Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-11-746/2016

                                                                      Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04643-2015-6

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                      2.9.11;

                                                                      3.9

                                                                      (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. atstovo advokato Povilo Gruodžio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimu M. G. pagal ATPK 1735 straipsnio 4 dalį nubaustas 1600 Eur dydžio bauda už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRĮ) 62 straipsnio 1–3 dalių nuostatas dėl draudimo naudotis viešai neatskleista informacija, neteisėtai pasinaudojo viešai neatskleista informacija apie būsimą AB „Agrowill Group“ susijungimą su kita įmone.

M. G., žinodamas iš UAB FMĮ „Orion Securities“ darbuotojos gautą viešai neatskleistą informaciją apie AB „Agrowill Group“ ir UAB „Baltic Champs“ susijungimą, forume www.traders.lt pasivadinęs vartotoju ABCDEFG, šią informaciją atskleidė iki jos viešo paskelbimo 2014 m. vasario 20 d. M. G. 2014 m. birželio 12 d. oficialaus siūlymo metu pardavė turėtas 80 000 vnt. AB „Agrowill Group“ akcijų už 0,29 Eur už vieną akciją (kai 2013 m. gruodžio 18 d. vienos akcijos kaina buvo 0,198 Eur), iš viso už 23 200 Eur ir taip uždirbo 7360 Eur (25 412,61 Lt). Oficialaus siūlymo metu turimas AB „Agrowill Group“ akcijas taip pat pardavė M. G. tėvas G. G., brolis Š. G., pusbrolis D. D..

2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. atstovo advokato P. Gruodžio apeliacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. spalio 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. atstovo advokato P. Gruodžio prašymas priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimus ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atstovaujamajam nutraukti.

4.1. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję jo atstovaujamojo bylą, netinkamai aiškino ir taikė ATPK 1735 straipsnio 4 dalies nuostatas.

4.1.1. Pareiškėjas nurodo, kad iš Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. sausio 28 d. direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (toliau – ir Piktnaudžiavimo rinka direktyva 2003/6/EB), preambulės 18 punkto, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2009 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 1K-1 patvirtintų Piktnaudžiavimo rinka pasireiškimo formų sąrašo ir pranešimų apie galimą piktnaudžiavimą rinka pateikimo Vertybinių popierių komisijai nuostatų (toliau – ir Piktnaudžiavimo rinka pasireiškimo formų sąrašo ir pranešimų apie galimą piktnaudžiavimą rinka pateikimo Vertybinių popierių komisijai nuostatai) 7 punkto matyti, jog asmens veiksmai gali būti vertinami kaip pasinaudojimas jam žinoma viešai neatskleista informacija tais atvejais, kai asmuo elgiasi labai skubotai, neįprastai, visiškai priešingai savo ankstesniems veiksmams. Tuo tarpu M. G., anot pareiškėjo, AB „Agrowill Group“ vertybinius popierius įsigijo dar 2012 metais, t. y. laikotarpiu, nesusijusiu su AB „Agrowill Group“ ir UAB „Baltic Champs“ susijungimu 2014 m. vasario 20 d., ir gerokai anksčiau nei prasidėjo derybos dėl šių bendrovių susijungimo. Be to, iš bylos matyti, kad M. G. nuo AB „Agrowill Group“ vertybinių popierių įsigijimo 2012 metais iki jų pardavimo oficialaus siūlymo metu 2014 m. birželio 12 d. nesudarinėjo jokių finansinių sandorių su turimais AB „Agrowill Group“ vertybiniais popieriais, taip pat neatlikinėjo veiksmų, kurie galėjo būti vertinami kaip pasinaudojimas viešai neatskleista informacija. Pareiškėjo teigimu, jo atstovaujamasis savo turimas AB „Agrowill Group“ akcijas, kaip ir kiti rinkos dalyviai, teisėtai pardavė 2014 m. birželio 12 d., jau įvykus oficialiam siūlymui dėl šios įmonės akcijų supirkimo. Dėl to, pareiškėjo tvirtinimu, jo atstovaujamojo elgesys negalėjo ir negali būti laikomas pasinaudojimu viešai neatskleista informacija, nes jis neatitinka Piktnaudžiavimo rinka direktyvoje 2003/6/EB, Piktnaudžiavimo rinka pasireiškimo formų sąrašo ir pranešimų apie galimą piktnaudžiavimą rinka pateikimo Vertybinių popierių komisijai nuostatuose nurodytų kriterijų. Kartu pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų daromą prielaidą dėl M. G. veiksmų neva gavus informaciją apie vykstančias derybas dėl įmonių susijungimo paneigia faktinės bylos aplinkybės ir joje esančių įrodymų visuma, nes iš bylos matyti, kad jis dar 2013 metų kovo–rugpjūčio mėnesiais interneto puslapyje www.traders.lt viešai dalijosi savo nuomone apie būsimą AB „Agrowill Group“ akcijų vertės didėjimą.

4.1.2. Taigi, pareiškėjo nuomone, atsižvelgus į bylos duomenis ir viešai pateikiamą M. G. asmeninę nuomonę dėl investicijos į AB „Agrowill Group“, konstatuotina, kad jo atstovaujamasis AB „Agrowill Group“ akcijų anksčiau nepardavė ne todėl, kad 2013 m. gruodžio 18 d. sužinojo viešai neatskleistą informaciją, o todėl, kad turėjo tvirtą asmeninę nuomonę bei aiškius lūkesčius dėl būsimo įmonės vertės didėjimo. Tokia jo atstovaujamojo pozicija buvo pagrįsta išimtinai jo asmenine investavimo patirtimi ir informacija, surinkta dar iki 2013 m. gruodžio 18 d. Kartu pareiškėjas pažymi, kad norint priimti pagrįstus investicinius sprendimus nepakanka vien fakto apie vykstančias derybas dėl įmonių  susijungimo žinojimo, nes tokia informacija negali patvirtinti, kad derybos bus sėkmingos ir įmonės susijungs, o įmonės akcijos bus superkamos ir jų kaina būtinai kils. Anot pareiškėjo, įmonių susijungimo atveju įmonės akcijų kaina priklauso nuo daugybės veiksnių, kurių nežino ir negali žinoti joks trečiasis asmuo, t. y. tai, ar vertybinių popierių kaina kils, priklauso nuo to, ar susijungimo metu akcijos bus įvertintos daugiau ar mažiau ar tiek pat, taip pat jų kainos rinkoje. Tikslų akcijų vertinimą žino tik asmenys, atlikę nepriklausomą jų vertinimą ir dėl įmonių sujungimo tiesiogiai besiderantys asmenys. Be to, pareiškėjo teigimu, tai, ar po įmonių sujungimo bus skelbiamas oficialus pasiūlymas supirkti akcijas ir kurios įmonės akcijos bus superkamos, priklauso nuo to, kuri įmonė prie kurios bus prijungiama, nes nuo to priklauso, kurios įmonės akcijos bus superkamos, taip pat nuo įmonės įvertinimo. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad jo atstovaujamasis nė vienos iš šių aplinkybių negalėjo žinoti.

4.2. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodo, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jo atstovaujamojo ir K. B. privatų susirašinėjimą per „Skype“ nepagrįstai pripažino leistinu bei tinkamu įrodymu, nes Lietuvos bankas, atlikdamas tyrimą, jo atstovaujamojo ir K. B. susirašinėjimą per „Skype“ gavo neteisėtai, neturėdamas ne tik įstatyme numatytos galimybės tokiems veiksmams atlikti, bet ir nesilaikydamas tokio pobūdžio duomenų gavimo tvarkos, t. y. neturėdamas motyvuoto teismo sprendimo rinkti ar kitaip tikrinti asmens privatų gyvenimą sudarančios informacijos.

4.2.1. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo teisinio pagrindo tikrinti, rinkti ir atkurti su M. G. asmeniniu gyvenimu susijusios informacijos. Pasak pareiškėjo, Lietuvos bankas tyrimo, susijusio su viešai neatskleistos informacijos apie būsimą AB „Agrowill Group“ susijungimą su UAB „Baltic Champs“, veiksmus, kurių metu buvo paimtas M. G. asmeninis kompiuteris ir iš jo gautas susirašinėjimas per „Skype“, atliko vadovaudamasis FRPĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, iš kurių, jas aiškinant sistemiškai ir gramatiškai, matyti, kad priežiūros institucijos pareigūnai gali tikrinti tik su darbo santykiais susijusią juridinio asmens darbuotojų užrašus ar informaciją, esančią bet kokiose laikmenose, ir „neapima informacijos, sudarančios asmens privatų gyvenimą ar kitokią asmeninę informaciją, esančią bet kokiose laikmenose“. Kartu pareiškėjas pažymi, kad galimybę rinkti informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą be jo sutikimo numato tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (154, 160, 161 straipsniai), Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas (6–8 straipsniai), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (14 straipsnis), iš kurių nuostatų akivaizdu, kad kiekvienu atveju pats įstatymas tiesiogiai turi nustatyti, kad informaciją apie asmens privatų gyvenimą galima rinkti, kada ir kokiomis sąlygomis tai turi būti atliekama. Tuo tarpu FPRĮ, anot pareiškėjo, neminima nieko apie galimybę rinkti tokio pobūdžio informaciją. Taigi, pareiškėjo tvirtinimu, šioje byloje nebuvo teisėto pagrindo rinkti, kaupti, tikrinti ar kitaip fiksuoti su M. G. privačiu gyvenimu susijusios informacijos, todėl teismai negalėjo pripažinti Lietuvos banko neteisėtai gauto M. G. ir K. B. susirašinėjimo per „Skype“ leistinu įrodymu ir juo grįsti savo sprendimus.

4.2.2. Kita vertus, tuo atveju, jei FPRĮ nuostatos būtų aiškinamos taip, kad pagal šį įstatymą priežiūros institucija gali tikrinti asmeninio pobūdžio informaciją, pažymėtina, kad vien įstatyme numatytos galimybės rinkti, kaupti ar kitokiais būdais tikrinti asmeninio pobūdžio informaciją neužtenka, nes, pasak pareiškėjo, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį tokie veiksmai turi būti atliekami tik gavus motyvuotą teismo sprendimą. Tuo tarpu iš byloje esančios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-7936-208/2014, anot pareiškėjo, matyti, kad tai „nėra motyvuotas teismo sprendimas, susijęs su leidimu valstybės institucijai rinkti ar tikrinti asmeninio pobūdžio informaciją, t. y. apriboti asmens susižinojimo teisę“. Pareiškėjo teigimu, šiuo sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas tiesiog formaliai suteikė Lietuvos banko darbuotojams teisę įeiti į M. G. darbovietę UAB „Čeli“ ir jo darbo vietoje atlikti patikrinimą. Toks leidimas, pareiškėjo tvirtinimu, buvo gautas tik dėl to, kad FPRĮ 81 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja gauti teismo leidimą. Taigi, pareiškėjo nuomone, minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis nesuteikė teisės Lietuvos bankui, tikrinant M. G. darbovietėje esančius duomenis, tikrinti ar kokiu nors būdu fiksuoti ir jo asmeninio pobūdžio informaciją, t. y. informaciją, nesusijusią su darbo reikalais.

5. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus viršininkė Lina Lankė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. atstovo advokato P. Gruodžio prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

5.1. Pareigūnė, išdėsčiusi ATPK 1735 straipsnio 4 dalies, FPRĮ 3 straipsnio 44 dalies, 62 straipsnio 1–3 dalių, Piktnaudžiavimo rinka direktyvos 2003/6/EB preambulės 18 punkto, 2–4 straipsnių, Piktnaudžiavimo rinka pasireiškimo formų sąrašo ir pranešimų apie galimą piktnaudžiavimą rinka pateikimo Vertybinių popierių komisijai nuostatų 1, 2 punktų nuostatas, Europos Sąjungos T. T. praktiką bei doktriną dėl viešai neatskleistos informacijos panaudojimo, nurodo, kad draudimas naudotis viešai neatskleista informacija apima ne tik investicinių sprendimų  – dėl vertybinių popierių įsigijimo ar jų perleidimo laiko – priėmimą, bet ir tiesioginį ar netiesioginį šios informacijos perdavimą tretiesiems asmenims, rekomendacijų ar pasiūlymų dėl finansinių priemonių, su kuriomis susijusi viešai neatskleista informacija, teikimą. Pareigūnės teigimu, priešingai nei nurodo pareiškėjas, M. G. veiksmuose yra ATPK 1735 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis, nes jis: 1) forume www.traders.lt kitiems asmenims pateikė ne savo nuomonę, o perdavė iš K. B. gautą tikslią, konkrečią ir leidžiančią daryti išvadas dėl tolesnės emitento AB „Agrowill Group“ perspektyvos, t. y. akcijų kainos augimo, viešai neatskleistą informaciją; 2) turimos viešai neatskleistos informacijos pagrindu tikėdamasis, kad, viešai paskelbus informaciją apie būsimą AB „Agrowill Group“ susijungimą, AB „Agrowill Group“ akcijų kaina kils, išlaikė turimas šios bendrovės akcijas iki privalomo oficialaus siūlymo pateikimo dienas ir jas pardavė už didesnę kainą. Pasak pareigūnės, M. G. dėl jam žinomos viešai neatskleistos informacijos buvo naudinga išlaikyti, t. y neparduoti, turimų AB „Agrowill Group“ akcijų, dėl turimos informacijos apie vykstančias derybas dėl įmonių susijungimo pagrįstai tikintis po susijungimo akcijas parduoti pelningiau, taip pat užtikrinti, kad atitinkamus sandorius sudarys ir AB „Agrowill Group“ akcijų turintys jo giminaičiai. Kartu pareigūnė atkreipia dėmesį į tai, kad, remdamiesi forume www.traders.lt M. G. paskleista informacija, investuotojai galėjo tikėtis pelningų sandorių, todėl galėjo priimti sprendimus įsigyti AB „Agrowill Group“ akcijų, o dėl to pakilusi paklausa galėjo turėti įtakos AB „Agrowill Group“ akcijų kainos pokyčiams ir atitinkamai lemti šios bendrovės akcijos šešių mėnesių vidutinę svertinę rinkos kainą.

5.2. Pareigūnė atsiliepime taip pat teigia, kad Lietuvos banko tarnautojų teisė atlikti patikrinimą M. G. darbo vietoje ir kopijuoti kompiuteryje esančią informaciją nustatyta FPRĮ 81 straipsnio 2, 4 dalyse, patikrinimas atliktas ir informacija iš M. G. kompiuterio nukopijuota laikantis FPRĮ nustatytos tvarkos, šiam veiksmui atlikti, kaip to ir reikalaujama įstatyme, buvo gautas teismo leidimas. Kartu pareigūnė pažymi, kad šiuo atveju proporcingumo principas taip pat nebuvo pažeistas, nes, nepatikrinus M. G. ir K. B. susirašinėjimo per „Skype“, nebūtų buvę galimybės išaiškinti šio teisės pažeidimo ir taip būtų kilusi grėsmė draudimo naudotis viešai neatskleista informacija laikymosi valstybinei priežiūrai Lietuvoje, o tokia padėtis, atsižvelgus į šiuolaikinių finansų rinkų sąsajas, būtų galėjusi turėti neigiamų pasekmių visoje Europos Sąjungoje. Be to, pareigūnė atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepagrįstai sutapatina teisės pažeidimui tirti reikalingos informacijos gavimą su informacijos apie asmens privatų gyvenimą tikrinimu ar rinkimu, nes tyrimo metu slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė nebuvo atliekama, duomenys iš elektroninių laikmenų paimti M. G. žinant, tyrimo metu gauta informacija nebuvo viešinama.

6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Lietuvos bankas ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai nepagrįstai jo kaltę grindžia tuo, jog jis, žinodamas viešai neatskleistą informaciją, galėjo priimti pagrįstą investicinį sprendimą išlaikyti turimas akcijas (jų neparduoti už mažesnę kainą), kol teisės aktų nustatyta tvarka nebus paskelbta informacija apie būsimą AB „Agrowill Group“ ir UAB „Baltic Champs“ susijungimą, nes šis teiginys nėra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis ir prieštarauja prekybą akcijomis reglamentuojantiems teisės aktams bei elementariai ekonominei logikai.

6.1. M. G. teigimu, nurodytas Lietuvos banko ir teismų teiginys tėra byloje surinktais įrodymais nepagrįsta prielaida, nes bylą nagrinėjant teisme ir pats Lietuvos bankas pripažino, kad neturi įrodymų, patvirtinančių to, jog jis iki viešai neatskleistos informacijos sužinojimo ketino ar būtų ketinęs parduoti savo turimas AB „Agrowill Group“ akcijas, o neva sužinojęs viešai neatskleistą informaciją, nusprendė akcijų neparduoti ir išlaikyti jas iki tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus paskelbta informacija apie būsimą AB „Agrowill Group“ ir UAB „Baltic Champs“ susijungimą.

6.2. M. G. taip pat pažymi, kad jis, sužinojęs viešai neatskleistą informaciją, pagal FPRĮ 62 straipsnio 1 dalies nuostatas nieko kito kaip tik laikyti savo turimas akcijas trumpiausiai iki informacijos apie būsimą bendrovių susijungimą paskelbimo teisės aktų nustatyta tvarka ir negalėjo daryti. Priešingu atveju, jei jis nurodytu laikotarpiu būtų sudaręs kokį nors sandorį su AB „Agrowill Group“ akcijomis, būtų pažeidęs FPRĮ 62 straipsnio 1 dalies nuostatas.

6.3. M. G. atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų išvada dėl jo kaltės prieštarauja Piktnaudžiavimo rinka pasireiškimo formų sąrašo ir pranešimų apie galimą piktnaudžiavimą rinka pateikimo Vertybinių popierių komisijai nuostatų 7.1–7.3 punktams, kuriuose yra labai aiškiai apibrėžiamos pasinaudojimo viešai neatskleista informacija pasireiškimo formos, nes iš jo prekybos AB „Agrowill Group“ vertybiniais popieriais ataskaitos matyti, kad jo veiksmuose nėra nė vieno požymio, kuris atitiktų šiuose nuostatuose nurodytas pasinaudojimo viešai neatskleista informacija pasireiškimo formas. Pasak M. G., jo elgesys ilgą laiką tiek prieš sužinant viešai neatskleistą informaciją, tiek ir po jos sužinojimo nesikeitė: akcijas laikė kaip laikęs, nesudarinėjo ir neketino sudarinėti sandorių, akcijas kartu su kitais smulkiaisiais įmonės akcininkais pardavė tik tada, kada jau buvo pasibaigęs draudimas sudaryti bet kokius sandorius su AB „Agrowill Group“ akcijomis.

6.4. Be to, M. G. nuomone, minėtas teismų teiginys prieštarauja ekonominei logikai, nes nesuprantama ir logiškai nepagrįsta, kodėl jis turėjo ar galėjo galvoti parduoti akcijas po 0,198 Eur ir vėliau persigalvoti, jei jis jų nepardavinėjo prieš tai penkis mėnesius esant aukštesnei akcijų kainai rinkoje. M. G. pabrėžia, kad jis savo turimų AB „Agrowill Group“ akcijų nepardavė net ir 2013 m. rugsėjo 10 d., kai akcijos kaina buvo net 0,286 Eur, t. y. net 44 proc. daugiau nei jos kaina 2013 m. gruodžio 18 d., kada jis neva sužinojo viešai neatskleistą informaciją.

6.5. M. G., nesutikdamas su Lietuvos banko ir teismų teiginiais, kad jis, 2013 m. gruodžio 18 d. sužinojęs viešai neatskleistą informaciją apie galimą AB „Agrowill Group“ ir UAB „Baltic Champs“, galėjo nuspręsti išlaikyti savo turimas akcijas, nes iš šios informacijos buvo galima spręsti apie, tikėtina, sėkmingą bendrovių susijungimą ir AB „Agrowill Group“ akcijų kainos kilimą, tvirtina, kad tai prieštarauja bendrai finansų mokslininkų nuomonei. Pasak M. G., susijungus įmonėms jų akcijų kaina gali tiek kilti, tiek ir kristi – akcijų kainos kryptis paaiškėja tik jau įvykus susijungimo sandoriui, todėl iš anksto nuspėti, ar tikėtis konkrečios akcijų kainos judėjimo krypties, yra neįmanoma. Be to, pagal pasaulinę statistiką tikimybė, kad įmonės susijungimas bus sėkmingas ir įmonės akcijų kaina po susijungimo kils, tėra 17 proc., o kad kris – net 83 proc.

6.6. M. G., nesutikdamas su teiginiu, kad AB „Agrowill Group“ akcijų kaina pakilo dėl įmonės susijungimo, tvirtina, kad AB „Agrowill Group“ akcijų kaina pakilo ne dėl įmonės susijungimo su UAB „Baltic Champs“, bet dėl privalomo akcijų supirkimo, apie kurį jis nieko nežinojo ir investuotojų forume www.traders.lt nerašė.

6.7. Kartu M. G. atkreipia dėmesį, kad tarp jo ir Lietuvos banko Priežiūros tarnyboje dirbančių asmenų vyksta konfrontacija, nes jis ne kartą yra kritikavęs ir kritikuoja Priežiūros tarnybą dėl jos veiklos (neveiklumo), dėl kurios Lietuvos investuotojai yra praradę nemažus pinigus, o pati Lietuvos akcijų rinka – neatkuriamai sunaikinta.

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. atstovo advokato P. Gruodžio prašymas atmestinas.

Dėl ATPK 1735 straipsnio 4 dalies taikymo

8. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė ATPK 1735 straipsnio 4 dalies nuostatas. Anot pareiškėjo, M. G. AB „Agrowill Group“ vertybinius popierius įsigijo laikotarpiu, nesusijusiu su AB „Agrowill Group“ ir UAB „Baltic Champs“ susijungimu 2014 m. vasario 20 d., ir gerokai anksčiau nei prasidėjo derybos dėl šių bendrovių susijungimo. Be to, M. G. nuo AB „Agrowill Group“ vertybinių popierių įsigijimo iki jų pardavimo oficialaus siūlymo metu 2014 m. birželio 12 d. nesudarinėjo finansinių sandorių su turimais AB „Agrowill Group“ vertybiniais popieriais, taip pat neatlikinėjo veiksmų, kurie galėjo būti vertinami kaip pasinaudojimas viešai neatskleista informacija. Kartu pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad M. G. AB „Agrowill Group“ akcijų anksčiau nepardavė ne todėl, kad 2013 m. gruodžio 18 d. sužinojo viešai neatskleistą informaciją, o todėl, kad turėjo tvirtą asmeninę nuomonę bei aiškius lūkesčius dėl būsimo įmonės vertės didėjimo. Dėl to, pareiškėjo tvirtinimu, jo atstovaujamojo elgesys negali būti laikomas pasinaudojimu viešai neatskleista informacija.

8.1. Pagal ATPK 1735 straipsnio 4 dalį atsako ir tas, kas pažeidė FPRĮ numatytą draudimą naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis.

8.2. FPRĮ 62 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, kurie viešai neatskleistą informaciją turi dėl to, kad yra emitento administracijos darbuotojai, valdymo ar priežiūros organų nariai ar tokia informacija jiems yra prieinama dėl jų tarnybinės padėties, profesijos, pareigų arba dėl buvimo emitento akcininku, ar dėl to, kad ją gavo nusikalstamu būdu, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai bandyti sudaryti ar sudaryti savo ar trečiojo asmens sąskaita sandorius dėl finansinių priemonių, su kuriomis informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Jeigu nurodytas asmuo yra juridinis asmuo, atitinkamas draudimas taip pat taikomas fiziniams asmenims, dalyvaujantiems priimant sprendimus dėl sandorių to juridinio asmens sąskaita sudarymo. Šiems asmenims taip pat draudžiama: tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę, profesinę veiklą arba pareigas; remiantis viešai neatskleista informacija rekomenduoti, paskatinti ar pasiūlyti kitam asmeniui sudaryti sandorį dėl finansinių priemonių, su kuriomis viešai neatskleista informacija yra susijusi. Šie draudimai taip pat taikomi kiekvienam viešai neatskleistą informaciją turinčiam asmeniui, kuris žino ar turi žinoti, kad ta informacija nėra viešai atskleista (1–3 dalys).

8.3. Vadinasi, viešai neatskleistą informaciją turintiems asmenims draudžiama naudotis šia informacija savo asmeniniais tikslais, t. y. savo ar trečiojo asmens sąskaita bandyti sudaryti ar sudaryti sandorius remiantis šia informacija, perduoti ją kitiems asmenims arba skatinti ar siūlyti kitam asmeniui sudaryti sandorį dėl finansinių priemonių, su kuriomis viešai neatskleista informacija yra susijusi. Pažymėtina, kad pasinaudojimas viešai neatskleista informacija suprantamas kaip ekonominio elgesio forma, kai viešai neatskleistą informaciją žinantys asmenys, patys sudarydami sandorius arba atskleisdami konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims, siekia gauti naudos iš jiems žinomos viešai neatskleistos informacijos. Ta nauda gali būti pelnas iš akcijų kainų pokyčių arba galimybė išvengti nuostolių. Taigi, sprendžiant klausimą dėl pasinaudojimo viešai neatskleista informacija, reikia įvertinti tai, ar investuotojai turi realią galimybę atsižvelgti į šią informaciją priimdami investicinius sprendimus. Pasinaudojant viešai neatskleista informacija iš esmės galimi trys investiciniai sprendimai: įsigyti finansinių priemonių, jas perleisti ar jų neperleisti. Kartu nagrinėjamo prašymo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo prašyme minimuose Piktnaudžiavimo rinka direktyvoje 2003/6/EB ir Piktnaudžiavimo rinka pasireiškimo formų sąrašo ir pranešimų apie galimą piktnaudžiavimą rinka pateikimo Vertybinių popierių komisijai nuostatuose nurodomi tik galimi pasinaudojimo viešai neatskleista informacija atvejai (pasireiškimo formos) nepateikiant jų baigtinio sąrašo.  

8.4. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad: M. G. nuo 2012 metų turėjo AB „Agrowill Group“ akcijų; AB „Agrowill Group“ finansinė padėtis nuo 2010 metų buvo sunki, o UAB „Baltic Champs“ buvo pelningai veikianti įmonė; informacija apie AB „Agrowill Group“ ir UAB „Baltic Champs“ susijungimą iki 2014 m. vasario 20 d. nebuvo viešai atskleista; 2013 metų gegužės–2014 metų birželio mėnesiais AB „Agrowill Group“ akcijų kaina išaugo 192 proc.; 2013 m. gruodžio 18 d. UAB FMĮ „Orion Securities“, tarpininkavusios AB „Agrowill Group“ derybų dėl susijungimo su UAB „Baltic Champs“ metu ir disponavusios viešai neatskleista informacija apie vykstančias derybas, darbuotoja K. B. M. G. per „Skype“ perdavė viešai neatskleistą informaciją apie vykstančias derybas dėl būsimo minėtų įmonių susijungimo bei kilsiančią AB „Agrowill Group“ akcijų kainą; M. G. nuolat aktyviai domėjosi ir klausinėjo K. B. apie tarp įmonių vykstančių derybų eigą; 2013 m. gruodžio 25 d. ir 2014 m. sausio 27 d. M. G., pasivadinęs vartotoju ABCDEFG, šią iš UAB FMĮ „Orion Securities“ darbuotojos K. B. gautą viešai neatskleistą informaciją atskleidė investuotojų forume www.tranders.lt; 2014 m. birželio 9 d. M. G. išsiuntė AB banko „Finasta“ makleriui E. V. elektroninį laišką su savo ir savo tėvo, brolio bei pusbrolio asmens kodais bei turimais AB „Agrowill Group“ akcijų kiekiais; AB banko „Finasta“ makleris E. V. patvirtino, kad „Yra visi“ (vienetai); 2014 m. vasario 20 d. paskelbus esminį įvykį apie AB „Agrowill Group“ susijungimą su UAB „Baltic Champs“ ir būsimą oficialų siūlymą mokant 0,29 Eur už akciją, AB „Agrowill Group“ akcijų kaina pakilo iki 0,281 Eur; 2014 m. birželio 12 d. M. G. oficialaus siūlymo metu pardavė 80 000 vnt. AB „Agrowill Group“ akcijų už 0,29 Eur už vieną akciją (kai 2013 m. gruodžio 18 d. AB „Agrowill Group“ akcijos kaina buvo 0,198 Eur), iš viso už 23 200 Eur; oficialaus siūlymo metu M. G. tėvas G. G. pardavė 44 000 vnt. AB „Agrowill Group“ akcijų, iš viso už 4640,87 Eur, brolis Š. G. – 16 640 vnt., iš viso už 4825,60 Eur, pusbrolis D. D. – 16 003 vnt. iš viso už 4640,87 Eur. Vadinasi, M. G., žinodamas iš UAB FMĮ „Orion Securities“ darbuotojos K. B. gautą viešai neatskleistą informaciją apie finansinių sunkumų turinčios AB „Agrowill Group“ ir pelningai veikiančios UAB „Baltic Champs“ susijungimą, akcijų kainos kilimą, galėjo pagrįstai tikėtis, kad ateityje AB „Agrowill Group“ akcijų kaina kils, ir turėjo galimybę investicinius sprendimus priimti remdamasis jam žinoma reikšminga viešai neatskleista informacija. Taigi, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai motyvuotai konstatavo, kad M. G. viešai neatskleistą informaciją apie AB „Agrowill Group“ ir UAB „Baltic Champs“ derybas bei bendrovių susijungimą atskleidė investuotojų forume www.tranders.lt ir, pasinaudodamas viešai neatskleista informacija, priėmė sau finansiškai naudingą sprendimą toliau išlaikyti turimas AB „Agrowill“ akcijas ir vėliau, susijungus AB „Agrowill Group“ ir UAB „Baltic Champs“, jas pardavęs, uždirbo 7360 Eur. Kartu teismai teisingai pažymėjo, kad M. G. apie teisės aktuose nustatytus draudimus naudotis viešai neatskleista informacija buvo žinoma atsižvelgiant į anksčiau jo turėtą maklerio statusą, taip pat į tai, kad jis jau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už draudimo naudotis viešai neatskleista informacija pažeidimą.

8.5. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje ATPK 1735 straipsnio 4 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai.

Dėl ATPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi

9. Pareiškėjas teigia, kad byloje nebuvo teisėto pagrindo rinkti, kaupti, tikrinti ar kitaip fiksuoti su M. G. privačiu gyvenimu susijusios informacijos, todėl teismai negalėjo pripažinti Lietuvos banko neteisėtai gauto M. G. ir K. B. susirašinėjimo per „Skype“ leistinu įrodymu ir juo grįsti savo sprendimus. Kartu pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad vien įstatyme numatytos galimybės rinkti, kaupti ar kitokiais būdais tikrinti asmeninio pobūdžio informaciją neužtenka, nes pagal Konstitucijos 22 straipsnį tokie veiksmai turi būti atliekami tik gavus motyvuotą teismo sprendimą. Tuo tarpu byloje esanti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-7936-208/2014, anot pareiškėjo, „nėra motyvuotas teismo sprendimas, susijęs su leidimu valstybės institucijai rinkti ar tikrinti asmeninio pobūdžio informaciją, t. y. apriboti asmens susižinojimo teisę“. Taigi, nors pareiškėjas tiesiogiai prašyme ir nenurodo, iš esmės teigia, kad jo atstovaujamojo administracinio teisės pažeidimo byloje buvo pažeistos ATPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatos.

9.1. Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (1–3 dalys). Taigi įrodymai turi būti gauti iš įstatymo nurodytų šaltinių ir nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

9.2. Pagal FPRĮ priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo, jo pagrindu priimtų teisės aktų ir Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimų. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai, be kita ko, turi teisę įeiti į kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais pažeidimais, taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais, patalpas ir atlikti patikrinimą, peržiūrėti tyrimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su juridinio asmens darbuotojų užrašais, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą dėl nurodytų veiksmų atlikimo, priežiūros institucijos įgaliotas tarnautojas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus. Teismas, išnagrinėjęs tokį prašymą, priima motyvuotą nutartį jį patenkinti arba atmesti (81 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3 punktas, 4 dalis).

9.3. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Piktnaudžiavimo rinka direktyvoje 2003/6/EB, be kita ko, taip pat numatyta kompetentingų institucijų teisė turėti galimybę gauti bet kokios formos dokumentą ar jo kopiją, vykdyti patikrinimus vietoje, reikalauti įrašų apie esamų telefonų bei esamų duomenų srautus (12 straipsnio 2 dalies a, c, d punktai).

9.4. Nagrinėjamo prašymo argumentų dėl M. G. ir K. B. privataus susirašinėjimo per „Skype“ kaip įrodymo teisėtumo ir leistinumo kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies nuostata „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“, taip pat Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies nuostata „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“ yra vienos svarbiausių žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų. Jomis žmogaus privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi. Kita vertus, žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucinę žmogaus teisę į privatumą galima, jeigu laikomasi iš Konstitucijos kylančių žmogaus teisių ir laisvių ribojimo bendrųjų reikalavimų – tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei jos esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Tais atvejais, kai asmuo daro nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neteisėtais veiksmais pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą ar kelia grėsmę atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą valstybės institucijų reakciją, kad už jo daromą (ar padarytą) teisės pažeidimą gali būti taikomos valstybės prievartos priemonės, kuriomis bus daromas tam tikras poveikis jo elgesiui. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų (2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Taigi informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu, kaip savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jos yra nustatytos įstatymo, būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė, jos yra proporcingos siekiamam tikslui; įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

9.5. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad: Lietuvos banko, kaip institucijos vykdančios finansų rinkos priežiūrą, darbuotojai, vadovaudamiesi Lietuvos banko valdybos pirmininko 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V2014/(12-260402)-02-85, atliko tyrimą dėl su AB „Agrowill Group“ susijusių veiksmų tam, kad būtų įvertinta, ar nebuvo pažeistas FPRĮ nustatytas draudimas naudotis viešai neatskleista informacija; siekdamas visapusiškai atlikti šį tyrimą, Lietuvos bankas, vadovaudamasis FPRĮ 81 straipsnio 4 dalimi, 2014 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl leidimo įeiti ir atlikti patikrinimą UAB „Čeli“ bei M. G. darbo vietoje (FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punktas); Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi šį Lietuvos banko prašymą patenkino ir leido atlikti jo prašomus FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytus veiksmus; Lietuvos banko darbuotojai, tikrindami M. G. darbo vietą, padarė ir jo darbo vietoje esančio asmeninio kompiuterio informacijos, tarp jų ir susirašinėjimo per „Skype“ programą, kopijas. Kartu pažymėtina tai, kad, Lietuvos banko darbuotojams atliekant patikrinimą M. G. darbo vietoje, M. G. pasirašė duomenų paėmimo protokolą, taip sutikdamas pateikti duomenis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktos šio teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties kopijos (o ne išrašo, kuris yra byloje) matyti, kad joje, priešingai nei nurodo pareiškėjas, yra išdėstyti teismo sprendimo leisti Lietuvos bankui atlikti FPRĮ 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytus veiksmus motyvai.

9.6. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje ATPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. atstovo advokato Povilo Gruodžio prašymą atnaujinti bylą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Eligijus Gladutis

                                                                                                                              Vladislovas Ranonis

                                                                                                                              Jonas Prapiestis