Civilinė byla Nr. 2A-264-156/2023

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00095-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.16

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. balandžio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Biržų ligoninė“ ieškinį atsakovams V. K., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą dėl sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateikusio asmens išnagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Biržų ligoninė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išspręsti ginčą tarp VšĮ „Biržų ligoninė“ ir atsakovo V. K. dėl žalos atlyginimo iš esmės. Ieškovė prašo panaikinti 2020 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija), sprendimą Nr. 56-93 ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti atsakovo V. K. 2020 m. kovo 23 d. kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą (toliau – PTŽSAĮ), galiojantį nuo 2020 m. sausio 1 d. Teismui nusprendus, kad ginčas negali būti gražinamas į privalomą ikiteisminę instituciją ir privalo būti iš esmės išspręstas teisme, prašo Komisijos sprendimu atsakovui V. K. nustatytą turtinę (1 188 Eur) ir neturtinę (15 000 Eur) žalą priteisti iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa), atsakovo V. K. reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo VšĮ „Biržų ligoninė“ atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus.

2.       Nurodė, kad

2020 m. vasario 10 d. atsakovo sutuoktinei I. K. VšĮ „Biržų ligoninė“ buvo atlikta laparoskopinė tulžies pūslės pašalinimo operacija. Dėl pablogėjusios sveikatos būklės I. K. 2020 m. vasario 14 d. buvo skubiai perkelta į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, kurioje mirė. Atsakovas Komisijai pateikė Kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, prašymą dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo. Komisija 2020 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo V. K. prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pripažino pagrįstu ir tenkino, nustatė 1 188 Eur dydžio patirtą turtinę žalą ir 15 000 Eur neturtinę žalą. Komisija atsakovo prašymą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą pagal PTŽSAĮ redakciją, galiojusią iki 2019 m. gruodžio 31 d.

3.       Ieškovės nuomone, pirmiausia nagrinėjant civilinę bylą, turėtų būti įvertinta, ar Komisija pagrįstai nusprendė atsakovo prašymą dėl žalos atlyginimo nagrinėti pagal senąją, iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią, PTŽSAĮ redakciją. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo PTŽSAĮ redakcija, kuria buvo įtvirtintas žalos atlyginimo „be kaltės“ modelis ir yra steigiamas specialus fondas, į kurį įmokas moka visos gydymo įstaigos. Šio fondo sąskaitą administruoja Valstybinė ligonių kasa. Ieškovė įmokas į sąskaitą už 2020 m. pirmąjį ketvirtį sumokėjo įstatymo nustatytais terminais, todėl mano, kad jos pacientai ar jų atstovai turi teisę reikalauti, kad pacientų ar jų atstovų prašymai dėl žalos, patirtos po 2020 m. sausio 1 d., atlyginimo būtų nagrinėjami pagal naują PTŽSAĮ redakciją. 2019 m. liepos 18 d. priimto PTŽSAĮ 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 (toliau – ir PTŽSAĮ pakeitimo įstatymas) 8 straipsnyje nurodyta, kad paciento sveikatai padaryta žala, atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas. Ieškovės nuomone, ši nuostata turi būti taikoma tik žalai, padarytai iki 2019 m. gruodžio 31 d. Nagrinėjamu atveju žala atsirado 2020 m. vasario 10 d., todėl ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovo prašymas, užpildytas pagal Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtintą prašymo formą, turėjo būti nagrinėjamas pagal PTŽSAĮ redakciją, galiojusią nuo 2020 m. sausio 1 d., kai nustatyta žala atlyginama iš sąskaitos, kurią administruoja Valstybinė ligonių kasa, o ne iš ieškovės lėšų.

4.       Tokiu atveju, jeigu ginčas būtų nagrinėjamas pagal įstatymo redakciją, galiojusią iki 2019 m. gruodžio 31 d., atsakovui žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas tik įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas. VšĮ „Biržų ligoninė“ medicinos personalas I. K. asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, t. y. pacientei buvo nustatyta tiksli diagnozė ir indikacijos operacijai; pacientė buvo operuota tik įvertinus jai atliktus reikiamus tyrimus, indikacijas operacijai; pacientė prieš operaciją pasirašė raštiškus sutikimus operacijai ir nuskausminimui; operacijos atlikimui parinktas kvalifikuotas, didelę profesinę patirtį turintis gydytojas; gydytojas parinko tinkamą operacijos metodiką ir taktiką; pacientei buvo teikiama tinkama pooperacinė slauga ir priežiūra, pacientės būklė buvo nuolat stebima, jai atliekami laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai; nustačius operacines komplikacijas, pacientė buvo operatyviai ir saugiai perkelta į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę. Cholecistektomijos (tulžies pūslės pašalinimo operacijos metu) gali kilti komplikacijų. Viena iš galimų komplikacijų yra (duomenys neskelbtini). Šios komplikacijos rizika padidėja esant anatominiams ypatumams. 2020 m. vasario 10 d. atliktos cholekcistektomijos metu rasti anatominiai ypatumai ((duomenys neskelbtini)) apsunkino operaciją. Komplikacija įvyko būtent dėl anatominių ypatumų, nepaisant maksimalių kvalifikuoto gydytojo chirurgo pastangų.

5.       Nurodė, kad Komisija sprendimą grindė išskirtinai tik VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojo prof. V. B. atsakymais į Komisijos užduotus klausimus, kuris nurodė, kad daryti išvadą, ar (duomenys neskelbtini), negalima. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįsti Komisijos argumentai, kad pakanka duomenų išvadai, jog ligoninės tam tikri veiksmai (galimai operacijos metu (duomenys neskelbtini), išsivystė pooperacinės komplikacijos, dėl kurių pablogėjo pacientės būklė) sukėlė žalą ir dėl to galimai įvyko ar buvo nulemta vėliau įvykusi pacientės mirtis.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, 15 000 Eur neturtinės žalos ir 1 188 Eur turtinės žalos atlyginimą atsakovui V. K., kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad po savo sutuoktinės mirties V. K. kreipėsi dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo į Komisiją, kuri atsakovo prašymą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą pagal PTŽSAĮ redakciją, galiojusią iki 2020 m. sausio 1 d. Komisija priėmė sprendimą kaip ikiteisminė institucija. Įvertinęs tai, kad byloje esminis ginčas keliamas dėl taikytinos įstatymo redakcijos, teismas priėjo išvadą, kad ieškovės reikalavimas grąžinti ginčą nagrinėti Komisijai yra nepagrįstas, nes Komisija ginčą jau yra išnagrinėjusi ir priėmusi sprendimą.

8.       Teismas padarė išvadą, kad buvo nepagrįstai taikoma PTŽSAĮ redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., todėl nesutiko su Valstybinės ligonių kasos argumentais, kad ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą.

9.       Teismas pažymėjo, kad PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos žalos atlyginimą paciento sveikatai sieja su įstatymo įsigaliojimo diena, bet ne su asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo momentu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamam ginčui turi būti taikoma ta įstatymo redakcija, kuri galiojo žalos atsiradimo metu.

10.       Teismas nustatė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientei I. K. buvo teikiamos 2020 m. vasario 10–14 d. Komisija išnagrinėjo atsakovo prašymą dėl žalos atlyginimo ir 2020 m. birželio 4 d. sprendimu turtinę ir neturtinę žalą priteisė iš VšĮ „Biržų ligoninė“, taikydama senąją, iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusią, PTŽSAĮ redakciją, kadangi sveikatos priežiūros įstaiga turėjo tebegaliojantį civilinės atsakomybės draudimą. Teismo vertinimu, spręsdama ginčą, Komisija turėjo vadovautis žalos padarymo metu galiojusia įstatymo redakcija, t. y. redakcija, galiojusia nuo 2020 m. sausio 1 d. Kadangi ginčo sprendimui turi būti taikoma PTŽSAĮ redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d., kuri įtvirtina žalos atlyginimo be kaltės modelį ir žalą pacientams atlygina valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos, todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo V. K. patirta žala turi būti atlyginama iš specialus fondo lėšų.

11.       Teismas nurodė, kad deontologinės ekspertizės metu buvo konstatuota, jog negalima nustatyti tikslios (duomenys neskelbtini). Atlikęs operaciją gydytojas pasirinko tinkamą operacijos metodiką ir taktiką. Laparoskopinė choleksistektomijos operacija buvo atlikta vadovaujantis visuotinai pripažinta klinikine praktika. Kita vertus, deontologinės ekspertizės metu nustatyta, kad buvo paskubėta pašalinti drenus iš pilvo ertmės, esant išskyroms, taip pat neįvertintas kraujo susikaupimas operacijos vietoje, nustačius pilvo ultragarsiniu tyrimu, o 2020 m. vasario 13 d. atsiradus pirmiesiems komplikacijos simptomams nebuvo užtikrinta skubi chirurgo konsultacija. Pažymėta, kad įvykusios komplikacijos nustatymo laikas galėjo turėti įtakos tolimesnei ligos eigai ir pasekmėms.

12.       Vertindamas byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus teismas priėjo prie išvados, kad nors pati operacija buvo atlikta laikantis visuotinai pripažintos klinikinės praktikos, tačiau vėlesni veiksmai ((duomenys neskelbtini)), susiję su atsiradusiais pavojingais sveikatai padariniais, ir šie padariniai atsirado dėl tiesioginės sveikatos priežiūros specialistų teiktų paslaugų kokybės ir buvo atliktos operacijos pasekmė. Teismas nurodė, kad pagal naująjį žalos atlyginimo be kaltės modelį patirta žala atlyginama tik tuo atveju, jei jos nebuvo galima išvengti, veikiant pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį, ir gerąją medicinos praktiką, ir žala nėra nulemta specifinės paciento sveikatos būklės, kilusios iki paslaugos teikimo. Konstatavo, kad nenustatyta jokių pacientės I. K. susirgimų, galėjusių lemti pacientės mirtį, taip pat nenustatyta, kad šių pažeidimų nebuvo galima išvengti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad turtinė ir neturtinė žala yra atlygintina atsakovui V. K., nes tai nėra neišvengiama žala. Teismas pažymėjo, kad šalys neginčijo turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13.       Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija) apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. d. sprendimą pakeisti – žalos atlyginimą atsakovui V. K. priteisti iš VšĮ „Biržų ligoninė“, o ne iš valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      PTŽSAĮ pakeitimo įstatyme įtvirtinta išimtis iš bendrojo principo, kad PTŽSAĮ taikomas nuo jo įsigaliojimo, ir konkrečiai nustatyta, jog tam tikrais atvejais – kol galioja iki PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo sudarytos asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartys – žalos atlyginimo klausimai sprendžiami pagal iki PTŽSAĮ pakeitimo įstatymu nustatytų pakeitimų buvusias nuostatas. Toks reguliavimas reiškia tam tikrą pereinamąjį laikotarpį ir pakeitimų taikymo atidėjimą, kai žalos atlyginimo klausimai spręstini pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusias nuostatas, kol nustos galioti iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartys.

13.2.                      VšĮ „Biržų ligoninė“ V. K. skundžiamu laikotarpiu buvo apdraudusi VšĮ „Biržų ligoninė“ civilinę atsakomybę prieš trečiuosius asmenis (pacientus) už žalą padarytą jų sveikatai (gyvybei) dėl draudėjo (apdraustojo) tiesioginių kaltų veiksmų (išskyrus tyčia) medicinos praktikos metu. Žala pacientės I. K. sveikatai atsirado dėl 2020 m. vasario 10 d. – 2020 m. vasario 14 d. laikotarpiu VšĮ „Biržų ligoninė“ teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Ligoninė tuo metu turėjo galiojančią Profesinės atsakomybės draudimo sutartį, todėl Komisija žalos paciento sveikatai atlyginimo klausimus sprendė pagal PTŽSAĮ nuostatas, galiojusias iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pagal šias nuostatas, nustačius, kad žalą paciento sveikatai sukėlė skundžiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos neteisėti veiksmai, šią žalą (turtinę ir neturtinę) privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje kilo žala. Panevėžio apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad turi būti taikomos tos PTŽSAĮ nuostatos, kurios galiojo turtinės žalos atsiradimo momentu, t. y. kada buvo palaidota pacientė ir kada buvo patirtos laidojimo išlaidos, visiškai nevertindamas fakto, kad žala pacientės sveikatai kilo VšĮ „Biržų ligoninė“, turint galiojančią Profesinės atsakomybės draudimo sutartį.

14.       Atsakovė Valstybinė ligonių kasa apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Gydymo įstaiga, vadovaudamasi naująja PTŽSAĮ redakcija, skųsti Komisijos sprendimo negali. Teisme bylos nagrinėjimas iš esmės gali būti tik tarp gydymo įstaigos ir paciento (jo atstovo ir kt. artimųjų asmenų) (sena PTŽSAĮ redakcija) arba tik tarp paciento (jo atstovo ir kt. artimųjų asmenų) ir Valstybinės ligonių kasos (nauja PTŽSAĮ redakcija). Teismas netinkamai pritaikė PTŽSAĮ nuostatas ir šioje byloje Valstybinė ligonių kasa negalėjo būti įtraukta atsakove.

14.2.                      Teismas netinkamai išaiškino ir vertino PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Įstatymų leidėjas sureguliavo kokioms sąlygoms esant taikoma senoji PTŽSAĮ redakcija, t. y. numatė įstatymo taikymo išimtį. Buvo aiškiai pasisakyta, jog senoji PTŽSAĮ redakcija (iki 2019 m. gruodžio 31 d.) galios tol, kol gydymo įstaigos turės draudimo sutartis su privačiomis draudimo kompanijomis, kurios buvo sudarytos 2019 m. VšĮ „Biržų ligoninė“ žalos pacientei padarymo metu (2020 m. vasario 10 – 16 dienomis) turėjo galiojantį civilinės atsakomybės draudimą bei, vadovaujantis PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Komisija pareiškimą privalėjo nagrinėti vadovaujantis PTŽSAĮ nuostatomis, galiojusiomis iki 2019 m. gruodžio 31 d. Teismui nusprendus, kad ginčas turi būti nagrinėjamas pagal naująją PTŽSAĮ redakciją (nuo 2020 m. sausio 1 d.), susidarė situacija, jog valstybė finansuoja privačios draudimo kompanijos sutartinius įsipareigojimus.

15.       Atsakovas V. K. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovių apeliacinius skundus atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Nesutinka su Valstybinės ligonių kasos pozicija, kad į procesą ji buvo įtraukta nepagrįstai. Komisija mirusios pacientės artimųjų pareiškimą išnagrinėjo pagal senąją PTŽSAĮ redakciją, todėl ieškinį pateikusi VšĮ „Biržų ligoninė“, gavusi gydymo įstaigai nepalankų Komisijos sprendimą, iš esmės turėjo teisę pateikti ieškinį teismui.

15.2.                      Įvykis, dėl kurio yra kilęs teisinis ginčas, įvyko galiojant naujajai PTŽSAĮ redakcijai. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos žalos atlyginimą paciento sveikatai sieja su įstatymo įsigaliojimo diena, bet ne su asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo momentu. Jeigu įstatymo taikymo išimtis būtų taikoma kaip prašo apeliantė, būtų pažeistos mirusios pacientės artimųjų teisės į žalos atlyginimą, nes pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusį PTŽSAĮ, kokį prašo taikyti Valstybinė ligonių kasa, piniginė kompensacija pilnamečiams ir darbingiems vaikams (įvaikiams) nėra numatyta.

15.3.                      Senojo PTŽSAĮ nuostatos nagrinėjamu atveju galėjo būti taikytos tik toje apimtyje, kur yra reglamentuojama kas turi atlyginti žalą pacientui – ar draudimo bendrovė, jeigu gydymo įstaiga, nuo 2020 metų sausio 1 d. įsigaliojus naujajai PTŽSAĮ redakcijai dar turėjo galiojantį privalomojo sveikatos draudimo polisą, ar specialų Sveikatos priežiūros įstaigų įmokų fondą nuo 2020 m. sausio 1 d. administruojanti Valstybinė ligonių kasa.

16.       Ieškovė VšĮ „Biržų ligoninė“ atsiliepime į Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą, nes apeliacinis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti, nusprendus Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą nagrinėti, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Sveikatos apsaugos ministerija neturi teisinio suinteresuotumo skundžiamo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu. Sveikatos apsaugos ministerija į bylą antra atsakove buvo įtraukta, nes ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas panaikinti 2020 m. birželio 4 d. Komisijos sprendimą. Panevėžio apygardos teismo sprendimu šis ieškovės reikalavimas buvo atmestas ir dėl šios teismo sprendimo dalies apeliacinis skundas nebuvo pateiktas, o tai reiškia, kad Panevėžio apygardos teismo sprendimas Sveikatos apsaugos ministerijai buvo palankus.

16.2.                      Teismas pagrįstai pripažino, kad patirta žala atlyginama pagal PTŽSAĮ redakciją, galiojusią nuo 2020 m. sausio 1 d. PTŽSAĮ pakeitimo įstatymas numato, kad siekiant nustatyti kokia PTŽSAĮ redakcija turi būti taikoma, privalo būti įvertinama, kada pacientui atsirado turtinė ir neturtinė žala, o ne kada ji buvo padaryta. Neturtinė žala atsirado 2020 m. vasario 16 d. (kai pacientė mirė), o turtinė žala atsirado tik po 2020 m. vasario 20 d., kai V. K. sumokėjo už laidojimo paslaugas. Teisės aktai nesuteikia teisės Komisijai savo nuožiūra keisti subjektą, iš kurio prašoma atlyginti žalą.

17.       Ieškovė VšĮ „Biržų ligoninė“ atsiliepime į Valstybinės ligonių kasos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Klausimas dėl tinkamo atsakovo šioje byloje kilo dėl to, kad PTŽSAĮ yra teisės spraga, t. y. PTŽSAĮ nenumato, kaip turi būti nagrinėjami teisminiai ginčai dėl Komisijos sprendimų, jeigu Komisija neteisingai nustato pagal kokią PTŽSAĮ redakciją turi būti nagrinėjamas ginčas ir paciento ar jo atstovo prašymo nagrinėjimui parenka neteisingą PTŽSAĮ redakciją. Tiek PTŽSAĮ redakcijoje, galiojusiose iki 2019 m. gruodžio 31 d., tiek naujoje PTŽSAĮ redakcijoje yra aiškiai reglamentuota teisminių ginčų nagrinėjimo tvarka, kai ginčas yra dėl paciento patirtos žalos atlyginimo. Teismas pagrįstai pripažino, kad Valstybinė ligonių kasa yra tinkama atsakovė šioje byloje.

17.2.                      Teismas pagrįstai pripažino, kad patirta žala turėjo būti atlyginama pagal PTŽSAĮ redakciją, galiojusią nuo 2020 m. sausio 1 d. Apeliantės argumentai dėl tariamo privačios draudimo bendrovės finansavimo valstybės lėšomis yra visiškai nepagrįsti. Nuo 2020 m. sausio 1 d. visos sveikatos priežiūros įstaigos pradėjo mokėti įmokas į apeliantės administruojamą sąskaitą, iš kurios yra išmokamas žalos atlyginimas pacientams. Byloje Valstybinė ligonių kasa patvirtino, kad ieškovė įmokas į sąskaitą už 2020 m. pirmąjį ketvirtį sumokėjo įstatymo nustatytais terminais. Įmokų sumokėjimas į sąskaitą suteikia teisę tiek ieškovei, tiek jos pacientams ar jų atstovams reikalauti, kad pacientų ar jų atstovų prašymai dėl žalos, patirtos po 2020 m. sausio 1 d., atlyginimo būtų nagrinėjami pagal naują PTŽSAĮ redakciją.

17.3.                      PTŽSAĮ pakeitimo įstatymas numato, kad siekiant nustatyti kokia PTŽSAĮ redakcija turi būti taikoma, privalo būti įvertinama kada pacientui atsirado turtinė ir neturtinė žala, o ne kada ji buvo padaryta. Neturtinė žala atsirado 2020 m. vasario 16 d. (kai pacientė mirė), o turtinė žala atsirado tik po 2020 m. vasario 20 d., kai V. K. sumokėjo už laidojimo paslaugas. Teisės aktai nesuteikia teisės komisijai savo nuožiūra keisti subjektą, iš kurio prašoma atlyginti žalą.

17.4.                      Kilus abejonėms dėl Pakeitimo įstatymo 8 straipsnio taikymo, Lietuvos apeliacinis teismas turėtų spręsti, ar Pakeitimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui.

18.       Atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į Valstybinės ligonių kasos apeliacinį skundą nurodė, kad pritaria dėstomai nuomonei. Nurodė, kad teismui turint informaciją apie tai, kad žala paciento sveikatai kilo tuo laikotarpiu, kai skundžiama sveikatos priežiūros įstaiga (VšĮ „Biržų ligoninė“) turėjo galiojančią asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, Panevėžio apygardos teismas turėjo taikyti PTŽSAĮ nuostatas, galiojusias iki 2019 m. gruodžio 31 d.

19.       Atsakovė Valstybinė ligonių kasa atsiliepime į atsakovės Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą prašė Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti, priteisiant atsakovui V. K. žalos atlyginimą iš ieškovės VšĮ „Biržų ligoninė“, o ne iš atsakovės valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos. Nurodė, kad sutinka ir pritaria Sveikatos apsaugos ministerijos apeliaciniame skunde pateiktiems teisiniams argumentams. Įsigaliojus PTŽSAĮ pakeitimams, teisiniai santykiai tarp VšĮ „Biržų ligoninė“ ir privačios draudimo kompanijos nepasibaigė, jų pagrindu, galiojant įstatymui atsiradusiems teisiniams padariniams, taikytinos įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

21.       Byloje nustatyta, kad I. K. 2020 m. vasario 10 d. VšĮ „Biržų ligoninė“ buvo atlikta planinė laparoskopinė tulžies pūslės pašalinimo operacija. Pooperaciniam stebėjimui pacientė buvo perkelta į reanimacijos – intensyvios terapijos skyrių, jai paskirtas medikamentinis gydymas, o 2020 m. vasario 11 d. I. K. perkelta į Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos skyrių, išimti drenai.

22.       Dėl sustiprėjusių pilvo skausmų 2020 m. vasario 12 d. I. K. buvo atlikti tyrimai: bendras kraujo tyrimas, biocheminiai kraujo tyrimai, pilvo apžvalginė rentgenograma, vidaus organų echoskopija. Ryškių pakitimų nepastebėta, echoskopijos metu prie kepenų stebimas nedidelis kiekis skysčio (hematoma). 2020 m. vasario 13 d. buvo atlikti pakartotiniai tyrimai, stebimas CRB augimas, pakeisti medikamentai. Dėl pablogėjusios būklės pacientė perkelta į reanimacijos – intensyvios terapijos skyrių.

23.       Pacientei 2020 m. vasario 14 d. atlikta pakartotinė echoskopija, kurios metu nustatytas skystis pilvo ruime. Atliktuose tyrimuose stebimi CRB ir uremijos augimas. I. K. skubiai perkelta į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės chirurgijos skyrių diagnozės patikslinimui ir gydymui. 2020 m. vasario 16 d. I. K. mirė. Mirties liudijime nurodyta mirties priežastis (duomenys neskelbtini).

24.       Nustatyta, kad atsakovas V. K. (pacientės sutuoktinis) Komisijai pateikė Kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, prašymą dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo. Komisija 2020 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo V. K. prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą laikė pagrįstu ir patenkino, nustatė 1 188 Eur dydžio patirtą turtinę žalą ir 15 000 Eur neturtinę žalą, kurią turi atlyginti VšĮ „Biržų ligoninė“. Komisija atsakovo prašymą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą pagal PTŽSAĮ redakciją, galiojusią iki 2019 m. gruodžio 31 d.

25.       Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl taikytinos PTŽSAĮ redakcijos atsakovo V. K. patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

26.       Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovės ieškinį, konstatavo, kad Komisija, spręsdama ginčą, turėjo vadovautis žalos padarymo metu galiojusia PTŽSAĮ redakcija, t. y. redakcija, galiojusia nuo 2020 m. sausio 1 d., todėl atsakovo V. K. patirtą žalą turi atlyginti ne iš VšĮ „Biržų ligoninė“, o Valstybinė ligonių kasa iš specialaus fondo lėšų.

27.       Apeliantės (atsakovės) Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa, nesutikdamos su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi PTŽSAĮ redakcija nustatė pereinamąjį laikotarpį, kol nustos galioti iki PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo sudarytos asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartys. Kadangi žalos padarymo metu ligoninė turėjo galiojančią Profesinės atsakomybės draudimo sutartį, apeliančių teigimu, Komisija pagrįstai žalos paciento sveikatai atlyginimo klausimus sprendė pagal PTŽSAĮ nuostatas, galiojusias iki 2019 m. gruodžio 31 d., pagal kurias žala (turtinė ir neturtinė) turi būti atlyginama iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje kilo žala, o ne iš specialaus Sveikatos priežiūros įstaigų įmokų fondo, kurį administruoja Valstybinė ligonių kasa.

Dėl ginčui taikytinos PTŽSAĮ redakcijos

28.       Kaip minėta, ginčas nagrinėjamoje byloje visų pirma kilo dėl to, kuri PTŽSAĮ redakcija, t. y. ar galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d., ar įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d., turėjo būti taikoma, sprendžiant atsakovo V. K. patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Pažymėtina, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios PTŽSAĮ redakcijos 25 straipsnio 1 dalis nustatė, kad kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga, prieš pradėdama teikti sveikatos priežiūros paslaugas, draudžia savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, išmokėto draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina sveikatos priežiūros įstaiga, atsakinga už padarytą žalą (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio PTŽSAĮ 26 straipsnio 2 dalis). Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo PTŽSAĮ pakeitimai, pagal kuriuos buvo pakeista pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarka. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios PTŽSAĮ redakcijos 24 straipsnio 8 dalį žala atlyginama iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų.

29.       Taigi pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias PTŽSAĮ nuostatas pacientui padaryta žala buvo atlyginama iš žalą padariusios sveikatos priežiūros įstaigos, kuri savo civilinę atsakomybę drausdavo privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu, o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi PTŽSAĮ redakcija nustatė, kad žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų – Valstybinės ligonių kasos administruojamo specialaus Sveikatos priežiūros įstaigų įmokų fondo.

30.       PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 7 straipsnis nustato, kad šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Pakeitimo įstatymo 8 straipsnis nustato, kad paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas.

31.       Taigi, kaip pagrįstai nurodė apeliantės, PTŽSAĮ pakeitimo įstatyme yra įtvirtinta, kad PTŽSAĮ taikomas nuo jo įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.), tačiau kartu aiškiai yra įtvirtina ir išimtis iš bendrojo principo, nustatanti, jog tam tikrais atvejais – kol galioja iki PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo sudarytos asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartys – žalos atlyginimo klausimai sprendžiami pagal iki PTŽSAĮ pakeitimo įstatymu nustatytų pakeitimų buvusias nuostatas. Tai reiškia, kad žalos atlyginimo klausimai yra spręstini pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias PTŽSAĮ nuostatas tol, kol nustos galioti iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartys.

32.       Kaip patvirtina prieš tai aptarti bylos duomenys, žala pacientės I. K. sveikatai atsirado dėl 2020 m. vasario 10 d. – 2020 m. vasario 14 d. laikotarpiu VšĮ „Biržų ligoninė“ teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Nustatyta, kad VšĮ „Biržų ligoninė“ tuo metu turėjo galiojančią su AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje 2019 m. vasario 8 d. sudarytą Profesinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią VšĮ „Biržų ligoninė“ buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2020 m. vasario 20 d.

33.       Įvertinusi paminėtas byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsnyje aiškiai įtvirtintą išimtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad PTŽSAĮ pakeitimo įstatymas žalos atlyginimą paciento sveikatai išimtinai siejo tik su PTŽSAĮ įsigaliojimo diena, o ne su asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo momentu, todėl nepagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamam ginčui yra taikytina ne iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi, o žalos atsiradimo metu įsigaliojusi nauja PTŽSAĮ redakcija (įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.). Nepaisant to, kad žala pacientei faktiškai buvo padaryta 2020 m. vasario 10 d. – 2020 m. vasario 14 d. laikotarpiu, t. y. tuo metu, kai jau buvo įsigaliojusi nauja PTŽSAĮ redakcija, tačiau, kaip minėta, PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsnyje esant aiškiai įtvirtintai išimčiai, kad kol galioja iki PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 2020 m. sausio 1 d.) sudarytos asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartys, žalos atlyginimo klausimai sprendžiami pagal iki PTŽSAĮ pakeitimo įstatymu nustatytų pakeitimų buvusias nuostatas, t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias PTŽSAĮ nuostatas, taip pat nustačius, kad žalos pacientei padarymo metu VšĮ „Biržų ligoninė“ turėjo tebegaliojančią Profesinės atsakomybės draudimo sutartį, konstatuotina, kad nagrinėjant ginčą dėl atsakovui V. K. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi būti remiamasi PTŽSAĮ nuostatomis, galiojusiomis iki 2019 m. gruodžio 31 d.

34.       Priešingai nei teigia ieškovė, tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. visos sveikatos priežiūros įstaigos, įskaitant ir VšĮ „Biržų ligoninė“, pradėjo mokėti įmokas į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą, iš kurios bus išmokamas žalos atlyginimas pacientams, nesuteikia teisės tiek jai, tiek pacientams ar jų atstovams reikalauti, kad pacientų ar jų atstovų prašymai dėl žalos, patirtos po 2020 m. sausio 1 d., atlyginimo būtų nagrinėjami pagal naują PTŽSAĮ redakciją. Pažymėtina, kad įmokų mokėjimas į Valstybinės ligonių kasos administruojamą sąskaitą, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai PTŽSAĮ redakcijai, niekaip nepakeičia PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsnyje aiškiai įtvirtintos išimties, nustatančios, kad jeigu sveikatos priežiūros įstaiga turi galiojančią civilinės atsakomybės draudimo sutartį, sudarytą iki naujos redakcijos PTŽSAĮ įsigaliojimo (iki 2020 m. sausio 1 d.), paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė) atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas, t. y. pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias PTŽSAĮ nuostatas. Tik pasibaigus gydymo įstaigos ir draudimo bendrovės sudarytai civilinės atsakomybės sutarčiai, žalos atlyginimas pacientams bus išmokamas iš Valstybinės ligonių kasos administruojamos sąskaitos, į kurią visos sveikatos priežiūros įstaigos nuo 2020 m. sausio 1 d. moka atitinkamo dydžio įmokas.

35.       Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčui taikytinos PTŽSAĮ redakcijos, visiškai nepagrįstai rėmėsi V. K. patirtų laidojimo išlaidų momentu, konstatavęs, kad turtinė žala (1 188 Eur laidojimo išlaidos) atsakovui V. K. atsirado nebegaliojant profesinės atsakomybės draudimo polisui, todėl Komisijos sprendimas taikyti įstatymo redakciją, galiojusią iki 2020 m. sausio 1 d., yra nepagrįstas.

36.       Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu ir pažymi, kad teisė į žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimą yra siejama su data, kada paciento sveikatai buvo padaryta žala, o ne tada, kuomet buvo sumokėta už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos priemones ar, kaip šiuo atveju, kada pacientas jau buvo palaidotas ir kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, sumokėjo už laidojimo paslaugas. Žala pacientės sveikatai nagrinėjamu atveju buvo padaryta dėl 2020 m. vasario 10 d. – 2020 m. vasario 14 d. laikotarpiu VšĮ „Biržų ligoninė“ teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, o ne tada, kada atsakovas V. K., palaidojęs sutuoktinę, patyrė laidojimo išlaidas.

37.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos padarymui, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, Komisija pagrįstai taikė iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią PTŽSAĮ redakciją.

38.       Konstatavus, kad nagrinėjamam ginčui taikytina ne nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi, o iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi PTŽSAĮ redakcija bei nustačius, kad kilusi turtinė ir neturtinė žala atsakovui V. K. turi būti atlyginama ne iš Valstybinės ligonių kasos, o iš sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos – VšĮ „Biržų ligoninė“, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir ieškovės VšĮ „Biržų ligoninė“ ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos 2020 m. birželio 4 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovo V. K. prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusia PTŽSAĮ redakciją arba Komisijos sprendimu atsakovui V. K. nustatytą 1 188 Eur turtinę ir 15  000 Eur neturtinę žalą priteisti iš Valstybinės ligonių kasos, atmetamas.

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlygų

39.       Ieškovės VšĮ „Biržų ligoninė“ teigimu, jeigu ginčas būtų nagrinėjamas pagal įstatymo redakciją, galiojusią iki 2019 m. gruodžio 31 d., atsakovui žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas tik įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Teigia, kad VšĮ „Biržų ligoninė“ medicinos personalas I. K. asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

40.       Nagrinėjamu atveju skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir konstatavus, kad žalos atlyginimo klausimą Komisija pagrįstai išsprendė pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią PTŽSAĮ redakciją, toliau vertintinos ieškovės VšĮ „Biržų ligoninė“ civilinės atsakomybės sąlygos.

41.       Paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą, kaip minėta, įtvirtinta PTŽSAĮ.

42.       Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos šiame įstatyme apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis). Atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos (PTŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalis).

43.       Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283, 284 straipsniai). Kalte grįstos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Asmuo, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl, siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiūros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018, 16 punktas; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 37 punktas; 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-313/2023, 22 punktas).

44.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra konstatuota, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą. Vertinant, ar gydytojo veiksmas buvo teisėtas ar neteisėtas, vadovaujantis pirmiau pateiktais standartais, reikia vertinti kiekvieną konkretų, individualų atvejį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 38 punktas).

45.       Vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, turi būti atsakyta į klausimą, ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti įvertinta, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas veikė kaip kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis, ar jo veiksmai atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą ir maksimalių pastangų kriterijų. Gydytojų veiksmus teismas turi vertinti proceso, bet ne rezultato aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 32, 33 punktai).

46.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. vasario 10 d. pacientei I. K. buvo atlikta laparoskopinė tulžies pūslės pašalinimo operacija. Operacijos metu rastas (duomenys neskelbtini). Pooperaciniam stebėjimui I. K. buvo perkelta į reanimacijos – intensyvios terapijos skyrių, o 2020 m. vasario 11 d. perkelta į chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos skyrių, išimti drenai. I. K. 2020 m. vasario 12 d. buvo atliekami tyrimai dėl sustiprėjusių pilvo skausmų ir įtariant komplikacijas, tačiau ryškių pakitimų nepastebėta, echoskopijos metu prie kepenų stebimas nedidelis kiekis skysčio (hematoma). 2020 m. vasario 13 d. buvo atlikti pakartotiniai tyrimai, stebimas CRB augimas, pakeisti medikamentai, o dėl pablogėjusios būklės pacientė buvo perkelta į reanimacijos – intensyvios terapijos skyrių. 2020 m. vasario 14 d. echoskopijos metu nustačius, kad pilvo ruime yra skysčių, tyrimuose pastebėjus CRB ir uremijos augimą, pacientė buvo išgabenta į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės chirurgijos skyrių diagnozės patikslinimui ir gydymui, kur 2020 m. vasario 16 d. mirė dėl (duomenys neskelbtini).

47.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi paskyrė deontologinę ekspertizę. Byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta, kad negalima nustatyti tikslios (duomenys neskelbtini). Atlikęs operaciją gydytojas pasirinko tinkamą operacijos metodiką ir taktiką. Laparoskopinė cholecistektomijos operacija buvo atlikta vadovaujantis visuotinai pripažinta klinikine praktika. Kita vertus, deontologinės ekspertizės akte nurodyta ir tai, kad 2020 m. vasario 11 d. esant išskyroms pro drenus iš pilvo ertmės buvo paskubėta juos pašalinti, praėjus mažiau kaip parai po operacijos. 2020 m. vasario 12 d. neįvertintas kraujo susikaupimas operacijos vietoje, nustatytas pilvo ultragarsiniu tyrimu. 2020 m. vasario 13 d. atsiradus pirmiesiems komplikacijos simptomams ((duomenys neskelbtini)) nebuvo užtikrinta skubi chirurgo konsultacija. Akte nurodyta, kad įvykusios komplikacijos nustatymo laikas galėjo turėti įtakos tolimesnei ligos eigai ir išeičiai. Neatmetama galimybė, kad operacijos komplikacija pacientei yra tiesiogiai susijusi su atlikta laparoskopine cholecistektomija.

48.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek byloje esančius rašytinius įrodymus (medicininius dokumentus), tiek deontologinės ekspertizės išvadas, sutinka, kad nors pati operacija buvo atlikta laikantis visuotinai pripažintos klinikinės praktikos, tačiau vėlesni veiksmai, t. y. skubotas drenų pašalinimas, neįvertintas kraujo susikaupimas operacijos vietoje, nesuteikta chirurgo konsultacija, nepakankamai įvertinti atliktų tyrimų rezultatai, yra susiję su atsiradusiais pavojingais sveikatai padariniais ir šie padariniai atsirado dėl tiesioginės sveikatos priežiūros specialistų teiktų paslaugų kokybės ir buvo atliktos operacijos pasekmė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas bei imantis visų būtinų, galimų ir reikalingų priemonių, veikiant itin atidžiai ir rūpestingai.

49.       Atsižvelgiant į tai, yra pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus ieškovės VšĮ „Biržų ligoninė“ veiksmus, nustačius, kad pacientei I. K. nebuvo suteiktos tinkamos ir kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakovės VšĮ „Biržų ligoninė“ neteisėti veiksmai (netinkamai ir nekokybiškai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos) yra priežastiniu ryšiu susijusios su kilusiomis pasekmėmis (pacientės mirtimi) ir atsiradusia turtine bei neturtine žala.

50.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo įrodytos visos ieškovės VšĮ „ Biržų ligoninė“ civilinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovui V. K. Komisijos 2020 m. birželio 4 d. sprendimu pagrįstai buvo nustatyta atlygintina turtinė ir neturtinė žala, dėl kurios dydžio ginčo nekilo, ir kurią, remiantis PTŽSAĮ redakcija, galiojusia iki 2019 m. gruodžio 31 d., turi atlyginti VšĮ „Biržų ligoninė“, žalos atsiradimo metu turėjusi tebegaliojantį profesinės atsakomybės draudimą.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

51.       Apeliantės Valstybinės ligonių kasos teigimu, gydymo įstaigos neturi teisės skųsti Komisijos sprendimą ir tuo labiau įtraukti Valstybinę ligonių kasą atsakove. Tokį argumentą iš esmės grindė tuo, kad, vadovaujantis senąja PTŽSAĮ redakcija, galiojusia iki 2019 m. gruodžio 31 d., į teismą kreiptis turėjo teisę pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą (artimieji) ir / ar sveikatos priežiūros įstaiga dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (senos redakcijos PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis). Tuo tarpu vadovaujantis nauja PTŽSAĮ redakcija, įsigaliojusia nuo 2020 m. sausio 1 d., tik pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės, o atsakovė byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos – Valstybinės ligonių kasos (naujos redakcijos PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis). Apeliantės teigimu, Valstybinė ligonių kasa būti atsakove gali tik tokiu atveju, kai į teismą kreipiasi pacientas ir / ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą, tuo tarpu gydymo įstaiga, vadovaudamasi naująja PTŽSAĮ redakcija, skųsti Komisijos sprendimo negali.

52.       Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės skundo argumentu ir pažymi, kad tiek PTŽSAĮ redakcijoje, galiojusiose iki 2019 m. gruodžio 31 d., tiek naujoje PTŽSAĮ redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2020 m. sausio 1 d. yra aiškiai reglamentuota teisminių ginčų nagrinėjimo tvarka, kai ginčas yra dėl paciento patirtos žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kuri PTŽSAĮ redakcija, t. y. ar galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d., ar įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d., turėjo būti taikoma, sprendžiant atsakovui V. K. atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos klausimą. Komisija priėmė sprendimą dėl žalos atlyginimo, remdamasi iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusia PTŽSAĮ redakcija. Ieškovė VšĮ „Biržų ligoninė“, nesutikusi su Komisijos sprendimu dėl senos PTŽSAĮ redakcijos taikymo ir manydama, kad kilusiam ginčui dėl žalos atlyginimo turėjo būti taikyta nauja PTŽSAĮ redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d., ir kad žala turėtų būti atlyginama ne iš sveikatos priežiūros įstaigos, o iš specialaus Valstybinės ligonių kasos administruojamo fondo lėšų, kreipėsi į teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kilus ginčui dėl PTŽSAĮ redakcijos taikymo ir, atitinkamai, dėl žalos atlyginimo tvarkos, ieškovė VšĮ „Biržų ligoninė“ turėjo teisę kreiptis į teismą ir prašyti ginčą išspręsti iš esmės, taip pat turėjo teisę atsakove patraukti Valstybinę ligonių kasą, nes nuo priimto sprendimo dėl to, kuri PTŽSAĮ redakcija, reglamentuojanti žalos atlyginimo tvarką, turi būti taikoma, tiesiogiai priklausė kas atsakovui V. K. nustatytą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą turės išmokėti – ar sveikatos priežiūros įstaiga, žalos padarymo metu turėjusi galiojantį profesinės atsakomybės draudimą, ar Valstybinė ligonių kasa.

53.       Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apeliantės Valstybinės ligonių kasos argumentas, kad gydymo įstaiga (VšĮ „Biržų ligoninė) neturėjo teisės skųsti Komisijos sprendimą ir įtraukti Valstybinę ligonių kasą atsakove.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Apeliančių Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos skundus tenkinus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

55.       Ieškovės VšĮ „Biržų ligoninė“ ieškinį atmetus, jos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

56.       Nustatyta, kad atsakovo V. K. advokato pagalbos išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sudarė 712,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį patenkinęs iš dalies, priteisė atsakovui V. K. iš ieškovės VšĮ „Biržų ligoninė“ pusę jo patirtų advokato pagalbos išlaidų – 356,25 Eur. Skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir ieškovės ieškinį atmetus, atsakovui V. K. priteistinos visos jo pirmosios instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

57.       Atsakovės Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa, pateikusios apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos patirtų išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.

58.       Atsakovas V. K., pateikęs atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašė priteisti jo patirtas advokato pagalbos išlaidas, kurios, remiantis 2023 m. sausio 10 d. sąskaita faktūra ir 2023 m. sausio 16 d. pinigų priėmimo kvitu, sudarė 125 Eur. Pažymėtina, kad nors atsakovas V. K., pateikęs atsiliepimą į atsakovių apeliacinius skundus, prašė juos atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau pažymėjo, kad iš esmės nėra svarbu kas jam atlygins padarytą turtinę ir neturinę žalą. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas, kuriuo pripažinta, kad V. K. turi teisę į patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią PTŽSAĮ redakciją, iš esmės yra palankus atsakovui, V. K. apeliacinės instancijos teisme patirtas advokato pagalbos išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, priteisia iš ieškovės VšĮ „Biržų ligoninė“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės viešosios įstaigos „Biržų ligoninė“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 712,50 Eur (septynis šimtus dvylika eurų ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės viešosios įstaigos „Biržų ligoninė“ (juridinio asmens kodas 190570182).

 

 

Teisėjos                                                                        Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                        Vilija Mikuckienė

 

 

                                                                                Neringa Švedienė