Administracinė byla Nr. I-1432-95/2012
(Proceso Nr. 3-61-3-02534-2011-1)
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 38; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui D. V., atsakovės atstovams Vilmai Adamavičiūtei ir Povilui Kazlauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą prašydamas iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovė, Komisija) išieškoti vidutinį darbo užmokestį pagal DK 300 str. dėl teismo sprendimo nevykdymo nuo 2011-09-26 (už visą bylinėjimosi laiką) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Skunde nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011-09-26 nutartimi paliko galioti 2011-07-05 priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo priteisė D. V. iš atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 74 391,56 Lt neišmokėtą atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį. Atsakovei yra žinoma, kad jos pareiga išmokėti atlyginimą yra kilusi nuo 2006-09-12 ir tai patvirtina LVAT 2009-10-22 priimtas sprendimas dėl D. V. grąžinimo į ankstesnes pareigas. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2011-09-26, tačiau atsakovė iki šiol neišmoka ir nepradėjo mokėti dalimis priteisto atlyginimo. D. V., kreipiantis 2011-10-05 raštu į atsakovę dėl teismo sprendimo vykdymo ir priteistų sumų pervedimo į jo sąskaitą banke Snoras, buvo gautas neigiamas atsakymas. Taigi, Komisijos prašymu 2011-11-10 įvykusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje papildomai svarstyta dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nes jos atstovai teigė, kad jau dabar egzistuoja realios galimybės iš dalies vykdyti teismo sprendimą, t. y. iki 2011 metų pabaigos išmokėti dalį pinigų D. V. Tačiau Komisija ir toliau ignoruoja ir nevykdo apeliacinės instancijos įsigaliojusio sprendimo, be to, nėra jokių požymių, kad 2011-09-26 įsiteisėjęs teismo sprendimas bus vykdomas artimiausiu metu. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-10 nutartimi buvo netenkintas atsakovės prašymas dėl išieškojimo sustabdymo administracinėje byloje Nr. 1-3027-624/2011, todėl nėra jokių teisinių ir objektyvių priežasčių jai nevykdyti įsigaliojusio teismo sprendimo. Susidariusioje situacijoje yra tęstinis ginčas dėl neišmokėto atlyginimo ir teismo sprendimo vykdymo ir galimybių išieškoti vidutinį darbo užmokestį pagal DK 300 str. iš darbdavio už teismo sprendimo nevykdymą per bylinėjimosi kasaciniame teisme laiką, kai teismo sprendimo vykdymas nesustabdytas. Vadovaujantis CPK 281 ir 331 str., apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos ir nuo tada gali būti vykdomas. Taigi, Komisija atsisakydama nuo 2011-09-26 mokėti pareiškėjui priteistą piniginę sumą, rodo faktinį teismo sprendimo nevykdymą ir pareiškėjo teisių pažeidimą.
Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus motyvus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 4-7) nurodė, kad pareiškėjas 2011-10-05 raštu kreipėsi į Komisiją dėl teismo sprendimo įvykdymo. Pabrėžė, kad Komisija, atsakydama pareiškėjui 2011-10-11 raštu ne atsisakė vykdyti teismo sprendimą, o informavo apie tai, kad Komisija 2011-10-11 raštu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu: 1) išdėstyti teismo sprendimo vykdymą iki 2015 m., nustatant, kad pareiškėjui priteistas 74 391,56 Lt neišmokėtas atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką būtų mokamas kasmet lygiomis dalimis po 18 597,89 Lt iki kovo 31 d. ir 2) sustabdyti išieškojimą, kol įsiteisės teismo nutartis pagal Komisijos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Tai, kad Komisija kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo savaime įrodo ne Komisijos atsisakymą vykdyti minėtą sprendimą, o teismo sprendimu priteistos sumos pripažinimą ir siekį nustatyti finansiškai optimalų bei pagristą sprendimo vykdymo būdą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-11-10 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. I-3027-624/2011, kuria buvo netenkintas minėtas Komisijos prašymas. Komisija 2011-11-17 raštu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra pateikusi atskirąjį skundą, kuriame dar kartą patvirtinama, kad Komisija 2011 m. neturi finansinių galimybių sumokėti visos teismo sprendimu priteistos sumos pareiškėjui iš karto. Atkreipė dėmesį, kad nors teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimas dar bus sprendžiamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-11-16 raštu Komisiją informavo, jog pareiškėjo prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. I-3027-324/2011 administracinėje byloje Komisijai dėl neišmokėto atlyginimo ir jo priedų, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Komisija 2011-11-21 gavo antstolės D. P. raginimą įvykdyti sprendimą ir patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, kad ji, vadovaudamasi CPK 610, 655, 656 ir 659 str., per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos privalo sumokėti 74 391,56 Lt skolą, 829,84 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 75 221,40 Lt. Komisija, 2011-11-22 raštu atsakydama į antstolės D. P. raginimą, yra nurodžiusi, kad būdama biudžetinė įstaiga, Komisija finansinių metų eigoje negali radikaliai keisti nustatyto metinių asignavimų panaudojimo plano, todėl teismo sprendimo įvykdymas visa apimtimi reikalautų radikaliai ir skubiai pakeisti su atitinkamomis institucijomis suderintą ir patvirtintą Komisijos asignavimų panaudojimo planą, nes šiuo atveju bendra mokėtina suma sudaro daugiau nei 3 proc. bendro metinio Komisijos biudžeto. Pažymėjo, kad šiuo raštu Komisija dar kartą akcentavo ir pabrėžė, jog Komisija jokiu būdu neatsisako, o yra pasirengusi vykdyti atitinkamą teismo sprendimą ir įvykdyti atitinkamus mokėjimus. Komisija pakartojo, kad iki einamųjų finansinių metų pabaigos galimas dalies priteistos sumos padengimas, dėl biudžetinių įstaigų finansavimo ir asignavimų naudojimo ypatumų. Komisija 2011-11-28 raštu informavo pareiškėją bei antstolę D. P., kad Komisija 2011-11-28, vadovaudamasi teismo sprendimo konstatuojamąja dalimi, atliko 20 118,81 Lt priteistos sumos apmokėjimą į nurodytą antstolės D. P. depozitinę sąskaitą. Akcentavo, kad Komisija 2011-11-22 rašte nurodė, kad dėl itin sunkios finansinės padėties likusią teismo sprendimu priteistos sumos dalį įsipareigoja sumokėti dalimis: iki 2011-12-23 pervesti 15 989,49 Lt, o iki 2012-01-31 20 429,28 Lt. Be kita ko, nurodė ir tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas nėra tęstinis, o baigtas ir išspręstas, priėmus galutinį teismo sprendimą. Teigė, kad analizuodamas DK 300 str. taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nurodyta nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, taip darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Ši teisės norma gali būti taikoma nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktą kai kreipimosi dėl nutarties priėmimo metu teismo sprendimas neįvykdytas. Pagal CPK 281 ir 588 str. įsiteisėjęs ar skubiai nukreiptas vykdyti teismo sprendimas darbdavio turi būti vykdomas. Jo nevykdymo padariniu pagal DK 300 str., atsiranda, jeigu darbdavys nevykdo sprendimo, nors tokia galimybę turi. Teismas taikydamas DK 300 str. įvertina, ar yra objektyviu, nuo darbdavio nepriklausančiu, arba kitokiu svarbiu priežasčių, kad teismo sprendimas nedelsiant nebuvo įvykdytas (pavyzdžiui, darbdaviui iškėlus bankroto bylą jis objektyviai negali vykdyti sprendimo, arba jeigu yra areštuotas visas jo turtas ar lėšos, dėl finansinių sunkumų ar kitų aplinkybių nėra galimybių nedelsiant įvykdyti teismo sprendimo ar kt.). Kolegija pažymėjo, kad taikydamas DK 300 str. teismas turi atsižvelgti į darbo teisėje nustatytus darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principus, draudimą piktnaudžiauti teise (DK 35 str.) bei esmines darbo teisių gynimo nuostatas (DK 36 str. 1 d.). Spręsdamas dėl išmokos pagal DK 300 str. trukmės, už kurią priteisiama, teismas gali atsižvelgti į darbuotojo aktyvumą (ar kreipėsi dėl lėšų atgavimo, ar inicijavo vykdymą CPK tvarka). Darbuotojo veiksmai skatintų darbdavį įvykdyti teismo sprendimą, taip pat per atitinkamą laiką jis būtų įvykdytas ir visiškai pasibaigtų šalių ginčas. Pabrėžė, kad ginčo atveju teismo sprendimo įvykdymas visa apimtimi yra komplikuotas dėl objektyvių ir nuo Komisijos nepriklausančių aplinkybių, t. y. Komisija yra biudžetinė įstaiga, mokėtina suma sudaro net 3 proc. Komisijos biudžeto, o radikalus Komisijos biudžeto išlaidų keitimas finansinių metų pabaigoje sunkiai įmanomas. Be to, Komisija, pripažindama teismo sprendimą, pagal šiuo metu esančias finansines galimybes, yra įvykdžiusi atitinkamą mokėjimą bei pervedusi pareiškėjui beveik trečdalį teismo sprendimu priteistos sumos. Mano, kad esant pagrįstų objektyvių aplinkybių, t. y. finansiniams sunkumams, kuriems esant nėra galimybių nedelsiant įvykdyti teismo sprendimą, DK 300 str. nustatytos sankcijos taikymas negalimas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, teikdamas klaidingą informaciją, apie tai, kad Komisija ignoruoja ir nevykdo teismo sprendimo, taip pat teikdamas nepagrįstus reikalavimus DK 300 str. pagrindu, piktnaudžiauja teise. Pastebėjo, kad pareiškėjo skundas dėl nevykdomo teismo sprendimo, Komisijai neišmokant arba nepradedant mokėti dalimis priteisto atlyginimo, teismui yra pateiktas tą pačią dieną kaip ir antstolės D. P. patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, t. y. 2011-11-21, Komisijai tą pačią dieną gavus minėtą antstolės patvarkymą bei raginimą per 10 dienų įvykdyti sprendimą. Pareiškėjas teismui pateikė skundą, teigdamas, kad Komisija ignoruoja ir nevykdo teismo sprendimo, t. y. net nesulaukdamas antstolės raginime nustatyto termino pabaigos. Tai sudaro prielaidą apskritai kvestionuoti pareiškėjo skundu įgyvendinamos teisės į teisminę gynybą proporcingumą, adekvatumą ir teisėtumą. Pagal DK 35 str. 1 d., įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Dėl to, tokie pareiškėjo veiksmai turėtų būti teismo atitinkamai įvertinti ex officio.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Skundas netenkintinas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
ABTĮ 3 str. 2 d. reglamentuoja, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovė, Komisija) veiksmų vykdant 2011-09-26 įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteista 74 391,56 Lt neišmokėto atlyginimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį.
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtų atsakovės veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. prašymą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl atlyginimo ir jo priedų, delspinigių ir palūkanų priteisimo, prašymą patenkinti iš dalies ir priteisė D. V. iš atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 74 391,56 Lt (septyniasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt vieną litą 56 centus) neišmokėtą atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką (administracinė byla Nr. I-3027-624/2011, I t., b. l. 143-150).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-07-05 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. prašymą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl atlyginimo ir jo priedų, delspinigių ir palūkanų priteisimo, 2011-09-26 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-07-05 sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. I-3027-624/2011, I t., b. l. 171-181). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo nuo jo paskelbimo, t. y. 2011-09-26.
Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-07-05 sprendimas ir minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis tiek pareiškėjui, tiek atsakovei buvo išsiųsti 2011-10-12 Vilniaus apygardos administracinio teismo lydraščiais Nr. I-3027-624/2011 (administracinė byla Nr. I-3027-624/2011, I t., b. l. 183).
Komisija 2011-10-11 raštu Nr. R2-1969 „Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-07-05 sprendimo įvykdymo“ kreipėsi į teismą prašydama išdėstyti šio sprendimo vykdymą iki 2015 m., nustatant, kad pareiškėjui priteistas 74 391,56 Lt neišmokėtas atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką būtų mokamas kasmet lygiomis dalimis po 18 597,89 Lt iki kovo 31 d. bei sustabdyti išieškojimą kol įsiteisės teismo nutartis pagal Komisijos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (administracinė byla Nr. I-3027-624/2011, II t., b. l. 1-2; b. l. 8). Savo prašymą pagrindė sunkia finansine institucijos padėtimi (administracinė byla Nr. I-3027-624/2011, II t., b. l. 11-14).
Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. pareiškimą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl neišmokėto atlyginimo ir jo priedų, delspinigių ir palūkanų priteisimo 2011-11-10 nutartimi nepatenkino atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3027-624/2011 įvykdymo išdėstymo ir išieškojimo sustabdymo iki įsiteisės procesinis sprendimas, kuriuo išspęstas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (administracinė byla Nr. I-3027-624/2011, II t., b. l. 22-24).
Pareiškėjui 2011-11-16 buvo išduotas ir įteiktas vykdomasis raštas (administracinė byla Nr. I-3027-624/2011, II t., b. l. 27; b. l. 15).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-10 nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. prašymą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl atlyginimo, jo priedų, delspinigių ir palūkanų priteisimo, 2011-12-23 nutartimi Komisijos atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-10 nutartį paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. I-3027-624/2011, II t., b. l. 40-44). Taigi, teisėjų kolegija laiko, kad procesas dėl sprendimo vykdymo baigėsi 2011-12-23.
Be kita ko, byloje nustatyta ir tai, kad antstolė D. P. 2011-11-21 išsiuntė atsakovei raginimą įvykdyti sprendimą ir Patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą (b. l. 16-18).
Komisija 2011-11-28 raštu Nr. R2-2391 „Dėl sprendimo įvykdymo“ informavo pareiškėją ir antstolę, kad ji pardėjo vykdyti teismo sprendimą ir atliko 20 118,81 Lt priteistos sumos apmokėjimą į nurodytą antstolės D. P. depozitinę sąskaitą. Akcentavo, kad Komisija dėl itin sunkios finansinės padėties likusią teismo sprendimu priteistos sumos dalį įsipareigoja sumokėti dalimis: iki 2011-12-23 pervesti 15 989,49 Lt, o iki 2012-01-31 – 20 429,28 Lt (b. l. 21, 22, 23, 24-26, 51).
Antstolė 2012-01-23 raštu Nr. 0068/11/1378 „Dėl neišmokėto atlyginimo“ informavo pareiškėją 2011-11-08 gauta į antstolės depozitinę sąskaitą 20 118,81 Lt, 2011-11-30 – 829,84 Lt ir 2011-12-30 – 35 588,93 Lt (b. l. 33).
Iš pareiškėjo 2011-12-20 paaiškinimo matyti, kad jis sutiko, jog visas mokėjimas būtų baigtas iki 2012-01-31 (b. l. 52). Gi Komisija teismo sprendimą įvykdė anksčiau, t. y. 2011-12-30. Vykdomoji byla užbaigta 2012-01-23 Patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdymo dokumento grąžinimo (b. l. 41-49, 50).
ABTĮ 57 str. 6 d. nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
DK 300 str. nustatyta, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo ginčų komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotą, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nustačiusi, kad vyko procesas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, pareiškėjas raštu buvo sutikęs dėl sprendimo įvykdymo iki 2012-01-31, teismo sprendimas buvo įvykdytas 2011-12-30, Komisija teismo sprendimą įvykdė geruoju pagal antstolės raginimą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Komisija nepiktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis. Taigi, Komisijos atžvilgiu netaikytinas DK 300 str. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytais motyvais ir kitais motyvais išieškoti vidutinį darbo užmokestį pagal DK 300 str. dėl teismo sprendimo nevykdymo nuo 2011-09-26 (už visą bylinėjimosi laiką) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Komisija yra visiškai įvykdžiusi teismo sprendimą. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.1 d. ir 129 str.,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Liuda Arlauskienė
Raimondas Blauzdžius
Liudmila Zaborovska