Civilinė byla Nr. e2-509-476/2022

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01094-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.5.; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 15 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,

sekretoriaujant L. I.,

dalyvaujant ieškovams D. R., jo atstovui, advokato padėjėjui Tadui Vilčinskui,

atsakovų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rimai Bardauskienei,

Raseinių

biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) „Raseinių socialinių paslaugų centras“ atstovui, advokatui Jonui Butkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. R. ir D. R. ieškinį atsakovams Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Raseinių rajono savivaldybės administracijai, BĮ Raseinių socialinių paslaugų centrui dėl žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       Ieškovai ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus solidariai atlyginti L. R., D. R., D. R., E. R., R. R., K. R. teisės aktų reikalavimų neatitikusiais institucijų darbuotojų veiksmais padarytą neturtinę žalą, iš viso 100 000 Eur, ją paskirstant taip: 30 000 Eur L. R., 30 000 Eur D. R., 10 000 Eur D. R., 10 000 Eur E. R., 10 000 Eur R. R., 10 000 Eur K. R.; įpareigoti atsakovus solidariai atlyginti ieškovams teisės aktų reikalavimų neatitikusiais institucijų darbuotojų veiksmais padarytą turtinę žalą, iš viso 19 684,72 Eur; iš atsakovų priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovai turi keturis nepilnamečius vaikus: D. R., gimusią (duomenys neskelbtini), E. R., gimusią (duomenys neskelbtini), R. R., gimusią (duomenys neskelbtini), ir K. R., gimusį (duomenys neskelbtini).

1.2.       Abu sutuoktiniai serga įgimta alkoholio priklausomybe, bet įvairiomis medikamentinėmis ir psichologinio poveikio priemonėmis stengėsi ją valdyti. Alkoholio nevartodavo tai keletą metų, tai trumpesnį laikotarpį, bet keletą kartų yra ištikę atkryčiai. Taip įvyko 2018 rudenį, bet po to alkoholio nevartojo iki 2019 m. pavasario, tačiau 2019 m. kovo 14 d. šeimoje gimus širdies nepakankamumu sergančiam sūnui, D. R. negalėjo suvaldyti psichologinės įtampos, todėl ėmė vartoti alkoholį. (duomenys neskelbtini) ieškovai šventė L. R. gimtadienį, pasivaišino šampanu ir alumi, vaikus prižiūrėjo blaivi D. R. motina R. R.. Tą dieną dėl tėvų neblaivumo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ir policijos darbuotojai dukras su močiute išvežė į jos namus, o sūnų – į ligoninę.

1.3.       Ieškovų nuomone, vaikai iš namų išvežti neteisėtai, nes vaikams joks pavojus negrėsė, namuose svetimų žmonių nebuvo, o vaikus prižiūrėjo blaivi D. motina, neblaivūs tėvai nedemonstravo agresijos vaikų atžvilgiu. Grėsmės vaikui vertinimo taisyklėse apie alkoholio vartojimą prie vaikų nustatyta 1) 0 promilių taisyklės nėra; 2) jei prie vaikų vartojamas alkoholis, turėtų būti bent vienas suaugęs asmuo, kuris jo nevartoja; 3) kai abu tėvai yra apsvaigę – 0-3 metų kūdikiui tai nesaugu. R. ir L. R. dukros nuvežtos į nesaugią aplinką – pas nuolat alkoholį vartojančią D. R. mamą.

1.4.       2019 m. gegužės 27 d. Tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnybos Skyrius) patarėja Raseinių rajone pranešė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Raseinių policijos komisariatui (toliau – Raseinių r. PK), kad L. ir D. R. yra neblaivūs, o su jais tą dieną buvo trys nepilnamečiai vaikai. Nors vaikai nebuvo palikti vieni be priežiūros, jiems nebuvo kilusi reali grėsmė, Tarnybos specialistė dokumentuose nurodė, kad vaikai neprižiūrėti, dėl to ji ir policija D., E. ir R. R. išvežė iš namų į Raseinių pagalbos šeimai namus.

1.5.       2019 m. gegužės 28 d. sudaryta grėsmės vaikams lygio nustatymo anketa visiems ieškovų vaikams nustatytas antras grėsmės lygis, nustačius vieną aukštą rizikos veiksnį (abiejų tėvų neblaivumą). 2019 m. gegužės 28 d. K. R. buvo 2 mėnesiai, D. R. – 3 metai 4 mėnesiai, E. R. – 6 metai 6 mėnesiai, D. R. – 7 metai 5 mėnesiai, todėl antrasis grėsmės lygis pagal vieną aukštos rizikos veiksnį galėjo būti nustatytas K. ir R., o E. šis lygis galėjo būti nustatytas esant ne mažiau dviem, D. – ne mažiau nei penkiems aukštos rizikos veiksniams. Grėsmės lygio R. vaikams nustatymo anketose nenurodyta realaus pavojaus vaikų saugumui požymių: jie nebuvo palikti vieni be priežiūros, buvo savo namuose su tėvais, sveiki, aprengti, pavalgę, tėvai jų atžvilgiu nesielgė agresyviai. Mergaitės nenuvežtos gydytojų apžiūrai, nenustatyta jų sveikatos sutrikdymo ar pavojaus gyvybei požymių.

1.6.       Vaikų paėmimas iš šeimos nesant realios grėsmės vaikų sveikatai ir gyvybei prieštaravo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 4 straipsniu nustatytiems vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo biologinės šeimos prioriteto, teisės viršenybės, privataus gyvenimo neliečiamumo ir kitiems principams.

1.7.       Nepaisant to, Tarnybos Skyrius Raseinių rajone 2019 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 4SD-2612 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus dėl leidimo išdavimo paimti vaikus iš tėvų. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. birželio 3 d. nutartimi tenkino Tarnybos Skyriaus prašymą.

1.8.       Tarnybos Skyrius Raseinių rajone organizavo R. vaikų globą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą brolių ir seserų neišskyrimo vaiko globos steigimo principą: D., E. ir R. R. globą įsteigė globėjos V. J. šeimoje, o jų brolio K. R. globą – globėjos A. S. ir S. S. šeimoje, kurioje globojami aštuoni vaikai. Berniukas du metus augo neįgijęs emocinių ryšių ne tik su tėvais, bet ir su seserimis.

1.9.       Tarnybos Skyrius Raseinių rajone 2019 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 4SD-5170 Teismui teikė ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo, nepaisant to, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. įvykusio pagalbos plano vykdymo peržiūros posėdžio metu posėdžio dalyviai nepriėmė sprendimo kreiptis į teismą, nuo vaiko globos pradžios (2019 m. birželio 4 d.) praėjo ne 12, bet 5 mėnesiai (Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatymo 15 straipsnio 1, 4 dalys). Tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobili komanda 2019 m. birželio 11 d. raštu Nr. 9TSD-535 nerekomendavo apriboti tėvų valdžią. Be to, ieškinyje nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. įvykusio posėdžio metu priimti šeimai svarbūs sprendimai yra neteisėti, nes priimti nedalyvaujant šeimai: D. R. nedalyvavo, o L. R. neblaivią į posėdį atvežė socialinė darbuotoja, neadekvačios būsenos asmenį pasirašytinai supažindino su pagalbos plane nurodytais įpareigojimais ir išvadomis.

1.10.       L. ir D. R. nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nustojo vartoti alkoholį, išnyko priežastis, dėl kurios vaikai paimti iš šeimos. Tarnyba nevykdė įstatymo reikalavimo spręsti vaikų grąžinimo į šeimą (VTAPĮ 40 straipsnio 7 dalis), bet teikė ieškinį teismui dėl tėvų valdžios apribojimo.

1.11.       Tiek ieškinyje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo, tiek atsiliepime į R. apeliacinį skundą šališkai nurodė tik blogiausiai R. apibūdinančią bei netikslią informaciją, o kai kurios turėtos informacijos teismui neteikė. Taip Tarnybos Skyrius Raseinių rajone pažeidė valstybės tarnautojo veiklos principus: atsakomybės, sąžiningumo ir nešališkumo, pagarbos žmogui ir valstybei, profesionalumo, teisingumo (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis)

1.12.       R. 

1.13.       2018 m. rugsėjo 18 d. sudarytas pagalbos planas neatitiko VTAPĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyto apibrėžimo. Tarnybos Skyriaus specialistams buvo žinoma, kad R. yra bedarbiai, abu neturi specialybės, dėl nepatogios gyvenamos vietos negali važinėti į kitas vietoves dirbti, kad D. ir E. R. vežiojamos į (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajone, dėl nepatogaus susisiekimo negali lankyti papildomo ugdymo užsiėmimų, kad R. neturi galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tačiau Tarnybos specialistų suteikta metodinė pagalba atvejo vadybininkui lėmė, kad atvejo vadyba pradėta ir pagalbos planas sudarytas ne pagal teisės aktų reikalavimus, jame numatytos pagalbos priemonės nepadėjo apginti vaikų teisės gauti tinkamą ugdymą (VTAPĮ 8 straipsnis), teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas (VTAPĮ 13 straipsnis), pasirūpinti užimtumu ir šeimos gerove.

1.14.       L. ir D. R. 2020 m. gegužės 20 d. raštu prašė Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus suteikti pagalbą įsidarbinti 2021 m. kovo 26 d. raštu prašė pakeisti jų šeimai 2017 metais (duomenys neskelbtini) kaime išnuomotą savivaldybės socialinį būstą į būstą Raseiniuose arba Ariogaloje, kur gyvendami galėtų dirbti, o mažamečiai vaikai galėtų vietoje lankyti ugdymo įstaigas. Rajono savivaldybė nė vieno R. prašymo nepatenkino. Kadangi Raseinių socialinių paslaugų centras ir kitos atvejo vadyboje dalyvaujančios institucijos neteikė šeimai jos gerovei užtikrinti būtinos pagalbos, netarpininkavo, kad rajono savivaldybė padėtų įsidarbinti ir gauti socialinį būstą tinkamoje vietoje, R. 2021 m. vasario 22 d. raštu prašė Raseinių socialinių paslaugų centro direktoriaus užbaigti jų šeimai nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. atliekamą atvejo vadybą. 2021 m. kovo 2 d. atvejo nagrinėjimo posėdyje Tarnybos Skyriaus patarėja Raseinių rajone V. J. nurodė „vienareikšmiškai tęsti atvejo vadybos procesą ir dar suaktyvinti socialinių paslaugų teikimą šeimai, lankymąsi šeimoje, skatinti juos įsidarbinti ir ieškoti pajamų“. Taigi, valstybinės institucijos atstovė, pažeisdama VTAPĮ 4 straipsnio 10 punkte nustatytą kokybiško pagalbos prieinamumo vaiko teisių įgyvendinimo principą, reikalauja prievarta teikti R. paslaugas, nors jų teikėjai neužtikrino paslaugų veiksmingumo ir efektyvumo, jos šeimai yra netinkamo pobūdžio ir trukmės, neatitinka teisėtų interesų. Patarėja reikalauja, kad R. įsidarbintų ir užtikrintų šeimos gerovę, nors rajono savivaldybė nesuteikė pagalbos įsidarbinti, nesutiko šeimai išnuomoti socialinį būstą vietovėje, kurioje gyvendami, jie galėtų dirbti. Patarėjos reikalavimą suaktyvinti šeimai socialines paslaugas bei nuolatinį R. priklausomybės atkryčio tikimybės akcentavimą, jie vertina kaip psichologinį spaudimą, žlugdantį jų pasitikėjimą savimi ir pasiryžimą niekada nevartoti alkoholio.

1.15.       Tarnyba, nagrinėdama L. ir D. R. 2020 m. birželio 21 d. prašymą, neatliko pareiškėjų nurodytų Tarnybos Skyriaus Raseinių rajone teisės aktų nuostatų galimai neatitikusių faktų patikrinimo vietoje, o apsiribojo Tarnybos Skyriaus Raseinių rajone paaiškinimais bei Tarnybos duomenų valdymo sistemoje esančia informacija. Tarnyba pateikė išvadą, kad Tarnybos Skyrius Raseinių rajone nepažeidė teisės aktų, neviršijo suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos, priešingai, tinkamai atliko veiksmus užtikrinant geriausius vaikų interesus.

1.16.       2017 m. L. R. šeimai su tuo metu trimis mažamečiais vaikais išnuomojo socialinį būstą (duomenys neskelbtini) kaime – 32 km. atstumu nuo Raseinių, kur nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir mokyklos, iš kurios dėl blogo susisiekimo tėvams nėra galimybės važinėti į darbą ir uždirbti pinigus vaikų išlaikymui. Savivaldybė netenkino 2021 m. kovo 3 d. prašymo dėl socialinio būsto pagerinimo, neužtikrino neįgaliajai E. R. teisės visavertiškai dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje ir su vaikais dalyvauti neformaliojo švietimo, saviugdos sistemoje, kūrybinėje veikloje, neužtikrino Raseinių socialinių paslaugų centro, kuriam suteikė įgaliojimus koordinuoti atvejo vadybos procesą, darbuotojų kompetencijos ir funkcijų vykdymo pagal teisės aktų reikalavimus, neišnagrinėjo L. ir D. R. 2020 m. gegužės 20 d. prašymo „Dėl socialinės pagalbos suteikimo“, atmetė prašymą įpareigoti Raseinių SPC pakeisti pagalbos plane numatytą priemonę.

1.17.       L. R., D. R. ir jų nepilnamečiai vaikai D. R., E. R., R. R. ir K. R. dėl Tarnybos ir Raseinių socialinių paslaugų centro darbuotojų veiksmų, dėl Raseinių rajono savivaldybės nesuteiktos pagalbos pagal šeimos poreikius patyrė materialinę ir moralinę žalą: L. R. ir D. R. nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2021 m. liepos 13d. Susikaupė vaikų išlaikymui priteistų lėšų po 9605,40 Eur skola, 236,96 Eur vykdymo išlaidų skola.

1.18.       L. R. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą dėl to, kad buvo atimtas motinos pienu maitintas jos naujagimis, jos organizmas sunkiai reagavo į staiga nutrūkusį vaiko žindymą.

1.19.       L. ir D. R. patyrė dvasinį skausmą, du metus ir du mėnesius negalėdami auginti savo naujagimio sūnaus, kuris augo neįgijęs emocinio ryšio su tėvais ir seserimis, negalėdami nuolatos bendrauti su dukromis, domėtis jų mokymosi pasiekimais, sveikata. Nuo 2020 m. birželio mėnesio, kai teismas nustatė nuolatinę vaikų globą ir paskyrė globotojus, šie ribojo tėvų susitikimus su vaikais, mergaičių globėja dažnai neleisdavo joms su tėvais kalbėtis telefonu. Šeimai nebuvo teikta informacija.

1.20.       R. 

1.21.       R. 

1.22.       L. R. ir D. R. patyrė pažeminimą ir neteisingą elgesį jų atžvilgiu. Ieškovai nuolatos jautė giminaičių, kaimynų, pažįstamų žmonių panieką dėl vaikų praradimo. Neigiamą poveikį R. psichinei sveikatai padarė psichologinė įtampa ir stresas, kai 2019-2021 metais jiems teko dalyvauti penkiuose teismuose. L. ir D. R. prarado pasitikėjimą valstybinėmis ir rajono savivaldybės institucijomis.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokato padėjėjas Tadas Vilčinskas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti visa apimti. Papildomai nurodė, kad neturtinė žala kildinama iš institucijų suderintų, sistemingų ir koordinuotų veiksmų, kurių rezultatas buvo ilgalaikis vaikų atskyrimas nuo šeimos, dėl ko vaikai nesukūrė ryšio su tėvais, atitinkamai tėvai nesukūrė ryšio su vaikais. Ieškovai ir dabar gyvena pastovioje baimėje, bijo, kad gali būti bet kada patikrinti ir kažkam pasirodžius, kad jie atliko netinkamą veiksmą, vaikai gali vėl būti paimti ir vėl teks pereiti visą biurokratinį aparatą, įrodinėti, kad viskas yra gerai, kad jie taisosi, ieško darbo, stengiasi sudaryti tinkamas sąlygas savo vaikams. Ieškovai jaučia pastovų stresą, kad institucijos, kurios atstovavo valstybę, kuri turi užtikrinti tinkamą teisės aktų įvykdymą, elgėsi ne pagal teisės aktų reikalavimus, savo vidaus tvarkas, kurios išvardintos ieškinyje. Turtinė žala kildinama iš to, kad dėl institucijų koordinuotų veiksmų, ieškovams susidarė nemažos išlaidos tik dėl to, kad vaikai buvo perduoti laikinai globai, globojami valstybės lėšomis, kurių atlyginimo dabar reikalaujama iš ieškovų. Jei institucijos būtų veikusios pagal teisės aktų reikalavimus, jeigu vaikai nebūtų tokį ilgą laiką atimti iš tėvų, ši žala nebūtų kilusi, vaikai būtų gyvenę su tėvais. Vaikų paėmimas buvo visiškai kraštutinė priemonė, kuri, ieškovų nuomone, neturėjo būti taikoma. Ieškovų valia visada buvo gyventi su vaikais, jie dalyvavo įvairiose programose, susijusiose su alkoholizmo prevencija, tiek su šeimos bendravimu, lankėsi pas psichologus, jų galutinis tikslas buvo vėl būti šeimoje. Vyko teismo procesai, buvo priimti sprendimai, kurių ieškovai neginčijo, tačiau vėliau patiems ieškovams peržiūrėjus visus institucijų veiksmus, ieškovų manymu, išvardyti ieškinyje atvejai yra prieštaraujantys nusistovėjusiai tvarkai, teisės aktų reikalavimams ir panašiai. Savivaldybės administracija neįdėjo pakankamai pastangų rasti patogesnį būstą šeimai, todėl, ieškovų nuomone, ji nevykdė savo pareigų tinkamai. Savivaldybės administracija nesuteikė galimybės normaliai mokytis vaikams, 2018 m. E. neturėjo galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos, neužtikrino Raseinių socialinių paslaugų centro darbuotojų kompetencijos ir funkcijų tinkamo vykdymo, neprieštaraujančio teisės aktų reikalavimams, neišnagrinėjo ieškovų 2020 m. gegužės metų prašymo dėl pagalbos suteikimo. Ieškovų atstovas, teisės akto, kuris numato savivaldybės administracijai pareigą įdarbinti asmenis, įvardinti negalėjo. Ieškovas, kai vaikai buvo atimti, piktnaudžiavo alkoholiu tris mėnesius, bet tik dėl to kad tas stresas buvo tikrai didžiulis. Jis neįsivaizdavo, kad vaikai gali būti atimami tokiam ilgam laikui, nematė prošvaistės ir galimybės toliau tvarkytis gyvenime, kai yra atimti vaikai, negalėjo priimti atitinkamų sprendimų, dėl ko ir buvo paskirta socialinė darbuotoja, kuri šios funkcijos neatliko. Šeima dėjo visas pastangas, naudojosi socialinės darbuotojos paslaugomis, išklausė visas nemokamas paslaugas. Ieškovų manymu, institucijos veikė kryptingai su tikslu, kad vaikams būtų nustatyta ilgalaikė globa svetimiems asmenims, perkeliant finansinę naštą tėvams vaikus išlaikyti. Atvejo vadybos posėdžio metu sudaromas planas yra kolegialus tarpinstitucinis dokumentas. Šitas rekomendacinio pobūdžio nurodymas – išvykti ilgalaikei reabilitacijai išvykti gydytis nuo alkoholio, teisine prasme nebuvo kliūtimi neleidžiančia vaikus grąžinti į šeimą. Tačiau ir kitų priemonių buvo galima imtis ir tėvai rodė iniciatyvą, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą.

3.       Ieškovas D. R. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės 24 d. dienos metu jam ir žmonai buvo nustatytas virš 2 promilių neblaivumas. Jis supranta, kad vaikams yra nesaugu, kai abu tėvai yra neblaivūs, tačiau jie buvo pasirūpinę, kad vaikai būtų prižiūrėti blaivios jo mamos. Atvažiavo iš Kauno vaiko teisių specialistės, paėmė vaikus, neleido sauskelnių sūnui pakeisti. Nuvežė sūnų į ligoninę, teigė, kad sūnus neprižiūrėtas. Išvežė į Kauną, kitą dieną paskambino į Kauną, pasakė, kad vaikas sveikas, viskas gerai jam. Kitą dieną jie pasiėmė savo vaikus iš mamos, nes sužinojo, kad jo mamos namuose vyksta balius. Iš po nakties dar buvo apsvaigę, todėl jiems nustatė neblaivumą, jei gerai pamena, dar didesnį. Net ir jiems būnant neblaiviems, vaikams negrėsė pavojus, vaikų mama gamino valgyti, viskas buvo tvarkinga, švaru. Kai jie parsivežė vaikus į namus, nepraėjo nė pusvalandžio, atvažiavo ir paėmė visus vaikus. Jo nuomone, buvo netikslingi institucijų veiksmai paimti vaikus. Ieškovas pripažįsta, kad tiek jis, tiek jo sutuoktinė turėjo priklausomybę alkoholiui, todėl pagrįstai jam buvo pasiūlyta dalyvauti „Minessotos“ programoje, į kurią išvažiavo rugsėjo mėnesį, iš jos grįžo lapkritį. Nuo vaikų paėmimo sudarė visas sąlygas vaikams grįžti į namus: suremontavo vonią, nustojo vartoti alkoholį, ėjo pas psichologus, nors ir prieš tai lankydavosi, trečią kartą išklausė tėvystės kursus, lankėsi visur kur tik buvo įmanoma. Kažkuri iš institucijų pareiškė, kad jų būstas yra mažos kvadratūros, todėl jie buvo susiorganizavę kitą 4 kambarių būstą Raseinių mieste, kad būtų paprasčiau darbą susirasti. Tačiau sužinojus, kad teismui pateiktas ieškinys, tuoj pat dingo ir galimybė gauti butą. Jie liko gyventi užkampyje, 30 kilometrų iki Raseinių, aplinkui jokių ūkininkų nėra, kaime klesti bedarbystė. Norėjo vykdyti individualią veiklą, tačiau dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo jam neišduoda liudijimo. Reikia padengti skolas, tada bus galima gauti. Abu su sutuoktine yra įsprausti į kampą, nes negali darbo susirasti. Patys neturi tiek lėšų, kad galėtų už būsto nuomą sumokėti iš karto už 6 mėnesius, niekas nenori išnuomoti būsto šeimai su keturiais mažamečiais vaikais. Už dabartinį būstą įsiskolinimų neturi. Namą prižiūri, už savo lėšas pasidarė remontą. Kai vaikus pasiėmė, niekad negalvojo vėl pradėti vartoti alkoholinius gėrimus. Bet kai vaikai vėl buvo paimti, jis gėrė beveik tris mėnesius diena iš dienos iš nevilties, todėl 2019 m. gegužės 27 d. jiems pakartotinai buvo nustatyti neblaivumai. Nors prieš tai jie jokio alkoholio nevartojo. Nurodyti, kiek kartų lankė vaikus negali, jie susitikdavo dažnai globos centre, parkuose, Prabaudoje, centriniame parke, Ariogaloje, į namus važiuodavo. Vidutiniškai kas savaitę tai tikrai važiuodavo pas vaikus. Sūnus seseris matydavo tik valandą laiko per susitikimus. Visada dalyvaudavo globėjai, stebėdavo kaip elgiasi, ką atvežė. Visų vaikų gimtadienius atšvęsdavo globos centre. Dabar atvejo vadyba yra nutraukta. Mergaitės iki šiol bijo važiuoti su autobusu namo, kad jų nepaimtų policija ir neišvežtų. Nuo pirmų dienų jiems buvo pasakyta nebandyti lankyti vaikų bent tris mėnesius, kad netraumuoti vaikų. Jie patys savarankiškai susiorganizavo vaikų lankymą. Viskas nuo jų buvo slepiama, draudžiama. Jie buvo išvykę gydytis į Švėkšną nuo alkoholizmo, į ligoninę palydėjo socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja. Praėję „Minessotos“ programą, viską išklausę, grįžo namo 2019 m. lapkričio 1 d. Išvažiuoti ilgalaikei reabilitacijai jie nesutiko, nes pusei metų atima telefoną, negali su niekuo susisiekti, metus laiko neturi teisės lankyti vaikus. Išvažiavus, būtų pareikšta, kad jie mažai lankė vaikaus, jais nesirūpino.

4.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atstovė Rima Bardauskienė prašė atmesti ieškovų ieškinį kaip visiškai nepagrįstą. Paaiškino, kad Tarnybos Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtojai, vadovaudamiesi VTAPĮ 36 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2019 m. gruodžio 31 d., 2019 m. gegužės 24 d. gavę iš Šiaulių AVPK budėtojų pranešimą apie tai, kad tėvai neblaivūs (D. R. nustatytas 2,20 prom. girtumas, motinai L. R. - 2,17 prom. girtumas), namuose 4 nepilnamečiai vaikai, reagavo į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, įvertinę situaciją šeimoje, perdavė mažamečius D. R., E. R., R. R., tuo metu buvusios blaivios močiutės R. R. priežiūrai. Kadangi močiutė atsisakė pasirūpinti mažamečiu anūku K. R., kuriam buvo reikalinga ypatinga priežiūra, vaikas buvo perduotas VšĮ Raseinių ligoninės medikų priežiūrai. Tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnybos Skyrius) specialistai Raseinių rajone, atlikdami mažamečių grėsmės lygio vertinimą, 2019 m. gegužės 27 d. apsilankė ieškovų šeimoje bei vėl rado juos neblaivius (D. R. buvo nustatytas 2,24 prom. girtumas, motinai L. R. - 2,34 prom. girtumas). Abu ieškovai patvirtino, kad alkoholį vartojo kelias dienas iš eilės. D. R. paaiškino, kad būdamas neblaivus, ryte parsivežė dukras iš savo neblaivios motinos R. R.. Tarnybos Skyrius Raseinių rajone 2019 m. gegužės 27 d. vaiko laikino apgyvendinimo aktais laikinai apgyvendino mažamečius D., E., R. ir K. R. Raseinių pagalbos šeimai namuose (K. R. dėl sveikatos būklės stacionarizuotas (duomenys neskelbtini)) bei 2019 m. gegužės 28 d. užpildęs grėsmės vaikams lygio anketas ir nustatęs antrąjį grėsmės lygį, vadovaudamasis VTAPĮ 42 straipsniu, CK 3.2541 straipsnio 2 dalimi, CPK 579-582 straipsniais, 2019 m. gegužės 30 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaikus: D. R., E. R., R. R. ir K. R. iš tėvų D. R. ir L. R.. Teismas tenkino Tarnybos Skyriaus Raseinių rajone prašymą. Ieškovai priimtos teismo nutarties neskundė. Teismui išdavus leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš šeimos, Tarnybos Skyrius Raseinių rajone, vadovaudamasis VTAPĮ 42 straipsnio 3 d., 2019 m. birželio 4 d. pateikė Savivaldybės Administracijos direktoriui nurodymą nustatyti vaikams laikinąją globą. Savivaldybės direktoriaus įsakymais 2019 m. birželio 5 d. D., E., R. ir K. R. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas globos centras, veikiantis Raseinių pagalbos šeimai namuose, vaikų globos vieta nustatyta budinčių globotojų šeimose. Po vaikų paėmimo iš šeimos su ieškovų šeima 14 dienų dirbo Tarnybos mobilios komandos (toliau – MK) specialistai, po kurių darbo su šeima ir pateiktų rekomendacijų 2019 m. birželio 17 d. socialinių paslaugų teikėjas Centras organizavo Ieškovų šeimos atvejo vadybos nagrinėjimo posėdį, į kurį abu ieškovai neatvyko (apsilankius jų namuose, abu rasti neblaivūs). Į 2019 m. rugsėjo 25 d. organizuotą ieškovų šeimos atvejo nagrinėjimo posėdį, socialinės darbuotojos, dirbančios su šeima iniciatyva, atvyko tik ieškovė. D. R. posėdyje nedalyvavo, nes vykti atsisakė, buvo priešiškai nusiteikęs, neblaivus. L. R. posėdžio metu pripažino, kad nuo vaikų paėmimo momento, t. y. apie 4 mėnesius, alkoholį abu su sutuoktiniu vartoja nuolat, posėdyje dalyvauja taip pat neblaivi, nes neturi valios spręsti priklausomybės problemos, nėra įvykdžiusi jokių susitarimų, supranta, kad negalėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais. 2019 m. rugsėjo 25 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio metu, atsižvelgiant į tai, kad nuo vaikų paėmimo iš šeimos momento jokių teigiamų pokyčių šeimoje neįvyko, buvo išnaudotos visos galimos pagalbos priemonės, buvo priimtas sprendimas, kad ieškovų vaikai negali grįžti į biologinę šeimą, ieškovams rekomenduotina ilgalaikė reabilitacija priklausomybių ligų centre. 2019 m. rugsėjo 25 d. atvejo nagrinėjimo posėdžio metu priėmus sprendimą, kad vaikai negali grįžti į biologinę šeimą, vadovaudamasis VTAPĮ 40 straipsnio 6 dalimi tuo metu galiojusia redakcija, Tarnybos Skyrius Raseinių rajone 2019 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo ir kitų, su tuo susijusių reikalavimų. Teismas 2020 m. sausio 22 d. sprendimu ieškovams laikinai apribojo tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, priteisė išlaikymą; nutartimi inicijavo bylos dėl nepilnamečių vaikų D., R., E. ir K. R. nuolatinės globos nustatymo, vaikų globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Ieškovams apskundus sprendimą, teismas sustabdė civilinės bylos dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiams D.. E., R. ir K. R. nagrinėjimą iki kol Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškovų skundą ir 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės teismo rūmų 2020 m. sausio 22 d. sprendimo dalį tik dėl išlaikymo priteisimo, sumažindamas jį iki 100 Eur kiekvienam vaikui, kitą dalį paliko nepakeistą. Atnaujinus civilinės bylos dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės globos nustatymo, vaikų globėjo paskyrimo nagrinėjimą, 2020 m. birželio 9 d. nutartimi nustatė nepilnamečiams D., R., E. ir K. R. nuolatinę globą, D., E. ir R. R. nuolatine globėja ir turto administratore paskyrė V. J., K. R. nuolatiniais globėjais paskyrė A. ir S. S.. Ieškovus, nagrinėjant bylas teisme, tiek dėl vaikų paėmimo iš ieškovų, tiek dėl tėvų valdžios ribojimo jų atžvilgiu (apylinkės ir apygardos teismuose), atstovavo profesionalus teisininkas, t. y. advokatas, todėl jie turėjo visas galimybes tinkamai įgyvendinti CPK atsakovams/suinteresuotiems asmenims suteiktas teises, tame tarpe ir teikti įrodymus, pagrindžiančius reiškiamą poziciją. Tiek Tarnybos Skyriui Raseinių rajone, teikusiam pareiškimą ir ieškinį Teismui, tiek D. ir L. R. buvo sudarytos vienodos galimybės rungtis: buvo priimti abiejų šalių rašytiniai įrodymai, išklausomi žodiniai paaiškinimai, suteikta teisė abiem pasisakyti baigiamosiose kalbose. Atsiliepime Tarnyba pažymi, kad Tarnybos Skyriaus Raseinių rajone veiksmus ieškovai skundė Lietuvos Respublikos vaiko teisių kontrolieriaus įstaigai, Tarnybai, Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tačiau visi jų skundai atmesti kaip nepagrįsti, nenustačius specialistų neteisėtų, viršijančių kompetenciją ar įgaliojimus veiksmų. Didžiąja ieškinio dėl žalos atlyginimo dalimi ieškovai kvestionuoja jau įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumą, teikia dokumentus, jau įvertintus teismų. Šioje civilinėje byloje ieškovų reikalavimas atlyginti neturtinę ir turtinę žalą iš Atsakovo iš esmės kildinamas iš tariamai neteisėtų Tarnybos Skyriaus Raseinių rajone ir Tarnybos specialistų veiksmų, neteisingai priimtų sprendimų. Tarnybos nuomone, priešingai nei teigia ieškovai, Tarnybos veiksmai buvo teisėti, todėl civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Tarnybos Skyriaus Raseinių rajone specialistai turėjo teisinę pareigą veikti, tinkamai įvykdė savo pareigas, priėmė įstatymuose ir Tarnybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus sprendimus, atitinkančius geriausius vaikų interesus esamoje situacijoje. Tarnyba atsiliepime pabrėžė, kad ieškovų vaikai dėl ieškovų priklausomybės, ydingo gyvenimo būdo ne kartą paimti iš šeimos, jiems nustatyta laikinoji globa (D. R. – 2012 m., 2014 m., 2019 m., E. R. - 2013 m., 2014 m., 2019 m., R. ir K. R. nuo 2019 m. birželio 5 d.). Dar trims ieškovėms vaikams, kurių ji yra susilaukusi ne su ieškovu, Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia. Taip pat pažymi, kad ieškovai nenurodė jokių objektyvių kriterijų, pagrindžiančių prašomą priteisti neturtinės žalos dydį. Be to, civilinė atsakomybė taikoma tik tuomet, kai ieškovai įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Tarnybos neteisėtų veiksmų ieškovų ar jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu nebuvo, todėl priežastinis ryšys negalėjo atsirasti. Neturtinė žala turi būti įrodyta, ji negali būti pagrįsta subjektyviais vertinimais, bet turi būti pagrįsta specialistų išvadomis. Dvasiniai išgyvenimai (kančios) turėtų būti įvertintos pagal pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį bei progresavimo tikimybę. Tarnybos nuomone, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas ieškovų atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Nesant neteisėtų veiksmų, deliktinės atsakomybės taikymo procesas turėtų pasibaigti, nes nebėra pagrindo ieškoti ir konstatuoti bet kokio priežastinio ryšio su ieškovo deklaruojama neva patirta žala ir/ar vertinti jos dydį. Pabrėžė, kad ieškovai prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, tačiau, nagrinėjamu atveju, ieškovai nenurodė nė vieno teisės akto, kurie prieštarautų institucijų veiksmams, ieškovai žalą kildina iš ministro pasisakymo spaudoje, tačiau tai nėra teisės aktas. Teismui apribojus valdžią tėvams teismo sprendimu, į teismą kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo turi kreiptis tėvai, pateikdami įrodymus, kas šeimoje pasikeitė, kad vaikai galėtų grįžti į šeimą. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, o Tarnyba pagreitinti teismo proceso negali. 

5.       Atsakovė Raseinių socialinių paslaugų centras atsiliepimu prašė ieškinio reikalavimų netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad priimant 2020 m. sausio 22 d. teismo sprendimą dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo teismas įvertino ne tik ieškovų veiksmus, bet ir institucijų, į kurias nukreipti ieškinio reikalavimai, veiksmus, kuriuos pripažino tinkamais ir teisėtais. Teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas. Ieškovai neturi teisinio pagrindo kelti ieškinio reikalavimus dėl atsakovų veiksmų, padarytų iki priimant teismo sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo. Keliant reikalavimus, kurių faktiniu pagrindu yra institucijų veiksmai patvirtinti teismo sprendimu, institucijos negali būti atsakovais. Atsakovu galėtų būti traukiama valstybė, jei ieškovai įrodytų, kad jų teisės buvo pažeistos ir teismas šių teisių nepagrįstai neapgynė. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius 2020 m. liepos 27 d. sprendimu Tarnybos Skyriaus veiksmus pripažino tinkamais ir teisėtais. Šis sprendimas buvo patikrintas administracinių ginčų komisijoje ir 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu paliktas galioti. Ieškovų dabartinė pozicija vertintina kaip bandymas savo asmeninių problemų (priklausomybės nuo alkoholio) sprendimą, perkelti institucijoms, kurios negali būti sutapatintos su ieškovais ir negali padaryti to, ką privalo daryti patys ieškovai. 2021 m. kovo 18 d. administracinio teismo sprendimu 2020 m. birželio 15 d. Raseinių savivaldybės sprendimas buvo panaikintas, tačiau šis sprendimas nebuvo kliūtimi ieškovams kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašant panaikinti laikinąjį tėvų teisių ribojimą. Vaikų paėmimas iš nesaugios aplinkos, tėvų valdžios apribojimas ir išlaikymo tėvams priteisimas buvo vertinamas civilinėje byloje Nr. 2-513-674/2020. Ieškovų teiginiai galėtų būti suprantami teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytoje byloje, o nesant tokio prašymo veikia teismo sprendimo privalomumo principas. Ieškovai nurodė, kad 2021 m. kovo 3 d. savivaldybė netenkino R. prašymo dėl socialinio būsto skyrimo patogesnėje darbui ir vaikų ugdymui vietoje. Tokius kaltinimus ieškovai galėtų išsakyti, jei prie bylos būtų pateikti įrodymai, kad jie prašė konkretaus laisvo socialinio būsto ir jiems buvo atsisakyta šį būstą suteikti. Savivaldybė negali patenkinti reikalavimų, kai nėra galimybių. Vykusiuose teismo procesuose nebuvo konstatuota, kad socialinių paslaugų centro darbuotojai socialines paslaugas teikė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Socialinių paslaugų centras atvejo vadybą pradėjo nenustačius kompleksinės pagalbos poreikio: nenumatyta pagalba R. įsidarbinti, gauti psichologinę pagalbą, užtikrinti vaikams visavertį ugdymą. Ieškovai tuo pat metų pripažįsta, kad tuo metu buvo priklausomi nuo alkoholio. Kol asmuo yra sergantis, kitos priemonės apie kurias kalba ieškovai, gali būti panaudotos tik išsprendus kas ir kokioje apimtyje rūpinsis vaikais, kol tėvai nevykdo savo pareigų ir girtuokliauja. Pagal ieškovus, Centras turėjo užtikrinti, kad D. R. būtų teikiamos medicinos paslaugos, kurių jis tuo metu neprašė ir organizuoti tų paslaugų apmokėjimą. Vis tik atsakomybę už savo socialinį elgesį neša pats asmuo ir jis turi būti aktyvus socialiniuose procesuose. D. R. į atvejo vadybos posėdį net neatvyko, o L. R. atvyko neblaivi. Šio ieškinio dalies turinys leidžia suprasti, kad ieškovai laikosi nuomonės, jog į atvejo vadybos posėdį D. R. turėjo būti pristatytas bet kokiu būdu, o L. R. posėdyje turėjo būti blaivi ir tai turėjo užtikrinti Centro specialistai. Centras be R. šeimos problemų sprendžia ir kitų visuomenės narių problemas. Ieškovai nevertina, kad dėl jų pačių kaltės kilusias problemas ne visada yra galimybė spręsti taip, kaip pageidauja ieškovai. Ieškovai kaltina Centrą bandymu priversti išvykti ilgalaikei stacionariai reabilitacijai, tačiau šio plano punkto nevykdymas nebuvo kliūtimi sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Ieškovai teigia, kad atvejo vadyba buvo atlikta nesilaikant VTAPĮ 4 straipsnio 10 punktu, tačiau kalbėdami apie nurodytą normą ieškovai pamiršo paminėti, kad įstatymo leidėjas nurodė, kad pagalba teikiama „<...> atsižvelgiant į paslaugų teikėjo galimybes <...>“. Teismų sprendimai tiek dėl tėvų teisių apribojimo, tiek dėl apribojimo panaikinimo yra įsiteisėję, kasacinės instancijos teismui neskųsti. Institucijų veiksmai teismų sprendimuose įvertinti, netinkamo teisės aktų taikymo nekonstatuota. Teisiškai nėra galimybės reikalauti iš atsakovų, kad jie atlygintų tariamą žalą, kurią ieškovai kildina iš prievolių, jiems kilusių teismų sprendimų pagrindu. Ieškovų teiginys, kad du metus buvo apribotas jų bendravimas su vaikais, centrui atsakomybės nesukelia.

6.       Raseinių

7.       Atsakovė Raseinių rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė ta pačias 2019 m. gegužės mėnesį vykusio vaikų paėmimo faktines aplinkybes. Taip pat nurodė, kad ieškovai iš jų paėmus nepilnamečius vaikus toliau girtavo. Ieškovų alkoholio vartojimas tęsėsi iki 2019 m. spalio 3 d., kai tądien išvyko gydytis turimos priklausomybės į (duomenys neskelbtini) ligoninę. 2019 m. birželio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi tenkino Tarnybos prašymą. Ieškovai priimtos teismo nutarties neskundė. Teismo nutarties neapskundus ir Tarnybai pateikus prašymą Savivaldybės administracijai, remiantis teisės aktais, buvo priimtas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo nustatyta laikinoji nepilnamečių vaikų globa. Kadangi ieškovai savo problemų dėl alkoholizmo nesprendė ir jokių pastangų tiek dėl savo priklausomybės ir dėl savo nepilnamečių vaikų nedėjo, todėl institucijų tolimesni veiksmai dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimu buvo pagrįsti ir teisiškai argumentuoti. Ieškovų pateiktame ieškinyje nepateikta jokių argumentų, kokiu būdu atsakovo Savivaldybės raštai tiesiogiai turėjo įtakos ieškovų teisėms, laisvėms ar interesams. Taigi šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo Savivaldybės administracijos ir kitų atsakovų veiksmus laikyti aktais CK 6.271 straipsnio prasme ir nurodyti kaip atsakovų pažeidimus, kurie neva turėjo neigiamos įtakos ieškovams. Visų šioje byloje patrauktų atsakovų veiksmai ir priimti sprendimai pilnai atitinka teisės aktus ir geriausiai atitinka visų nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrino jiems saugią aplinką. Ieškovai nepagrindė savo argumentų, kokie atsakovų veiksmai buvo prieštaraujantys teisės aktams ir neatitiko nepilnamečių vaikų interesų ir neužtikrino nepilnamečiams vaikams saugios aplinkos. Taip pat teisiškai nepagrindė pačių ieškovų neveikimo ir jiems keliamų reikalavimų nevykdymo bei tokiu būdu neįrodė ir teisiškai nepagrindė kokie ieškovų veiksmai keltų atsakovui pagrįstą nuomonę, kad ieškovai pasikeitė, kad jų elgesys gali pilnai užtikrinti savo nepilnamečių vaikų interesus, veiktų išskirtinai tik jų interesais, bei tai, jog problemos susijusios su alkoholizmu išspręstos, juo labiau, kad ieškovai problemų dėl alkoholizmo turėjo ir anksčiau ir nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš ieškovų ir anksčiau. Todėl visiškai pagrįstai atsakovams suponuoja nuomonę, kad ieškovai netinkamai vykdo savo kaip tėvų pareigas, pilnai nesuvokia ir neprisiima įsipareigojimų savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tad atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais buvo priimti būtent tokie sprendimai, kurie geriausiai užtikrino jų nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus. Ieškovai savo ieškinyje nepagrindė ir neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo priimtų ar nepriimtų sprendimų ir pačių ieškovų veiksmų bei juo labiau iš jų pačių veiksmų atsiradusių nuostolių. Priešingai ieškovai savo veiksmai įrodo, jog nėra linkę prisiimti įsipareigojimų ir juos tinkamai vykdyti. Pagal pateiktus prie ieškinio įrodymus galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovai per visą laikotarpį nuo vaikų paėmimo ir jų grąžinimo, nedėjo pastangų išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, prisidėti prie jų išlaikymo. Nors pajamų turėjo, turėjo galimybę dirbti, tačiau nebuvo dedama pakankamai pastangų, kad būtų gaunamos oficialios pajamos ir tokiu būdu būtų užtikrinami nepilnamečių vaikų poreikiai. Ieškovo argumentai, jog ateityje jų turtinės padėtis pablogės dėl priimtų sprendimų ir jų netinkamo vykdymo, tačiau tai tik įrodo, kad patys ieškovai nėra linkę prisiimti įsipareigojimų ir jų tinkamai vykdyti. Nėra linkę oficialiai dirbti, ieškovai daugiau linkę dirbti atsitiktinius ir pavienius darbus, tokiu būdu tik blogindami patys savo turtinę padėtį ir tuo pačiu savo nepilnamečiams vaikams. Šiuo atveju ieškovai turi įrodyti ir teisiškai pagrįsti kiekvieno iš ieškovo kaltę, taip pat ieškovai nepagrindė, kad patys tinkamai atliko savo pareigas ir per visą laiką nuo nepilnamečių vaikų paėmimo tinkamai vykdė savo pareigas ir gynė savo ir nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat kitų valstybinių institucijų priimti sprendimai tik pagrindžia, kad atsakovų priimti sprendimai buvo teisėti, teisingi ir teisiškai pagrįsti. Ieškovai visiškai nepagrindė savo neturtinės žalos patyrimą. Taip pat pažymėtina, kad patys ieškovai yra atsakingi už atsakovų veiksmus, kadangi ieškovams elgiantis atsakingai ir laikantis visuotinai priimtų pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgių nebūtų reikalingi valstybinių institucijų įsikišimo, tuo pačiu nebūtų priimti atitinkami sprendimai. Dėl turtinės žalos atsiradimo būtina pažymėti, kas jau aukščiau buvo išsakyta, kad tik pačių ieškovų veiksmai ir neatsakingumas, nerūpestingumas yra ir turi būti prisiimti pačių ieškovų. Todėl teismas neturėtų tenkinti tokio ieškovų reikalavimo.

8.       Raseinių

Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

9.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, prie bylos prijungtų Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų civilinių bylų Nr. S2-7959-476/2019, 2-513-674/2020, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta,

9.1.       2012 m. lapkričio 30 d. Savivaldybės administracijos įsakymu L. K. ir D. R. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaiku, apskaitą dėl girtavimo, vaiko nepriežiūros, 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu – dėl girtavimo.

9.2.       2017 m. birželio 6 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu L. R. penkių asmenų šeimai išnuomotas trijų kambarių 76,77 kv. m. bendrojo ploto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis.

9.3.       2018 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. spalio 24 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa atitinkamai E. R. ir D. R. nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis.

9.4.       Nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. BĮ Raseinių socialinių paslaugų centre organizuoti ieškovų šeimos atvejo vadybos nagrinėjimo posėdžiai, 2018 m. rugsėjo 18 d. sudarytas Pagalbos planas papildomai pildytas 2018 m. lapkričio 12 d., 2019 m. gegužės 16 d., 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. rugsėjo 25 d., t. y. kiekvieno atvejo nagrinėjimo posėdžio metu. 2019 m. rugsėjo 25 d. pažymėta, kad socialinės paslaugos šeimai nedavė jokios naudos – teigiamų pokyčių nepasiekta.

9.5.       2018 m. spalio 23 d. gautas pranešimas, kad L. R. nustatytas 2,47 prom. neblaivumas, D. R. 2,68 prom. neblaivumas, namuose trys nepilnamečiai vaikai.

9.6.       Byloje pridėtas tuometinio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro L. K. 2018 m. lapkričio 15 d. interviu, kurio metu pasisakyta: „0 promilių taisyklės nėra“.

9.7.       2019 m. gegužės 28 d. po 2019 m. gegužės 27 d. policijos fiksuoto abiejų tėvų neblaivumo R. R. nustatytas antras grėsmės lygis, priimtas sprendimas paimti vaiką iš įstatyminių atstovų.

9.8.       2019 m. gegužės 30 d. Raseinių pagalbos šeimai namai rašte nurodė, kad mergaitės atvežtos labai nešvariais ir dvokiančiais rūbeliais, nekarpytais nagais bei nešukuotais plaukais; maudant pastebėta, kad kūneliai yra sukandžioti blusų, mergaitės atrodė pavargusios, pastoviai žiovavo, pietų miego miegojo apie 3,5 val.

9.9.       2019 m. birželio 3 d. Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-7959-476/2019 nutarta leisti paimti iš ieškovų jų vaikus.

9.10.       2019 m. birželio 6 d. Šiaulių AVPK Raseinių r. PK raštu informavo, kad L. R. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. gegužės 24 d. nepanaudojo motinos valdžios savo mažamečių vaikų interesams augti sveikoje ir saugioje aplinkoje, tinkamai jų neprižiūrėjo, rodė netinkamą pavyzdį girtaudama.

9.11.       2019 m. birželio 7 d. Šiaulių AVPK Raseinių r. PK nurodė, kad 2019 m. birželio 5 d. L. R. nustatytas 2,93 prom. neblaivumas, D. R. 3,59 prom. neblaivumas. 

9.12.       2019 m. birželio 11 d. Tarnybos MK pateikė D. ir L. R. stiprybių ir poreikių intensyviai pagalbai įvertinimą ir rekomendacijas, kuriose rekomendavo šeimai gydytis pasirinktame priklausomybių ligų centre, lankyti AA paslaugas, psichiatro konsultacija dėl patiriamos įtampos, suprastėjusio miego, psichologo konsultacijos dėl emocinės būsenos, patirtų traumų vaikystėje, socialinio darbuotoja pagalba, priežiūra, socialinių įgūdžių ugdymo programos mokymai, pozityviosios tėvystės įgūdžių tobulinimo programos mokymai, įsidarbinti.

9.13.       2019 m. liepos 3 d. Raseinių socialinių paslaugų centras rašte pažymėjo, kad 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. birželio 25 d. abu sutuoktiniai rasti galimai neblaivūs, siūlomos pagalbos atsisakė.

9.14.       2019 m. spalio 29 d. UAB „M. k.“ informavo, kad tėvai paciento K. R. sveikata nesidomėjo, nebendradarbiauja su gydymo įstaiga. 2019 m. spalio 28 d. Raseinių šeimos gydytojų centras informavo, kad R. ir E. R. tėvai mergaičių sveikata nesidomėjo.

9.15.       2019 m. spalio 31 d. pažymose pažymima, kad D. R. ir L. R. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente gydėsi nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.

9.16.       2019 m. spalio 28 d. Raseinių lopšelio-darželio „L.“, 2019 m. lapkričio 4 d. R. V. Petkaus pagrindinė mokyklos rašte pažymima, kad tėvai apie R. R., D. ir E. R. nesidomėjo.

9.17.       2019 m. lapkričio 5 d. raštu L. R. ir D. R. atsisakė  ilgalaikio gydymo.

9.18.       2019 m. lapkričio 6 d. Raseinių socialinių paslaugų centras Tarnybai adresuotame rašte nurodė, kad, vertinant laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 24 d., kai iš R. šeimos buvo paimti trys nepilnamečiai vaikai dėl girtavimo ir netinkamai vedamų tėvų pareigų, šeimai buvo suteiktos visos galimybės keisti gyvenimo būdą, laiku imtis atitinkamų veiksmų. Situacija rodo, kad realių ir ilgalaikių teigiamų pokyčių šeima palaikyti nesugeba. Rašte nurodyta, kad sutuoktiniai darbuotojų į namus neįsileisdavo, vengdavo atsiliepti į telefoninius skambučius, siūlomo pagalbos nepriimdavo. 2019 m. birželio 17 d. buvo organizuojamas šeimos atvejo vadybos posėdis, kuriame nė vienas iš tėvų nedalyvavo; tą pačią dieną, nuvykus į jų namus, jie rasti neblaivūs. Neblaivumas nustatytas ir 2019 m. birželio 25 d. Ieškovams keletą kartų organizuotas transportas kelionei į jų pasirinktą Švėkšnos psichiatrijos ligoninę, bet sutartu laiku jie vykti atsisakydavo; 2019 m. rugsėjo 25 d. pakartotinai organizuotame atvejo vadybos posėdyje, D. R. dalyvauti atsisakė (jam nustatytas 3,15 prom. neblaivumas), L. R. vykti sutiko. 2019 m. rugsėjo 30 d. R. informavo, kad savarankiškai vyks į K. J. ligoninę psichiatrijos departamentą, jiems buvo suteikta transporto paslauga.

9.19.       2020 m. sausio 20 d. rašte Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informavo, kad L. R. ir D. R. suteikta priklausomybių konsultanto 2 val. paslauga, Raseinių krizių centras - L. R. ir D. R. – suteiktos 5 val. psichologo konsultacijos, 12 val. pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupės, kurių metu stebimas nerimas, baimė dėl vaikų gražinimo galimybės. 2020 m. kovo 3 d. Raseinių krizių centro pažymėjimuose pažymėta, kad L. R. ir D. R. išklausė 24 val. pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo programą.

9.20.       2020 m. sausio 22 d. Teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-513-674/2020 laikinai apribota ieškovams tėvų valdžių jų vaikų atžvilgiu, iš jų priteistas vaikams išlaikymas, kurį dalyje dėl išlaikymo pakeitė Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-340-372/2020.

9.21.       2020 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierius pažymoje Nr. (6.1.-2020-22)PER-83, ištyrus ieškovų skundą dėl jų nepilnamečių vaikų teisės bendrauti su tėvais ir kitais giminaičiais užtikrinimo, nusprendė, kad D. ir L. R. skundą dėl pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisės bendrauti su tėvais ir kitais giminaičiais užtikrinimo pripažino nepagrįstu.

9.22.       2020 m. gegužės 20 d. ieškovai kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorių su prašymu įvertinti 2018 m. pabaigoje sudaryto atvejo vadybos plano pagrįstumą ir panaikinti socialinių darbuotojų reikalavimą vykdyti ilgalaikę reabilitaciją, nes tokias paslaugas jau gavo. Nurodė, kad Raseinių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja nė karto nevykdė Atvejo vadybos tvarkos aprašo 49.4 punktu nustatytos funkcijos tarpininkauti dėl piniginės socialinės paramos, užimtumo ir kitų pagalbos priemonių. 

9.23.       2021 m. rugsėjo 14 d. antstolės E. R. pažymų Nr. F011859, Nr. F011860 apie vykdymo eigą, nurodyta, kad pagal vykdomosios bylos duomenis, D. R. ir L. R. išlaikymo pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gegužės 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-513-674/2020 nemokėjo; bendra susidariusio išlaikymo vaikams skola kiekvienam ieškovui sudaro po 9 605,40 Eur.

9.24.       2020 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga rašte nurodė, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius netiria skundų, kurie tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėti ar yra nagrinėjami teisme, todėl skundo tyrimas nutrauktas.

9.25.       2020 m. liepos 27 d. raštu Tarnyba, atsakovų pateikto skundo pagrindu įvertino Tarnybos Skyriaus Raseinių rajone veiksmų, paimant jų nepilnamečius vaikus, atitikimo teisės aktų nuostatoms ir reikalavimams. Pažeidimų nenustatė. Atsakovai dėl pastarojo vertinimo pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 21R-733(AG-641/06-2020) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9.26.       2020 m. rugpjūčio 12 d. D. R. mokėsi ir baigė motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomą mokymą pagal 2018 m. liepos 27 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1379-237/2018; 2020 m. rugsėjo 16 d. išlaikė B kategorijos teorijos egzaminą.

9.27.       2020 m. rugsėjo 16 d. Ieškovai kreipėsi į UAB „M. k.“, (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį „L.“, Raseinių šeimos gydytojų centrą, (duomenys neskelbtini) mokyklą dėl informacijos suteikimo apie jų vaikus.

9.28.       2020 m. rugsėjo 18 d. R. V. Petkaus pagrindinės mokyklos rašte, 2020 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymose pateikė informaciją apie ieškovų vaikus.

9.29.       2020 m. spalio 1 d. rašte Savivaldybės administracijos Pagojukų seniūnija tuo metu situaciją šeimoje vertino teigiamai, gerinama buitinė aplinka, namuose visada tvarkinga, tėvai lanko vaikus, su dukromis dažnai bendrauja telefonu.

9.30.       2020 m. lapkričio mėnesį Raseinių socialinių paslaugų centras informavo, kad po gydymosi VšĮ (duomenys neskelbtini) alkoholiu nepiktnaudžiauja, vartoja jiems paskirtus vaistus, dalyvavo pozityviosios tėvystės praktiniuose užsiėmimuose, psichologo, priklausomybės konsultanto konsultacijose.

9.31.       2020 m. lapkričio 4 d. VšĮ Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centro rašte Tarnybai nurodyta, kad ieškovai nesiteiravo dėl sūnaus K. R. sveikatos, 2020 m. lapkričio 3 d. R. V. Petkaus pagrindinės mokyklos rašte nurodyta, kad D. R. tėvai nėra kreipęsis į socialinį pedagogą ir nesiteiravo apie dukros pasiekimus, elgesį, mokymosi sunkumus. 2020 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) lopšelis-darželis „L.“ nurodė, kad tėvai dukros R. darželyje niekada nelankė, apie jos ugdymą mokytojų nesiteiravo. 2020 m. lapkričio 3 d. rašte Raseinių pagalbos šeimai namai nurodė, kad L. ir D. R. bendrauja su Globos centro koordinatore, domisi vaikų sveikata, ugdymu, laisvalaikio leidimu, stengiasi kuo daugiau bendrauti su vaikais, bendrauja su vaikų globėjais.

9.32.       2020 m. lapkričio 5 d. Šiaulių AVPK Raseinių r. PK Veiklos skyriaus rašte pažymima, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo gautas vienas pranešimas, ieškovai rasti blaivūs.

9.33.       Byloje pridėtas 2020 m. gruodžio 3 d. raštas dėl gaminių pirkimo iš D. R., iš kurio matyti, kad D. R. 2019 m. balandžio mėnesį pagamino lauko baldus, už kuriuos gavo 400 Eur.; 2020 m. lapkričio 26 d raštas, kuriuo E. P. ir L. R. įsipareigojo padėti R. įsigyti maisto, rūbų ir avalynės, kol jie gaus darbą. 2020m. gruodžio 3 d. Raštu S. J. nurodė, kad D. ir L. R. 2018-2020 metais atliko vidaus apdailos darbus, pastatė medinę verandą, remontavo automobilį, dirbo ūkio darbus. Už darbus davė grūdų, maisto, išdirbo žemę daržui. 2020 m. gruodžio 3 d. Savivaldybės administracijos Pagojukų seniūnijos rašte pažymima, kad atvykus aplankyti šeimos, buvo pastebima ant kiemo daromos medinės sūpynės, mediniai suolai, D. R. teigė, kad užsiima lauko baldų gamyba pardavimui.

9.34.       2021 m. sausio 19 d. Teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-314-1138/2020 panaikintas L. R. ir D. R. 2020 m. sausio 22 d. Teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-513-674/2020 nustatytas laikinasis tėvų valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nustatant vaikų grąžinimo pereinamąjį laikotarpį.

9.35.       2021 m. vasario 22 d. Ieškovai kreipėsi į Raseinių socialinių paslaugų centrą su prašymu užbaigti atvejo vadybą jų šeimai.

9.36.       2021 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštuose Nr. S-82-(1.23) nurodė, kad E. ir D. R. tėvai rūpinasi savo dukromis, dalyvauja susirinkimuose, domisi vaiko emocine ir fizine savijauta bei mergaitės pasiekimais. Kilus neaiškumams, skambina ir atsako į mokytojos skambučius, reaguoja į mokytojos išsakytas pastabas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

Teismo argumentai ir motyvai

10.       Remiantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

11.       Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Pagal jį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės (1 dalis). Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 dalis).

12.       Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Kaip minėta, neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Kartu turi būti įvertinta, ar viešosios valdžios institucijos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016).

14.       Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo atlyginti turtinę ir  neturtinę žalą, ieškovų vertinimu, atsiradusią dėl galimai neteisėto jų vaikų paėmimo iš šeimos, institucijų koordinuotų veiksmų, kuriais buvo vilkintas vaikų grąžinimas į šeimą.

15.       Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimu nustatyto fakto prejudicinė galia – nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Faktas yra prejudicinis, jeigu jis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (yra įrodinėjimo dalykas ar jo dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2012). CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas tiesioginis draudimas kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus faktus bei teisinius santykius. Minėto straipsnio dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

16.       Ieškovai ieškinyje nurodė, kad tiek turtinė, tiek neturtinė žala jiems atsirado dėl, jų vertinimu, neteisėto vaikų paėmimo. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad vaikų paėmimo teisėtumas jau yra įvertintas teismo, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-7959-476/2022 nutarta leisti paimti nepilnamečius vaikus: D., E., R. ir K. R. iš tėvų D. R. ir L. R.. Iš pastarosios nutarties matyti, kad civilinė byla dėl leidimo paimti vaikus iš jų tėvų nagrinėta rašytinio proceso tvarka, negavus dalyvaujančių byloje asmenų prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nutartyje nurodyta, kad iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad D. R. ir L. R. neprižiūri vaikų, nesirūpina jų saugumu ir būtinų poreikių patenkinimu, teismas padarė išvadą, kad D. ir L. R. gyvenimo būdas ir sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaikų sveikatai ar gyvybei, abu vaikų tėvai nevykdo savo pareigų vaikų atžvilgiu, piktnaudžiauja alkoholiu, todėl negali rūpintis vaikais. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra CK 3.254 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatyti pagrindai. Nutartis įsiteisėjusi.

17.       Ieškovai žalos atsiradimą taip pat kildina iš, jų nuomone, per ilgo jų vaikų atskyrimo nuo šeimos. Šiuo aspektu taip pat pasisakytina, kad visos ieškovų pateiktos aplinkybės laikotarpiu nuo 2018 m. iki teismo sprendimo panaikinti ieškovams taikytą laikinąjį tėvų valdžios apribojimą jų vaikų atžvilgiu įvertintos. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-513-674/2020 nuspręsta laikinai apriboti D. R. tėvo valdžią ir L. R. motinos valdžią jų vaikų D., E., R. ir K. R. atžvilgiu. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, įvertino tai, kad  ieškovai domėjosi vaikais, siekė spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu problemas, gavo medikamentinį detoksikavimą, savo noru užsiregistravo ir lankėsi pas psichologą, specialistą dėl alkoholio vartojimo problemos sprendimo, sutiko lankyti tėvystės įgūdžių lavinimo grupę, rodė pastangas susigrąžinti vaikus į šeimą. Be kitų aplinkybių, įvertinęs ir šias ieškovų nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tėvo valdžia D. R. ir motinos valdžia L. R. vaikų D., E., R. ir K. R. atžvilgiu turėtų būti apribota laikinai. Atsakovams sprendimu buvo išaiškinta, kad tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas/motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo/motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-340-372/2020 tenkino atsakovų apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-513-674/2020 iš dalies, pakeitė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, t. y. iš kiekvieno priteisė po 100,00 Eur materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui. Šaulių apygardos teismas, priimdamas nutartį, taipogi vertino tai, kad atsakovai lanko vaikus, stengiasi su jais bendrauti, keisti savo gyvenimo būdą, tačiau, nepaisant to, konstatavo, kad byloje yra pagrindas taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą, nes nagrinėjamu atveju buvo nustatyta dauguma tėvų valdžios ribojimo aplinkybių.

18.       Be to, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-314-1138/2021, įvertinę ieškovų ir šioje byloje nurodytas aplinkybes, nusprendė panaikinti ieškovams nustatytą laikiną tėvų valdžios apribojimą jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, padarius išvadą, kad vaikų grįžimui į šeimą reikalingas pasirengimas, todėl nustatė pereinamąjį laikotarpį. Ieškovų dukroms nustatytas trumpesnis pereinamasis laikotarpis teismui nustačius, kad tėvų ir dukrų ryšys yra pakankamai stiprus, su jomis bendraujama iš esmės kiekvieną dieną. Taip pat teismas nustatė, kad mergaitės gyvena kartu, jų ryšys artimas. Tuo tarpu pareiškėjų ryšys su sūnumi nėra itin artimas, todėl, atsižvelgiant į K. R. jauną amžių, jo turimas sveikatos problemas, tai, kad jis iš tėvų paimtas vos apie mėnesį laiko praleidęs šeimoje, nustatė ilgesnį, t. y. 3 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, skaičiuojant nuo karantino Raseinių rajone pabaigos. Taigi, teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-314-1138/2021 spręsdamas klausimą dėl tikslingumo panaikinti laikinąjį tėvų valdžios apribojimą nustatė, kad yra pagrindas panaikinti laikiną tėvų valdžios apribojimą, vaikus grąžinti tėvams, tačiau tuo pačiu padarė išvadą, kad, atsižvelgiant pirmiausia į vaikų teises, siekiant užtikrinti geriausius jų interesus, nustatytinas pereinamasis vaikų grąžinimo tėvams laikotarpis. 

19.       Vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei 16-18 punktuose išdėstytu, teismas sprendžia, kad šioje civilinėje byloje nėra pagrindo iš naujo nagrinėti ir vertinti bylos aplinkybių, susijusių su vaikų paėmimu iš šeimos 2019 m. gegužės mėnesį, laikinu tėvų valdžios apribojimu, nes šios aplinkybės buvo nustatytos įsiteisėjusių ir prejudicinę galią turinčių anksčiau nurodytų teismo procesinių sprendimų. Pažymėtina, kad 16-18 punktuose nurodytų teismo priimtų procesinių sprendimų rezultatas – ieškovų nepilnamečiams vaikams nustatyta laikinoji, o vėliau ir nuolatinė globa (CK 3.183 straipsnio 4 dalis), jų trukmė.

20.       Teismas laiko nepagrįstu ir ieškovų argumentus, kad vaikai neteisėtai/be pagrindo buvo išskirti vienas nuo kito, t. y. jiems paskirti skirtingi globėjai. Pažymėtina, kad nuolatinė globa ir nuolatiniai globėjai skirtini teismo, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju, D., E., R. ir K. R. nuolatinė globa ir nuolatiniai globėjai paskirti įsiteisėjusia teismo nutartimi. Dėl K. R. sveikatos problemų buvo pagrindas jį nukreipti į gydymo įstaigą, o vėliau į kitų globėjų namus. Tarnyba dėl nuolatinės globos ir globėjo paskyrimo byloje teikia išvadą, kuri yra vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

21.       Atvejo vadybos tikslas – rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko fizinį ar psichinį saugumą ir jo interesus (VTAPĮ 37 straipsnio 1 dalis). Atvejo vadyba taikoma ir inicijuojama Tarnybos teritoriniam skyriui vadovaujantis VTAPĮ, nustačius vieną iš grėsmės vaikui lygių. Tarnybos teritorinis skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną po grėsmės vaikui lygio nustatymo kreipiasi į savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą ar kitą įstaigą, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus koordinuoti atvejo vadybos procesą ir teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, su prašymu paskirti atvejo vadybininką (Atvejo vadybos tvarkos aprašo, redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., (toliau – Aprašas) 3 punktas). Atvejo vadybininkas padeda rasti šeimai geriausią problemų sprendimo būdą, sudaro sąlygas šeimai spręsti problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus (VTAPĮ 41 straipsnio 2 dalis). Atvejo vadybininkas įvertina vaiko ir šeimos poreikius bei jos aplinką, telkia bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą. Į atvejo nagrinėjimo posėdį, be kitų Aprašo 10 punkto papunkčiuose nurodytų asmenų, kviečiami vaikas (jei tai neprieštarauja jo interesams) ir vaiko tėvai. Atvejo nagrinėjimo posėdyje išklausoma šeimos narių nuomonė dėl vaiko ir šeimos situacijos, pagrindinių problemų, galimų jų priežasčių ir sprendimo būdų. Pirmo atvejo nagrinėjimo posėdžio metu aptariami pagalbos vaikui ir šeimai tikslai, uždaviniai, būdai, priemonės ir sudaromas pagalbos planas. Jeigu buvo nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir sudaryta mobilioji komanda, atlikusi intensyvų darbą su vaiku ir šeima, mobiliosios komandos pateiktos rekomendacijos turi būti išanalizuojamos, aptariamos posėdyje bei įtraukiamos į pagalbos planą. Pagalbos planą, pasitelkiant vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą, sudaro atvejo vadybos procese dalyvaujantys specialistai ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Teikiamų paslaugų trukmę nustato atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į atvejo vadybos procese dalyvaujančių specialistų rekomendacijas. 

22.       Ieškovai ieškinį grindžia tuo, kad atvejo vadyba pradėta ir pagalbos planas sudarytas ne pagal teisės aktų reikalavimus, jame numatytos pagalbos priemonės nepadėjo apginti vaikų teisės gauti tinkamą ugdymą, teisių į tinkamas gyvenimo sąlygas, pasirūpinti užimtumu ir šeimos gerove, dėl to, jog socialinė darbuotoja nevykdė savo funkcijų, netarpininkavo, kad D. R. būtų skirta savivaldybės biudžete numatyta besigydantiems nuo priklausomybių sąlyginė pašalpa tikslu sumokėti už medicinines paslaugas, kuriomis atkrytis būtų kuo greičiau nutrauktas.

23.       Teismas su tokiu ieškovų vertinimu nesutinka ir pažymi, kad pirmiausia vaiko tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų jiems vystytis, sudarymą. Tuo tarpu valstybė teikia pagalbą tėvams įgyvendinant tėvų valdžią. Atvejo vadybininko viena iš pagrindinių funkcijų – padėti šeimai rasti geriausius problemų sprendimo būdus, todėl atvejo vadybos proceso efektyvumas pirmiausia priklauso nuo šeimos įsitraukimo į patį procesą, jų aktyvumo, iniciatyvumo, noro priimti siūlomą pagalba, bendradarbiavimo ieškant problemos sprendimo būdo. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad 2019 m. gegužės 16 d. organizuotas atvejo vadybos posėdis, kurio tikslas buvo po vaikų paėmimo iš šeimos nustačius II grėsmės lygį, peržiūrėti ir papildyti pagalbos šeimai planą, kuris padėtų pagerinti gyvenimo kokybę, atsisakyti alkoholio bei padėtų spręsti šią įsisenėjusią problemą, neįvyko, nes nė vienas iš šeimos narių į aptarimą neatvyko. 2019 m. rugsėjo 25 d. organizuotame atvejo vadybos posėdyje ieškovas D. R. nedalyvavo, tądien jam buvo nustatytas 3,15 promilių neblaivumas, L. R. į atvejo vadybos posėdį atvyko neblaivi (šį faktą pripažįsta ieškovai ieškinyje). Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad po vaikų paėmimo praktiškai kiekvieną dieną vartojo alkoholį, pateiktuose prie bylos dokumentuose pažymima, kad L. ir D. R. jiems siūlomos pagalbos nepriėmė, vengė bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Iš išdėstyto spręstina, kad atvejo vadyba buvo komplikuota dėl pačių ieškovų pasirinkto veikimo būdo, t. y. jie vietoj to, kad būtų aktyvūs ieškant kuo efektyvesnių būdų spręsti šeimoje įsisenėjusias problemas, toliau piktnaudžiavo alkoholiu, nebendradarbiavo su jiems norinčiais padėti specialistais, jų siūlomos pagalbos nepriėmė, į atvejo vadybos posėdžius nevyko, nepasinaudojo teise išsakyti nuomonės dėl šeimos situacijos, pagrindinių problemų, galimų jų priežasčių ir sprendimo būdų, savo lūkesčių, kas galimai sudarė kliūtis tinkamai nustatyti paslaugų poreikį ieškovams.

24.       Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovai, atvejo vadybos procese buvo veikta teisės aktų nustatyta tvarka. Atvejo vadybos posėdis organizuotas po Tarnybos MK intensyvaus darbo su šeima, gavus rekomendacijas, į kurias atsižvelgta nustatant socialinių paslaugų poreikį ieškovų šeimai. Po vaikų paėmimo iš šeimos buvo dėtos pastangos skatinti šeimą keisti gyvenimo būdą, spręsti vieną pagrindinių šeimoje problemų – piktnaudžiavimą alkoholiu, siūlytos transporto paslaugos, tačiau, kaip buvo minėta anksčiau, dėl ieškovų veiksmų, atvejo vadyba pirmaisiais mėnesiais buvo be jokių teigiamų rezultatų.

25.       Kita vertus, dėl Raseinių socialinių paslaugų centro civilinės atsakomybės kildinimo iš jo sudaryto pagalbos plano pasisakytina, kad pagalbos plane yra numatytos rekomendacinio pobūdžio pagalbos priemonės šeimai, kuriomis siekiama padėti šeimai įveikti susidariusius sunkumus. Tam tikrų priemonių neįgyvendinus, šeimai nėra taikoma atsakomybė, atvirkščiai – yra peržiūrimas pagalbos planas, atvejo vadybos posėdžio metu, išklausius tiek šeimos, tiek kitų dalyvaujančių asmenų nuomones, pasiūlymus, yra renkamos kitos, šeimos atvejui tinkamesnės, prieinamesnės pagalbos priemonės. Tuo pagrindu, darytina išvada, kad Atvejo vadybos metu sudarytas pagalbos šeimai planas nelaikytinas administraciniu aktu, kuris sukelia ieškovams akivaizdžias teisines pasekmes. Taigi rekomendacinio pobūdžio pagalbos planas nelaikytinas valstybės valdžios institucijų aktu dėl kurio galėtų būti taikoma CK 6.271 straipsnyje numatyta civilinė atsakomybė, nes pagalbos planas nesukelia tiesioginės įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

26.       Ieškovai prie institucijų, kurios savo veiksmais vilkino vaikų grąžinimą, priskiria ir Raseinių rajono savivaldybės administraciją, kuri, kaip nurodo ieškovai bei jų atstovas, neįdėjo pakankamai pastangų rasti patogesnį būstą šeimai, dėl ko kyla ieškovams sunkumų įsidarbinant, vaikams lankyti mokyklą, neužtikrino Raseinių socialinių paslaugų centro darbuotojų kompetencijos ir funkcijų vykdymo, neprieštaraujant teisės aktų reikalavimams. 

27.       Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnyje reglamentuota asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, apskaita, socialinio būsto nuomos tvarka ir savivaldybės administracijos funkcijos. Minėto straipsnio 7 dalyje numatyta, kad socialinis būstas nuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpį. Taigi, pirmiausia, asmuo turi būti įrašomas į asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašus. Iš esmės ir Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad savivaldybės, kurioms suteikta funkcija vykdyti socialinio būsto nuomą, turi laikytis eiliškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-2014). Nagrinėjamu atveju, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija pažeidė socialinio būsto nuomos tvarką. 

28.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Raseinių socialinių paslaugų centro darbuotojai funkcijas vykdytų, prieštaraujant teisės aktų reikalavimams, todėl ieškovų teiginiai, kad Raseinių rajono savivaldybės administracija neužtikrina jų kompetencijos laikytini deklaratyviais, niekuo nepagrįstais.

29.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų; atitinkamai nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

30.       Kita vertus, teismas pažymi, kad ieškovai neįrodė ir jų nurodomos patirtos turtinės ir neturtinės žalos bei priežastinio ryšio tarp galimos žalos ir neteisėtų veiksmų.

31.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Juo siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Konstituciją asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas. Įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti tokiai situacijai, kad asmuo, patyręs žalą, be kita ko, moralinę, negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).

32.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

33.       Ieškovų nurodytą turtinę žalą sudaro ieškovų skola, susidariusi už teismo priteistą išlaikymą vaikams, bei priverstinio jos išieškojimo išlaidos. Teismas pažymi, kad tėvams, nepaisant to, ar vaikai gyvena su jais, ar skyriumi, išlieka pareiga išlaikyti vaikus. Tuo tarpu tėvų galimybės teikti teismo priteisto dydžio išlaikymą buvo vertintos, atsižvelgus į ieškovų materialines galimybes, todėl ieškovų prašoma priteisti turtinė žala nepagrįsta.

34.       Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

35.       Viena vertus, kaip jau minėta, vaikų paėmimas iš šeimos ir laikinosios globos jiems nustatymas neabejotinai sukėlė tiek vaikams, tiek ieškovams tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių sunkumų/išgyvenimų; kita vertus, vien ieškovų paaiškinimų neturtinei žalai (jos dydžiui) pagrįsti neužtenka; be to, kaip minėta, vaikų paėmimą iš esmės lėmė būtent ieškovų elgesys ir gyvenimo būdas, todėl jie turėtų priimti ir dėl to kilusias pasekmes. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nustatyta šiame sprendime, teisėti valdžios institucijų veiksmai negalėjo sukelti ieškovams neturtinės žalos, nes institucijos tik vykdė joms pavestas pareigas.

36.       Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), todėl kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

37.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38.       Kadangi ieškinys netenkintas, bylinėjimosi išlaidos ieškovams nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39.       Atsakovės taip pat nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir/ar jų pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl joms jos taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

40.       Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovų ieškinį atmetė, iš jų lygiomis dalimis priteistina 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš kiekvieno po 8,96 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a:

L. R. ir D. R. ieškinį atmesti.

Priteisti iš L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą iš kiekvieno po 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti, kad aukščiau nurodytas valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                Irena Narbutienė