Civilinė byla Nr. 3K-3-609/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13260-2012-7

    Procesinio sprendimo kategorijos:

27.9; 128.10; 129.10 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens valstybės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. O. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Raimundui Stanislauskui ir valstybės įmonei Kaišiadorių miškų urėdijai dėl antstolio veiksmų.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. O. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas teismo nutraukti priverstinio vykdymo veiksmus dėl jo, kaip fizinio asmens, vykdomojoje byloje Nr. 0070/04/00143, panaikinti visus pritaikytus apribojimus turtui, užbaigti vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš R. O. įmonės „Gaudium“ VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos naudai.

Antstolio Raimundo Stanislauko kontoroje 2004 m. balandžio 23 d. priimtas vykdyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 16 d. išduotas vykdomasis raštas šio teismo 2004 m. kovo 26 d. teismo sprendimo (įsiteisėjo 2004 m. balandžio 16 d.), priimto civilinėje byloje Nr. 2-394-02/2004, pagrindu dėl 66 468,45 Lt skolos išieškojimo iš R. O. įmonės „Gaudium“ išieškotojos VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos naudai. Šioje civilinėje byloje 2004 m. kovo 4 d. ieškiniu VĮ Kaišiadorių miškų urėdija kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl skolos iš R. O. įmonės „Gaudium“ priteisimo dėl 2003 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais perduotos ir pagal sąskaitas faktūras neapmokėtos medienos.

Pareiškėjas skundo prašymą nutraukti vykdomąją bylą grindžia tuo, kad aptariamoje civilinėje byloje pateiktame ieškinyje nenurodyta ir nuo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuslėpta, jog teikiamame procesiniame dokumente atsakovu nurodytas neribotos atsakomybės asmuo R. O. įmonė „Gaudium“ nebeegzistuoja nuo 2003 m. sausio 2 d., nuo šios datos įmonė reorganizuota į UAB „Gaudium“. Antstolio kontorai buvo pateikta šią aplinkybę patvirtinanti Kauno miesto savivaldybės administracijos Bendrojo departamento Rejestro skyriaus 2003 m. sausio 2 d. įsakymo kopija. Pareiškėjo teigimu, nuo 2003 m. sausio 2 d. R. O. įmonė „Gaudium“ pasibaigė, t. y. neteko teisinio subjektiškumo ir negalėjo įgyti jokių teisių ir pareigų, būti prievolinių santykių subjektu, taip pat ir būti skolininku vykdomojoje byloje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjo R. O. skundas atmestas.

Teismas nustatė, kad atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje antstolis nukreipė išieškojimą į R. O. turtą: 2004 m. gegužės 6 d. areštavo jo butą Kaune, (duomenys neskelbtini). R. O. nepateikė prieštaravimų dėl vykdomo išieškojimo. Vykdomasis raštas išduotas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris yra privalomas bylos šalims ir turi būti vykdomas. Pareiškėjas nepasinaudojo jam suteikta teise skųsti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą, pareikšti prieštaravimus ar prašyti atnaujinti procesą, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas galioja ir privalo būti vykdomas.

Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 673 straipsnį, jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą be papildomo teismo sprendimo. R. O. įmonė „Gaudium“ pertvarkyta į UAB ,,Gaudium“, jos savininkas turi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, todėl jis vykdytinas toliau.

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi tenkintas pareiškėjo R. O. atskirasis skundas ir nutarta panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti, nutraukti priverstinio vykdymo veiksmus dėl R. O., kaip fizinio asmens, vykdomojoje byloje Nr. 0070/04/00143 ir panaikinti visus pritaikytus apribojimus turtui, vykdomąją bylą užbaigti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad tuo atveju, jei vykdant vykdomąjį dokumentą paaiškėja, jog išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir iš trečiųjų asmenų, kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. J. ir T. B. skundą, bylos Nr. 3K-7-273/2012).

Iš vykdomojoje byloje esančio vykdomojo rašto dėl R. O. atsakomybės pagal R. O. įmonės „Gaudium“ prievoles VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai nebuvo pasisakyta, iš jo nebuvo priteistos išieškotinos sumos, dėl jo teisių ir pareigų šiuo atveju nėra priimtas joks teismo sprendimas, laikytina, kad antstolis Raimundas Stanislauskas vykdymo veiksmus dėl R. O. pradėjo neturėdamas vykdomojo dokumento, t. y. be vykdymo veiksmų atlikimo pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad remiantis CPK 673 straipsniu nukreipiant išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą nėra būtinas vykdomasis dokumentas dėl skolos iš savininko priteisimo. Taigi antstolio priverstinio vykdymo veiksmai dėl R. O. yra neteisėti ir nutrauktini.

CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktu nustatytas vykdomosios bylos nutraukimas tuo pagrindu, kad reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį nėra galimas teisių ir pareigų perėmimas. R. O. įmonė „Gaudium“ nuo 2003 m. sausio 2 d. pertvarkyta į UAB „Gaudium“, nenustatyta teisių ir pareigų perėmėjo. Nėra asmens, kuris turėtų atsakyti pagal R. O. įmonės „Gaudium“ įsipareigojimus išieškotojui pagal pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Dėl to vykdomoji byla pripažintina baigta pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 632 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo VĮ Kaišiadorių miškų urėdija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais esminiais argumentais:

              Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Pagal CPK 673 straipsnį tuo atveju, jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Šiame straipsnyje nėra nurodytos sąlygos, kad išieškojimui nukreipti į individualios (personalinės) įmonės turtą būtų reikalingas papildomas teismo sprendimas. Dėl to Kauno apygardos teismo nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad reikalingas toks papildomas sprendimas. Aptariamo straipsnio normos prasme individualiai įmonei neturint pakankamai turto, išieškojimas nukreipiamas į jos savininko, tačiau ne į jo sutuoktinio turtą.

Kauno apygardos teismo nutartimi nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A. K. v. L. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-445/2001, teisės taikymo išaiškinimo, kad individuali įmonė šiuo atveju yra tik fizinio asmens verslo teisinė forma, tam tikra fizinio asmens komercinė ūkinė veikla. Ta aplinkybė, kad verslininkas, užsiimantis verslu individualios (personalinės) įmonės forma, privalo laikytis tam tikrų reikalavimų, taikomų pelno siekiantiems juridiniams asmenims – įregistruoti individualią (personalinę) įmonę, vesti įmonės balansą, suteikti įmonei firmos vardą, – nėra pagrindas teigti, kad teisinių santykių subjektas yra individuali (personalinė) įmonė, o ne fizinis asmuo – verslininkas. Tokiais atvejais žodis ,,įmonė“ suprantamas ne kaip savarankiškas teisinių santykių subjektas, o tik kaip fizinio asmens verslo teisinė forma, neturinti savarankiško teisinio statuso ir nesanti savarankišku, atskiru asmeniu. Teisinių santykių subjektu tiek privatinėje, tiek ir viešojoje teisėje pripažįstamas būtent individualios (personalinės) įmonės savininkas, o ne pati įmonė.

              R. O. kaip R. O. individualios įmonės „Gaudium" savininko prievolės negali pasibaigti dėl to, kad individuali įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K., bylos Nr. 3K-3-428/2006, konstatuota, kad jei likviduojama dėl bankroto individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) ir nėra šio juridinio asmens bei fizinio asmens, esančio jos dalyviu ir laiduotoju, turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad pasibaigia šio fizinio asmens prievolės tiek kaip įmonės dalyvio, tiek ir kaip įmonės laiduotojo (CK 6.128 straipsnio 3 dalis, 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).

              Kasatoriaus nuomone, tik pirmiau nurodytu atveju pasibaigia individualios įmonės savininko prievolės pagal jo įmonės skolas, tačiau šis atvejis skiriasi nuo nagrinėjamos bylos atvejo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas R. O. prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, nurodydamas šiuos esminius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

              CPK 673 straipsnyje nėra įtvirtintos antstolio teisės be atskiro teismo sprendimo nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą. Tai nereiškia, kad nereikia vykdomojo dokumento, leidžiančio išieškojimą nukreipti į savininką. Nesant teismo sprendimo, vien antstolio sprendimu išieškojimas negali būti nukreiptas į subsidiariąja atsakomybe atsakantį asmenį. Teismo sprendimais negalima tiesiogiai varžyti teisių asmenims, neįtrauktiems į bylą atsakovais, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). R. O. įmonės „Gaudium“ savininkas R. O., kaip fizinis asmuo, nebuvo įtrauktas į bylos pagal 2004 m. kovo 4 d. VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos ieškinį neegzistuojančiai individualiai įmonei nagrinėjimą bendraatsakiu. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad dėl R. O. buvo priimtas teismo sprendimas, dėl to antstolio veiksmais vykdomojoje byloje atlikti neteisėti jo teisių suvaržymai. Pasibaigus R. O. įmonei „Gaudium“ Kauno apygardos teismas nutartimi nutraukė vykdomąją bylą nesant skolininko, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas.

            Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išieškojimo iš asmens, nenurodyto įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir neįvardyto skolininku tokio sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame rašte

CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (ultra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. J. ir T. B. skundą, bylos Nr. 3K-7-273/2012).

Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis). Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Taip antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis dokumentas, informuojamas apie skolininką, iš kurio turi būti išieškoma, kartu ir apie jo atsakomybę – ji asmeninė, subsidiarioji ar solidarioji. Jeigu vykdant vykdomąjį dokumentą paaiškėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų (pvz., sutuoktinio), kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškinta, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. Bložė, bylos Nr. 3K-7-114/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Šie išaiškinimai, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikytini ne tik tuo atveju, kai nėra priimto teismo sprendimo ir nėra vykdomojo dokumento dėl vieno iš sutuoktinių, bet ir kitais atvejais, kai sprendimas priimtas ir vykdomasis raštas išduotas dėl vieno skolininko, o išieškojimas pagal prievolės prigimtį gali būti vykdomas ne tik iš jo, bet ir iš kito asmens, pvz., kai yra susiklostę subsidiariosios atsakomybės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. J. ir T. B. skundą, bylos Nr. 3K-7-273/2012). Taigi prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva. Išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąją dokumentą (arba yra kartu ir vykdomieji dokumentai). Antstolis savo veiksmus, išieškant skolą iš R. O. nuosavybės teise priklausiančio turto, grindė CPK 673 straipsniu, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, kai individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumos padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą. Remdamasi pirmiau išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota išieškojimo iš skolininko turto praktika, bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija negali įvertinti teisėtais antstolio veiksmus nukreipiant išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, kai nėra vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš to individualios įmonės savininko.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas išieškojimo į pareiškėjo R. O. turtą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas ne šis fizinis asmuo, o individuali įmonė – R. O. įmonė ,,Gaudium“. Įsiteisėjusiame Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-394-02/2004, įsiskolinimas priteistas iš R. O. įmonės ,,Gaudium“, R. O. nebuvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu ir teismo sprendime nespręsta dėl jo teisių ir pareigų. Nurodytoje civilinėje byloje ieškovas (išieškotojas) VĮ Kaišiadorių miškų urėdija galėjo laisvai naudotis procesine teise reikšti ieškinio reikalavimą ne tik į atsakovą individualią įmonę, bet ir į subsidiariai atsakingą asmenį pagal šios įmonės prievoles – įmonės savininką R. O. Nesant tokio pareikšto reikalavimo fiziniam asmeniui, jo neįtraukus atsakovu, teismas sprendė bylą neperžengdamas nagrinėjimo dalyko ribų ir, kaip to ir reikalaujama CPK 266 straipsnyje, nesprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Aptariamo įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame rašte nesant skolininku įrašyto aptariamo fizinio asmens, į jo turtą subsidiariai antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo.

Dėl išieškojimo negalimumo pasibaigus juridiniam asmeniui (skolininkui vykdymo procese), kai nėra jo teisių ir pareigų perėmėjo

CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas vykdomosios bylos nutraukimas tuo pagrindu, kai reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį nėra galimas teisių ir pareigų parėmimas. Bylos duomenimis, skolininko R. O. įmonė „Gaudium“ nuo 2003 m. sausio 2 d. buvo pertvarkyta į UAB „Gaudium“. UAB „Gaudium“ yra likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2007 m. gegužės 4 d. Taigi antstolio atliekami vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo iš R. O. įmonės „Gaudium“, nors ji kaip juridinis asmuo neegzistuoja ir nėra šios įmonės teisių ir pareigų perėmėjo. Esant tokioms aplinkybėms bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra asmens, kuris turėtų atsakyti pagal R. O. įmonės „Gaudium“ įsipareigojimus išieškotojai pagal pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, ir dėl to nebelikus skolininko vykdymo veiksmai negali būti tęsiami. Vykdymo procese neliko skolininko, kuris turėtų pareigą atsakyti pagal teismo sprendimą, todėl nėra subjekto, dėl kurio gali būti atliekamas išieškojimas. Nustatytos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktą nutraukti vykdomąją bylą, ją nutraukus byla laikytina baigta pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje teisiškai pagrįstai sprendė, kad antstolio priverstinio vykdymo veiksmai dėl R. O. neturint vykdomojo dokumento dėl skolos iš jo išieškojimo išieškotojo VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos naudai yra neteisėti, dėl to kaip neturintys teisinio pagrindo turėtų būti nutraukti. Kasacinio skundo argumentais nenuginčytas apeliacinės instancijos teismo nutarties teisinis pagrįstumas, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis) sudaro 33,90 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. lapkričio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Jos valstybės naudai priteistinos iš suinteresuoto asmens VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos, kurios kasacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens valstybės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos (juridinio asmens kodas 158985240) valstybei 33,90 Lt (trisdešimt tris litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.