Administracinė byla Nr. I-854-243/2014 m.

Proceso Nr. 3-63-3-01041-2013-7

Teismo procesinio sprendimo kategorija

6.4.2; 74

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti, pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjai A. J., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Linai Šukytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2010-07-22 sprendimo Nr. PR1-828 ir 2013-07-26 sprendimo Nr. (9.12)-44672 panaikinimo, įpareigojimo perskaičiuoti ir grąžinti motinystės pašalpos nepriemoką ir sumokėti 0,3 proc. delspinigius,

n u s t a t ė:

pareiškėja A. J. patikslintu skundu nurodo, jog jai nuo 2008-11-04 buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o nuo 2009-03-10 iki 2011-01-09 suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki jam sueis dveji metai ir paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa. Nurodo, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau –VSDFV Klaipėdos skyrius) 2010-07-22 sprendimu Nr. PR1-828 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 73, 74, 75 punktais, sumažino jai paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 3954,46 Lt iki 2780,40 Lt, todėl susidarė pašalpos nepriemoka. Pareiškėjos teigimu, nuo 2010-10-29 jai suteiktos antrojo vaiko nėštumo ir gimdymo atostogos, o nuo 2011-03-04 iki 2013-01-01 suteiktos ir antrojo vaiko priežiūros atostogos iki jam sueis dveji metai ir paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa. Teigia, jog motinystės pašalpa auginant antrąjį vaiką buvo paskaičiuota pagal laikotarpio auginant pirmąjį vaiką draudžiamąsias pajamas, todėl taip pat susidarė pašalpos nepriemoka. Nurodo, jog Konstitucinis Teismas 2013-03-05 nutarimu konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies (Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2  ir Nuostatų 75.1 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 158-7164) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos bei Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis ir Nuostatų 75.2 punktas, tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų metų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Nurodo, jog 2013-07-09 atsakovui pateikė prašymą perskaičiuoti motinystės pašalpą ir sumokėti nepriemoką, tačiau atsakovas 2013-07-26 sprendimu Nr. (9.12)-44672 jos prašymo netenkino argumentuodamas, jog nėra teisinio pagrindo peržiūrėti įvykdytą sprendimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2013-09-11 sprendimu Nr. (11.1)I-5989 atsakovo sprendimą paliko nepakeistą. Argumentuoja, jog nuo 2010-07-01 jai turėjo būti apskaičiuota ir mokama 3954,46 Lt dydžio pašalpa. Nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota praktika, socialinės pašalpos paskyrimas sukuria pašalpos gavėjui teisėtus lūkesčius, kad nustatyto dydžio pašalpa bus mokama visą pašalpos mokėjimo laikotarpį, o teisė į paskirtą ir mokamą socialinę pašalpą yra laikoma pašalpos gavėjo teise į nuosavybę ir yra ginama Konstitucijos 23 straipsnio pagrindu. Pažymi, jog Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalyse bei 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje įtvirtinta teisė perskaičiuoti jau paskirtas socialinio draudimo pašalpas vertintina ir kaip Konstitucijoje įtvirtinto šeimos, motinystės bei tėvystės apsaugos principo pažeidimas, nes toks teisinis reguliavimas suponuoja teisinį netikrumą, suteiktų teisių neapibrėžtumą ir tokiu būdu neigiamai veikia tokias socialiai reikšmingas ir saugotinas vertybes kaip šeima, motinystė bei tėvystė. Prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010-07-22 sprendimą Nr. PR1-828 ir 2013-07-26 sprendimą Nr. (9.12)-44672, įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ir grąžinti motinystės pašalpos nepriemoką bei sumokėti 0,3 proc. (b.l. 75-80).

Pareiškėja patikslintame skunde išdėstytų argumentų pagrindu prašo patikslintą skundą patenkinti. Nurodė, jog atsakovo 2013-10-10 tarnybiniame pranešime Nr. (9.12)VI-17688 „Dėl informacijos pateikimo“ apskaičiuota nepriemokos suma 4360,57 Lt, susidariusi už laikotarpį nuo 2009-03-10 iki 2011-01-09 mokant perskaičiuotą sumažintą pašalpą. Prašo šią sumą priteisti taip pat nurodo, jog už antrąjį vaiką jai buvo mokama maksimalaus dydžio pašalpa, todėl net ir padidėjus motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiui, gautam už pirmąjį vaiką, pašalpos dydžio, gauto už antrąjį vaiką, tai neįtakotų. 

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu  prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjai, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintais Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, 2009-03-24 sprendimu Nr. SMTM-1351 paskirta 7475,52 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa laikotarpiu nuo 2009-03-10 iki vaikui sueis vieneri metai ir 6354,19 Lt pašalpa laikotarpiu nuo vaikui sueis vieneri metai iki sueis dveji metai. Nurodo, jog 2010-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį. Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 patvirtintas 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis - 1170 Lt, todėl, vadovaujantis nutarimo 2.3 punktu, nuo 2010-01-01 perskaičiuotos paskirtos išmokos taikant šį dydį. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-01-27 sprendimu Nr. PR1-184 pareiškėjai nuo 2010-01-01 nuspręsta mokėti perskaičiuotą maksimalią motinystės (tėvystės) pašalpą – 5877,83 Lt dydžio iki vaikui sueis vieneri metai, ir 4996,15 Lt dydžio laikotarpiu nuo vaikui eis vieneri iki vaikui sueis dveji metai. Argumentuoja, jog Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, jog įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis (...) nuo 2010-07-01 motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo nuostatos taikomos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010-06-30. Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą (1170 x 4), apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio (4680 Lt) pašalpa. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa (3510 Lt). Šių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymas įtvirtintas ir Nuostatų 75 punkte. Atsižvelgiant į šias nuostatas 2010-07-22 sprendimu Nr. PR1-828 nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą ir paskyrė jai maksimalią 3510 Lt pašalpą (1170 Lt x 4x 75 proc.). Argumentuoja, jog priimdamas ginčijamus sprendimus vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, o tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs nutarimo, kuriuo tie teisės aktai pripažinti neteisėtais, preziumuojama, jog toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Pažymi, jog Konstitucinio Teismo nutarimu Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatos tiek, kiek joje nenustatytas perskaičiuojant sumažintų paskirtų motinystės (tėvystės) pašalpų kompensavimas, nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl mano, jog nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti 2010-07-22 sprendimu Nr. PR1-828 pareiškėjai paskirtą ir išmokėtą pašalpą. Atsakovo teigimu, pareiškėja yra praleidusi terminą apskųsti sprendimą, nes apie sumažintą pašalpą sužinojo 2010 m. rugpjūčio mėnesį, gavusi pašalpą už 2010 m. liepą, todėl skundą Fondo valdybai pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį turėjo paduoti per 20 darbo dienų taip pat argumentuoja, jog ginčijamas sprendimas laikytinas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiūriu, nes pareiškėja dėl pašalpos perskaičiavimo iki Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimo nesikreipė. Nesutinka su pareiškėjos reikalavimu dėl delspinigių priteisimo, nes tarp pareiškėjos ir VSDFV Klaipėdos skyriaus civilinės prievolės neegzistuoja (b.l. 84-90).

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė atsiliepime išdėstytų atsikirtimų pagrindu prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog ginčijamas 2010-07-22 sprendimas Nr. PR1-828 priimtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir pareiškėjos atžvilgiu yra įvykdytas, todėl nebegali būti peržiūrėtas ir nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti pagal šį sprendimą išmokėtos motinystės (tėvystės). Pažymi, jog ši pašalpa mokama iki vaikui sueis dveji metai, o pareiškėjos vaikui dveji metai sukako 2011-01-09. Argumentuoja, jog su vaiko amžiumi teisiniai santykiai pasibaigė. 

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) atsiliepimu pareiškėjos patikslintą skundą siūlo nepatenkinti. Argumentuoja, jog pareiškėja skundą Fondo valdybai turėjo paduoti per 20 darbo dienų nuo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą, tačiau kreipėsi tik po 2013-03-05 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Argumentuoja, jog ginčijamas 2010-07-22 sprendimas Nr. PR1-828 priimtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir pareiškėjos atžvilgiu yra įvykdytas. Pažymi, jog Nuostatuose neįtvirtinta atsakovo pareiga informuoti asmenis apie jų atžvilgiu priimtus sprendimus, kai yra skiriamos ar perskaičiuojamos paskirtos pašalpos. Šių ir analogiškų atsakovo argumentams pagrindu su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka (b.l. 103-106).

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos A. J. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką, kuri susidarė dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-07-22 sprendimo Nr. PR1-828 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo“ laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2011-01-09 mokėti pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau Laikinasis įstatymas) 9 ir 10 straipsnius bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 58 ir 74 punktus perskaičiuotą (sumažintą) motinystės (tėvystės) pašalpą (b.l. 40), jos priteisimo bei sprendimų panaikinimo (b.l. 32-33, 11-12).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio (2007-12-20 įstatymo Nr. X-1396 redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01, taip pat vėlesnės įstatymo redakcijos ir šiuo metu galiojanti) 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Iš bylos duomenų matyti, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009-03-24 sprendimu Nr. SMTM-1351 pareiškėjai paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2009-03-10 iki 2011-01-09 (b.l. 28-29). VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-01-27 sprendimu Nr. PR1-184, vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 9 straipsnio 2 dalimi ir pasikeitus einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiui, nuo 2010-01-01 pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpa perskaičiuota (b.l. 30-31). VSDFV Klaipėdos skyrius ginčijamu 2010-07-22 sprendimu Nr. PR1-828 laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2011-01-09 perskaičiavo pareiškėjai paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsniais, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 58, 74 punktais, taikant 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa apskaičiuota, dydį (278,57 Lt) (b.l. 32-33). Pagal vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa (278,57 Lt x 75 proc. x 21,10 = 4408,37 Lt) viršijo 75 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą (1170 Lt x 4 x 75 proc. = 3510 Lt), todėl pareiškėjai nuo 2010-07-01 vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų paskirta 3510 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį. Pareiškėja 2013-07-01 VSDFV Klaipėdos skyriui padavė prašymą, Klaipėdos skyriuje gautą 2013-07-09, perskaičiuoti 2010-07-22 sprendimu Nr. PR1-828 sumažintą pašalpą. Atsakovas 2013-07-26 sprendimu Nr. (9.12)-44672 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“ nurodė, jog 2010-07-22 sprendimas priimtas pagal galiojusias teisės normas, yra galiojantis ir nėra teisinio pagrindo peržiūrėti įvykdyto sprendimo (b.l. 11-12). VSDF valdybos 2013-09-11 sprendimu Nr. (11.1)I-5989 nurodyta, jog pareiškėja apie sumažintą pašalpą turėjo ir galėjo sužinoti ją gavusi, t.y. 2010 metų rugpjūčio mėnesį gavusi pašalpą už 2010 metų liepą, tačiau dėl sumažintos pašalpos nesikreipė nei į VSDFV Klaipėdos skyrių, nei į Fondo valdybą, todėl Klaipėdos skyriaus sprendimas yra galiojantis ir laikytinas įvykdytu (b.l. 63-64). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-02 nutartimi šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. AS602-196/2014 konstatuota, jog toks Fondo valdybos sprendimas turi būti laikomas sprendimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio požiūriu, kaip privalomos išankstinės neteisminės institucijos galutinis sprendimas, reiškiantis ir tai, jog pareiškėjai atnaujintas skundo padavimo terminas, o pareiškėja tinkamai pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir laikėsi procesinės prielaidos kreiptis į teismą skųsdama VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-07-22 sprendimą Nr. PR1-828 bei 2013-07-26 sprendimą Nr. (9.12)-44672 (b.l. 134-140).

Pareiškėja savo reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo ir nepriemokos priteisimo grindžia iš esmės Laikinojo įstatymo nuostatų prieštaravimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-09 priimtu Laikinuoju įstatymu buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl juo motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, paskirtos ir mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos nuo 2010-07-01 taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010-06-30. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, neviršijančios ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžio, mokamos to paties dydžio, kokio ir buvo paskirtos. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau išmokama pašalpa negali būti mažesnė negu ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis. Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio; tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa.

Konstitucinis Teismas 2013-03-05 nutarime pažymėjo, jog teisiniu reguliavimu, nustatytu Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje („negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“), 10 straipsnio 2, 3 dalyse („Tuo atveju, kai <...> pašalpa viršija <...>, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa“), buvo sudarytos prielaidos nuo 2010-07-01 perskaičiuojant paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, sumažinti dviem pagrindais: pirma, perskaičiuojamas pašalpas ir išmokas iki vaikui sukaks vieneri metai ir laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų sumažinti atitinkamai nuo 100 iki 90 ir nuo 85 iki 75 procentų kompensuojamojo uždarbio; antra, dar kartą sumažinti jau perskaičiuotas taikant pirmąjį pagrindą pašalpas ir išmokas, kurios viršijo minėtus maksimalius dydžius, t. y. pašalpas ir išmokas mokėti neviršijant šių maksimalių dydžių. Konstitucinis Teismas pripažino, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų sumažinimas nuo 100 iki 90 (vaiko priežiūros atostogų iki vienerių metų laikotarpiu) ir nuo 85 iki 75 procentų (vaiko priežiūros atostogų nuo vienerių iki dvejų metų laikotarpiu) pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tuo tarpu, taip sumažintų pašalpų, kurios viršijo Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą (vaiko priežiūros iki vienerių metų atostogų laikotarpiu) arba 75 procentus Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos (vaiko nuo vienerių iki dvejų metų priežiūros atostogų laikotarpiu), papildomas sumažinimas, kad neviršytų šių maksimalių dydžių, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėja teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijo 2009-03-10, t.y. iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo. VSDFV Klaipėdos skyrius, taikydamas Laikinojo įstatymo nuostatas, 2010-07-22 perskaičiavimo sprendimu Nr. PR1-828 nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų, taikant 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydį. Pareiškėjai atitinkamai sumažintas kompensuojamasis uždarbis, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, nuo 85 iki 75 procentų ir, minėta, jog toks perskaičiavimas nepaneigė iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės pareigos saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą, nepažeidė Konstitucijos 52 straipsnio, kuriuo laiduojama inter alia socialinė parama įstatymų numatytais atvejais, nepažeidė iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai paskirta pašalpa viršijo 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, VSDFV Klaipėdos skyrius ginčijamu 2010-07-22 perskaičiavimo sprendimu Nr. PR1-828 šią pašalpą perskaičiavo ir mokėjo dydį, neviršijantį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos. Dėl šio pakartotinio sumažinimo pareiškėjos atžvilgiu pritaikytos nuostatos, Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Pažymėtina, jog tiek atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius, tiek tretysis suinteresuotas asmuo VSDF Valdyba, šio fakto neginčija. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013-10-10 pranešime Nr. (9.12)VI-17688 nurodyta, jog pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2011-01-09 susidarė 4360,57 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoka (b.l. 40). Įvertinus pateiktus duomenis matyti, jog nurodyta nepriemokos suma yra jau atskaičius gyventojų pajamų mokestį ir privalomojo sveikatos draudimo mokestį (b.l. 41). Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pripažino, jog netaikius Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto pareiškėjai paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos mažinimo, pareiškėja nurodytą sumą būtų gavusi. Nepriemokos dydžio neginčija ir pati pareiškėja. Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimo pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėja įgijo teisę į susidariusią 5519,76 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką, kuri, atskaičius mokesčius sudaro 4360,57 Lt  (b.l. 40-41). Dėl išdėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą dar kartą perskaičiuoti motinystės (tėvystės) nepriemokos dydį pareiškėjai.

Atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui argumentuojant ginčijamo 2010-07-22 sprendimo įvykdymu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiūriu, t.y. baigta nustatytų faktų teisine kvalifikacija, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tol, kol viešojo administravimo subjekto sprendimas gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-438/2005, kt.). Būtent ta aplinkybė, jog pareiškėja ginčija VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-07-22 perskaičiavimo sprendimą Nr. PR1-828 ir jo apskundimo terminą atnaujino VSDF Valdyba, nagrinėdama pareiškėjos skundą (b.l. 134-140), yra esminė, skirianti nagrinėjamą bylą nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-29 nutarties administracinėje byloje Nr. A143-790/2014 ir kitų, kuriomis konstatuota, jog nesant ginčo dėl perskaičiavimo sprendimo ir praleidus jo apskundimo terminą, jis yra laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme iki Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimo įsigaliojimo, ir teisinė santykių kvalifikacija baigta. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje taikytinas Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje numatytas reglamentavimas, t. y. išimtis iš Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipta tik į ateitį. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė koreguoti sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas.

Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime nurodė, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.

Vertintina, kad nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Tai taip pat nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Neapsaugojus konstitucinių vertybių, nebūtų užtikrinta veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba, socialinis teisingumas bei teisės viršenybė. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pareiškėjos teisių pažeidimo visiškas pašalinimas yra akivaizdžiai finansinio pobūdžio ir gali sukelti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildomą finansinę naštą. Tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimo tenkinimas reikštų neproporcingos naštos visuomenei ir valstybei atsiradimą ir atsižvelgus į tai, turėtų būti mažinama pažeistų konstitucinių vertybių apsauga.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-07-22 sprendimas Nr. PR1-828 „Dėl A. J. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ ir 2013-07-26 sprendimas Nr. (9.12)-44672 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“, kuriais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius perskaičiavo A. J. paskirtą motinystės (tėvystės) pašalpą taikydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančius teisės aktus, o vėliau atsisakė perskaičiuoti ir išmokėti dėl tokių teisės aktų taikymo susidariusią nepriemoką, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl naikintini, ir atsakovas įpareigotinas išmokėti A. J. 4360,57 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2011-01-09. Pareiškėjos patikslintas skundas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Pareiškėja taip pat reiškė reikalavimą dėl 0,03 proc. delspinigių už kiekvieną dieną nuo 2013-03-05 priteisimo. Pareiškėjos reikalavimas dėl delspinigių priteisimo netenkintinas. Reikalavimas priteisti motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su pašalpą nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Delspinigių priteisimas siejamas su atsakovo kalte, o apskaičiuodamas pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos dydį atsakovas vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, t. y. nėra jo kaltės dėl ne visos pašalpos sumokėjimo.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (b.l. 15). ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos patikslintas skundas patenkintas, todėl ji turi teisę gauti savo išlaidų atlyginimą. Iš pareiškėjos pateikto mokėjimų sąrašo matyti, jog 2013-09-25 pareiškėja sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b.l. 15), todėl jis priteistinas pareiškėjai iš atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ  85-89 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

patenkinti pareiškėjos A. J. patikslintą skundą,

priteisti pareiškėjai A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 4360,57 Lt (keturi tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt litų 57 centai) motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus,

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010-07-22 sprendimą Nr. PR1-828 „Dėl A. J. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ ir 2013-07-26 sprendimą Nr. (9.12)-44672 „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos“,

nepatenkinti pareiškėjos A. J. prašymą dėl palūkanų priteisimo,

priteisti A. J. 100 Lt (vienas šimtas litų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                                                    Vida Stonkuvienė

Laimutė Jokubauskaitė

                                                                                                                             Aušrelė Mažrimienė