 sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. MN 12/07-12, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo perduoti ir perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį 120 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate, kurio (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 278,40 Eur (suma be PVM) dydžio mėnesinį nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines bei kitas paslaugas (b.l. 31-34). 2012-11-15 tarp šalių buvo sudaryta dar viena terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. MN 12/11-15, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo perduoti ir perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį 196 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias tame pačiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-06-30 mokėti ieškovui 850,64 Eur (suma be PVM) dydžio mėnesinį nuomos mokestį, o laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2013-12-31 mokėti ieškovui 964,32 Eur (suma be PVM) dydžio mėnesinį nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines bei kitas paslaugas (b.l. 36-39). Abi sutartys buvo sudarytos vienerių metų terminui (sutarčių 2.2 punktai). Pagal abi sutartis negyvenamosios patalpos atsakovei buvo išnuomotos užuolaidų, audinių prekybai bei baldų pardavimui ir eksponavimui (sutarčių 1.4 punktai). Byloje nėra ginčo, kad 2012-07-12 sutartis tarp šalių buvo nutraukta nuo 2013-08-09 pasirašius negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktą (b.l. 35). 2012-11-15 sutartį ieškovas laiko nutraukta nuo 2013-09-23, kai buvo pasirašytas negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas, o atsakovės atstovo teigimu sutartis laikoma nutraukta nuo ieškovo pranešime apie vienašališką sutarties nutraukimą nurodytos datos – 2013-08-31 (b.l 41), todėl atsakovė nesutinka su 2013-09-02 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. GRE524, 2013-10-15 PVM sąskaita faktūra Nr. PRO3175 ir iš dalies nesutinka su 2013-09-13 PVM sąskaita faktūra Nr. GRE542 (b.l. 50, 53).

Atsakovė iš esmės pripažįsta buvusi sutartiniuose teisiniuose santykiuose ir neneigia prievolės atsiskaityti su ieškovu už negyvenamųjų patalpų nuomą bei kitus (komunalinius, eksploatacinius) mokesčius, tačiau teigia nemokėjusi ieškovui pagal sutartis numatytų mokėjimų, nes ieškovas sutartyse nustatyta tvarka nepateikė jai sąskaitų. Ieškovo atstovės teigimu atsakovė visas sąskaitas yra gavusi.

Šalių sudarytų sutarčių 3.1 punkte nustatyta atsakovės pareiga mokėti sutartyse nurodytą nuomos mokestį. Pagal sutarčių 3.3 punktą nuomos mokestis yra mokamas už einamąjį kalendorinį mėnesį pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą, kurią nuomotojas turi pateikti per pirmąsias 5 to mėnesio dienas, o nuomininkas įsipareigoja sąskaitą apmokėti ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos. Sutartyse buvo numatytas ir nuomos mokesčio dydis, ir jo apskaičiavimo tvarka (patalpų plotas dauginamas iš nuomos kainos), taip pat nustatyta atsakovės pareiga apmokėti komunalinius bei kitus mokesčius (2012-07-12 sutarties 3.4, 3.5, 3.9 punktai, 2012-11-15 sutarties 3.4, 3.5, 3.6, 3.10 punktai).

Atsakovė teigia, kad nė vienoje sąskaitoje nėra jos parašo, tačiau, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio nuostatomis parašas nėra privalomas PVM sąskaitos-faktūros rekvizitas. Nors nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kokiu būdu atsakovei buvo pateikiamos sąskaitos, visgi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė bendravo su ieškovu, tarėsi dėl nuomos sutarties pratęsimo, pripažino susidariusį įsiskolinimą ir tarėsi dėl jo sumokėjimo dalimis, ką patvirtina pačios atsakovės rašyti raštai 2013-03-22, 2013-04-15, 2013-07-30 bei 2013-04-18 šalių susitarimas dėl skolos išmokėjimo dalimis, 2013-07-31 ieškovo atsakymas į atsakovės prašymą (b.l. 34, 35, 39, 40), teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad atsakovė ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras (b.l. 43-53) yra gavusi (CPK 176, 178, 185 straipsniai).

Be to, atsakovė nesutinka su ieškovo po 2013-08-31 išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir jose nurodytomis sumomis (7543,70 Lt arba 2184,81 Eur), kadangi, atsakovės teigimu, tarp šalių sudaryta nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2013-08-31, todėl minėtos sąskaitos išrašytos nepagrįstai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-09-04 pranešimu ieškovas informavo atsakovę apie vienašališką 2012-11-15 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. MN 12/11-15 nutraukimą nuo 2013-08-31, atsakovei nevykdžius įsipareigojimų sumokėti susidariusį įsiskolinimą, ir nurodė nebevykdyti veiklos bei iki 2013-09-08 atlaisvinti ir 2013-09-09 perduoti patalpas (b.l. 41). Minėta sutartimi išnuomotų patalpų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas 2013-09-23 (b.l. 41).

LR CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo – priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vien nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nereiškia, kad pasibaigia nuomininko prievolė mokėti nuomos mokestį. Šios prievolės pabaiga yra siejama su tinkamu išsinuomoto daikto perdavimu nuomotojui. Nuomininkui neįvykdžius nurodytos teisinės pareigos ir pavėluotai grąžinus išsinuomotą daiktą, nuomotojui tenka šios prievolės nesilaikymo pasekmės. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, jog nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Taigi, sprendžiant atsakomybės, taikytinos už pareigos grąžinti daiktą pažeidimą, dydžio klausimą, yra aktualus išsinuomoto pastato, statinio ar įrenginio grąžinimo nuomotojui momento nustatymas, t. y. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdymo konstatavimas. CK 6.535 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip, ši pareiga laikoma įvykdyta, kai pastatas faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas patalpų perdavimo–priėmimo aktas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2010-02-17 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovės turtinių prievolių ieškovui pabaiga yra siejama ne su nuomos sutarties nutraukimo faktu bei faktiniu patalpų naudojimu ar nenaudojimu (atsakovė nurodo, kad jų nenaudoja nuo 2013-08-09), o su tinkamu išsinuomoto daikto grąžinimu ieškovui ir tai atitinka kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010, 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

Pagal CK 6.158 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekviena šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, šalių kooperavimosi, viena kitos informavimo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus ir panašiai. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, darytina išvada, kad atsakovė turi prisiimti atsakomybę dėl atsiradusių teisinių pasekmių netinkamai vykdant sutartis. Ieškovo reikalavimas priteisti sudariusį įsiskolinimą už nuomą bei komunalines paslaugas yra pagrįstas ir įrodytas į bylą pateiktais įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistina 12607,45 Eur skola (CK 6.487 straipsnis, 6.499 straipsnio 2 dalis, 6.534 straipsnis, sutarčių 3.1 punktas).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 2269,34 Eur delspinigius, kadangi atsakovė pažeidė sutartyse nustatytus mokėjimo terminus. Šalių sudarytose sutartyse (atitinkamai 3.6 ir 3.7 punktai) numatyta, kad, nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio arba kitų mokėjimų sutartyse nustatyta tvarka, nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui 0,1 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Byloje nustatyta, kad atsakovė nuomos ir kitų mokesčių laiku nemokėjo, į ieškovo bankroto administratoriaus raginimus nereagavo (b.l. 54-55), delspinigiai paskaičiuoti sutartyse nustatyta tvarka taikant šalių susitartą delspinigių dydį. Šiuo atveju sprendžiant dėl netesybų priteisimo nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovas delspinigius paskaičiavo tik už 180 dienų (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Atsakovė prašė sumažinti netesybų dydį, jei nebūtų taikoma ieškinio senatis šiam ieškovo reikalavimui. LR CK 6.71 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalių teisė susitarti dėl konkrečios netesybų sumos, mokėtinos už neįvykdytą ar netinkamai įvykdytą prievolę. Civilinėje teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas tariantis dėl konkretaus netesybų dydžio apribotas CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo teise sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Ar sutartyje nurodytas netesybų dydis yra per didelis, kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog sudarant 2012-07-12 ir 2012-11-15 nuomos sutartis šalys būtų turėję galimybę vienokiu ar kitokiu būdu daryti įtaką viena kitos apsisprendimui, jog atsakovė dėl kokių nors priežasčių būtų sutikusi su jai aiškiai nepalankiomis sutarties sąlygomis. Atsakovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, jog, susitariant dėl konkretaus netesybų dydžio, buvo pažeistos jos teisės. Pažymėtina, jog atsakovė veikė kaip verslininkė ir patalpas nuomojosi ūkinei komercinei veiklai bei realiai šią veiklą vykdė, ką patvirto atsakovės atstovas. Atsakovės atstovo argumentai, kad pagal teismų praktiką įprastai netesybos būna mažesnės, nepaneigia sutarties šalių teisės susitarti dėl didesnių netesybų. Priešinga išvada reikštų galimybę sutarties šaliai piktnaudžiauti ir sutikti su viena ar kita sutarties sąlyga iš anksto žinant, jog ji nebus visa apimtimi vykdoma. Šioje byloje delspinigius ieškovas paskaičiavo pagal sutartyse numatytą jų dydį, t. y. 0,1 procento nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną – iš viso 2269,34 Eur sumą, kuri, teismo vertinimu, yra pagrįsta, nėra aiškiai per didelė, neatitinkanti sąžiningos verslo praktikos ar sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principų. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės priteistina 2269,34 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnio 1, 2 dalys). 

Ieškovui iš atsakovės priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinas 335 Eur žyminis mokestis (14876,79 Eur × 3 proc. × 75 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ir 4,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. G. 12607,45 Eur skolą, 2269,34 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14876,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-12-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui BUAB „Progresyvus verslas“.

Priteisti iš atsakovės D. G. 335 Eur žyminio mokesčio ir 4,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 339,58 Eur valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pvz., Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Kristina Sušinskaitė